Skundo nagrinėjimo administracinė byla Nr. II-149-503/2011

Proceso Nr. 4-02-3-01306-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 79.1

(S)

VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2011 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant H. Chmieliauskienei, G. L.,

dalyvaujant pareiškėjai N. S., 

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovei R. G.,

nukentėjusiajam A. V., jo atstovui advokato padėjėjui A. T.,

išnagrinėjęs N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dėl kurios priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, skundą,      

n u s t a t ė :

Įvertinus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Nr. A11-10582-(7987)-(1.1.47-T1), ši komisija N. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 5 dalį paskyrė 800 Lt baudą su gyvūno konfiskavimu už tai, kad ji 2011 m. liepos 13 d., apie 18 val. 00 min., Bijūnų gatve, Vilniuje, vedžiojo teisės norminių aktų nustatyta tvarka neįregistruotą Amerikiečių Stafordšyro terjerą be antsnukio ir pavadėlio, neturėdama leidimo laikyti tokios veislės šunį,  kuris sužalojo A. V. priklausantį šunį, tuo padarydamas žalos A. V. sveikatai ir turtui, t.y. tokiu būdu N. S. pažeidė Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresiravimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietose taisyklių ir Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresiravimo ir prekybos jais taisyklių reikalavimus, o atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 110 straipsnio 5 dalyje.

N. S., nesutikdama su minėtu nutarimu ir jį įstatymo nustatyta tvarka apskundusi teismui, skunde nurodė, kad su policijos pareigūnės R. M. surašytu Administracinio teisės pažeidimo protokolu (toliau – Protokolas), kurio pagrindu  buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo medžiaga aukščiau minėtoje komisijoje, ir skundžiamu nutarimu nesutinka, kadangi šie surašyti nesilaikant ATPK nuostatų, reglamentuojančių šių procesinių dokumentų turinį, kaltinimas pareikštas netinkamai, nes nei Protokole, nei skundžiamame nutarime nenurodyta, kokie gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisykles numatančių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti, atliekant jai taikomo pažeidimo tyrimą ir jo svarstymą neatskleista administracinio teisės pažeidimo esmė.

ATPK 110 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą. Šio straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę už agresyvių sūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimą, o ATPK 110 straipsnio 5 dalis nustato administracinę atsakomybę už šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytas veikas, padariusias žalos asmens sveikatai ar turtui. Iš šios normos tyrinio matyti, kad ATPK 110 straipsnio 5 dalis yra blanketinė norma, t. y. nukreipianti į teisės aktus, kuriuose yra nustatytos gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklės bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklės, todėl sprendžiant administracinės atsakomybės už tokį pažeidimą klausimą, turi būti taikomos įstatymų nuostatos, apibrėžiančios veiką, kurios objektyvūs požymiai buvo nustatyti jai inkriminuojamoje veikoje. Todėl surašant jai administracinio teisės pažeidimo protokolą šio ATPK straipsnio pagrindu, turėjo būti nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos ji pažeidė. Nesant išpildytų šių įstatymo reikalavimų, jos gynyba dėl inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo yra apribota.

Tokiu būdu protokolą surašiusi tyrėja nesilaikė ATPK 260 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, o bylą nagrinėjęs organas - ATPK 286 straipsnio reikalavimų, ir šie procesiniai pažeidimai yra esminiai. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t.y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Analogiški reikalavimai keliami ir ATPK 287 straipsnyje apibrėžto nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo byloje turiniui. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Protokole taip pat nebuvo išdėstyti objektyvieji jai inkriminuojamo pažeidimo požymiai, o vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas skundžiamame nutarime, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu yra kaltinama, neleidžia daryti išvados, kad jai buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu.

Vertinant jos veiklą turėjo būti aktualios taisyklės, reglamentuojančios gyvūnų bei agresyvių šunų įsigijimą, laikymą, veisimą, dresavimą, gabenimą, registravimą ir prekybą jais. Šis teisės aktas, konkretūs pažeisti jo punktai nei Protokole, nei skundžiamame nutarime nebuvo nurodyti, todėl tiek Protokole, tiek ir skundžiamame nutarime jos atžvilgiu suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus ir tai yra esminis pažeidimas, o Protokolas surašytas pilnai neįsitikinus, kad ji pažeidė ATPK 110 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Taip pat pareiškėja nesutinka dėl jai paskirtos nuobaudos, nes ATPK 302 straipsnio 1 dalis nurodo, kad „skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.“ To paties straipsnio 3 dalis nurodo, kad „baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime.“ ATPK 110 straipsnio 5 dalies sankcija užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Administracinės komisijos priimtas skundžiamas nutarimas dalyje dėl 800 Lt baudos skyrimo ir dėl kito asmens - A. K. priklausančio šuns konfiskavimo yra visiškai nemotyvuotas bei savo esme sankcijų požiūriu yra prieštaraujantis visuotinai pripažintiems bei kiekvienos bylos aplinkybių vertinimui taikomiems bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Galiausiai skundžiamo nutarimo motyvacija dalyje dėl šuns konfiskavimo yra ir nelogiška, o būtent, bylos dokumentai - eksporto kilmės sertifikatas, gyvūno registracijos pažymėjimas patvirtina, kad amerikiečių stafordšyro terjero šuns savininkas yra A. K., kuris įsigijo šunį ir 2011-07-27 registravo jį savo vardu. Tokiu būdu, ji, kaip šuns valdytoja, įvykio dieną vedžiojo savininkui A. K. priklausantį šunį, todėl net ir tuo atveju, jeigu teismas nustatytų jos neteisėtus veiksmus dėl šuns laikymo ir nuspręstų už tai skirti nuobaudą - baudą, papildoma sankcija jai dėl šuns konfiskavimo, kaip šuns valdytojai, o ne savininkei, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Juo labiau, kad 110 straipsnio 5 dalies normos dispozicijos sankcija yra alternatyvinė.

ATPK 284 straipsnis skelbia, kad „organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.“ Vertindama bylos medžiagą mano, kad skundžiamą nutarimą priėmusi administracinė komisija netyrė ir nenustatė jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei ar ji trauktina administracinėn atsakomybėn.

Tiek įvykusio įvykio pabaigoje, tiek ir bylos nagrinėjimo šioje Administracinėje komisijoje metu nepriklausomai nuo įvykusių aplinkybių ji atitinkamai atsiprašė A. V. ir išreiškė apgailestavimą dėl įvykusio įvykio. Administracinė komisija neįvertino, kad ji, kaip šuns valdytoja, niekada nebuvo bausta (neturi galiojančių nuobaudų) už šunų laikymo taisyklių pažeidimus.

Taip pat nori pabrėžti, kad ji su A. K., kuris yra šuns, savininkas, gyvena daugiabutyje ir nei vienas jų namo gyventojas niekada nebuvo pateikęs jokio skundo dėl šunų laikymo taisyklių. Tokių duomenų byloje nėra. Todėl mano, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažintų ją padariusią tam tikrą pažeidimą, tiek sankcijos dalis dėl baudos dydžio, tiek ir sankcijos dalis dėl šuns konfiskavimo yra neadekvati įvykusiam pažeidimui.

Kartu mano, kad tiek tyrėja, atlikusi pirminį įvykio tyrimą, tiek ir Administracinė komisija, nevertino faktinės aplinkybės, susijusios su jos ir jos vaiko būtinąja gintimi nuo iš A. V. namo teritorijos ją ir dukrą gatvėje, viešoje vietoje, staiga puolančių lojančių šunų. Dėl pribėgusių šunų prasidėjusių pjautynių, nuo jų šuns nusimovė antsnukis ir šuo matomai įkando vienam A. V. šuniui. Dėl netikėto A. V. šunų puolimo ant jų bei prasidėjusių šunų pjautynių jos dukra išsigando, pargriuvo ir apsibrozdino abu kelius, jai buvo įbrėžta dešinė plaštaka (tai patvirtina byloje esantys išrašai iš medicininių dokumentų), tuo tarpu šunys toliau pjovėsi greta pargriuvusius dukters. Suprasdama vykstančios situacijos pavojingumą ir grėsmę ne tik jai, bet ir dukrai bei šuniui, šunį laikydama už pavadžio, stengėsi neprileisti A. V. šunų prie dukros ir savęs. Šiais savo aktyviais veiksmais ji siekė kuo greičiau pašalinti kilusį pavojų dėl jas užpuolusių A. V. šunų.

Pati kreipėsi į tyrėją R. M., kad pagal Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0179/11/24, kaip įvykio aplinkybių įrodymą įstatymų numatyta tvarka iš namų valdos savininkų pareikalauti filmuotos duomenų medžiagos, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, kadangi vaizdo kameros galėjo užfiksuoti patį įvykį. A. V. šios medžiagos nepateikė. Tokiu būdu mano, kad dėl šio nemotyvuoto atsisakymo tyrimas iš esmės negalėjo būti objektyviai atliktas.

Be to, dėl liudytojų nurodė, kad Administracinės komisijos skundžiamame nutarime nurodyta, jog „liudininkai E. K., L. G. ir S. B. paaiškino, kad 2011-07-13 apie 18 val. matė, kaip Bijūnų gatve ėjo moteris su mergaite ir ant pavadėlio vedėsi šunį <.,.>“. Pažymėtina, kad šiame nutarime klaidingai nurodyta liudytoja E. K.. Byloje nebuvo ir negalėjo būti apklausta liudytoja mažametė E. K., su kuria ji būtent ir vedžiojo šunį pasivaikščiojimo metu. Šis epizodas suponuoja pagrindą teigti, kad Administracinė komisija nebuvo įsigilinusi į bylos esmę bei į liudytojų duodamus paaiškinimus, kas laikytina atsainiu bylos aplinkybių tyrimu.

Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant bylą administracinėje komisijoje buvo pažeisti ir elementarūs proceso reikalavimai dėl liudytojų apklausos, t.y. dalis liudytojų - buvo apklausinėjami dalyvaujant keletui liudytojų kartu ir girdint, kokius paaiškinimus teikia apklausiamas liudytojas, kaip pvz. E. R. su L. G., G. J. su I. P..

Vertinant bylos aplinkybes reikšmingas yra liudytojų paaiškinimų nuoseklumas, išsamumas bei objektyvus atitikimas įvykio vietoje vykusioms aplinkybėms. Nutarime nurodyta, kad liudininkai G. J., I. P., E. R., R. B. paaiškinimuose nurodo, kad matė, kaip 2011-07-13 apie 19 val. Bijūnų gatve moteris su vaiku vedėsi palaidą ir be antsnukio stafordšyro veislės šunį, kuris pro vartelius įbėgo į vieno namo kiemą ir užpuolė ten buvusius šunis bei jų šeimininką. Pirma atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame nutarime klaidingai nurodytas liudytoju G. J., tikra liudytojo pavardė G. J..

Antra, Administracinė komisija šią išvadą padarė nepagrįstai, kad jos vedamas šuo pro vartelius įbėjo į vieno namo kiemą ir užpuolė ten buvusius šunis bei jų šeimininką, kadangi nei vienas iš šių liudytojų nei savo rašytiniuose paaiškinimuose, nei savo paaiškinimuose žodžiu nagrinėjant bylą Administracinėje komisijoje, vienareikšmiškai nepatvirtino šios aplinkybės. Priešingai, liudytojas G. J. į pateiktą klausimą atsakė, kad iš tos vietos, kur jis su I. P. stovėjo (Bijūnų ir Pakalnučių gatvių sankryžoje) kiemas nesimato. Pagal byloje pateiktas tos vietovės žemėlapių ištraukas matyti, kad nuo Bijūnų ir Pakalnučių gatvių sankryžos iki A. V. namo atstumas yra beveik 110 metrų. Analogiškai ir liudytojas E. R., būdamas nuo įvykio vietos už poros namų, taip pat negalėjo patvirtinti, kas vyko Bijūnų g. 24 namo kieme.

Priešingus paaiškinimus paminėtiems liudytojams pateikė L. G. ir S. B., kurie nurodė, kad prie mano su dukra vedamo šuns iš vieno namo išbėgo du šuniukai ir vienas jų puolė mergaitę, o kitas šunį. Taigi, šunų pjautynės vyko gatvėje, o ne namo kieme. Be to, L. G. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jos šuo buvo su trumpu antsnukiu, tuo patvirtindamas mano paaiškinimą, kad šunį vedžiau su antsnukiu. Visų šių su liudytojais susijusių faktinių aplinkybių Administracinė komisija nevertino.

Dėl laiko su įvykio aplinkybėmis nesutapimo nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, kad A. V. 2011-07-13 18 val. 24 min. pagalbos telefonu registravo įvykį policijoje, kad adresu Bijūnų g. 24, Vilniuje, įvyko šunų pjautynės ir buvo sužalotas pats jis ir jo šuo. Tačiau 2011-07-18 paaiškinime A. V. nurodo priešingai, kad 2011-07-13 apie 20 val. jam būnant savo namo kieme jį užpuolė kovinis šuo, ko pasekoje buvo sužalotas jo šuo. Byloje esančioje Senamiesčio veterinarijos klinikos (UAB „Kaitas“) 2011-07-14 pažymoje nurodyta, kad į kliniką dėl sužalojimų gydymo apie 20 val. kreipėsi A. V.. Tačiau iš šios pažymos neaišku, kurios dienos 20 val. buvo kreiptasi. Pastebėtina ir tai, kad Senamiesčio veterinarijos klinikos darbo valandos darbo dienomis yra iki 19 val. A. V. pateikti 2011-07-14 17 val. 14 min. kvitai iš UAB „Kaitas“ negali patvirtinti aplinkybės, kad 2011-07-13 apie 20 val. A. V. buvo apsilankęs klinikoje dėl sužaloto šuns. Todėl kompleksiškai vertinant A. V. paaiškinimus ir veterinarijos klinikos išduotus dokumentus  galima daryti išvadą, kad A. V. objektyviai negalėjo tą pačią 20 valandą būti ir savo namuose Bijūnų g. 24, Vilniuje (Lazdynų mikrorajone) ir Senamiesčio veterinarijos klinikoje, kuri yra Liejyklos g. 6, Vilniuje (Senamiestyje). Be šio, visų liudytojų paaiškinimuose nurodyta, kad jie buvusį įvykį užfiksavo apie 19 val., o A. V. bendruoju pagalbos telefonu skambino 18 val. 24 min. Visi šie nesutapimai laiko požiūriu sudaro pagrindą išvadai, kad A. V. nurodytos aplinkybės laiko atžvilgiu nesutampa su bylos medžiagos ir liudytojų paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis, o tai turi būti vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Be to, pareiškėja dėl žalos padarymo sveikatai pagrįstumo nesutinka su Administracinės komisijos skundžiamame nutarime pateikta išvada, kad dėl Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių nesilaikymo A. V. patyrė žalą sveikatai. Byloje nėra jokio šią išvadą pagrindžiančio dokumento, kuris įrodytų, kad dėl jos neva neteisėtų veiksmų A. V. būtų buvęs sužeistas. Šios faktinės aplinkybės taip pat nepatvirtino ir nei vienas liudytojas.

Kad būtų pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jos kaltę. Mano, kad visos byloje esančios abejonės dėl įvykusio įvykio, liudytojų paaiškinimų skirtingumas ir dalies liudytojų tiesioginis įvykio nematymas, turi būti vertintinos atsakomybėn trauktino asmens, t.y. jos naudai. Įvertinus byloje surinktą medžiagą, turi būti laikoma, kad byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių, jog ji padarė pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 5 d., todėl vadovaujantis aukščiau išdėstytu teismo prašo 2011-08-25 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-10582-(7987)-(1.1.47-T1) panaikinti, o administracinę bylą nutraukti.

Teismo posėdžio metu N. S. skundą palaikė. Papildomai raštu nurodė, kad jos į bylą pateiktas 2011-08-11 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Lazdynų policijos nuovados nutarimo nuorašas patvirtina, kad A. V. atsisakė pateikti filmuotą medžiagą Policijos tyrėjai. Byloje esant ginčui dėl to, kas gi - jos šuo, ar A. V. šunys pradėjo pjautynes, bei kurgi - gatvėje ar A. V. kieme pjautynės prasidėjo ir  A. V. atsisakius filmuotą įvykio medžiagą  pateikti, A. V. pateikti Administracininei komisijai paaiškinimai, pagal kuriuos jos šuo neva jį puolė, yra nepagrįsti ir atmestini. Be to, šios aplinkybės patvirtina tai, kad A. V. vengia nustatyti tiesą byloje bei pateikti visus su įvykiu susijusius ir jo žinioje esančius įrodymus. Šios aplinkybės  sudaro rimtą pagrindą abejoti A. V. paaiškinimų pagrįstumu, kurie prieštarauja daugeliui kitiems byloje surinktiems įrodymams. Be to, jos telefono skambučių įvykio dieną - 2011-07-13 – išklotinė patvirtina tai, kad iš karto po įvykio 18.22 val. ji skambino A. K.. Tai papildomai parodo, kada faktiškai įvyko įvykis bei tai, kad pats A. V. bei jo nurodyti liudytojai I. P., E. R., R. B., G. J. Administracinei komisijai pateikė tikrovės neatitinkančius (prieštaringus) paaiškinimus - visi vienodai klysta dėl įvykio laiko. Taip pat, jos į bylą pateikta 2011-10-14 jojimo sporto klubo „Pasaga“ pažyma dėl N. S. aktyvaus dalyvavimo klubo veikloje patvirtina, kad ji nuolatos dirba su gyvūnais bei supranta jų elgseną, jais rūpinasi. Ši aplinkybė yra reikšminga vertinant jos pateikiamų paaiškinimų pagrįstumą inter alia susijusių su šuns elgsena įvykio metu (tai, kad jos šuo nepuolė nei A. V., nei jo šuniukų), taip pat su ta aplinkybe, kad šuo negalėjo būti be antkaklio (dėl šios aplinkybės išsiskiria A. V. liudytojų paaiškinimai). Taip pat į bylą pateikti internetinės svetainės www.facebook.com duomenų nuorašai patvirtina, kad K. V. (galimai A. V. sūnus, nurodomas 2011-07-14 A. V. pareiškime bei A. V. pateiktuose šuns dokumentuose) yra draugas su A. V. nurodytais liudytojais I. P., G. J.. Tai patvirtina liudytojus buvus susižinojus bei esant šališkus. Taip pat į bylą pateiktas 2011-10-21 leidimo A. K. laikyti agresyvios veislės šunį nuorašas patvirtina, kad šuns konfiskavimo priemonės taikymas yra nepagrįstas, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškoje byloje (šio teismo 2009-01-16 nutartis pridėta). Taip pat į bylą pateiktos pažymos patvirtina jos šunį išlaikius socializacijos testą bei šio testo programą (tai liudijantys dokumentai pridėti), o būtent: kad šuo yra visiškai neagresyvus ir viešose vietose apkritai leidžiama tokį šunį vedžioti be antsnukio (Taisyklių 25.2 p.) taip pat leisti šuniui žaisti aptvertose šunų vedžiojimo aikštelėse palaidą ir be antsnukio (Taisyklių 26.1 p.). Be to, šie dokumentai reikšmingi bylai, kadangi šie paneigia prielaidas neva jos vestas šuo galėjo pulti A. V. ar jo šunis. Be to, jos į bylą pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-16 nutartis, kurioje yra analogiškos aplinkybėms, byloja, kad šis teismas laikė, kad nėra pagrindo šunį konfiskuoti. Be to, jos į bylą pateiktos  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, kur nutarime dėl administracinės atsakomybės taikymo nurodžius tik blanketinę ATPK normą, tačiau nenurodžius konkrečių teisės normų, kurios neva buvo pažeistos, byloja, kad nutarimai buvo naikinami kaip neteisėti.

Be to, N. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad viso tyrimo metu bei šiuo metu laikosi nuoseklios pozicijos, kad ji šunį vedė su antkakliu, pavadžiu ir antsnukiu, o A. V. šunys išbėgo į gatvę, puolė jos šunį ir sužalojo jos mažametę dukterį.

Taip pat, nurodė, kad Administracinė komisija, neištyrė daugelio byloje surinktų įrodymų, klaidingai įvertino A. V. nurodytų liudytojų paaiškinimus, todėl priėmė nepagrįstą skundžiamą nutarimą. Nes A. V. atsisakė pateikti jo namuose esančių stebėjimo kamerų užfiksuotą medžiagą. Be to, pagal jos papildomai byloje pateiktą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, A. V. šunys galėjo išbėgti pro A. V. kiemo vartus ir tokiu būdu A. V. neužtikrino, kad jo šunys neišbėgtų į gatvę. Tokiu neaplaidumu A. V. pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių (toliau - Taisyklės) 3.27 2 p., 6.9 p., 24 p., 36 p. Taip pat byloje pateikta veterinarijos klinikos pažyma patvirtina jos šunį Tairą esant sveiką, stabilios psichikos, taip pat tai, kad šiam šuniui nepasireiškia agresija. Be to, jos į bylą pateiktos medikų parengtos ataskaitos liudija apie jos dukros sužalojimą įvykio metu bei psichologinę traumą dėl nežmoniško A. V. elgesio iš karto po įvykio.

Taip pat, ji teismo posėdžio metu teigė, kad A. V. liudytojų parodymai yra prieštaringi ir nepatikimi, todėl jais vadovautis nėra pagrindo, nes visuose A. V. ir jo nurodytų  liudytojų  paaiškinimuose  klaidingai nurodomas įvykio laikas. A. V. 2011-07-14 pirminiame pareiškime nurodė, kad šunų peštynės įvyko apie 20.00 val. Tačiau faktiškai įvykis įvyko apie 18.20 val. Tai patvirtina A. V. pranešimo pagrindu atlikta šio įvykio registracija policijoje, kur užfiksuotas skambučio laikas yra 18.24 val. Taip pat tai patvirtina jos telefono skambučių išklotinė, kur iš karto po įvykio 2011-07-13 18.22 val. skambino A. K., kad pranešti apie atsitikimą bei judviejų dukros sužalojimą atsitikimo metu. Be to, klaida, kurią padarė A. V. klaidingai nurodydamas įvykio laiką, buvo vėliau pakartota visų A. V. nurodytų liudytojų, o būtent: I. P. nurodė įvykio laiką apie 19.00 val., tai patvirtina jos 2011-07-22 paaiškinimas; E. R. - apie 19.20 - 19.30 val., tai patvirtina jo 2011-07-29 paaiškinimas; R. B. - apie 19.00 val., tai patvirtina skundžiamas nutarimas; G. J. - apie 19.00 val., tai patvirtina 2011 m. liepos liudytojo apklausos protokolas. Be to pažymėtina, kad nėra nurodyta tiksli apklausos protokolo data - G. J. apklausos atlikimo diena. O pagal analogiją, taikant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nuostatas, tai leidžiant ATPK 249 str. 2 d., taikytinas ikiteisminio tyrimo atlikimo metu liudytojo apklausos protokolo reikalavimas - privalo būti nurodyta apklausos data (BPK 179 str. 2 d., 183 str. 3 d.). Nesant būtino procesinio dokumento rekvizito šis dokumentas savame yra neteisėtas. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad tiek A. V., tiek ir visi jo pakviesti liudytojai klaidingai nurodė įvykio laiką. Be to, jai yra pagrindo manyti, kad A. V. galimai nurodė, kokius paaiškinimus turėtų pateikti jo nurodomi liudytojai ir to pasekoje absoliučiai visi A. V. pasitelkti liudytojai klaidingai nurodė įvykio laiką. Be to, pagal analogiją taikant BPK nustatytas liudytojų apklausos taisykles, būtina, kad liudytojai teikdami paaiškinimus būtų tarpusavyje nesusižinoję (BPK 264 str.). Tuo tarpu liudytojų bendrai padaryta klaida dėl faktinės aplinkybės, kuri yra neginčijamai įrodyta kitomis įrodinėjimo priemonėmis (įvykio registracija policijoje, bei jos telefono pokalbių išklotine), patvirtina liudytojus buvus susižinojus tarpusavyje (visi A. V. liudytojai padarė tą pačią klaidą) bei daro jų parodymus nepatikimais. Ji daro išvadą, kad toks visuotinis A. V. liudytojų suklydimas dėl įvykio laiko patvirtina pateiktų liudijimų prieštaringumą ir nepagrįstumą. Be to, A. V. liudytojai apklausos Komisijoje metu susižinojo (BPK 264 str.). Atkreipia dėmesį, kad liudytojų apklausa Komisijoje taip pat vyko ignoruojant esminį liudytojų apklausos principą - draudimą liudytojams susižinoti. Tuo tarpu administracinė atsakomybė pagal savo pobūdį yra panaši į baudžiamąją atsakomybę, todėl bylose, kuriose gali būti taikoma baudžiamajai atsakomybei artima sankcija, asmeniui turėtų būti suteikiamos ne mažesnės jo teisių apsaugos garantijos. Taigi liudytojų apklausai šiuo atveju taikytinos BPK nuostatos, susiję taip pat ir su draudimu liudytojams susižinoti apklausų metu (BPK 264 str.). be to, liudytojai buvo apklausiami poromis - G. J. kartu su I. P., G. J. nepateikė asmeninių liudijimų, tačiau nuolatos pritarė I. P. pasakojimui, manytina, kad analogiškai šie liudytojai buvo apklausti ir policijoje, kadangi jų paaiškinimų turinys yra identiškas. Todėl išvada, kad liudytojams esant susižinojusiems tarpusavyje tai daro jų pateiktus paaiškinimus prieštaringais, nepatikimais. Todėl jais negalima vadovautis byloje. Be to, A. V. nurodyti liudytojai skirtingai aiškina aplinkybes, susijusias su antkaklio buvimu, ar nebuvimu. Visi A. V. pasitelkti liudytojai dėl šių aplinkybių pateikia tikrovės neatitinkančius parodymus, nes tai liudija parodymų tarpusavio prieštaringumas. G. J., I. P., E. R. nurodė, kad šuo ėjo palaidas be antsnukio ir pavadžio. E. R. nurodė, kad išvedusi šunį iš kiemo moteris užsegė pavadį. Vadinasi visi šie trys liudytojai teigia šunį buvus su antkakliu, tačiau be antsnukio ir pavadžio. E. R. tvirtina, neva pavadis buvo užsegtas po įvykio neva jai išvedus šunį iš A. V. kiemo. Tuo tarpu A. V. bei 2011-07-14 pareiškime bei R. B. 2011-07-25 paaiškinime teigia neva šuo buvo be antkaklio ir antkaklis buvo užsegtas tik gatvėje neva ištraukus  šunį iš kiemo. Matyti, kad A. V. 2011-07-14 pareiškimas bei R. B. 2011-07-25 pareiškimai yra panašiai suformatuoti (identiškai nurodytas policijos komisariato pavadinimas, identiškai nurodyti pareiškėjo rekvizitai, vėliau tekstas formatuojamas skirtingai, tačiau loginė įvykių seka yra ta pati). Tai leidžia manyti šiuos dokumentus buvus parengtus ta pataus asmens arba juos rengus vieną pagal kitą. Tai paaiškina, ir kokiu būdu R. B. pateikė aiškinimą šunį buvus be antkaklio - pakartojo jį iš A. V. pateikto pareiškimo, kai likę liudytojai, kurie nepateikė savarankiškų rašytinių paaiškinimų, šios prielaidos nenurodė. Be to, kaip žmogus, šunį auginanti šešerius metus, taip pat nuolatos dirbanti su gyvūnais (esu profesionali jojikė) paaiškina, kad kai šuo yra paleidžiamas palakstyti palaidas (ko šiuo metu nebuvo) antkaklis niekada nėra atsegamas. Tai nedaroma patogumo dėlei - vien tik atsegamas pavadėlio karabinas, o antkaklis paliekamas šuniui ant kaklo. Tai patvirtintų kiekvienas šunį auginantis asmuo. Visuotinai žinomos aplinkybės papildomai neįrodinėtinos bei laikomos įrodytomis. Dėl to ši A. V. ir R. B. prielaida yra visiškai nepagrįsta bei pakartotinai patvirtina paaiškinimų nepagrįstumą. Savo ruožtu šie paaiškinimai prieštarauja paties A. V. pasitelktų liudytojų paaiškinimams. Pagal šias aplinkybes išvada, kad A. V. bei jo pasitelktų liudytojų paaiškinimai yra prieštaringi, todėl nepagrįsti. Be to, A. V. ir jo liudytojų paaiškinimais vadovautis byloje nėra pagrindo, nes kaip nurodė, A. V. liudytojai apklausiami padarė klaidas dėl byloje kitomis įrodinėjimo priemonėmis nustatytų faktinių aplinkybių - įvykio laiko. Nepagrįstai nurodė 19.00 - 20.00 val, kai įvykis įvyko 18.22 val. - tai patvirtina policijos protokolas, įvykio registracija policijoje, jos telefono išklotinė. Tuo tarpu matyti, kad A. V. su liudytojais nebuvo aptarę smulkmenos dėl šuns antkaklio, todėl čia parodymai išsiskyrė. Dar daugiau, E. J., I. P., jų nurodomas draugas O. M. bei A. V. sūnus K. V., kuris nurodomas ir kaip vienas iš A. V. šunų savininkų skiepų pase, viešai nurodo esą draugai. Tai patvirtinantys internetinės svetainės facebook nuorašai yra pateikti. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas nurodo, kad „draugas“ yra asmuo, su kuriuo palaikomi artimi santykiai, bičiulis arba draugu gali būti laikomas asmuo, dirbantis tą patį darbą, priklausantis tam pačiam kolektyvui, esantis tų pačių pažiūrų ir pan. Tai papildomai paaiškina ir šių asmenų suinteresuotumą pateikti A. V. (A. V. sūnui K. V.) naudingus paaiškinimus apklausų metu. Tai papildomai patvirtina ir aplinkybę, kad liudytojai buvo dar iki apklausų bei apklausų metų susižinoję. Taigi šių liudytojų parodymai yra nepatikimi. Pagal šias aplinkybes išvada, kad parodymams esant prieštaringiems bei liudytojams esant susižinojusiems tarpusavyje, jie neturi įrodomosios galios. Byloje ištyrus visus surinktus įrodymus matyti, kad nutarimu prieita prie nepagrįstų išvadų. Nes byloje taip pat yra pateikti kitų liudytojų parodymai - S. B., L. G.. Skundžiamame nutarime nenurodoma, kad yra ignoruojami šių liudytojų pateikiami parodymai ir kodėl vadovaujamasi A. V. nurodytų liudytojų paaiškinimais. Šie liudytojai nurodė A. V. priešingą paaiškinimą - nurodė, kad A. V. šunys išbėgo į gatvę pro vartų apačią, puolė ją ir jos dukrą bei šunį. Dar daugiau, kaip minėta, A. V. atsisakė pateikti ant jo namų sumontuotų stebėjimo kamerų medžiagą. Ji pati, jeigu tik turėtų bet kokį papildomą įrodymą, susijusį su įvykiu, nedelsiant jį pateiktų. Mano, kad taip elgtųsi kiekvienas teisingu bylos išsprendimu suinteresuotas asmuo. Dabar gi, A. V. atsisako pateikti nešališką bei tikrą situaciją patvirtinantį įrodymą - vaizdo kameromis užfiksuotą vaizdą. Tai papildomai patvirtina argumentus dėl A. V. bei jo liudytojų pasakojimo nepagrįstumo. A. V. atsisakė pateikti tyrėjai įrodymą, kuris būtų neginčijamai parodęs įvykio eigą ir visiškai išspendęs ginčą dėl įvykio aplinkybių. Be to, jos pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad tarp A. V. kiemo vartų bei grindinio yra didelis tarpas (20 cm), pakankamas šunims išbėgti lauk. Byloje yra pateikta taip pat ir veterinaro pažyma, kad jos šuo yra sveikas, stabilios psichikos, šuniui nepasireiškia agresija. Byloje yra ir įvykio padarinius vaikui patvirtinančios gydytojų pažymos, pagal kurias įvykio metu vaikas susižalojo (pargriuvęs šunims greta vaiko susipjovus), taip pat tai, kad dėl nežmoniško A. V. riksmo ir grasinimo gatvėje, vaikas patyrė reikšmingus neigiamus psichologinius išgyvenimus. Visi šie įrodymai byloje ištirti ir įvertinti nebuvo. Juos ištyrus ir įvertinus, A. V. bei jo liudytojų pasakojimas tampa visiškai nepagrįstas. Patikimi įrodymai (nuoseklūs liudytojų parodymai, A. V. atsisakymas pateikti filmuotą medžiagą, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, veterinaro pažyma, taip pat gydytojų pažymos) patvirtina, kad šunų konfliktą sukėlė netinkamai prižiūrimi bei palaidi į gatvę išbėgę A. V. šunys. Ne ji, o A. V. pažeidė Taisykles (Taisyklių 3.27 2 p., 6.9 p., 24 p., 36 p.). Todėl administracinė atsakomybė jai pagal ATPK 110 str. 5 d. pritaikyta nepagrįstai. Pagal šias aplinkybes išvada, kad skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas. Be to, nėra pagrindo taikyti šuns konfiskavimo priemonę. Nes skundžiamu nutarimu administracinė atsakomybė taikyta - nuobauda bei šuns konfiskavimas. Ši priemonė taikyta atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad A. K. - šuns savininkas šunį „Gyvūnų registracijos duomenų bazėje“ įregistravo 2011-07-27 bei nėra gavęs leidimo šuns laikymui. Tačiau A. K. 2011-10-21 gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą šuns laikymui, kurio nuorašas yra byloje. Be to, 2011-10-23 šuo sėkmingai išlaikė socializacijos testą, tai liudijanti pažyma yra byloje. Socializacijos testo išlaikymas patvirtina, kad šuo yra visiškai neagresyvus ir viešose vietose apskritai leidžiama tokį šunį vedžioti be antsnukio (Taisyklių 25.2 p.). Šiuo dokumentu taip pat leista šuniui žaisti aptvertose šunų vedžiojimo aikštelėse palaidą ir be antsnukio (Taisyklių 26.1 p.). Tai, kad šuniui yra visiškai nebūdingas agresyvumas ar polinkis pulti patvirtina socializacijos testo programa, kurią į bylą ji pateikusi. Dėl šio klausimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo bylą, kuomet į agresyvių šunų sąrašą įtrauktas šuo apkandžiojo kitą šunį bei pargriovė ant žemės kitą šunį vedžiojusius asmenis. Nukentėjusysis prašė konfiskuoti tai padariusį šunį. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo argumentus nurodė: „Apeliantas prašo, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimo padarymo metu D. L. savo turimo agresyvios veislės šuns nustatyta tvarka nebuvo įregistravęs, skirti jam <...> nuobaudą - gyvūno konfiskavimą. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, sprendžiant administracinės nuobaudos D. L. skyrimo klausimą, D. L. jau turėjo 2007 m. gegužės 21 d. Kauno savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo išduotą leidimą įsigyti, laikyti, veisti agresyvius šunis ir jais prekiauti <...>. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo alternatyvios nuobaudos - šuns konfiskavimo - skyrimo D. L. klausimą ir, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad minėtą šunį konfiskuoti netikslinga“. Lygiai taip pat ir nagrinėjamu atveju šuns savininkas įgijo leidimą laikyti šunį po to, kai šis neatitikimas buvo nustatytas. Papildomai, greta įgyto leidimo, šuo išlaikė taip pat ir socializacijos testą, visiškai paneigiantį bet kokias prielaidas dėl šuns agresyvumo. Taigi šiai dienai šuns savininkas turi reikiamą leidimą bei papildomai šuo yra išlaikęs socializacijos testą. Pagal šias aplinkybes išvada, kad taip pat, kaip ir minėtoje byloje, šuns konfiskavimo priemonės taikymas yra netikslingas, kadangi šuns savininkas yra įgijęs leidimą šuniui laikyti, bei šuo išlaikė socializacijos testą. Tai sudaro savarankišką pagrindą skundžiamą nutarimą panaikinti. Be to, nagrinėjamu atveju yra papildomas pagrindas, patvirtinantis skundžiamo nutarimo išvadų nepagrįstumą. Nes, įvertinus socializacijos testo programą, tai taip pat papildomai patvirtina, kad šuo nėra agresyvus bei negalėjo inicijuoti konflikto (pulti tarpuvartėje neva stovėjusio A. V. bei vėliau - kieme lakstančių šunų). Išbandymai, kuriuose yra testuojamas šuo socializacijos testo metu yra daug sudėtingesni bei keliantys rimtesnį pagrindą šuniui susierzinti ar pulti greta esančius. Tačiau jos šuo šį testą sėkmingai išlaikė ir buvo teigiamai įvertinta kaip visiškai neagresyvi. Šią aplinkybę papildomai patvirtina jos minėta veterinaro pažyma, buvusi byloje taip pat ir priimant skundžiamą nutarimą. Šios aplinkybės yra savarankiškas pagrindas tvirtinti, kad A. V. bei jo liudytojų pateikiamas pasakojimas yra visiškai neįtikėtinas. Be to, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas dėl esminių turinio trūkumų, nes policijos protokole ir skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokias gi konkrečias teisės normas ji pažeidė.   Tuo tarpu tiek protokole (ATPK 260 str. 1 d.), tiek ir skundžiamame nutarime (ATPK 286 str. 2 d.) privaloma nurodyti teikiamo kaltinimo ar taikomos nuobaudos juridinį pagrindą. Savo ruožtu ATPK 110 straipsnio 5 dalis yra blanketinė norma, taigi ją taikant būtina nurodyti taip pat ir konkrečias gyvūnų laikymo taisyklių nuostatas, kurios Komisijos manymu buvo pažeistos. Todėl nei protokole, nei skundžiamame nutarime nesant nurodytų konkrečių nuostatų, kurias neva yra pažeidusi, tai savaime daro ir protokolą, ir skundžiamą nutarimą netesėtais. Pagal šias aplinkybes išvada, kad nutarimas turi būti panaikintas, kaip neteisėtas (ATPK 260 str. 1 d., 286 str. 2 d.).

Tokią išvadą papildomai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Administracinės atsakomybės taikymo bylose, kur protokole arba nutarime buvo nenurodyti, arba netiksliai nurodyti, atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai bei konkrečios teisės normos, kurios šiais veiksmais buvo pažeistos, buvo naikinami kaip neteisėti. Pagal šias aplinkybes išvada, kad skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, kaip neteisėtas (ATPK 260 str. 1 d., 286 str. 2 d.), vadovaujantis aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Papildomai paaiškino, kad priešingai, negu mėgina teigti A. V., po įvykio niekur nepabėgo ir jos A. V. 200 metrų nesivijo, kaip yra tvirtinama A. V. bei R. B.. Iš karto po įvykio paskambino A. K.. Tai patvirtina jos jau minėta telefono išklotinė. Be to, ji įvykio metu bei po įvykio vienoje rankoje laikė pavadį - kitoje - dukrelės ranką. Dukra, ypač dėl didelio susijaudinimo, viena eiti negalėjo. Todėl visą laiką, kol kalbėjo telefonu iš karto po įvykio (1.48 min.) stovėjo bei klausė A. V. riksmus, kad jis yra pareigūnas. Matydama savo vaiko susijaudinimą ir išgąstį, pokalbį su A. K. nutraukė ir nusprendė eiti nedelsiant į namus. Atkreipia dėmesį, kad jos šuo nėra kovinis šuo. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-03-12 įsakymu Nr. 117 patvirtintame agresyvių šunų veislių sąraše nurodoma, kad Amerikiečių Stafordšyro terjeras yra agresyvios veislės šuo. Tačiau ji jokiu būdu nėra priskiriama kovinių šunų grupei. Todėl priešingi A. V. bei jo liudytojų teiginiai yra visiškai nepagrįsti bei neteisėti - prieštarauja minėtam sąrašui. Prašo teismo: panaikinti 2011-08-25 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-10582-(7987)-(1.1.47-T1) vadovaujantis pateiktame skunde bei šiuose paaiškinimuose pateiktais argumentais; nutraukti pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną jos atžvilgiu.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija su skundu nesutiko (2011-09-15 protokolas). Teismo posėdžio metu R. G. skundžiamą nutarimą priėmusios komisijos vardu su skundu nesutiko. Iš esmės nurodė, kad skundžiamas nutarimas pagrįstas, teisėtas. Be to, byloje nėra duomenų, kad nutarimu konfiskuotas šuo prognozuojamas, kad ateityje vėl taip, ar panašiai nepadarys. Taip pat nurodė, kad Administracinės komisijos nagrinėjamojoje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nustatyta, kad apeliantės vestas agresyvus šuo užpuolė A. V. šunį, po ko apeliantės šuo A. V. šunį apkandžiojo, dėl ko šis vėliau nugaišo. Tuo buvo padaryta žalos A. V. turtui.  Atsakė, kad Administracinė komisija šios bylos nagrinėjimo metu nusprendė iš karto po kelis liudytojus apklausti, nes komisija nematė reikalo apklausti liudytojus po vieną.

Teisme liudytojas R. B. paaiškino, kad jis buvo namuose, Bijūnų g. 22, Vilniuje. Vakare apie 19 val., tačiau laiko tiksliai pasakyti negali, nes į laikrodį nežiūrėjo, pas kaimyną, kuris gyvena Bijūnų g. 24, Vilniuje išgirdo triukšmą, o būtent šuns lojimą, žmonių klyksmą. Pribėgo prie savo namo antro aukšto lango ir per šį pamatė, kad šuo terjeras kaimyno A. V. kieme. Dar matė, kad blondinė moteriškė tą šunį (terjerą) tempėsi, traukė rankomis. Viskas vyko prie kaimyno vartelių. Atsakė, kad kaimyno kieme buvo šuo stadforšyro terjeras, ne iš didžiųjų, bet pilkas. Kitų šio šuns požymių nurodyti negali, nes ne iš metro į tą šunį žiūrėjo. Be to, matė, kad šis šuo mažuką šuniuką perkando. Po to kai jis nuėjo pas kaimyną, tai pamatė kaimyno perkastą šuniuką. Taip pat atsakė, kad matė, kaip didysis šuo įbėgo į kaimyno kiemą ir jo šuniuką, perkando, tačiau šio nesudraskė. Tai įvyko prie kaimyno vartelių kiemo pusėje, ne gatvės pusėje. Tuo metu varteliai buvo atidaryti. Ką A. V. prieš tai namų valdoje darė nematė. Tačiau A. V. šuo savo kieme buvo, namų valdoje. Be jo kas įvykį dar matė nurodyti negalėjo, nes į šalis nesidairė. Tačiau įvykio aplinkoje buvo A. V. ir moteris su šuniuku. Be to, jis girdėjo kaip A. V. šaukė, kad moteris palauktų, nes jis policiją kvies. Be to, matė, kad su moterimi su šuniu buvo ir mergaitė.  Taip pat, kad  po to kai A. V. pasakė, kad palauk policiją iškviesiu, tai ta moteris paėmė savo šunį, jį išsitempė, po to užsegė šiam dirželį, pavadėlį ir kažkam dar telefonu skambino. Po to ši moteris nužingsniavo. Visa tai ką paaiškino (vaizdą), jis matė gal iš 15 metrų, gal 20 metrų. Patikino, kad moteriškės šuo buvo palaidas be pavadėlio, jis jo palaido prikabinto prie antkaklio neturėjo. Be to tuo metu šis šuo buvo be antsnukio, o moteris išsitempė šį šunį iš kaimyno kiemo, po to jį prisirišo, nes pavadėlį turėjo rankose. Be to ji kaimyno kieme mojavo pavadėliu. Papildė, kad įvykio metu jis A. V. kieme matė tris šunis. Be to už kaimyno A. V. mažąjį šunį tas stafordšyras keletą kartų buvo didesnis. Jo nuomone, reikia džiaugtis, kad didysis šuo į šuniuką nusitaikė, nes pas kaimyną A. V. tuo metu vaikai kieme lakstė. Taip pat, atsakė, kad nematė, jog didysis šuo būtų žmones apkandžiojęs. Be to, jo nebuvo tuo metu, kai į įvykio vietą atvyko policija. Teismo salėje parodė, į N. S., kuri įvykio metu buvo su didžiuoju šunimi, jis ją atpažįsta. Be to, ši moteris ne kaimynė, ji buvo praėjusi pro jo namus su šiuo šunimi. Tačiau šį šunį dažniau vedžiojo jos vyras. Taip pat atsakė, kad įvykio metu šios moters maža mergaitė stovėjo gatvėje. Ši mergaitė įvykio metu gal verkė, tačiau tiksliai negali pasakyti. Mergaitei maždaug 5 metukai, gal mažiau, gal daugiau. Taip pat atsakė, jog nežino, kad A. V. kalytės būtų kam nors įkandę, nes jos nesikandžioja. Be to šios kalytės mažos.

Teisme liudytojas E. R. paaiškino, kad jis gyvena Vilniaus rajone, Skaidiškių kaime. Į teismo klausimą atsakė, kad nei N. S., nei A. V. anksčiau nepažinojo. Nurodė, kad šiais metais liepos 13 d., apie 19 val., buvo atvažiavęs mikroautobusu, kaip vėliau paaiškėjo, pas įvykio kaimyną statybų klausimu. Pabaigęs pokalbį su užsakovu, jis išeidinėjo ir tuo metu išgirdo triukšmą, rėkimą. Po ko atkreipė dėmesį, į tai kas netoliese vyksta. Jis pamatė, kad moteriškė traukė šunį iš kiemo, paėmus už apykaklės ir mušdama per užpakalį sagtimi. Po to ši uždėjo šuniui sagtį ant kaklo ir nuėjo. O triukšmas pasireiškė žodžiais, - stokit, palaukit, ką darot, kur bėgat. Tai buvo vyro balsas. Be to šis šaukė - stokit, policija, kviesiu policiją, tačiau moteriškės balso nebuvo. Taip pat tuo metu šunų balso negirdėjo. Atsakė, kad moters  šuns veislės tiksliai nurodyti negali, bet šis buvo maždaug 40 - 50 cm. ūgio, šviesios spalvos. Tačiau šis nebuvo pilkos spalvos, o buvo gelsvas, šviesaus atspalvio, trumpo plauko, be dėmių. Teismo salėje parodė į N. S., kuri įvykio metu buvo su didžiuoju šunimi.  Jis ją atpažįsta pagal plaukus, veidą, kūno sudėjimą, be to ji tuo metu buvo su ilgesniais plaukais.

Teisme liudytojas L. G. paaiškino, kad A. V. iš anksčiau pažįsta, tačiau N. S. iš anksčiau nepažinojo. Šią jis pažįsta tik po 2011-07-13 įvykio ir susitikus Administracinėje komisijoje. Paaiškino, kad jis 2011-07-13 d., apie 18 val., plius minus 5-10 minučių, važiavo dviračiu Bijūnų gatve, norėjo nusileisti iki Neries. Bijūnų gatvė baigėsi, todėl nulipo nuo dviračio ir šį takeliu vedėsi link Šiltnamių gatvės. Šioje vietoje buvo galima nuvažiuoti iki Neries. Kai nulipo nuo dviračio, paėjęs apie kokius 20-25 m. pamatė moterį, kuri ėjo su vaiku ir šunimi. Ši šunį vedė už pavadžio, o vaikas buvo susikibęs jai už rankos. Pavadys lygtai buvo trumpas. Tačiau šis buvo ne iš virvės, turbūt odinis. Po to pamatė, kaip prie šios moters išbėgo iš kiemo du maži šuneliai, veislės jų nežino, vienas tamsus, kitas šviesus. Patikslino, kad vienas iš šių juodas, o kitas šviesus baltas. Šie du šunys pribėgo prie tos moters ir vaiko, ir šią moterį su vaiku užpuolė. Tai jis matė maždaug nuo savęs iki įvykio 80 metrų atstumu. Ar ten kalytės ar šuniukai negali pasakyti. Tačiau matė patį faktą, kad du šuneliai užpuolė moterį su vaiku. Be to, šunys išbėgo matyt iš namo kiemo, išlindo pro vartus, vartų apačią, o namas buvo galinis, kuris stovėjo kampu. Jam matėsi, kad išlindo šunys iš kiemo ir užpuolė moterį su šunimi ir vaiku. Toliau prasidėjo šunų pjautynės, moteris laikė šunį už pavadžio, sukosi nuo ją užpuolusių šunų. Vaikas verkti pradėjo. Po to išbėgo vyras iš to paties kiemo, apšaukė moterį žodžiais, ką čia darai, stovėk vietoje, aš pareigūnas. Paskui pasirodė moteris, kuri pasiėmė tuos šunelius, o vyras dar apšaukė tą moterį. Po to moteris ėjo su vaiku ir šunį už pavadžio tempėsi. Be to, ši tuomet dar kažkam tai skambino. Patikslino, kad jis visa tai matė esant atstumui nuo savęs iki įvykio vietos panašiai, gal 80-85, gal 75 m. atstumu.  Be to, teismo salėje nėra moters, kuri pasiėmė tuos du šuniukus, o salėje sėdi ta moteris, kuri vaiką ir šunį pasiėmė. Po to jis nuvažiavo, nusileido prie upės. Be to, kai jis visa tai stebėjo, tai daugiau galinčių matytį šį įvykį asmenų nepastebėjo. Nors prieš tai matė vyrą, vežiojantį vežimėlyje vaiką. Patikslino, kad po įvykio išėjo kita moteris iš kito kiemo, po ko ši pasiėmė vieną šunį ant rankų, o kitą kažkaip pasišaukė. Šios smulkmenos tiksliai pasakyti negali. Tačiau ši moteris buvo tamsiais plaukais, amžiaus gal apie 30 metų. Be to, parodė į A. V. kuris buvo įvykio metu. Be to, atsakė, kad jis nuo Bukčių pusės važiavo į Bijūnų gatvę, tačiau ne nuo ligoninės, o nuo miškelio. Bijūnų gatvė baigiasi turbūt akligatviu, nes ten pravažiuoti, nusileisti negalima. Kai baigiasi ta gatvė, yra kairėje pusėje miškelis, yra priekyje miškelis, jei važiuojant link Neries. Jis nulipo nuo dviračio maždaug per vidurį, ten kur yra takelis, nusikleidimas į Šiltnamių gatvę. Pagal pateiktą planą parodė, kad  šioje vietoje takelis per pievą, čia Bijūnų gatvė, čia miškelis, čia akligatvis, čia kalnas, o čia Šiltnamių gatvė, o jis buvo ant takelio, o įvykis vyko maždaug prie A. V. namų valdos vartų. Tačiau jis iki galo Bijūnų gatvės nebuvo nenuvažiavęs. Tai gi jis iš šio atstumo ir stebėjo. Be to, jis matė kad varteliai buvo uždaryti, kai šuniukai išbėgo. Šie šunys matyt vienas kitą sužalojo, nes jie pjovėsi. Atsakė, kad tiksliai patvirtinti negali, tačiau šunų pjautynių metu moters su vaiku šuo lygtai buvo su antsnukiu, bet paskui matyt nusimetė tą antsnukį. Be to, po įvykio moteris tempė už pavadžio savo šunį, už kaklo arčiau pasiėmė už pavadžio, tačiau tiksliau kaip negali nurodyti. Be to, atsakė, kad jis neužfiksavo įvykio metu Bijūnų gatvėje stovinčios transporto priemonės, nes stebėjo patį įvykį su šunimis.

Teisme liudytojas S. B. paaiškino, kad tiek N. S., tiek A. V. pažįsta tik iš matymo. Taip pat paaiškino, kad jis 2011-07-13 d., matė šunų pjautynes ir tuo metu buvusius N. S. ir A. V., į šiuos teisme parodydamas. Be to, kad tai buvo trečiadienį, apie 18 val. Jis tuo metu buvo Bijūnų gatvėje šalia Pakalnučių gatvės, sankryžoje. Jis tuo metu dukrą vežimėliu vežiojo. Išgirdo, kad kažkas vyksta, kažkokios pjautynės, šunų lojimas. Po ko jis atsisuko ir pažiūrėjo. Atstumas nuo jo iki šunų pjautynių vietos buvo apie 100-120 metrų. Tačiau jis matė, kad pjovėsi šunys, o šalia jų buvo Nijolė, jos vaikas mergytė Emilija, kuri sukinėjosi aplinkui. Toje vietoje buvo du šuniukai ir Nijolės šuo.  Nijolės šuo margas, baltas, juodas, tačiau sunku pasakyti kiek spalvų galėjo turėti, bet jo spalva maišyta. Patikslino, kad Nijolės šuo buvo baltas su dėmėm juodom. Kiti buvo du mažiukai šuniukai, kurių veislių nežino, tačiau šie buvo visai mažiukai, vienas iš kurių buvo šviesesnis, o kitas berods juodas. Jis įvykį matė iš tolo, todėl nelabai suprato kas ten ką pjovė, nes viskas vyko ratu, virė. Be to, išėjo dar tamsi moteris iš namo į gatvę. Po ko ši pasiėmė tuos šuniukus, o A. V. dar kažką gana garsiai aiškinosi su Nijole. Viskas vyko gatvėje, jeigu tai būtų vykę kieme, tai visa tai nebūtų matęs. Tačiau dėl ko viskas prasidėjo jis nematė. Po to matydamas, kad konfliktas kaip ir baigėsi, jis su mergaite nuvažiavo. Atsakė, kad A. V. išėjo į gatvę ir garsiai aiškinosi. Kaip suprato, šis Nijolei sakė žodžius: stokit, palaukit. T. N. po truputį ėjo, jo nelaukė.  Taip pat atsakė, kad Nijolės šuo visą laiką su pavadžiu buvo. O šis buvo trumpas, gal brezentinis, tačiau tiksliai pasakyti negali. Be to nematė, ar Nijolės šuo buvo su antsnukiu. Be to, nematė kad Nijolė šuniui vėliau antsnukį būtų uždėjusi. Be to, jis šių aplinkybių negalėjo pastebėti, nes šuo sukinėjosi. Ar aplinkui daugiau žmonių buvo, atsakė, kad gal ir buvo, be to mano, kad aplinkui dar žmonių buvo. Atsakė, kad tuo metu L. G. neatpažino. Tačiau ar salėje esantys asmenys tuo metu aplinkui įvykio vietą buvo ir ar galėjo matyti, matė įvykį nežino. Be to, jis įvykio metu nematė jokios stovinčios transporto priemonės Bijūnų gatvėje. Be to, kai vyko šunų pjautynės, jis nematė ar A. V. sklypo varteliai buvo praviri, ar uždari.

Teisme liudytoja I. P. paaiškino, kad moters (parodo į pareiškėją N. S.) nepažįsta, o asmenį (parodo į nukentėjusįjį A. V.) žino, nes jis gyvena kitoje gatvėje jų rajone. Tiksliai dienos neprisimena, tai buvo šių metų liepos mėnesį. Ji kartu su kitu liudytoju, kuris kalbės po jos, tą dieną grįžo namo iš darbo, pavakarieniavo ir išėjo laukti prie namų draugo. Kol jis neatvažiavo, jiedu palengva pradėjo eiti link gatvės, iš kur jis turėjo atvažiuoti. Jiedu priėjo sankryžą ir ten nusprendė palaukti. Jiems belaukiant praėjo moteris su mergaite ir šunimi. Būtent dėl to ir atkreipė dėmesį, kad jiems pasirodė keista, jog šuo buvo be antsnukio ir be pavadėlio, jis ėjo greta. Paskui atkreipė dėmesį, kad įvyko kažkoks sujudimas toliau, bet jiems stovint kas vyko toliau nieko nebesimatė. Po to jiedu išvažiavo. Atsakė, kad tiksliai negali pasakyti, koks šuo buvo. Jis buvo šviesus, ne iš tų didžiųjų šunų, bet ir ne mažiukas - vidutinio dydžio. Šunų veislių nepažįsta, bet jai pasirodė, kad jis iš kovinių. Patikino, kad šuo buvo be antsnukio ir be pavadėlio, jis tiesiog ėjo šalia. Be to, tuo metu mergaitė irgi kartu ėjo. Ji išgirdo kažkokį triukšmą, kažkokį sujudimą. Atstumas nuo sankryžos vidurio, kur jiedu stovėjo, iki tos vietos, iš kur pasigirdo triukšmas ir sujudimas, tai yra iki Bijūnų g. 24, būtų maždaug 100 metrų. Ji nesekė pastoviai akimis nuėjusios su šunimi moters. Jiedu atsisuko pasižiūrėti, kai išgirdo triukšmą. Tačiau nieko konkrečiai nesimatė, tik žmonės, kažkoks sujudimas, o kas vyksta už namo tvoros vidinėje valdoje nieko nebesimatė, o gatvėje tuo metu jokio veiksmo jau nebevyko. Be to, ten viskas greitai įvyko, jiedu po to greitai išvažiavo. Taip pat atsakė, kad iš kokios pusės moteriai ėjo mergaitė, iš kokios pusės šuo – pasakyti negali, nes neatsimena. Tačiau šuo ėjo šalia, o mergaitę moteris laikė už rankos. Atsakė, kad ji nesakė, kad matė, kaip šuo įbėgo į kiemą, bet tikriausiai taip buvo, nes kai atsisuko pažintėti kas vyksta, tai jo nebematė. Žmonės tikriausiai irgi buvo kieme, bet ji negali šito konkrečiai pasakyti, nes gatvėje išbėgusių žmonių jiedu nebematė. Patikslino, kad ji nesako, kad N. S. su vaiku įbėgo į kiemą, ji sako, kad ji konkrečiai neatsimena. Be to, negali pasakyti, iš kurios pusės ėjo vaikas, ji jau atsakė į šį klausimą. Taip pat, atsakė, kad stovinčių mašinų Bijūnų gatvėje buvo. Be to, negali pasakyti, ar namo vartai buvo uždaryti ar atidaryti, nes iš tos vietos, kur jiedu stovėjo, jai nesimatė. Ji labai gerai prisimena, kad duodant parodymus jiedu policijoje nesakė, kiek buvo valandų, kaip tik sakė, kad neprisimena. Tikrai neminėjo, kad įvykis buvo 19 valandą. Be to, pripažino, kad sakė, jog matė moterį vidutinio kūno sudėjimo, tai yra nei labai liekną, nei labai storą. Atsakė, kad taip, tuo metu su tuo šunimi ir ta mergaite ji matė šitą moterį (parodo į pareiškėją N. S.). Daugiau tuo metu einančių žmonių nei Pakalnučių, nei Bijūnų gatvėje nematė, pro juos niekas konkrečiai nepraėjo. Be to, atsakė, kad neatsimena, kaip tuo metu buvo apsirengusi moteris, kuri ėjo su šunimi. Neatsimena, kokie plaukai buvo pas mergaitę, tačiau gal šviesesni ir mergaitė buvo kokių 4-5 metų amžiaus.

Teisme liudytojas G. J. paaiškino, kad salėje esančių asmenų jis kažkiek pažįsta A. V., nes netoli nuo jo gyvena. Taip pat paaiškino, kad jis stovėjo prie Bijūnų ir Pakalnučių gatvės kampo ir matė, kaip praėjo šita ponia (parodo į pareiškėją N. S.) su šuniu ir savo dukra. Šuo buvo rudos spalvos, kailis trumpais plaukais, gana didelis, kažko labai išskirtinio pasakyti apie jį negali. Tačiau šis nebuvo taškuotas. Jie praėjo ir nuėjo iki galo gatvės. Jis nežiūrėjo iš paskos, kaip jie ten nuėjo ir ką darė, bet po kelių minučių, kai jie praėjo, išgirdo kažkokius garsus, lyg kažkas loja, kažkas kalba. Atsisuko ir pamatė, kad ten buvo lyg ir tas šuo, kažkokie žmonės, kažkas vyksta, bet kažko konkrečiai nematė, nes kaip tik tuo metu atvažiavo draugas, kurio laukė ir jie išvažiavo. Toje sankryžoje buvo su savo drauge Indre. Buvo dviese, bet ten lyg ir matė kažkokių žmonių vaikštant, bet konkrečiai pasakyti negali. Be to, neįsidėmėjo, ar Bijūnų gatvėje buvo automobilių. Taip pat atsakė, kad K. V. gerai pažįsta, jiedu nuo vaikystės geri draugai. Jis kitą dieną susitiko Karolį, jis papasakojo apie įvykį, o jis jam pasakė, ką jis matė. Negali pasakyti, kurioje pusėje ėjo šuo, o kurioje vaikas, tokių detalių neįsidėmėjo. Atsimena, kad ėjo trise - mažas vaikas, turbūt N. S. dukra, ir šuo. Šuo buvo be pavadėlio ir be antsnukio. Jis net Indrei pats tai pasakė, nes pastebėjo, kad šuo tikrai buvo be pavadėlio ir be antsnukio, kadangi šuo buvo stambus, didelis. Šis atrodė panašus į piktus, ar kovinius šunis, tačiau šio veislės nežino, tačiau tuomet jis šį įsidėmėjo. Taip pat atsakė, kad paskui matė, kaip kažkas vyko prie A. V. namo, nes iš ten sklido garsai kažkokie. Tačiau jis nematė, kas ten ką puolė, kas ką kando, nes buvo gana toli. Atsakė, kad neatsimena, kaip tuo metu buvo apsirengusi moteris, kuri ėjo su šunimi. Tačiau mergaitė, kiek pamena, buvo šviesių plaukų, gal 5-6 metų amžiaus.

Teisme nukentėjusysis A. V. paaiškino, kad 2011 m. liepos 13 d., vakarop jis buvo kieme ir užsiminėjo daržininkyste. Su karučiais vežė žemę. Į  darbo pabaigą vežė karučius, karučių ratai cypė. Po ko išgirdo lojimą. Lojo stafordšyro šuo, kurį kaip vėliau paaiškėjo vedė ponia N. S.. Šuo įpuolė į kiemą, jis galvojo, kad ant jo, nes šis taikėsi pulti į jį. Po ko jis atstatė karučius, kad apsaugoti savo gyvybę nuo kovinio šuns. Tuo metu atbėgo du 10 centimetrų dydžio šuniukai - vienas priklausė jam, o kitas sūnui, ir pradėjo loti. Šuo stafordšyras atkreipė dėmesį į šunis ir puolė juos. Vieną šuniuką - rusų toiterjerą Pumą jis perkando. Įbėgusi į kiemą, Svidinskaitė už apykaklės mušė savo šunį ir už apykaklės išsitraukė jį iš jo kiemo prie vartelių, prisisegė ir traukė šunį arčiau dukros. Dukra stovėjo nuo vartelių apie 5 metrus atstumu. Jis pasakė „ponia, palaukit, aš iškviečiau policiją“. Jis paskambino 112, kad atvažiuotų policija, nes vis dėlto padaryta skriauda ir jam nemalonu matyti tokį šunį savo kieme. Svidinskaitė nieko nelaukusi paėmė dukrą už rankos ir sparčiu žingsniu nuėjo link Šiltnamių gatvės. Jam iškilo problema, kad atvažiuos policija, o jis negalės paaiškinti, kur ta moteris gyvena. Bet prieš tai, žiemą, aš dažnai matydavau, kaip  Kulikauskas vakarais, apie 4-5 valandą, vesdavo tą šunį į mišką pasibėgioti ir jis buvo perspėtas, kad prisirištų tą šunį ir uždėtų antsnukį, tačiau jis į tai nereagavo. Tada jis dėl viso pikto paėmė pagalį, kad galėtų apsiginti, jeigu šuo puls ir pradėjo sekti Svidinskaitę. Nusekė ją iki šalimais esančių dviejų namų ir ji įėjo ne į savo namo įėjimą, o įėjo į visai kitą, kad jį suklaidinti, nes ji tikrai matė, kad jis ją seka. Po to, atvažiavo policija, jis paaiškinau situaciją, jie pasakė, kad nieko jam padėti negali, kad jis kreiptųsi į nuovadą. Rytojaus dieną jis kreipėsi į nuovadą, parašė pareiškimą. Tai ką jame parašė jis ir šiuo metu patvirtina. Be to, dėl liudytojo ir jo sūnaus, kad jie draugai ir panašiai, tai jis taip pat turi klausimą Svidinskaitei, o „ar kaimynas, kuris liudijo, kuris su vežimėliu važiavo -- ar ne Jūsų kaimynas, kuris šalimais gyvena?“. Taigi, kas liečia jo šeimos narius, tai jie gali atskirai išsiaiškinti, o ne teismo posėdžio metu.  Dėl vaizdo kameros paaiškino, kad pas jį namų valdoje yra kameros. Tačiau su policijos įstaiga „Vytis“ yra sudaryta sutartis, pagal kurią jie saugo visą jo namų valdos teritoriją pagal perimetrą  kai jis išvažiuoja iš namų, jo nėra namuose. Taigi kai jis išvažiuoja, jo nėra namuose, jis įjungia signalizaciją, po ko automatiškai įsijungia ir kameros. O jeigu jis namie, tai jis išjungia signalizaciją ir tada kameros nedirba, bet tada viską fiksuoja ultravioletiniai spinduliai. Be to, Svidinskaitė motyvuoja, kad viskas vyko gatvėje ir panašiai. Tačiau ji to šuns nelaikė. Jeigu ji išlaikytų šunį, šuo negautų pasilenkti ir niekados jis niekam neįkąstų. Atsakė, kad neneigia, kad fiziškai šuniukai pro jo vartų apačią išlįsti gali. Taip pat atsakė, kad jis savo šuns dresavimu neužsiėmė, nes šiuo atveju būtų buvęs 10 cm šuniuko kankinimas. Taip pat, atsakė, kad, jo galva, kada vyksta chaosas ir mama tamposi tenai, čionai, tai galima įsivaizduoti, ką vaikas darys - jis bijo į svetimą teritoriją įeiti, tai dėl to vaikas ir susijaudino. Be to, atsakė, kad iš karto tą pačią minutę sūnus Pumą išvežė į veterinarijos kliniką, o jis kaip minėjo nusekė paskui Svidinskaitę. Tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad Svidinskaitė savo dukrą po dviejų savaičių nuvežė pas daktarus. Taip pat atsakė, kad gydykla, į kurią sūnus nuvežė Pumą, dirba iki 20 valandos ir galbūt veterinarui tada darbo valandos baigėsi. Bet jis pats rytojaus dieną nuvažiavo pas veterinarą ir iš jo paėmė pažymą, tačiau kokia pažymoje diena buvo parašyta jis net nežiūrėjo. Be to, jis paėmė išrašą, kurį pateikė 5 PK Lazdynų nuovadai. Patikslino, kad jis stūmė karučius, ratai nebuvo sutepti ir cypė. Dėl to garso Svidinskaitės šuo pradėjo loti ir nervuotis. O nuo tokiu garsų nervuojasi tik agresyvūs šunys. Taip pat, atsakė, kad tuo metu varteliai buvo atidaryti, nes jis su karučiais vežė žemes ir surinktus akmenis. Svidinskaitės šuo tuo metu, kai įbėgo į jo kiemą, buvo apie 6-7 metras atstumu nuo vartelių. Varteliai platūs, šuo įbėgo pro tuos vartelius į kiemą ir ant trinkelių viskas ir įvyko. Atsakė, kad matė Svidinskaitės pateiktas šuns nuotraukas, būtent šitas šuo įbėgo pro vartelius. Taip pat atsakydamas patikslino, kad šį šunį, vedžiojamą Kulikausko, matė žiemos metu. Šuo būdavo be antsnukio, bet su pavadėliu. Ne vieną kartą sakė Kulikauskui: „ponas, būkit malonus, uždekit antsnukį, čia maži vaikai laksto“. Vieną kartą Kulikauskas nieko neatsakė, antrą kartą kažką sumurmėjo, o trečią kartą tiesiog nieko nepasakęs nuėjo. Dėl to nei į nuovadą, nei į kitas instancijas su pareiškimu nesikreipė, jis tik norėjo jį perspėti. Taip pat, Svidinskaitė pirmiausia paėmė šunį už sprando ir už kupros ir išsivilko jį už vartelių ir tik tada gatvėje ji pririšo šuniui pavadėlį, kurį ji turėjo rankoje. Ji dar su tuo pavadėliu šunį mušė. Tačiau negali apibūdinti to pavadėlio nei pagal spalvą, nei medžiagą, nes dėl šuns puolimo buvo strese. Be to, tuo metu bijojo dėl anūkų, kurie buvo darže už 20 metrų. Be to, tuo metu, kai jis išėjo į gatvę ir sekė Svidinskaitę, gatvėje jis matė tik vieną asmenį, kuris su „busiku“ apsisukinėjo. Kaip vėliau sužinojo jo pavardę, tai Račkauskas, o jį pagal „buso“ numerį surado nuovada, jis jo anksčiau nepažinojo. Tvirtina, kad tuo metu aplinkui buvo tik jis (Račkauskas) vienas, daugiau gatvėje nebuvo jokio žmogaus. Be to, kada jis paklausė Svidinskaitės liudytojo, kaip jis tada buvo apsirengęs, jis į tai net negalėjo atsakyti. Atsakydamas patikslino, kad Svidinskaitė ėjo link trijų penkiaaukščių namų. Sekdamas ją, jis pamatė, kad ji įėjo į vidurinį namą, nors gyvena gretimame name. Be to, ten stovėjo sunkvežimis, žmonės tuo metu kraustėsi ir tai jam užstojo, todėl jis nematė, į kokią laiptinę - antrą ar trečią ji įėjo. Taip pat atsakė, kad stafordšyras įkando jo šuniukui į krūtinės ląstą. Be to, kai jis po įvykio ėjo paskui Svidinskaitę, Bijūnų gatvėje aikštelėje, kuri yra prie jo namų, apsisukinėjo Račkauskas, tai yra jau važiavo. Jis įvažiavo į aikštelę, apsisuko ir išvažiavo, o į kurią gatvę nuvažiavo jis nežino.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio pirmoje ir antrojoje dalyse numatytos veikos, padariusios žalos asmens sveikatai ar turtui, - užtraukia baudą nuo penkių šimtų litų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Šio straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresiravimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą, o šio straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimą. Pagal byloje  esančią rašytinę medžiagą, šuo Taira yra Amerikiečių Stafordšyro terjeras. Pagal LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-03-12 įsakymą Nr. 117 „Dėl agresyvių šunų veislių sąrašo patvirtinimo“ šis šuo priskirtas pavojingų šunų veislei. Minėta ATPK 110 straipsnio 5 dalis yra blanketinė, todėl skundžiamame Administracinės komisijos nutarime, sprendžiant iš byloje esančių N. S. paaiškinimų policijos pareigūnui, Komisijai, teismui, jai suprantamai aiškiai buvo nurodyta, kad tokia N. S. veika pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-05-24 įsakymu Nr. 242 „Dėl agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresiravimo ir prekybos jais taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų šių taisyklių 13 punkto reikalavimą, - kad už agresyvius šunis atsakingi asmenys, o pagal šias taisykles atsakingas asmuo,  - fizinis ar juridinis asmuo, kuris laiko, veisia, dresuoja, įveža, prekiauja ar kitaip rūpinasi agresyviu šunimi, privalo turėti savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena, leidimą laikyti agresyvų šunį;  taip pat šių taisyklių 16 punkto reikalavimą, - atsakingas asmuo privalo turėti agresyvaus šuns registravimo dokumentą ir paskiepijimo  (vakcinavimo) pažymėjimą su įrašytu identifikavimo numeriu; taip pat šių taisyklių 18 punkto reikalavimą, - atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad agresyvaus šuns auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ir kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, ramybei ir nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų; taip pat šių taisyklių 20 punkto reikalavimą, - draudžiama agresyvius šunis vedžioti prie gyvenamųjų namų; taip pat šių taisyklių 30 punkto reikalavimą, - jei agresyvus šuo apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones ar kitus gyvūnus, apie tai atsakingas asmuo nedelsdamas turi pranešti Visuomenės sveikatos centro pasiutligės profilaktikos kabinetui, policijos komisariatui bei teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Taip  pat tokia N. S. veika pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus mieste taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-10-07 sprendimu Nr. 1-1251,  6.8 punktą ir 24 punktą. Pagal šių taisyklių 6.8 punktą, gyvūną prižiūrintis asmuo privalo užtikrinti, kad gyvūnas nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų, o pagal 24 punktą, kad viešosiose vietose visi asmenys privalo vedžioti (vesti) šunis su pavadėliu ir antsnukiu, išskyrus Taisyklių 25 ir 26 punktuose nurodytas išimtis. Laikoma, kad šuo vedamas su pavadėliu, kai vienas pavadėlio galas prisegtas prie šuns, o kitą pavadėlio galą šunį vedantis (vedžiojantis) asmuo tvirtai laiko rankoje, kad galėtų bet kuriuo momentu valdyti šunį. Prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo negalėtų įkąsti, pasiekti, paliesti kito asmens, jo daiktų ar ant asmens, jo daiktų užšokti ar kelti jiems grėsmę.

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo medžiagą Administracinės komisijos įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad ši priėmė pagrįstą skundžiamą nutarimą.

Pagal byloje surinktus duomenis teismas sprendžia, kad N. S. 2011 m. liepos 13 d., apie 18 val. 00 min., Bijūnų gatve, Vilniuje, vedžiojo teisės norminių aktų nustatyta tvarka neįregistruotą Amerikiečių Stafordšyro terjerą be antsnukio ir pavadėlio, neturėdama leidimo laikyti tokios veislės šunį, kuris netrukus, tačiau objektyviai tiksliai nenustatytu laiku, sužalojo A. V. namų valdos kieme jam priklausantį šunį, tuo padarydamas žalos A. V. turtui, t.y. tokiu būdu N. S. pažeidė Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresiravimo ir prekybos jais taisyklių 13, 16, 18, 20, 30  punktų reikalavimus, Gyvūnų laikymo Vilniaus mieste taisyklių 6.8 punktą ir 24 punktą.

Ši išvada padaryta todėl, kad pagal byloje esančius tiek Administracinio teisės pažeidimo medžiagoje, kurią nagrinėjimo Administracinė komisija, tiek skunde ir teisme duotus N. S. paaiškinimus, tiek tokiu pačiu būdu duotus nukentėjusiojo A. V. ir teisme apklaustų visų liudytojų paaiškinimus,  neginčijamai nustatyta, kad N. S. 2011 m. liepos 13 d., apie 18 val. 00 min., Bijūnų gatve, Vilniuje, vedžiojo  Amerikiečių Stafordšyro terjerą. Pagal šių paaiškinimus ir byloje esančius duomenis akivaizdu, kad byloje nesurinkta objektyvių duomenų, kurie parodytų tikslų šio šuns vedžiojimo Bijūnų gatve laiką. Todėl tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodytas šis laikas, - apie 18.00 val. yra tinkamas. Pagal byloje esančius tokiu pačiu būdu duotus A. V. paaiškinimus, N. S. pateiktą jos mobilaus ryšio telefono skambučių rašytinę išklotinę, ir teisme apklaustų liudytojų R. B., E. R., L. G., S. B., I. P., G. J. paaiškinimus akivaizdu, kad po minėto laiko (apie 18.00 val.), netrukus įvyko N. S. vesto ir A. V. vieno iš dviejų šunų pjautynės Šios šunų pjautynės pagal A. V. R. B., E. R. I. P. ir G. J. teisme duotus paaiškinimus buvo A. V. namų valdoje. 

Įvykio tyrimo metu, Administracinėje komisijoje, teisme apklausta N. S. neigė, kad jos vestas šuo įbėgo į A. V. namų valdą pro vartelius ir A. V. kieme susispjovė su vienu iš dviejų A. V. šunų. Priešingai A. V. šunys pro namų valdos vartų apačią išbėgo į gatvę ir lodami užpuolė jos šunį. Įvykusių šunų pjautynių metu nusimovė nuo jos šuns antsnukis po ko šis įkando vienam A. V. šuniui. A. V. įvykio tyrimo metu, Administracinėje komisijoje, teisme apklaustas tvirtino, kad į jo kiemą įbėgo be antsnukio palyginus didelis šuo, šis lojo, taikėsi jį pulti, tačiau atbėgus jo kieme buvusiems jo ir sūnaus mažiems šuniukams, šis puolė jo šuniuką ir jį perkando dėl ko vėliau šis nugaišo. Po to N. S. sugriebė savo šunį abejomis rankomis už sprando ir nugaros užpakalio ir šį išsitempė į gatvę. Po to ši iš įvykio vietos pasišalino, nors jis jos prašė palaukti, nes jis iškvietė policijos pareigūnus. Po ko, šiai moteriai vis tiek pasišalinant, jis paskui ją sekė. Teisme liudytojas R. B. paaiškino, kad matė kaip į A. V. kiemą pro vartelius įbėgo didelis šuo, šis perkando A. V. šunį, po ko moteriškė didįjį šunį iš A. V. kiemo išsitempė. Teisme liudytojas E. R. paaiškino, kad matė kaip moteris iš A. V. kiemo išsitempė šunį, po ko jį prisirišusi jį nusivedė gatve. Girdėjo kaip vyras šaukė, kad moteris sustotų, nes kviečia policiją. Šių liudytojų teisme duoti paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, vieni kitus papildo. Šie neprieštarauja A. V. minėtiems paaiškinimams. Nenustatyta priežasties šiais jų paaiškinimais netikėti. Jie patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes. Todėl šių liudytojų paaiškinimai yra N. S. kaltės įrodymai. A. V. įvykio tyrimo metu, Administracinėje komisijoje, teisme duoti paaiškinimai  nekeisti, nuoseklūs, išsamūs. Šie paaiškinimai neprieštarauja liudytojų R. B. ir E. R. teisme duotiems paaiškinimams. Byloje nenustatyta priežasties šiais A. V. paaiškinimais netikėti. Be to jie patvirtinti byloje esančia rašytine medžiaga dėl policijos iškvietimo į įvykio vietą netrukus po įvykio. Todėl šie A. V. paaiškinimai yra N. S. kaltės įrodymai.  Be to šiuos minėto liudytojo R. B. ir A. V. paaiškinimus neginčijamai patvirtina byloje esanti 2011-07-14 UAB „Kaitas“ vet. gydytojo pažyma, kurioje nurodyta, kad į kliniką atvežtas gydyti šuniukas su kąstine žaizda krūtinės ląstos srityje. Šio gydytojo išduotoje 2011-07-19 pažymoje nurodyta, kad nuo 2011 m. liepos 13 d. gydytas šuniukas dėl patirtų traumų nugaišo.

Teisme apklaustas liudytojas L. G. paaiškino, kad jo nurodytoje buvimo vietoje matė, kaip prie moters ir jos dukros ir moters už pavadžio vesto šuns išbėgo iš kiemo du maži šuneliai. Šie du šunys šią moterį su vaiku užpuolė. Toliau prasidėjo šunų pjautynės, moteris laikė šunį už pavadžio, sukosi nuo ją užpuolusių šunų, vaikas verkė. Po to išbėgo vyras iš to paties kiemo, apšaukė moterį žodžiais. Šie jo paaiškinimai atmetami, nes akivaizdu, kad pagal byloje esančias nuotraukas (b. l. 113, 114) L. G. objektyviai negalėjo matyti kas įvyko, kaip jis teigia, Bijūnų gatvėje, prie A. V. namų valdos vartų. Juo labiau, kad aukščiau nurodytais įrodymais nustatyta, kad teismo nustatytas įvykis buvo A. V. namų valdos kieme.

Teisme apklaustas liudytojas S. B. paaiškino, kad jis būdamas Bijūnų gatvėje šalia Pakalnučių gatvės, sankryžoje, išgirdo, kad kažkas vyksta, girdėjo kažkokias pjautynes, šunų lojimą. Po ko jis atsisuko ir pažiūrėjo. Atstumas nuo jo iki šunų pjautynių vietos buvo apie 100-120 metrų. Tačiau jis matė, kad pjovėsi šunys, o šalia jų buvo Nijolė, jos vaikas mergaitė Emilija, kuri sukinėjosi aplinkui. Toje vietoje buvo dar du šuniukai ir Nijolės šuo. Nijolės šuo margas, baltas, juodas, tačiau sunku pasakyti kiek spalvų galėjo turėti, bet jo spalva maišyta. Patikslino, kad Nijolės šuo buvo baltas su dėmėm juodom. Kiti buvo du mažiukai šuniukai, kurių veislių nežino, tačiau šie buvo visai mažiukai, vienas iš kurių buvo šviesesnis, o kitas, berods, juodas. Jis įvykį matė iš tolo, todėl nelabai suprato, kas ten ką pjovė, nes viskas vyko ratu, virė. Viskas vyko gatvėje, jeigu tai būtų vykę kieme, tai visa tai nebūtų matęs. Tačiau dėl ko viskas prasidėjo jis nematė. Po to matydamas, kad konfliktas kaip ir baigėsi, jis su mergaite nuvažiavo. Atsakė, kad A. V. išėjo į gatvę ir garsiai aiškinosi. Kaip suprato, šis Nijolei sakė žodžius: „stokit, palaukit“. T. N. po truputį ėjo, jo nelaukė. Taip pat atsakė, kad Nijolės šuo visą laiką su pavadžiu buvo. O šis buvo trumpas, gal brezentinis, tačiau tiksliai pasakyti negali. Be to, nematė, ar Nijolės šuo buvo su antsnukiu. Be to, nematė, kad Nijolė šuniui vėliau antsnukį būtų uždėjusi. Be to, jis šių aplinkybių negalėjo pastebėti, nes šuo sukinėjosi. Ar aplinkui daugiau žmonių buvo, atsakė, kad gal ir buvo, be to mano, kad aplinkui dar žmonių buvo. Atsakė, kad tuo metu L. G. neatpažino. Tačiau ar salėje esantys asmenys tuo metu aplinkui įvykio vietą buvo ir ar galėjo matyti, matė įvykį nežino. Be to, jis įvykio metu nematė jokios stovinčios transporto priemonės Bijūnų gatvėje. Kai vyko šunų pjautynės, jis nematė ar A. V. sklypo varteliai buvo praviri, ar uždari. Įvertinęs šiuos liudytojo S. B. ir aukščiau paminėtų liudytojų ir A. V. paaiškinimus teismas sprendžia, kad šie liudytojo paaiškinimai neįtikinantys, nes jie prieštarauja liudytojo R. B., E. R. teisme duotiems ir A. V. minėtiems paaiškinimams. S. B. teisme duotus paaiškinimus nepatvirtina, nepapildo jokie kiti byloje esantys patikimi, neginčijami duomenys. Be to, jo paaiškinimai dėl N. S. šuns spalvos, šuns pavadžio nekonkretūs, nevienareikšmiai. Jo nurodyta N. S. šuns spalva neatitinka šio šuns spalvos, kuri matosi iš byloje esančių šio šuns nuotraukų. Be to, šis liudytojas teismui tiksliai neatsakė ar netoliese buvo daugiau galėjusių įvykį matyti asmenų, nors palyginus atstumus nuo jo buvimo vietos iki jo nurodytos įvykio vietos ir L. G. tuo metu vedusio dviratį buvimo vietos, akivaizdu kad atstumas iki L. G. trumpesnis, todėl jis turėjo matyti ir atpažinti arčiau buvusį L. G.. Be to, liudytojai I. P. ir G. J. teismui paaiškino, kad netrukus prieš įvykį jiedu buvo Bijūnų g./Pakalnučių sankryžoje ir matė einančią N. S. su mergaite ir šunimi be antsnukio ir pavadėlio link Bijūnų g. esančio akligatvio. Netrukus jie išgirdo šunų lojimą, buvo Bijūnų gatvės gale žmonių sujudimas. Tačiau jie daugiau nieko nematė, nes, jų galva, veiksmas vyko A. V. namo kieme, nes iš ten sklido šunų lojimas. Todėl S. B. toks atsakymas dėl galėjusių įvykį matyti daugiau asmenų vertinamas kritiškai. Be to,  S. B. teismui atsakė, kad įvykio metu Bijūnų gatvėje jokio automobilio nepastebėjo. Tačiau pagal liudytojo E. R. paaiškinimus  Bijūnų gatvėje prieš įvykį ir po įvykio buvo jo mikroautobusas, kuriuo buvo atvykęs pas šioje gatvėje gyvenantį užsakovą statybų klausimais. Akivaizdu, kad S. B. teisme duoti paaiškinimai neatitinka minėtiems liudytojų ir A. V. paaiškinimams. Jo šiuos paaiškinimus nepatvirtina, nepapildo jokie kiti byloje esantys patikimi, nenuginčijami duomenys. Todėl teismas šio liudytojo teisme duotus paaiškinimus atmeta.

Aukščiau nurodyti liudytojų I. P., G. J. teismui duoti paaiškinimai neprieštarauja liudytojų R. B., E. R. teisme duotiems ir A. V. aukščiau nurodytiems paaiškinimams. Šių liudytojų paaiškinimais priežasties netikėti nenustatyta. Šie jų paaiškinimai atitinka teismo nustatytas faktines aplinkybes. Todėl ir šių dviejų liudytojų paaiškinimai yra N. S. kaltės įrodymai.

N. S. skunde nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turėjo būti nurodyti objektyvieji jai inkriminuojamo pažeidimo požymiai, konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos ji pažeidė. Teismas sprendžia, kad šis jos argumentas, ir administracinio teisės pažeidimo protokole esantis šis trūkumas, teisingam skundo bylos išnagrinėjimui nėra esminis. 

N. S. nurodyti argumentai, kad jai Administracinė komisija neteisingai paskyrė 800 litų nuobaudą, įvertinus skundžiamą nutarimą (skundžiamame nutarime dėl to nėra motyvų)  ir ATPK 302 straipsnio 1 dalies nuostatas, bei į tai, kad nenustatyta N. S. atsakomybę lengvinančios ir/ar sunkinančios aplinkybės, pagrįsti, todėl šioje dalyje skundžiamas nutarimas pakeičiamas. N. S. nesutinka su  paskirta papildoma administracine nuobauda, - šuns Tairos konfiskavimu. Iš esmės nurodo, kad toks Administracinės komisijos sprendimas nepagrįstas, neteisėtas bei savo esme sankcijų požiūriu yra prieštaraujantis visuotinai pripažintiems bei kiekvienos bylos aplinkybių vertinimui taikomiems bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Juo labiau, kad jos įvykio metu valdytas šuo Taira po šio įvykio norminių teisės aktų nustatyta tvarka registruotas, jam yra išduotas nustatytas leidimas jį laikyti Vilniaus mieste, su šiuo šunimi atliktas socializacijos testas, pagal kurį šis šuo negali rodyti aiškiai išreikštų agresijų ar baimės požymių. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, taip pat, kad ATPK 110 straipsnio 5 dalies normos dispozicijos sankcija dėl gyvūno konfiskavimo yra alternatyvinė, bei į tai, kad byloje nėra duomenų, kad anksčiau būtų buvę problemų dėl šuns Tairos, o administracinio teisės pažeidimo tyrimo, nagrinėjimo procesas N. S. įpareigos ateityje nepriekaištingai laikytis teisės norminių aktų reikalavimų dėl šuns Tairos laikymo, vedžiojimo ir t.t., sprendžia, kad šunį Tairą konfiskuoti netikslinga. Todėl šioje dalyje skundžiamas nutarimas pakeičiamas.

N. S. nurodė, jog iš A. V. namo teritorijos ją ir dukrą gatvėje, viešoje vietoje, staiga užpuolė lojantys šunys. Dėl pribėgusių šunų prasidėjusių pjautynių, nuo šuns Tairos nusimovė antsnukis ir šuo matomai įkando vienam A. V. šuniui. Dėl netikėto A. V. šunų puolimo ant jų bei prasidėjusių šunų pjautynių jos dukra išsigando, pargriuvo ir apsibrozdino abu kelius, jai buvo įbrėžta dešinė plaštaka (tai patvirtina byloje esantys išrašai iš medicininių dokumentų), tuo tarpu šunys toliau pjovėsi greta pargriuvusios dukters. Suprasdama vykstančios situacijos pavojingumą ir grėsmę ne tik jai, bet ir dukrai bei šuniui, šunį laikydama už pavadžio, stengėsi neprileisti A. V. šunų prie dukros ir savęs. Šiais savo aktyviais veiksmais ji siekė kuo greičiau pašalinti kilusį pavojų dėl jas užpuolusių A. V. šunų. Šie jos argumentai atmetami, nes jie paneigti aukščiau nurodytais jos kaltę patvirtinančiais įrodymais. Be to, jos nurodytą aplinkybę, kad šunų pjautynių metu jos dukra buvo pargriuvusi, nepatvirtino, nei vienas teisme apklaustas liudytojas. Be to, akivaizdu, kad prieš šunų pjautynių faktą pagal aukščiau nurodytų taisyklių reikalavimus N. S. privalėjo garantuoti, užtikrinti, kad agresyvaus šuns Tairos auginimas ir laikymas, vedžiojimas nekels grėsmės žmonių ir kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, ramybei ir nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, - nesužeis kitų gyvūnų, nepadarys žalos nuosavybei. Taip pat ji privalėjo šunį Tairą nevedžioti prie gyvenamųjų namų; po šuns Tairos padaryto apkandžiojimo A. V. šuniui apie tai ji nedelsdama turėjo pranešti Visuomenės sveikatos centro pasiutligės profilaktikos kabinetui, policijos komisariatui bei teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Be to, ji prieš minėtą faktą šunį T. B. gatvėje (viešoje vietoje) privalėjo vesti su pavadėliu ir antsnukiu. Laikoma, kad šuo vedamas su pavadėliu, kai vienas pavadėlio galas prisegtas prie šuns, o kitą pavadėlio galą šunį vedantis (vedžiojantis) asmuo tvirtai laiko rankoje, kad galėtų bet kuriuo momentu valdyti šunį. Prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo negalėtų įkąsti, pasiekti, paliesti kito asmens, jo daiktų ar ant asmens, jo daiktų užšokti ar kelti jiems grėsmę. Tačiau esant nenuginčytam faktui, kad didesnis šuo Taira perkando A. V. apie 10 cm. aukščio šuniuką, kad po šio įvykio N. S. iš įvykio vietos nuėjo, apie įvykį nustatyta tvarka nepranešė, akivaizdu, kad N. S. aukščiau nurodytų reikalavimų nesilaikė ir juos pažeidė.

N. S. nurodė, kad nagrinėjant bylą administracinėje komisijoje buvo pažeisti ir elementarūs proceso reikalavimai dėl liudytojų apklausos, t.y. dalis liudytojų - buvo apklausinėjami dalyvaujant keletui liudytojų kartu ir girdint, kokius paaiškinimus teikia apklausiamas liudytojas. Teisme skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovė R. G. patvirtino šį N. S. nurodytą faktą. Pagal tai teismas sprendžia, kad Administracinė komisija apklausdama liudytojus pažeidė procesą, neužtikrino, jog liudytojai nesusižinotų, todėl neturėjo šių liudytojų duotus paaiškinimus vertinti ir pagal šių liudytojų paaiškinimus daryti išvadas, priimti nutarimą. Todėl teismas vertindamas skundžiamą nutarimą, ir nustatydamas tikrąsias įvykio aplinkybes nevertina komisijoje apklaustų liudytojų paaiškinimų.

N. S. nesutinka su administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodyta aplinkybe, kad dėl Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių nesilaikymo A. V. patyrė žalą sveikatai, nes byloje nėra jokio šią išvadą pagrindžiančio dokumento, kuris įrodytų, kad dėl jos neva neteisėtų veiksmų A. V. būtų buvęs sužeistas. Šios faktinės aplinkybės taip pat nepatvirtino nei vienas liudytojas. Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodytą šią aplinkybę bei tai, kad tiek pažeidimo tyrimo metu, tiek Administracinėje komisijoje bylos nagrinėjimo metu, tiek skundą nagrinėjant teisme, nesurinkta jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, sprendžia, kad skundžiamame nutarime nurodyta ši aplinkybė neįrodyta. Todėl ši aplinkybė iš skundžiamo nutarimo pašalinama.

Kiti N. S. nurodyti argumentai ir į skundo bylą pateikti rašytiniai duomenys teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmės neturi.

Pagal aukščiau nurodytas aplinkybes, išvadas, teismas konstatuoja, kad N. S. pagrįstai pripažinta kalta už LR ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. dėl to, kad pažeidė Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresiravimo ir prekybos jais taisyklių 13, 16, 18, 20, 30 punktų reikalavimus, Gyvūnų laikymo Vilniaus mieste taisyklių 6.8 punktą ir 24 punktą.

Padarytas pažeidimas visiškai įrodytas teismo aptartais įrodymais. Tačiau pagal aukščiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, jis pakeičiamas.

Vadovaudamasis LR ATPK  302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas,

n u t a r ė:

pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Nr. A11-10582-(7987)-(1.1.47-T1).

Pašalinti iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo  Nr. A11-10582-(7987)-(1.1.47-T1) aplinkybę, kad dėl Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių nesilaikymo A. V. patyrė žalą sveikatai.

N. S., pripažintai kaltai pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį paskirti 750 (septynių šimtų penkiasdešimties) litų baudą be šuns Tairos konfiskavimo. 

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                    Valdas Petraitis