Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12; 2.14.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties, kuria trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 10 d., paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pas D. B. kratos metu rastoms ir paimtoms piniginėms lėšoms – 1625 Eur, visiškai apribojant nuosavybės teisę, tai yra draudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti nurodytu turtu, ir turto saugotoju paskiriant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Priimtų sprendimų esmė

1.               Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla, kurioje D. B. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Šioje byloje kaltinimai taip pat pareikšti R. K., R. B., D. R., A. G., ir R. R..

2.               Šioje baudžiamojoje byloje D. B. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas nepriklausančiu organizuotai grupei, veikdamas su organizuotos grupės nariais R. B. ir R. R., apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: D. B., žinodamas R. B. ir R. R. ketinimą nupirkti automobilį sumokant jo savininkui avansu nedidelę parduodamo automobilio kainos, o likusią automobilio kainos dalį sumokėti ateityje, tačiau to padaryti neketinant, o patį automobilį skubiai parduoti bei gautą pelną pasidalinti, lygiomis dalimis su R. R. perdavė R. B. 6 000 eurų, po ko R. B. 2019 m. sausio 31 d. iš anksto susitarus su automobilio valdytoju – savininku K. M. dėl automobilio „BMW 750“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo už 12 500 eurų, ir tą pačią dieną nuvykus į Kauno m. 23-ąjį notarų biurą, esantį Maironio g. 26A-9, Kaune, kur imituojant automobilio pirkimą, nukentėjusysis ir R. B. už minėto automobilio įgijimą pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį 6 500 eurų sumai, kurį R. B. įsipareigojo apmokėti iki 2019 m. balandžio 30 d., tačiau to padaryti neketino, R. B. sumokėjo K. M. minėtus 6 000 eurų, kuriuos prieš tai jam jau buvo kaip avansą už įgyjamą automobilį perdavę R. R. lygiomis dalimis su D. B.. Po ko K. M. ir R. B. nuvykus į VĮ Regitra, esančią Kaune, R. B. užregistravo automobilį „BMW 750“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savo vardu, bei pastariesiems grįžus prie K. M. namo, esančio (duomenys neskelbtini), K. M. minėtą automobilį perdavė R. B., kuris įgytą automobilį atvairavo į Vilniaus miestą, prie prekybos centro „Akropolis“, esančio Vilniuje, Ozo g. 25, kur D. B., ketinant surasti pirkėją, apžiūrėjus minėtą automobilį bei jį nufotografavus, R. B. minėtą automobilį nugabeno į Alytų. Po kelių dienų D. B. pranešus, kad negali rasti minėtam automobiliui pirkėjo, R. B. 2020 m. vasario 3 d. minėtą automobilį už 8 500 eurų pardavė Alytuje tyrimo nenustatytam asmeniui, tačiau K. M. likusi pinigų už automobilį dalis grąžinta nebuvo, o gautą pelną pasidalino tarpusavyje D. B., R. B. ir R. R., R. R. nuožiūra. Šiais bendrais D. B., R. B. ir R. R. veiksmais nukentėjusiam K. M. buvo padaryta 6 500 eurų turtinė žala.

3.               Siekiant užtikrinti galimus civilinius ieškinius, taip pat galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro (toliau – ir prokuroras) 2020 m. vasario 4 d. nutarimu nuo  2020 m. vasario 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. B. nuosavybės teise priklausančiam turtui, tai yra 2020 m. sausio 6 d. kratos metu rastiems ir paimtiems 1625 Eur (t. 12, b. l. 100-101).

4.               Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas D. B. turtui – 1625 Eur buvo pratęstas iki 2022 m. vasario 5 d. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 10 d., buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. B. turtui – 1625 Eur. Teismas konstatavo, jog anksčiau taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimas nėra išnykęs ar pasikeitęs.

II.       Skundo argumentai ir prašymai

5.               Skundu Vilniaus apygardos teismui kaltinamasis D. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti jai nuosavybės teise priklausančią 1500 Eur sumą, o jam – 125 Eur sumą.

5.1.       Kaltinamasis skunde pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas, spręsdamas dėl šios procesinės prievartos priemonės jam tolimesnio taikymo pagrįstumo ir būtinumo, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, jog šią procesinę prievartos priemonę jo atžvilgiu būtina taikyti vienu iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų - civiliniam ieškiniui užtikrinti, visiškai nevertino jo žinioje esančios šios baudžiamosios bylos medžiagos, t. y., ar bylos medžiagoje yra kokių nors konkrečių, objektyvių duomenų, kad piniginės lėšos, į kurias laikinai apribotos jo nuosavybės teisė, priklauso būtent jam. Teismas, spręsdamas šį svarbų klausimą, atsižvelgė vien tik į jam pareikštą kaltinimą, kurio turiniu ir grindė savo procesinį sprendimą.

5.2.       D. B. teigimu, baudžiamosios bylos medžiagoje esančių objektyvių duomenų visuma, tarp jų ir oficialūs įrodymai (jo paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kasos išlaidų orderis, darbdavio - UAB „(duomenys neskelbtini)“ - atstovo duoti parodymai ir kiti) objektyviai ir neabejotinai patvirtina, jog didžioji dalis, t. y. 1500 Eur iš jo asmens kratos metu paimtų 1625 Eur sumos, yra jo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam išmokėtas avansas ūkio išlaidoms (tiksliniam statybinių medžiagų pirkimui), t. y. nuosavybės teise priklauso būtent šiai bendrovei, o kita šios sumos dalis, t. y. 125 Eur, yra jam išmokėtas darbo užmokestis, kurių nevertino teismas, priimdamas skundžiamą nutartį. Vien ta aplinkybė, kad piniginės lėšos buvo surastos ir paimtos mano asmens kratos metu, nesudaro teisėto pagrindo taikyti ginčijamą procesinę prievartos priemonę šiam turtui.

5.3.       Skunde pažymima, jog kiti asmenys, nepaisant jų ryšių su įtariamuoju/kaltinamuoju pobūdžio (šiuo atveju - darbo santykių), negali patirti neigiamas teisines pasekmes bei procesinius suvaržymus. Jau nekalbant apie tai, kad, vadovaujantis pamatiniu nekaltumo prezumpcijos principu, nei jis, nei jo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo ir neturi pareigos įrodyti aptariamų piniginių lėšų kilmės bei savo nuosavybės teisės į jas, bet kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis prokuroras privalo pateikti objektyvius įrodomuosius duomenis, kad šis turtas priklauso ne tretiesiems asmenims, bet su tiriama nusikalstama veika susijusiam asmeniui, t. y. jam.

5.4.       Svarbu, anot kaltinamojo, įvertinti ir tai, kad jo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam nuosavybės teise priklauso 1500 eurų iš 1625 eurų sumos, paimtos jo asmens kratos metu, nėra materialiai atsakingas už jo tariamai atliktus, kaip kaltinama, priešingus teisei veiksmus, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas į trečiojo asmens turtą tikslu užtikrinti šioje baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį šiuo atveju neturi nei jokio faktinio, nei teisinio pagrindo.

5.5.       Skunde cituojamos BPK 151 straipsnio 6 dalies bei 6 dalies nuostatos ir teigiama, jog sistemiškai jas aiškinant, akivaizdu, jog baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų, kurie nepatenka į sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategoriją, laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau nei 12 mėnesių. Kaip matyti iš šios baudžiamosios bylos duomenų, jam yra pareikštas kaltinimas dėl vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą, be to, jis niekada nebuvo pasislėpęs nuo baudžiamojo persekiojimo. Tačiau, nepaisant to, laikinas nuosavybės teisės apribojimas jo atžvilgiu neteisėtai buvo taikomas daugiau nei dvejus metus.

5.6.       Taigi, skundžiamą nutartį priėmęs teismas privalėjo įvertinti šios procesinės prievartos priemonės taikymo jo atžvilgiu trukmės pagrįstumą, taip pat tai, kad teisminis procesas šioje byloje nevyksta jau daugiau nei metus laiko, tačiau to nepadarė, kas sąlygojo akivaizdžiai neteisėtos nutarties priėmimą.

6.       Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

III.       Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Kaltinamojo D. B. skundas atmetamas

7.       Aukštesnysis teismas, susipažinęs su kaltinamojo D. B. skundu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi ir skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-867-893/2022 medžiaga, konstatuoja, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. B. turtui – pas D. B. kratos metu rastoms ir paimtoms piniginėms lėšoms – 1625 Eur paskirtas pagrįstai, nepažeidžiant BPK 151 straipsnio 1 ir 6 dalyse numatytų sąlygų, o taip pat BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo reikalavimų.

8.       BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Priešingai nei nurodoma kaltinamojo D. B. skunde, nei BPK 151 straipsnis, nei kiti procesiniai įstatymai bylą perdavus teismui laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės neapriboja.

9.       Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

10.       Šioje baudžiamojoje byloje D. B. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu, tai yra tuo, kad būdamas nepriklausančiu organizuotai grupei, veikdamas su organizuotos grupės nariais, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą – K. M. turtą.

11.       Kaip matyti iš byloje esančio prokuroro 2020 m. vasario 4 d. nutarimo, D. B. laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas, siekiant užtikrinti galimus civilinius ieškinius, taip pat galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi ši procesinė prievartos priemonė paskirta tik vienu pagrindu – siekiant užtikrinti byloje pareikšto civilinio ieškinio atlyginimą.

12.       BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šiuo metu yra pareikšti septyni civiliniai ieškiniai. Nukentėjusysis K. M. yra pareiškęs civilinį ieškinį 6500 Eur sumai.

13.       BPK X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimo termino teisėtumą ir pagrįstumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Be to, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet iš esmės nesprendžia kaltės bei civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų. Tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

14.       Kaltinamasis skunde teigia, jog didžioji dalis, t. y. 1500 Eur iš jo asmens kratos metu paimtų 1625 Eur sumos, yra jo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam išmokėtas avansas ūkio išlaidoms, o kitą šios sumos dalis, t. y. 125 Eur, yra jam išmokėtas darbo užmokestis. Tai patvirtina jo paaiškinimai, kasos išlaidų orderis, darbdavio atstovo duoti parodymai ir kiti bylos duomenys. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, jog šioje proceso stadijoje baudžiamojoje byloje esantys duomenys, taip pat ir kratos metu rastų ir paimtų piniginių lėšų priklausomybė, nevertinami. Šis klausimas bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės, ištyrus visus byloje esančius duomenis. Dėl to nepasisakoma dėl skundo teiginių, susijusių su skundžiamoje nutartyje nurodyto turto – piniginių lėšų priklausomybės. Taip pat nepasisakoma dėl skundo teiginių, susijusių su šios bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, t. y., kad  teisminis procesas nevyksta jau daugiau nei metus laiko, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

15.       Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl D. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, veikiant su organizuotos grupės nariais, nukentėjusiajam K. M. galimai buvo padaryta turtinė žala, kurios atlyginimo užtikrinimui yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai priklausančiam turtui, BPK 116 straipsnyje ir 151 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai taikyti nuosavybės teisių apribojimą išlieka.

16.       Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje taikant laikino nuosavybės teisės apribojimą, proporcingumo principas pažeistas nebuvo. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju - BPK ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į galimai kaltinamojo D. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat į tai, kad pareikštas civilinis ieškinys, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo D. B. turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamojo turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas. BPK 151 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – į minėtą kaltinamojo turtą varžo jo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Tokių duomenų skunde nepateikia ir D. B.. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

17.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. B. turtui laikinas nuosavybės teisės apribojimas nustatyta apimtimi ir terminais paskirtas teisėtai ir pagrįstai. Šiuo metu skundžiamoje nutartyje nurodytas nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, jo nepaneigia skunde nurodyti kaltinamojo argumentai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis paliekama galioti, kaltinamojo D. B. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

kaltinamojo D. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                   Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė