Civilinė byla Nr. e3K-3-332-687/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18608-2016-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 3.2.4.11.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei J. L. ir pagal atsakovės J. L. priešieškinį ieškovui A. L. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokinio turto padalijimo, trečiasis asmuo byloje „Luminor Bank, AS“, išvadą duodanti institucija – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių santuokoje įgyto turto pripažinimą vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti J. L. ir A. L. 2009 m. liepos 25 d. registruotą santuoką dėl atsakovės kaltės; nustatyti vaikų V. L., gimusio duomenys neskelbtini, ir H. L., gimusio duomenys neskelbtini, gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš A. L. vaikų išlaikymui po 100 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį; pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini (vidutinė rinkos vertė – 4431 Eur), pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini (vidutinė rinkos vertė – 5730 Eur), esančius duomenys neskelbtini, asmenine A. L. nuosavybe; padalyti kilnojamąjį turtą ir finansinius įsipareigojimus.
3. Atsakovė pateikė priešieškinį prašydama nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš A. L. vaikų išlaikymui po 230 Eur ir 220 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį; nustatyti A. L. bendravimo su vaikais tvarką; dalijant santuokoje įgytą turtą A. L. asmenine nuosavybe palikti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini (vidutinė rinkos vertė – 4431 Eur), pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini (vidutinė rinkos vertė – 5730 Eur), esančius duomenys neskelbtini, iš A. L. atsakovės naudai priteisiant 33 074,39 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio ir nutraukė J. L. ir A. L. santuoką; nustatė vaikų gyvenamąją vietą su J. L.; priteisė iš A. L. vaikų išlaikymui po 180 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį; nustatė A. L. bendravimo su vaikais tvarką; po santuokos nutraukimo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini (vidutinė rinkos vertė – 4431 Eur), pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini (vidutinė rinkos vertė – 5730 Eur), esančius duomenys neskelbtini, pripažino asmenine A. L. nuosavybe; padalijo kilnojamąjį turtą ir finansinius įsipareigojimus.
5. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio bei santuokoje įgyto turto padalijimo.
6. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad žemės sklypą jis įgijo iki santuokos, o gyvenamąjį namą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančius duomenys neskelbtini, pastatė santuokoje su atsakove už jam artimųjų statyboms dovanotas lėšas. Nuo 2009 m. atsakovė prisidėjo kasdiene buitimi, augino vaikus.
7. Teismas nustatė, kad A. L. vardu yra registruota nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančius duomenys neskelbtini. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, t. y. lėšų dovanojimą patvirtinančias sutartis, kad jam artimieji padovanojo 58 120 Eur namo statybai. Atsakovė patvirtino, kad prie namo statybos savo asmeninėmis lėšomis neprisidėjo, jos pinigai buvo skirti šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Tuo remdamasis teismas darė išvadą, kad santuokoje su atsakove įgytas turtas yra faktiškai sukurtas iš atsakovui dovanotų lėšų, todėl yra pagrindas pripažinti ginčo turtą asmenine ieškovo nuosavybe, nepriteisiant atsakovei kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.
8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. kovo 28 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir panaikino jo dalį, kuria ieškovo A. L. asmenine nuosavybe pripažintas gyvenamasis namas, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, ir pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantys duomenys neskelbtini, ir šį turtą pripažino bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe. Nurodytus statinius padalijo pripažindama kiekvienai šaliai nuosavybės teisę į 1/2 jų dalį.
9. Kolegija nurodė, kad ieškovas šioje byloje turėjo įrodyti, kokiu pagrindu, po šeimos sukūrimo pastatęs gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą bei su šeima pastarajame gyvendamas, laikė, kad šie statiniai yra tik jo nuosavybė. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neįvardijo, ką laiko aiškiai išreikšta ieškovo valia įgyti statinius asmeninėn nuosavybėn. Apeliacinės instancijos teismas tokios ieškovo valios išraiškos nenustatė. Kolegija nurodė, kad ieškovo pateiktos pinigų dovanojimo sutartys ieškovo įrodinėjamos valios išraiškos taip pat neįrodo, jomis negalima remtis kaip faktais, patvirtinančiais jose nurodytų pinigų sumų padovanojimą ne šalių šeimai, o tik ieškovui.
10. Kolegija nurodė, kad ginčo turto sukūrimo metu šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, 2012 m. kovo 1 d. ir 2015 m. gruodžio 12 d. gimė jų vaikai. Atsakovė nurodė, kad jos gaunamos pajamos buvo skirtos šeimos pragyvenimui, namo statybai jos uždirbamos lėšos nebuvo naudojamos. Ieškovas pripažino, jog atsakovė nuo 2009 m. visąlaik dirbo, tik jos uždarbio vos užteko šeimos būtiniesiems poreikiams. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį dėl asmeninės nuosavybės teisės pripažinimo, pastaraisiais faktais rėmėsi nepagrįstai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutuoktinis fiziškai ir neprisideda prie konkretaus turto sukūrimo, tačiau tuo pačiu metu vykdo kitas šeimos pareigas, pvz., prižiūri vaikus, iš jo uždarbio šeima pragyvena, laikytina, jog jis prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo prisideda savo darbu; nustatant kiekvieno iš sutuoktinių turto, priklausančio jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, dalis, sutuoktinių turto dalys laikomos lygiomis ne tik tais atvejais, kai lėšomis jį įsigyjant prisidėjo abu sutuoktiniai, bet ir tais, kai vienas sutuoktinis tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo ir augino vaikus ar dėl kitokių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1081/2003; 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2012, kt.).
11. Kolegija sprendė, kad dėl to, jog namas buvo statomas šalims gyvenant santuokoje, besilaukiant vaikų ir šeimai pragyvenant iš atsakovės uždarbio, ūkiniame pastate šeima apsigyveno, dovanojamų pinigų paskirtis negali būti vertinama kaip įrodanti aiškiai išreikštą ieškovo valią statinius įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Kita vertus, abejotinas pinigų dovanojimo sutarčių sudarymo nurodytu laiku faktas. Kolegija darė labiau tikėtiną išvadą, kad dovanojimo sutartys yra surašytos atgaline data, todėl negali būti laikomos įrodančiomis ieškovo valią ginčo statinius įsigyti asmeninėn, o ne bendrojon jungtinėn nuosavybėn.
12. Kolegija, pripažinusi ginčo statinius bendrąja jungtine šalių nuosavybe, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde atsakovė reikalavimo nukrypti nuo lygių dalių principo nepalaikė, neginčijo pirmosios instancijos teismo išvados dėl lygių dalių nustatymo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad ginčo turtas nėra nedalus, o ieškovas neturi finansinių galimybių sumokėti atsakovei piniginę kompensaciją, padalijo ginčo statinius natūra, pripažindama kiekvienai šaliai nuosavybės teisę į 1/2 jų dalį.
III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai
13. Kasaciniu skundu ieškovas A. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pastatai registruoti tik ieškovo vardu, viešame registre nėra nurodyta, kad šis turtas būtų bendroji jungtinė nuosavybė. Vadinasi, nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turtas yra laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Įrašas Nekilnojamojo turto registre yra prima facie (didesnės galios) įrodymas, kuris atitinkamai patvirtina ir ieškovo valią įgyti turtą savo asmeninėn nuosavybėn.
13.2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi kriterijai yra turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, siekiantis paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, turi pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Ieškovas byloje pateikė pinigų dovanojimo sutartis ir 2016 m. mokesčių deklaraciją. Atsakovė neginčijo šių sutarčių, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo jomis vadovautis. Tokiu būdu suformuota nesąžininga teismų praktika, kad gyvenimas su sutuoktiniu pastate ar patarimai statybų metu sukuria nuosavybės teises į tokį nekilnojamąjį turtą.
14. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė J. L. prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Nekilnojamasis turtas, kaip ir kitas turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.
14.2. Priešingai nei nurodo ieškovas, po šeimos sukūrimo statomas nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas ir ūkio pastatas) buvo kuriamas šeimos gerovei, kartu derinant gyvenamojo namo projektą, tariantis dėl apdailos ir t. t. Šalys kartu mokėjo mokesčius už gyvenamąjį būstą, kartu planavo išlaidas, išlaikė vaikus. A. L. niekuomet nelaikė ir jokiu būdu neišreiškė valios, kad gyvenamąjį namo stato ir rengia kaip savo asmeninę nuosavybę. Taigi šeimos nekilnojamasis turtas įgytas sutuoktiniams vedant bendrą ūkį ir bendrai disponuojant gaunamomis lėšomis. Artimųjų giminaičių pasirašyti abejotinos kilmės dokumentai negali būti pagrindas pripažinti santuokoje įgytą turtą asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
15. Kasacinis teismas tikrina skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; vykdydamas kasacijos funkciją, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka nagrinėdamas bylas, neperžengia kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau dėl viešojo intereso apsaugos gali išspręsti šalių ginčą aiškindamas ir taikydamas teisę ne tik dėl proceso dokumentuose nurodytų aplinkybių, bet ir dėl kitų argumentų, t. y. tokiu atveju turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, apie tai iš anksto informuodamas šalis (CPK 353 straipsnio 2 dalis).
16. Šioje byloje kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliamas klausimas dėl santuokos metu pastatyto gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys dėl kito šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų kasacine tvarka neskundžiamos. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo išeiti už kasacinio skundo ribų, sprendžia ir pasisako tik dėl ieškovo kasaciniame skunde keliamų klausimų.
Dėl ginčo turto teisinio režimo
17. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija yra nuginčijama, tačiau šią prezumpciją galima ginčyti tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis).
18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti būtina įvertinti ne tik pajamų ar turto šaltinį ir įgijimo laiką, bet ir naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 20 punktas).
19. CK 3.88 straipsnis vertintinas kaip norma, kuri detalizuoja bendrąją normą, kad visas turtas, kurį sutuoktiniai įgyja sudarę santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Ši norma taip pat nustato, kad turtui pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe neturi reikšmės, kieno vardu jis įgytas – vieno ar abiejų sutuoktinių (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ginčo turtas – nebaigtas statyti gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas – įgytas statybos būdu, sukuriant naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas) po santuokos sudarymo, todėl šiam turtui taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Šalių santuokos metu pastatytas nekilnojamasis turtas viešame registre registruotas ieškovo vardu.
21. Kasaciniame skunde ieškovas teigia, kad gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas nėra registruoti viešame registre bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, registruoti jo vardu ir laikytini jo asmenine nuosavybe.
22. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Tam, kad viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš pirmiau nurodytų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis).
23. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 19 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą registravimą, taip pat nustatyta, kad registre savininkais turi būti nurodyti abu sutuoktiniai tuo atveju, kai registruojama bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (19 straipsnis 1 dalis). Šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas – dokumente, kurio pagrindu registre registruojama bendrosios jungtinės nuosavybės teisė, turi būti nurodyta, kad daiktas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jeigu dokumente tai nenurodyta, bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į tą daiktą gali būti registruojama abiejų sutuoktinių rašytiniu prašymu.
24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žemės sklypas gyvenamojo namo statybai ieškovo įgytas iki sudarant santuoką su atsakove pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše su istorija), šis žemės sklypas nurodytas ieškovo asmenine nuosavybe, tačiau to paties registro duomenų išraše dėl gyvenamojo namo ir ūkinio pastato nenurodyta, kad statiniai priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise.
25. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, pastatų teisinė registracija atlikta remiantis statybą leidžiančiais dokumentais, šie dokumentai išduoti ieškovui, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsniu, tapti statytoju gali asmuo, kuris turi teisėtą žemės sklypo valdymą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad žemės sklypas gyvenamojo namo statybai yra įgytas ieškovo iki santuokos sudarymo ir yra jo asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ginčo dėl to tarp šalių nėra, o ginčo turtas – gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas (kuriame įrengtos gyvenamosios patalpos ir šeima gyveno) – įgytas statybos būdu, sukuriant naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas), šalims gyvenant santuokoje, ir šiam turtui taikomas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Kasacinis teismas plenarinės sesijos ir vėlesnėse nutartyse, aiškindamas CK 3.88 straipsnio 3 dalies normą dėl registracijos reikšmės registruoto turto statusui (bendroji jungtinė ar asmeninė ir pan.) sistemiškai su kitomis susijusiomis normomis, yra nurodęs, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2014 ir kt.).
27. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors nagrinėjamu atveju pastatai registruoti nedetalizuojant jų priklausymo, kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 19 straipsnyje, CK 3.88 straipsnio 3 dalyje, tai vienareikšmiškai nenulemia turto teisinio režimo bei priklausomybės ir nepaneigia šių pastatų bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos.
28. Kasaciniame skunde ieškovas teigia, kad gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas pripažintini jo asmenine nuosavybe, nes šie pastatai pastatyti iš jam artimųjų dovanotų lėšų.
29. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus : turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visas iki santuokos sutuoktinių atskirai įgytas turtas yra asmeninė jų nuosavybė (bendrai iki santuokos įgytas turtas bus bendroji dalinė nuosavybė). Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, kaip anksčiau nurodyta, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo.
30. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019, 19 punktas ir kt.).
31. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
32. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).
33. Taigi, CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta norma reikalauja, kad įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartyje yra sąlyga, kad turtą sutuoktinis perka asmeninėn nuosavybėn). Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, reikia vadovautis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija.
34. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, konstatavo teisiškai reikšmingas bylos faktines aplinkybes: pirma, turtas statybos būdu įgytas šalims gyvenant santuokoje (šalys susituokė 2009 m. liepos 25 d., 2010 m. balandžio 27 d. Kauno m. savivaldybės administracija išdavė leidimą Nr. LNS-21-100427-00338 statyti gyvenamąjį namą minėtame žemės sklype, pastatai (gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas) kaip nekilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2011 m. liepos 4 d. remiantis statybos inspekcijos pažyma Nr. NSP-20-111025-00594; registro duomenimis, namo ir ūkinio pastato statybos pradžia yra 2010 m., namo baigtumas 63 proc. (namas nebaigtas įrengti: nėra vidaus apdailos, šildymo, elektros instaliacijos, karšto vandens, gamtinių dujų ir pan.), ūkinio pastato statybos pabaigos metai 2011, baigtumas 100 proc.), antra, dalijamas ginčo turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (byla iškelta 2016 m. rugsėjo mėn.) (CK 3.67 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 1 dalis), trečia, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybos metu šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį (2012 m. kovo 1 d. ir 2015 m gruodžio 12 d. gimė jų vaikai; planavo šeimos pajamas ir išlaidas – atsakovės uždarbis ir kitos lėšos buvo naudojamos šeimos pragyvenimui, ir pan.), ketvirta, namas ir ūkinis pastatas buvo statomi šeimos poreikiams tenkinti (abiejų sutuoktinių išrinkti pastatų projektai, medžiagos statyboms ir įrengimui, ūkinio pastato projektavimas šeimai laikinai gyventi ir šeimos apsigyvenimas šiame pastate, pajamų ir išlaidų planavimas ir atsakovės uždarbio naudojimas visos šeimos pragyvenimui), ketvirta, pinigai ieškovo artimųjų buvo duodami šeimos poreikiams tenkinti – apsirūpinti būstu, penkta, ieškovas neišreiškė valios, kad gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, įgyti statybos būdu, yra ar taps asmenine jo nuosavybe.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo turto įgijimo laikas – santuokos metu, turto prigimtis ir pobūdis – apeliacinės instancijos teismo konstatuotų faktų visetas įrodo, kad gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas buvo statomi šeimos gyvenamojo būsto poreikiams tenkinti, ir neįrodo, kad šie pastatai pagal pobūdį ir jų statymo aplinkybes (įsigijimo tikslą ir pan.) galėtų būti priskiriami prie asmeninės ieškovo nuosavybės, kad ieškovas būtų siekęs šiuos pastatus įsigyti asmeninės nuosavybės teisėmis, o ne bendrosios sutuoktinių nuosavybės teisėmis ir apie tai bet kokiu būdu būtų pareiškęs atsakovei. Tai teikia pagrindą sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, paneigiančių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją.
36. Kasaciniame skunde ieškovas teigia, kad atsakovei neginčijus dovanojimo sutarčių, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė jomis nesivadovauti.
37. Tam, kad teismas galėtų ex officio sandorį pripažinti niekiniu, niekinio sandorio aplinkybės turi būti akivaizdžios. Tuo atveju, kai byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą daryti išvadą, kad tam tikras sandoris yra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo kasacinio skundo argumentais, kad jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra (akivaizdžiai) niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-1075/2019 44 punktas).
38. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertino ieškovo pateiktas dovanojimo sutartis ir sprendė, kad negalima remtis nei santuokos metu sudarytomis, nei ikisantuokinio laikotarpio dovanojimo sutartimis kaip faktais, patvirtinančiais jose nurodytų pinigų sumų padovanojimą ne šalių šeimai, o tik ieškovui asmeniškai, tačiau nepripažino šių sutarčių niekiniais ar negaliojančiais sandoriais. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių sutarčių vertinimas dėl dovanotų pinigų paskirties – šeimos interesams, atitinka bylos faktus, nepažeidžia ieškovo teisių, nes atsakovė nuo bylos iškėlimo teisme pradžios procesiniuose dokumentuose aiškiai išreiškė savo poziciją, kad ieškovo artimųjų perduotos lėšos yra perduotos šeimos namo statybai.
39. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą turtas, sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pripažintinas asmenine sutuoktinio nuosavybe.
40. Ieškovas pateikė teismui pinigų dovanojimo sutartis, kuriose nurodyta, kad pinigai dovanojami namo statybai. Dovanojimo sutartyse nenurodyta, kad pinigai perduodami bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, tačiau nurodyta tikslinė jų paskirtis – namo statybai. Pirmosios instancijos teismas pripažino ginčo pastatus ieškovo asmenine nuosavybe remdamasis iš esmės vien pinigų dovanojimo sutartimis (kurios sudarytos raštu iki sudarant santuoką ir po santuokos sudarymo ir teismo vertinimu atitinka įrodymų leistinumą) bei turto registracijos duomenimis, taip pat konstatuotu faktu, kad atsakovės lėšos buvo naudojamos ne ginčo pastatų statybai, o šeimos pragyvenimui. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, vertino šias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į visų byloje surinktų įrodymų visetą, sprendė, kad ieškovo artimųjų (tėvų ir senelių) dovanotos lėšos namo statybos reikmėms nedaro įtakos ginčo turto teisiniam režimui ir pinigų dovanojimo sutartimis nėra paneigiama įstatyme įtvirtinta santuokoje įgyto turto priklausymo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei prezumpcija.
41. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu taip pat turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju dovanojimo sutartimis buvo dovanoti pinigai namo statybai, kai sutuoktiniai gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, tuo metu gimė jų vaikai, nurodant aiškią jų tikslinę paskirtį – gyvenamojo būsto statyba, apeliacinės instancijos teismo pagrįstai įvertintos kaip nepaneigiančios bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos.
43. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir tuo atveju, jei dovanotos lėšos būtų pripažintos asmenine ieškovo nuosavybe, tai nebuvo vienintelis indėlis ginčo turtui sukurti. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės lėšos buvo naudojamos ne ginčo pastatų statybai, o šeimos pragyvenimui, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad faktine aplinkybe, jog atsakovės gaunamos pajamos buvo naudojamos ne namo statybai, o kitoms šeimos reikmėms – pragyvenimui, nėra paneigiama atsakovės bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į santuokos metu pastatytus pastatus.
44. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu sutuoktinis fiziškai ir neprisideda prie konkretaus turto sukūrimo, tačiau tuo pačiu metu vykdo kitas šeimos pareigas, pvz., prižiūri vaikus, iš jo uždarbio šeima pragyvena, laikytina, jog jis prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo prisideda savo darbu; nustatant kiekvieno iš sutuoktinių turto, priklausančio jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, dalis sutuoktinių turto dalys laikomos lygiomis ne tik tais atvejais, kai lėšomis jį įsigyjant prisidėjo abu sutuoktiniai, bet ir tais, kai vienas sutuoktinis tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo ir augino vaikus, ar dėl kitokių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1081/2003; 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinė byloje Nr. 3K-3-325/2012, kt.).
45. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
46. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas iš byloje nustatytų ir įvertintų įrodymų viseto pagrįstai sprendė, kad gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir šie pastatai dalytini lygiomis dalimis natūra, vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi. Parinkdamas turto padalijimo būdą ir padalydamas turtą natūra apeliacinės instancijos teismas tinkamai tai motyvavo. Kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Kasacinį skundą atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
48. Kasacinis teismas patyrė 11,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovo A. L. (a. k. duomenys neskelbtini) 11,88 Eur (vienuolika Eur 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos
Goda Ambrasaitė-Balynienė
Alė Bukavinienė
Janina Januškienė