Administracinė byla Nr. AS-146-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02806-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.2; 59.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. T. skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybei ir akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl žemės nuomos mokesčio dydžio, žemės sklypo vertės pakeitimo ir kito žemės sklypo vertės nustatymo, žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Regionų apygardos administraciniame teisme 2018 m. gruodžio 20 d. gautas pareiškėjos A. K. T. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriuo pareiškėja prašė: 1) atstatyti žemės nuomos mokesčio teisingumą pagal pirminę žemės sklypo vertę 36 403 Lt; 2) nustatyti gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertę; 3) priteisti 10 000 000 Eur žalos atlyginimą.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. sausio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą teismo nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimui iki 2019 m. vasario 4 d., atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl pakeitimo valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygų: žemės sklypo vertės ir nuomos mokesčio dydžio ir dėl žemės sklypo vertės nustatymo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsniu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad iš pareiškėjos skundo matyti, jog ji siekia, kad būtų pakeistos valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygos dėl žemės sklypo vertės ir nuomos mokesčio dydžio. Pareiškėja nurodė, jog nuomojamos žemės sklypo dalies rinkos vertė beveik dvigubai mažesnė už sutartyje nustatytą vertę, todėl ji priversta mokėti atsakovui už nuomojamą žemę žymiai daugiau negu ji yra objektyviai verta rinkoje. Pareiškėja skundu teismo prašė pakeisti valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas. Skundu taip pat prašė nustatyti gretimo žemės sklypo vertę, kuris nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre.

Teismas pažymėjo, kad Specialioji teisėjų kolegija nuosekliai laikosi pozicijos, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartis byloje Nr. T-74; 2013 m. liepos 10 d. nutartis byloje Nr. T-84; 2014 m. balandžio 29 d. nutartis byloje Nr. T-60-2014; 2014 m. liepos 21 d. nutartis byloje Nr. T-93-2014). Teismas nurodė, kad pareiškėjos reikalavimai pakeisti žemės sklypo vertę, nuomos mokesčio dydį, pakeičiant nuomos sutartis, nustatyti žemės sklypo vertę yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Teismas šią skundo dalį atsisakė priimti, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip nenagrinėtiną administracinių teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjai nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčas gali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos skundo dalis dėl žalos atlyginimo neatitinka ABTĮ 24, 25 straipsniuose numatytų reikalavimų.

Teismas taip pat akcentavo, kad iš pareiškėjos skundo ir pridėtų dokumentų matyti, jog ji nesutinka su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 4 d. priminimu Nr. 00003041 sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris adresuotas G. M. Pareiškėja prie skundo pridėjo įgaliojimą, kuriuo G. M. įgaliojo ją atstovauti visose teismo įstaigose ir kitose institucijose atliekant konkrečius veiksmus. Teismas vadovavosi ABTĮ 47 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad pareiškėja nepateikė duomenų patvirtinančių, jog G. M. yra jos artimas giminaitis ir kad ji turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, nes tik esant šioms sąlygoms pareiškėja turi teisę atstovauti jį administracinėje byloje administraciniame teisme (paduoti skundą ir atlikti kitus procesinius atstovavimo veiksmus). Pareiškėja nepateikė duomenų, jog ji yra įmonių, kurių interesams galimai atstovauja, darbuotoja, galinti būti šių įmonių atstove teisme, ir tų įmonių įgaliojimus. Teismas pareiškėjai pasiūlė ištaisyti teismo nutartyje nurodytus skundo trūkumus, tinkamai įgyvendinant savo procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str., 33 str. 1 d.).  

III.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutartį ir skundą priimti nagrinėti, paskiriant kitą to paties teismo teisėją.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį neįsigilinęs į visas bylos aplinkybes, padaręs neteisingas išvadas, tuo apribodamas pareiškėjos teisę į gynybą. Pareiškėja prašė teismo įpareigoti atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybę nustatyti teisingą, pagrįstą įrodymais žemės nuomos mokestį pagal analogišką gretimo sklypo vertę ir priteisti žalą, atsakovui neteisėtais veiksmais reikalaujant mokėti kaskart didesnį mokestį. Teismas tokiose byloje turi būti aktyvus ir siekti, kad šalys išspręstų ginčą taikiai.

Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai pasinaudojo trūkumų šalinimo institutu, teismas pasielgė gal formaliai ir šališkai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygų pakeitimo: žemės sklypo vertės ir nuomos mokesčio dydžio ir dėl žemės sklypo vertės nustatymo, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)  nustatyta tvarka, bei nustatė pareiškėjai terminą iki 2019 m. vasario 4 d. teismo nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiamos ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai
(2 p.). Kitos pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartys, kuriomis nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pagal ABTĮ normas nėra skundžiamos apeliacine tvarka ir neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutarties dalis, kuria nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, negali būti apeliacinio proceso pagal atskirąjį skundą objektu. Šiuo atveju 2019 m. sausio 4 d. nutarties dalis neužkirto galimybės pareiškėjos galbūt pažeistų teisių gynybai, priešingai – termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą. 

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atskirojo skundo priėmimo klausimas išspręstas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 17 d. nutartimi, kuria atskirasis skundas priimtas. Kadangi atskirojo skundo dalis dėl šio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties dalies, kuria nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, negalėjo būti priimtas, apeliacinis procesas pagal pareiškėjos atskirąjį skundą šioje dalyje nutrauktinas (ABTĮ 138, 151 str.).

Pareiškėja taip pat nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutarties dalimi, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygų pakeitimo: žemės sklypo vertės ir nuomos mokesčio dydžio ir dėl žemės sklypo vertės nustatymo, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ir ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. 

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimai pakeisti žemės sklypo vertę, nuomos mokesčio dydį, pakeičiant valstybines žemės nuomos sutartis, nustatyti žemės sklypo vertę yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia ginčus, kylančius  viešojo administravimo srityje, o pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Kaip nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Taigi viešojo administravimo subjektas, vykdydamas valstybinės žemės nuomos funkcijas, veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas – valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises, tarp jų – ir teisę išnuomoti valstybinės žemės sklypus bei nustatyti, apskaičiuoti ir gauti už juos žemės nuomos mokestį (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-59/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2018; 2018 m. sausio 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-9/2018; 2016 m. gegužės 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-43/2016; 2013 m. balandžio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-47/2013). Todėl aptariamas ginčas dėl valstybinio žemės sklypo nuomos mokesčio dydžio, kylantis iš valstybinės žemės nuomos teisinių santykių, yra civilinio teisinio pobūdžio ir yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo pareiškėjos keliamą ginčą, todėl panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį, pagrindo nėra.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjos teisė į teisingą ir nešališką teismą buvo neužtikrinta.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį, paliktina nepakeista, o kitoje dalyje apeliacinis procesas pagal pareiškėjos atskirąjį skundą nutrauktinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138, 151 straipsniais, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos A. K. T. skundo dalį, palikti nepakeistą ir šią pareiškėjos atskirojo skundo dalį atmesti.

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjos A. K. T. atskirojo skundo dalį dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutarties dalies, kuria nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

          Teisėjai         Romanas Klišauskas

                             Dainius Raižys

                Virginija Volskienė