Civilinė byla Nr. e2A-1067-390/2025

Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01059-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.18.3; 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.3.1.19.3 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 17 d.

Kaunas

   Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjo) ir Laimos Kriaučiūnaitės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant ieškovės atstovams G. Č., advokatei Neringai Šilinskei, atsakovės atstovams M. B., advokatui Mantui Šriupšai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio agrochemija“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m.  sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio agrochemija“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elmitra“ dėl netesybų priteisimo, priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo pašalinti rangos darbų trūkumus bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elmitra“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Joniškio agrochemija“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Joniškio agrochemija“ patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2024 m. liepos 31 d. atsakovės UAB „Elmitra“ vienašališkai sudarytą darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr.2024.07.31-01, priteisti ieškovei iš atsakovės 16 660 Eur netesybas arba 16 660 Eur netesyboms prilygstančią sumą kaip nuostolius, kilusius dėl atsakovės nepranešimo ieškovei apie jos negalėjimą vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį dėl nenugalimos jėgos, priteisti ieškovei iš atsakovės šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo pareigos sumokėti netesybas (2024 m. kovo 19 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2024 m. birželio 5 d.) 210,87 Eur, šešių procentų dydžio procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad šalys 2022 m. balandžio 4 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr.EPC04782, pagal kurią atsakovė už 154 880 Eur pardavė ieškovei saulės elektrinės įrangą ir įsipareigojo suteikti saulės elektrinės projektavimo, statybos rangos, aptarnavimo ir priežiūros paslaugas (sutartyje atsakovė suteikė statybos rangos darbams dešimties metų garantiją). Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 8 d. informavo atsakovę apie paaiškėjusius atliktų statybos rangos darbų defektus-netinkamai atliktus panelių pritvirtinimo rangos darbus, kuris ieškovės įsitikinimu lėmė, kad saulės panelių pritvirtinimas neatlaikė 2023 m. rugpjūčio 7 d. pūtusio vėjo ir jos buvo atplėštos nuo tvirtinimo vietų bei apgadintos, tačiau atsakovė, žinodama, kad saulės elektrinė apgadinta, daugiau nei šešis mėnesius nieko nedarė ir tik ieškovei pradėjus reikšti pretenzijas, 2024 m. kovo 18 d. atsakovė trūkumus pašalino ir atsiuntė ieškovei elektrinės remonto darbų sąmatą, kuri siekė beveik trisdešimt tūkstančių eurų. Ieškovės atstovės nuomone, tokia sąmata buvo atsiųsta atsakovei siekiant sustiprinti savo derybinę poziciją dėl netesybų pagal sutartį atlyginimo. Šalių sudarytoje sutartyje buvo numatyta, kaip turi būti apskaičiuojamos netesybos, jei šalys pažeidžia sutarties reikalavimus. Ieškovė, vadovaudamasi sutarties 912.1 ir 9.13 punktais, apskaičiavo, netesybų, kurios priteistinos iš atsakovės, dydį – 16 660 Eur. Teismui pripažinus, kad egzistavo force majeure aplinkybės, netesyboms atitinkanti suma 16 660 Eur vertintina kaip nuostoliai, kilę dėl atsakovės nepranešimo ieškovei apie jos negalėjimą vykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartį dėl nenugalimos jėgos.

3.       Atsakovė UAB „Elmitra“ su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 2 852,02 Eur skolą už atliktus elektrinės remonto darbus, 12,25 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad 2023 m. balandžio 24 d. galutiniu atliktų darbų aktu atsakovė perdavė ieškovei visus šalių sutartyje numatytus darbus, darbai užbaigti šimtu procentų. Ieškovė saulės elektrinės nebuvo apdraudusi ir ją be jokių trikdžių eksploatavo iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. iki Lietuvoje kilo stipri audra, kuri ypatingai pasireiškė Joniškio rajone. Dėl audros Joniškio rajone buvo paskelbta ekstremalioji situacija, buvo fiksuotas uraganinio stiprumo škvalas, stambi kruša. Dėl kilusios audros buvo apgadinta saulės elektrinė. Sutartyje numatyta, kad atsakovė įsipareigoja saugoti atliktus darbus ir reikmenis nuo sugadinimo ir vagystės, nuo meteorologinių sąlygų poveikio tik iki galutinio objekto užsakovui perdavimo dienos, todėl atsakomybė už elektrinės apgadinimą dėl meteorologinių reiškinių nuo 2023 m. balandžio 24 d. buvo perėjusi ieškovei. Ieškovė nebuvo apdraudusi elektrinės, elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, todėl ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Atsakovė atliko būtinuosius pažeistos elektrinės atstatymo darbus, kurių vertė 2 852,02 Eur, ir 2024 m. liepos 31 d. surašė įrangos ir darbų priėmimo-perdavimo aktą. Šiuos darbus turėjo atlikti ieškovė savo lėšomis. Atsakovė atliktų darbų/suteiktų paslaugų perdavimą įformino vienašališkai. Atsakovės nuomone, akto pripažinti negaliojančiu nėra teisinio pagrindo.

5.       Ieškovė prašė atsakovės priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodė, kad pagal šalių sudarytą sutartį, atsakovė remonto darbus privalėjo atlikti savo lėšomis, todėl priešieškinis nepagrįstas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai Jurbarke 2025 m. sausio 31 d. sprendimu

8.       Teismas nurodė,

9.       Teismas sprendė, kad atsakovė perdavė ieškovei eksploatacijai saulės elektrinę be jokių defektų. Teismas įvertino, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2023 m. kovo 28 d. išdavė energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą, kurioje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) esanti saulės elektrinė atitinka projektą 22.452.8388-TDP-E bei norminių teisės aktų reikalavimus ir gali būti naudojama pagal paskirtį. 2023 m. balandžio 24 d. galutiniu darbų aktu atsakovė perdavė ieškovei sutartyje numatytus darbus, buvo pasiektas šimto procentų baigtumas, ieškovė apmokėjo atsakovei už sumontuotą ir paleistą elektrinę.

10.       Taip pat teismas sprendė, kad ginčo elektrinei padaryti apgadinimai buvo audros padarinys, o ne atsakovės nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų pasekmė.

11.       Sutarties 9.6 punkte įtvirtinta, kad tiekėjas defektus taisyti privalėtų esant raštiškiems užsakovės reikalavimams. Ieškovė siuntė atsakovei tik nuotraukas dėl saulės elektrinės apgadinimo audros metu, kurių, teismo nuomone, negalima laikyti pretenzija dėl nekokybiškų darbų atlikimu. Todėl teismas sprendė, kad jokių raštiškų pretenzijų ieškovė dėl netinkamų darbų atlikimo nepareiškė.

12.       Nenustačius atsakovės kaltės dėl elektrinės apgadinimų ir jos pareigos savo sąskaita ištaisyti apgadinimus, teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 16 660 Eur baudą dėl jos atliktų nekokybiškų statybos darbų laikė nepagrįstu.

13.       Sutarties 12.3 punkte šalys susitarė, kad jei kuri nors pirkimo sutarties šalis mano, kad atsirado nenugalimos jėgos aplinkybės, dėl kurių ji negali vykdyti savo įsipareigojimų, ji nedelsdama ( ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tokių aplinkybių atsiradimo ar sužinojimo apie jų atsiradimą) informuoja apie tai kitą šalį, pranešdama apie aplinkybių pobūdį, galimą trukmę ir tikėtiną poveikį. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad jeigu teismas pripažintų, kad egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės ir konstatuotų, kad atsakovė vykdė tinkamai sutartinius įsipareigojimu, prašė priteisti iš atsakovės nurodytų netesybų dydžiui prilygstančią sumą kaip nuostolius, kilusius dėl atsakovės nepranešimo ieškovei apie jo negalėjimą vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį, kadangi ieškovė būtų žinojusi, kad atsakovė nesiruošia šalinti po audros kilusių elektrinės apgadinimų, nebūtų tiek ilgai laukusi, kol atsakovė suremontuos elektrinę geranoriškai, o būtų ėmusi veiksmų nedelsiant elektrinės veikimui atstatyti ir savo interesams apsaugoti.

14.       Teismas nepripažino, kad 2023 rugpjūčio 7 d. saulės elektrinė buvo apgadinta dėl nenugalimos jėgos, kadangi pati ieškovė teismui pateikė duomenis, jog 2024 m. liepos 29 d. pūtė dvigubai stipresnis vėjas ir elektrinė nebuvo apgadinta. Todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 16 660 Eur kaip nuostolių atlyginimą atmetė.

15.       Teismas nurodė, kad 2024 m. balandžio 19-22 d., atsakovė, vykdydama sutarties reikalavimus, atliko kasmetinę saulės elektrinės apžiūrą ir nustatė, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. elektrinei padaryti apgadinimai nėra pašalinti ir tai sąlygoja bei neigiamai veikia atsakovės pagal sutartį prisiimtus gamybos įsipareigojimus. Atsakovė pagal ilgalaikę saulės elektrinės aptarnavimo sutartį suremontavo saulės elektrinę, pašalindama 2023 m. rugpjūčio 7 d. elektrinės apgadinimo padarinius, 2024 m. rugpjūčio 31 d. surašė įrangos ir darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr.24.07.31-01, atliktų darbų kaina 2852,02 Eur.

16.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė nesiėmė jokių priemonių dėl elektrinės remonto, o jų nesiėmus, atsakovė negalėjo įvykdyti prisiimtų gamybos įsipareigojimų, nes elektrinė negalėjo dirbti visu pajėgumu, todėl atsakovė dėl susiklosčiusių aplinkybių privalėjo savo lėšomis atstatyti pažeistus modulius ir kitą pažeistą elektrinės įrangą po audros 2023 m. rugpjūčio 7 d., ir tokiu būdu įgijo teisę į šių lėšų atlyginimą iš ieškovės. Todėl ieškinio dalį dėl 2024 m. liepos 31 d. sudaryto darbų priėmimo-perdavimo akto Nr.2024.07.31-01 teismas atmetė ir tenkino priešieškinį dėl 2 852,02 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo  panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų Jurbarke 2025 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti  priešieškinį, atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teismas netinkamai kvalifikavo šalis siejusį teisinį santykį. Nepagrįstai sprendė, kad šalis siejo tik statybos rangos teisiniai santykiai (ieškinio reikalavimas dėl baudos kildinamas išimtinai tik iš pirkimo-pardavimo teisinių santykių, o rangos, paslaugų teikimo, projektavimo teisinių santykių kontekste turėjo būti vertinamas tik atsakovės priešieškinis ir jo atsikirtimai į ieškinį), ir nepasisakė apie atsakovės, kaip pardavėjo, elektrinės priežiūros paslaugų teikėjo pareigas ir nevertino, ar jos buvo atliktos tinkamai, nors ieškovė jomis taip pat rėmėsi, taip pažeidė savo pareigą atlikti šalis siejančio teisinio santykio kvalifikaciją (arba netinkamai ją atliko).

17.2.                      Teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles rangos bei pirkimo-pardavimo teisiniuose santykiuose, kai tebegalioja garantija, taip pat pažeidė ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas įrodinėjimo pareigą perkėlė išimtinai ieškovei. Atsakovė kaip rangovė neįrodinėjo savo atliktų rangos darbų kokybės arba neįrodinėjo jos atsakomybę šalinančių aplinkybių (neišreikšdama savo pozicijos, jog atsisako vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, sudarydama geranoriško bendradarbiavimo įspūdį, nedelsiant po audros pašalino apgadintus kolektorius, netinkamai pritvirtintas konstrukcijas - atimdama galimybę ieškovei pasitelkti ekspertus), kaip pardavėja neįrodinėjo savo parduoto daikto kokybės (neįrodinėjo priežastinio ryšio tarp kilusios audros padarinių ir nepakankamo elektros kiekio sugeneravimo), kaip paslaugos teikėja – kodėl elektrinės remonto negalėjo atlikti greičiau, nei per 8 mėnesius (neteikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, dėl kokių ne nuo jos priklausančių priežasčių elektrinės remontas taip užtruko, ir net neteigė, kad elektrinės nebuvo galima suremontuoti greičiau). Teismas visus atsakovės teiginius, nors ir „badančius akis“ dėl savo prieštaravimų, priėmė kaip absoliučią tiesą net nepasisakydamas dėl prieštaravimų pašalinimo ir jų nevertindamas.

17.3.                      Neaišku, kokiais įrodymais remdamasis, teismas konstatavo priežastinį ryšį tarp 8 kolektorių neveikimo 8 mėnesius ir nepakankamo elektros kiekio sugeneravimo (ir nemotyvuotai atmesdamas ieškovės pateiktus įrodymus - skaičiavimus, kad 8 kolektorių neveikimas nedarė reikšmingos įtakos sugeneruotam elektros energijos kiekiui), nepagrįstai sprendė, kad nepakankamo elektros kiekio sugeneravimo priežastis buvo audros metu elektrinei padaryti pažeidimai ir, kad juos lėmė ne netinkamai atlikti elektrinės montavimo rangos darbai, o audra, tačiau sprendime aiškiai nurodė, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. saulės elektrinė buvo apgadinta dėl nenugalimos jėgos. Teismas, konstatavęs, kad elektrinei padaryti pažeidimai yra audros padarinys, toliau sprendime padarė sau prieštaraujančią išvadą, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, jog 2023 m. rugpjūčio 7 d. saulės elektrinė buvo apgadinta dėl nenugalimos jėgos, ir jokių argumentų, susijusių su nenugalimos jėgos aplinkybės bei iš to kylančių ieškovės reikalavimų, nevertino (atmetė). Teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas.

17.4.                      Atsakovei neįrodinėjant savo atliktų darbų kokybės, teismas jos ir netyrė, o netyręs nevertino ir nė nepasisakė dėl reikalavimo dėl vienašališkai sudaryto akto, kuriame atsakovė vienašališkai įtvirtino ieškovės pareigą jai sumokėti už rangos darbus pagal sąskaitą, išrašytą pažeidžiant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, pripažinimo negaliojančiu. Teismas nurodė, kad ieškovė, o ne atsakovė yra saulės elektrinių pardavimo, priežiūros profesionalas, nors iš tikrųjų ieškovė yra žemės ūkio chemijos bei technikos pardavėja, o saulės elektrinių profesionalė yra atsakovė.

17.5.                      Teismas nepagrįstai priteisė atstovavimo išlaidas už 16,5 val., kas sudaro 2 595,45 Eur (su PVM). Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką už susipažinimą su procesiniais dokumentais, prašymą pratęsti procesinį terminą bylinėjimosi išlaidos atskirai neatlyginamos, be to, tokių paslaugų, kaip rengimasis teismo posėdžiams ir atsakovės atstovavimas juose, advokatas Mantas Šriupša neatliko (šio advokato nebuvo nei viename teismo posėdyje, o atsakovę atstovavo kita atstovė – advokato padėjėja A. A.).

18.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė, kad prašo taikyti 16 660 Eur dydžio sutartines netesybas (kartu su išvestiniais reikalavimais) dėl atsakovės neva netinkamai sumontuotos elektrinės bei ieškinyje išimtinai pasisako dėl atsakovės kaip Rangovės veiksmų, atliktų darbų kokybės, neva perduotos netinkamos kokybės elektrinės. Todėl akivaizdu, kad pačiai ieškovei kildinant ieškinį ir patikslintą ieškinį būtent iš rangos santykių bei prašant būtent iš Rangos santykių kylančių sutartinių netesybų teismas tai įvertino bei pagrįstai atkreipė dėmesį, jog ginčas tarp šalių yra susijęs būtent su šalis siejančiu rangos santykiu. Ginčo atveju ieškovė paprasčiausiai siekia po stichinės audros elektrinės sukeltus ženklius apgadinimus be jokio sutartinio ar įstatyminio pagrindo perkelti Tiekėjos (atsakovės) atsakomybei, nes pati Užsakovė (ieškovė) tiesiog savalaikiai neveikė kaip atsakingas turto savininkas ir savo turto neapdraudė, o tuomet tyčia delsė savo sąskaita sutvarkyti stipriai pažeistą elektrinę ilgą laiką ir galiausiai „išlaukusi“, jos vertinimu, ataskaitinio laikotarpio pabaigos, - sugalvojo pritaikyti niekuo nepagrįstas 16 660 Eur dydžio sutartines netesybas (kartu su išvestiniais reikalavimais) sąžiningai Tiekėjai dėl neva pastarosios „netinkamai sumontuotos“, tariamai „brokuotos“ Elektrinės Gamybos įsipareigojimų neįvykdymo (nepakankamos generacijos) (Rangos santykiai).

18.2.                      Ieškovės nurodytos netesybos yra nepagrįstos, nes Sutarties 9.14 punktas, pateikiami įrodymai patvirtina, kad Tiekėja aiškiai nėra kalta dėl nepasiektos pakankamos sutartinės elektros generacijos, elektrinę ypač stipriai pažeidė būtent 2023 m. rugpjūčio 7 d. stichinis reiškinys - smarki audra, kuri traktuotina kaip nenugalima jėga, Tiekėja itin operatyviai atstatė saugų elektrinės veikimą iškart po audros ir informavo Užsakovę, kad pilnas elektrinės pažeidimų pašalinimas neįeina į jos sutartinius įsipareigojimus, dėl kurių šalys turi susitarti raštu papildomai, įskaitant papildomą apmokėjimą, bei Sutarties 9.14 punktas aiškiai numato, kad tokiais kaip ginčo atvejais Tiekėja jokios baudos nemoka. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė, kaip rangovė, savo pareigas atliko tinkamai bei tinkamai kvalifikavo šalis siejusį santykį, kadangi teismas neneigė kitų tarp šalių pagal sutartį susiklosčiusių teisinių santykių bei akcentavo, kad ginčas tarp šalių yra susijęs su statybos rangos santykiais.

18.3.                      Atsakovė sutinka su teismo konstatuotomis aplinkybėmis dėl esamos situacijos ir mano, kad teismas tinkamai pritaikė įrodinėjimo naštos taisyklę bei sprendime atskleidė bylos esmę. Atsakovė rūpestingai ir operatyviai pateikė teismui visus turimus įrodymus, kuriais vadovaudamasi ir grindė savo poziciją, tuo tarpu ieškovė viso proceso metu kėlė naujus klausimus, išvedžiojimus, kurių jokiais įrodymais nepagrindė, todėl akivaizdu, kad pati ieškovė tinkamai nepasinaudojo jai suteikta teise bei pareiga įrodyti su jos reikalavimu susijusias aplinkybes. Teismas teisingai pritaikė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ir savo sprendime pagrįstai nurodė, jog būtent ieškovė būdama atsakinga verslininke nepasirūpino elektrinės draudimu bei savalaikiu jos atstatymu, kad būtų įvykdyti gamybos įsipareigojimai, bei pagrįstai atsižvelgė ir nustatė, kad iš atsakovės pateiktų duomenų akivaizdu, jog elektrinė buvo apgadinta būtent dėl audros, kas laikytina šalinančia atsakovės atsakomybę dėl netinkamo elektrinės montavimo aplinkybe ir priėmė iš esmės teisingą sprendimą.

18.4.                      Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra išdėstęs savo nustatytas bylos aplinkybes, nurodęs įrodymus, kuriais grindžia padarytas išvadas, argumentus, bei įstatymus ir kitus teisės aktus ir teisinius argumentus, kuriais teismas vadovavosi priimdamas sprendimą, kas rodo, kad teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje argumentuotai atsakė į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, atskleidė bylos esmę ir priėmė iš esmės teisingą sprendimą.

18.5.                      Visos advokatų kontoros „Solvere“ PVM sąskaitos - faktūros atsakovei buvo išrašytos bei atsakovės apmokėtos už realiai suteiktas teisines paslaugas sąskaitose detalizuojant procesinių dokumentų parengimo sudėtines dalis, kokie veiksmai buvo atlikti rengiant procesinius dokumentus bei teikiant teisines paslaugas apimančias atstovavimą teismo posėdžiuose, t. y. ieškovės minimos neva kaip savarankiškos teisinės paslaugos suteiktos paslaugos yra tiesiog patirtų bylinėjimosi išlaidų detalizacija skirta išimtinai atsakovei, kad būtent jai kaip klientei būtų suprantama ir žinoma, kokius veiksmus turi atlikti jos atstovas ruošdamas vieną ar kita procesinį dokumentą bei teikdamas kitas teisines paslaugas. Ieškovės nurodytas PVM sąskaitas - faktūras MS Nr. 7-1/2025 ir 1-2/2025 atsakovei buvo suteiktos kompleksinės teisinės paslaugos. Teismas tinkamai įvertino bei pagrįstai priteisė atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

               Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir apeliacinio skundo esmės

20.       Bylos duomenimis 2022 m. balandžio 4 d. ieškovė uždaroji akcine bendrovė „Joniškio agrochemija“ ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Elmitra“ sudarė pirkimo sutartį Nr.EPC0478-16002 dėl saulės elektrinės projektavimo, įrangos įsigijimo, rangos darbų, aptarnavimo ir priežiūros paslaugų pirkimo. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo suprojektuoti ir įrengti ieškovei 184 kW galios saulės elektrinę adresu (duomenys neskelbtini) Statybos rangų kaina 154880 Eur.(CBP-4742, priedai: sutartis).

21.       Ieškovė įrodinėja, kad po praūžusios audros 2023m. rugpjūčio 7d. buvo apgadinta ieškovei priklausančios saulės elektrinės dalis ir apgadinimus lėmė atsakovės atliktų statybos darbų defektai. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė pažeidė šalių sudarytos sutarties 8. 4. 23 punkto reikalavimus, kuria atsakovė atliktiems darbams buvo suteikusi garantiją bei įsipareigojusi savo sąskaita ištaisyti atliktų darbų trūkumus ir defektus. Tai argumentuodama, ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2024 m. liepos 31 d. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elmitra“ vienašališkai sudarytą darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr.2024.07.31-01; priteisti ieškovei iš atsakovės 16 660,00 Eur netesybų arba 16 660,00 Eur netesyboms prilygstančią sumą kaip nuostolius, kilusius dėl atsakovės nepranešimo ieškovei apie jos negalėjimą vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį dėl nenugalimos jėgos.

22.       Atsakovė atsikirtinėjo, kad ji pardavė ieškovei tinkamai sumontuotą saulės elektrinę, įvykdė visus sutartyje nurodytus reikalavimus ir jokio pagrindo iš atsakovės priteisti ieškovei 16660,00 Eur netesybas arba šiai baudai prilygstančią pinigų sumą nuostoliams atlyginti pagrindų nėra. Teigia, kad pati ieškovė yra kalta dėl jos patirtų nuostolių praūžus 2023 m. rugpjūčio 7 d. audrai, kurios metu buvo apgadinta saulės elektrinė, neapsidraudusi jai priklausančio turto. Atsakovė pateikė byloje priešieškinį ir prašė priteisti iš ieškovės 2 852,02 Eur skolą už atliktus elektrinės remonto darbus, kuriuos pašalino atlikdama elektrinės apgadinimo padarinius.

23.       Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškovės ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės kaltės dėl 2023m. rugpjūčio 7d. įvykusio saulės elektrinės apgadinimo nėra, todėl pareikštus piniginius 16660 Eur ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė turi apmokėti atsakovei už papildomus ir šalių sudarytoje sutartyje nenumatytus darbus, todėl priešieškinį patenkino iš dalies.

24.       Apeliacinį skundą dėl priimto teismo sprendimo pateikė tik ieškovė. Apeliantė ginčija priimtą teismo sprendimą nurodydama, kad teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigas ir vertino byloje pateiktus įrodymus, o taip pat argumentuoja, kad teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą netinkamai nustatė ir kvalifikavo tarp šalių susitariusius teisinius santykius, nepagrįstai sprendė, kad sutarties šalis siejo tik statybos rangos santykiai.

25.        Minėta, kad 2022 m. balandžio 4 d. ieškovė uždaroji akcine bendrovė „Joniškio agrochemija“ ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Elmitra“ sudarė pirkimo sutartį Nr.EPC0478-16002 dėl saulės elektrinės projektavimo, įrangos įsigijimo, rangos darbų, aptarnavimo ir priežiūros paslaugų pirkimo. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo suprojektuoti ir įrengti ieškovei 184 kW galios saulės elektrinę adresu (duomenys neskelbtini) Statybos rangų kaina 154880 Eur.(CBP-4742, priedai: sutartis).

26.       CK 6. 156 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčių kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei. Įvertinus šalių sudarytos sutarties sąlygas spręstina, kad šalių sudaryta sutartis turi mišrios sutarties elementų. Taigi, konkrečiai daliai, susijusiai su pirkimu-pardavimu taikytinos pirkimo-pardavimo sutartį reglamentuojančios teisės normos, o kitai daliai, susijusiai su įrangos/rangos (įrengimu) taikomos rangos sutartį reglamentuojančios normos. Normos turi būti taikomos proporcingai pagal tai, kuris elementas dominuoja tam tikroje sutarties dalyje. Kadangi, tarp šalių ginčas kilo dėl statybos rangos darbų atlikimo ir jų kokybės, todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas tarp šalių iškilusį ginčą teisingai taikė normas reglamentuojančias statybos rangos teisinius santykius. 

27.       Bylos duomenimis atsakovei įrengus saulės elektrinę, ieškovė pradėjo ją eksploatuoti pagal paskirtį. Kaip rodo kiti bylos duomenys, kad po 2023m. rugpjūčio 7d. įvykusio stipraus vėjo, Joniškio savivaldybės teritorijoje, buvo apgadinta ieškovei priklausanti elektrinė. Ieškovė įsitikinusi, kad atsakovė netinkamai atliko elektrinės saulės panelių tvirtinimo darbus, kurios neatlaikė pūtusio vėjo ir aštuonios panelės buvo atplėštos nuo tvirtinimo vietų bei apgadintos. Tvirtina, kad tuo atsakovė pažeidė šalių sudarytos sutarties 8. 4. 23 punkto reikalavimus, nes buvo suteikta statybos darbams garantinis dešimties metų terminas bei atsakovė buvo įsipareigojusi savo sąskaita ištaisyti  atliktų darbų defektų trūkumus. Už sutarties pažeidimus, ieškovės aiškinimu, atsakovė turi mokėti 15488 Eur baudą bei pagal sutarties 9.13 punktą galimai turėtų būti skaičiuotina kita baudos dalis, atsižvelgiant į nepagamintą elektros energijos kiekį bei elektros bei elektros energijos kainą, mokamos už ne iš saulės elektrinės gaunamą elektros energijos vidurkį, todėl, atsižvelgiant į tai, kad per ataskaitinį laikotarpį buvo pagaminta 155755,00 kWh elektros energijos vietoje sutartyje žadėtų 175168,00 kWh, atsakovės baudos dydis pagal ieškovę sudarytų 16660 Eur. Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat nurodė, kad jeigu teismas pripažintų, kad egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės netesyboms prilygstančią sumą - 16660,00 Eur kaip nuostolius, kilusius dėl atsakovės nepranešimo ieškovei apie jos negalėjimą vykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartį dėl nenugalimos jėgos.

28.       Pagal jau minėtos šalių sudarytos sutarties 1.1.10 punkto sąlygas, laikoma, kad statybos rangos darbų pabaiga-momentas, kai užbaigti visi pirkimo sutartyje ir techninėje specifikacijoje numatyti statybos rangos darbai, ištaisyti defektai, jei privaloma-užpildytas statybos darbų žurnalas, pateikti medžiagų sertifikatai ir atitikties deklaracijos, defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimas, kita išpildomoji dokumentacija ir pasirašytas atliktų statybos rangos darbų aktas ir tiekėjo atliktų statybos rangos darbų perdavimo užsakovui aktas bei užsakovui perduoti visi statybos užbaigimui reikalingi dokumentai, kuriuos teisėtai turi saugoti užsakovas, taip pat išduotas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos leidimas gaminti elektros energiją.

29.       Bylos duomenimis nustatyta ir tokias aplinkybes nustatė pirmosios instancijos teismas, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2023 m. kovo 28 d. išdavė energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) esanti saulės elektrinė atitinka projektą 22.452.8388-TDP-E bei norminių teisės aktų reikalavimus ir gali būti naudojama pagal paskirtį. Aptartoje pažymoje neužfiksuoti jokie statybos rangos darbų pažeidimai ir tai, kad saulės elektrinė negalėtų būti eksploatuojama ( DOK-33969, priedas Nr.1).

30.       Kitas byloje pateiktas rašytinis įrodymas – 2023m. balandžio 24d. galutinis darbų atlikimo-perdavimo, priėmimo aktas patvirtina, kad atsakovė perdavė ieškovei šalių sudarytoje sutartyje numatytus darbus, pasiekus šimto procentų darbų atlikimo baigtumą. Nustatyta ir tai, kad ieškovė apmokėjo atsakovei už sumontuotos elektrinės ir jos paleidimo darbus.

31.       Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovė perdavė ieškovei eksploatuoti saulės elektrinę be jokių fiksuotų defektų.

32.       Kaip rodo byloje pateikti kiti duomenys, kad Joniškio rajone, po 2023m. rugpjūčio 7d. įvykusios audros buvo paskelbta ekstremalioji situacija. Iš byloje pateiktų hidrometeorologijos tarnybos pažymų matyti, kad Joniškio rajone, buvo fiksuotas uraganinio stiprumo škvalas bei stambi kruša. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms yra teisinga apylinkės teismo konstatuota aplinkybė, jog elektrinei padaryti apgadinimai – elektrinės panelių atplėšimas nuo tvirtinimo vietų, buvo įvykusios audros padarinys, o ne atsakovės nekokybiškai atliktų statybos darbų pasekmė. Kita vertus, ieškovė daugiau įrodymų, kurie paneigtų atsakovės argumentus, kad atsakovė darbus atliko kokybiškai, nepateikė ( CPK 178 straipsnis). Ieškovė taip pat nepateikė patikimų įrodymų, kad po įvykusios audros buvo apgadinimai turtui dėl atliktų montavimo darbų bei tai, kad pasitelkė kvalifikuotus specialistus tokiems faktams patvirtinti. Taigi, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teismo nagrinėjusio bylą galutinę išvadą, kad atsakovės kaltės dėl saulės elektrinės apgadinimo 2023m. rugpjūčio 7d. nėra. Akcentuotina, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu tik tada, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

33.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017 ir kt.).

34.       Pirmosios instancijos teismas visus šalių pateiktus į bylą įrodymus vertino pagal įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija pakartotinai išanalizavus byloje pateiktus įrodymus ir nustatytus faktus aptartu klausimu sprendžia, kad nustatydamas faktus apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis). Taigi, pagrįsta teismo išvada, kad atsakovės kaltės dėl saulės elektrinės apgadinimo nenustatyta. Byloje nenustatyta ir atsakovės pažeidimų vykdant šalių sudarytą sutartį dėl elektrinės įrengimo ir dėl to kylančių pasekmių. Todėl ieškovės pareikšti reikalavimai dėl 16660 nuostolių atlyginimo bei alternatyvus reikalavimas dėl 16 660 Eur netesybų priteisimo, pagrįstai atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti ( CPK 178 straipsnis).  

35.       Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai nagrinėtais klausimais nedaro įtakos  skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

36.       Kaip jau buvo nustatyta, kad atsakovės kaltės dėl saulės elektrinės apgadinimų nebuvo. Tačiau pagal šalių galiojančią ilgalaikę aptarnavimo sutartį, atsakovė suremontavo saulės elektrinę ir pašalino 2023m. rugpjūčio 7d. įvykusius apgadinimus. Nustatyta, kad atsakovė 2024m. rugpjūčio 31d.surašė įrangos ir darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 24.07.31-01. Atliktų darbų kaina sudaro 2852,02 Eur. Atsakovė pateiktu priešieškiniu prašo iš ieškovės šią sumą priteisti. Ieškovė ginčija tokį darbų priėmimo aktą ir prašo jį pripažinti negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą atsakovės priešieškinį patenkino, o ieškovės reikalavimą dėl ginčijamo akto pripažinimo negaliojančiu atmetė. Apeliacinės instancijos teismas tokiai teismo padarytai išvadai pritaria.

37.       Pagal CK 6. 694 straipsnio 1 dalį užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame nurodoma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai ( CK 6. 694 straipsnio 4 dalis).

38.       Kasacinės instancijos teismas nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas taip pat laikosi vieningos nuostatos, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-413/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-17/2007 ir kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę ( Lietuvos Aukščiausiojo 2007 m. sausio 17 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007 ir kt.).

39.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą ( Lietuvos Aukščiausiojo 2007 m. sausio 17 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).

40.       Minėta, kad ieškovė atsakovei darbus perdavė vienašaliu darbų perdavimo aktu. Atsakovė tokį aktą ginčija, tačiau svarių įrodymų jam pripažinti negaliojančiu byloje nėra pateikta ( CPK 178 straipsnis). Bylos duomenimis atsakovė dėl byloje susiklosčiusių nepalankių aplinkybių su ieškove savo lėšomis ir jėga atstatė pažeistus modulius ir kitą elektrinės įrangą po 2023m. rugpjūčio 7d. įvykusios audros, todėl pagrįstai reikalauja iš ieškovės priteisti 2852,02 Eur turėtas išlaidas. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo sprendime šiuo klausimu pateiktai argumentacijai ir teismo padarytas išvadas iš esmės laiko pagrįstomis ( CPK 270 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

41.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu atmetė ieškovės patikslintą ieškinį, o atsakovės priešieškinį tenkino visiškai ir iš ieškovės atsakovei priteisė 8 022,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, pagal advokato pateiktas 5 PVM sąskaitas – faktūras. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nes dalis jų nėra pagrįstos.

42.       Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).

43.       Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nurodytus rekomendacinius dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2022 38 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas).

44.       Taigi, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia.

45.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, kad atsakovės atstovas advokatas Mantas Šriupša pateikė teismui 5 PVM sąskaitas – faktūras, kuriose nurodytos suteiktos teisinės paslaugos pagal 2024 m. liepos 3 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį, iš viso už 8 022,30 Eur. 2024 m. rugpjūčio 23 d. sąskaita 4 011,15 Eur už 9,5 val. susipažinimą su ieškiniu bei konsultacijas klientui (1 494,35 Eur) bei atsiliepimo į ieškinį surašymą (16 val. už 2 516,80 Eur); 2024 m. lapkričio 20 d. sąskaita 707,85 Eur už atsakymo į ieškovės paklausimą parengimas, susipažinimas su ieškovės atsiliepimu į priešieškinį, patikslintu ieškiniu, 2 prašymų dėl termino atsiliepimui į patikslintą ieškinį pratęsimo bei posėdžių atidėjimo parengimas (iš viso 4,5 val.) (pažymėtina, kad ši sąskaita netgi nėra pilnai apmokėta); 2024 m. gruodžio 4 d. sąskaita 2 044,90 Eur  už atsiliepimo į ieškovės patikslintą ieškinį parengimą, 2025 m. sausio 2 d. sąskaita 629,20 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. gruodžio 30 d. teismo posėdyje (4 val.), 2025 m. sausio 23 d. sąskaita 629,20 Eur už susipažinimą su ieškovės rašytiniais paaiškinimais ir papildomais įrodymais,  pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. sausio 24 d. teismo posėdyje (4 val.).

46.       Pagal skundžiamo teismo sprendimo turinį matyti, kad apylinkės teismas visiškai nevertino prašomų priteisti išlaidų už teisinę pagalbą pagrįstumo ir jų dydžio atsižvelgiant į 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija)(toliau – Rekomendacijos) patvirtintus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius, o vadovavosi tik advokato nurodytu dydžiu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįsto dydžio, t. y. dalis bylinėjimosi išlaidos priteistos už susipažinimą su procesiniais dokumentais, prašymų dėl termino procesiniam dokumentui pateikti pratęsimą, už pasirengimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame.  Pažymėtina, kad teismo posėdžiuose dalyvavo advokato padėjėja, o ne advokatas Mantas Šriupša, nors sąskaitose nurodytas advokato valandinis įkainis – 130 Eur (su PVM 157,30 Eur), taip pat posėdžiai vyko iš viso 4 val., o ne 8 val., kaip nurodyta sąskaitose, todėl, atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį advokato padėjėjo 1 va. atstovavimą – 179,03 Eur, už dalyvavimą teismo posėdžiuose išlaidų dydis yra 716,12 Eur.

47.       Apibendrinus nurodytą argumentaciją, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisykles, suformuotą teismų praktiką, todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pakeistina priteisiant atsakovei iš ieškovės 5 277,82 Eur (2 516,80 Eur + 2044,90 Eur + 716,12 Eur) atstovavimo išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

48.       Apibendrinus išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl dalyje dėl materialinių reikalavimų priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisykles, suformuotą teismų praktiką, todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pakeistina priteisiant atsakovei iš ieškovės 5 342,82 Eur (5 277,82 Eur atstovavimo išlaidos + 65 Eur žyminis mokestis) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49.       Atmetus iš esmės apeliantės apeliacinį skundą (skundas atmestas dalyje dėl materialinių reikalavimų, tenkintas tik dalyje dėl procesinio reikalavimo), apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

50.       Atsakovė pateiktais prašymais prašo priteisti 3 617,90 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą teisme. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir atstovavimą teisme viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į suteiktas teisines paslaugas bei Rekomendacijose nustatytus dydžius, pagrįstomis atsakovės išlaidomis laikytinos: 2 909,27 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 238,70 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (posėdis truko 1 val.), t. y. iš viso 3 147,97 Eur, kurios priteisimos atsakovei iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio agrochemija“ (kodas 257501050) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elmitra“ (kodas 302497550) 5 342,82 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

        Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio agrochemija“ (kodas 257501050) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elmitra“ (kodas 302497550) 3 147,97 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Simona Dementavičienė

Algimantas Kukalis

                                                                        Laima Kriaučiūnaitė