Administracinė byla Nr. eAS-564-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01510-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. L. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas R. L. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2003 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 84-16-166 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atkurti A. L. nuosavybės teises į A. S. nuosavybės teisėmis valdytą 1,21 ha ploto žemės sklypą, buvusį Marijampolės apskrities, Šakių rajono, (duomenys neskelbtini) kaime, esantį Šakių rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, už negrąžintą žemę atlyginant lygiaverčiu miško ar žemės plotu.

2020 m. liepos 2 d. Regionų apygardos administracinis teismas nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant termino praleidimo priežastis bei pateikiant nurodytas priežastis patvirtinančius įrodymus.

2020 m. liepos 17 d. pareiškėjas pateikė prašymą kuriame nurodė, kad apie situaciją teisių atkūrimo byloje sužinojo tik 2020 m. gegužės mėn. pabaigoje, o patį Sprendimą gavo tik 2020 m. birželio 2 d. Pareiškėjas nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnio 1 dalimi, nepraleido nustatyto vieno mėnesio termino skundui pateikti.

II.

Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ABTĮ nuostatas (5 str., 29 str., 30 str., 33 str. 2 d. 9 p.), taip pat nustatęs, kad pareiškėjas siekia panaikinti Sprendimą, nuo kurio priėmimo dienos iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. birželio 22 d.) praėjo daugiau nei 17 metų, konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs 10 metų naikinamąjį terminą nuo skundžiamo akto priėmimo dienos, todėl skundą atsisakė priimti.

III.

Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis (29 str., 33 str. 2 d. 9 p.) ir Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad tuo atveju, kai administracinis aktas neprivalėjo būti asmeniškai įteiktas asmeniui arba dėl tam tikrų priežasčių nebuvo jam įteiktas, tokį aktą suinteresuotas asmuo gali skųsti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šio akto priėmimą, todėl, pareiškėjo nuomone, įstatyme nėra nustatytas 10 metų naikinamasis terminas skundui paduoti.

Pareiškėjas akcentuoja, kad šiuo atveju jis nepraleido įstatyme numatyto termino skundui paduoti, t. y. skundą padavė nepraėjus įstatyme numatytam 30 dienų terminui Sprendimo įteikimo dienos (1 mėnesis nuo sužinojimo apie Sprendimo egzistavimą).

Pareiškėjas paaiškina, kad apie Sprendimo egzistavimą sužinojo tik po 2020 m. gegužės 23 d., kai iš Šakių rajono antrojo notaro biuro notarės gavo pranešimą, jog 2020 m. vasario 7 d. valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“ raštu kreipėsi į notarę, prašydamas išduoti viso mirusiosios A. L. palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Gavęs minėtą pranešimą, pareiškėjas nedelsiant telefonu susisiekė su notarės kontoros darbuotoja ir sužinojo, jog yra atsiradęs palikimas, kurį VĮ „Turto bankas“ siekia paveldėti, t. y. piniginė kompensacija nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Pareiškėjui buvo nurodyta kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, siekiant išsiaiškinti, koks yra minėtos paveldimos piniginės kompensacijos dydis. Atsižvelgiant į tai, po savaitės, 2020 m. birželio 2 d. pareiškėjas nuvyko į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyrių, kur specialistė suteikė pareiškėjui informaciją apie piniginės kompensacijos dydį bei išdavė Sprendimo kopiją. Taigi, pareiškėjas tik 2020 m. birželio 2 d. sužinojo Sprendimo turinį, dėl ko 2020 m. birželio 22 d. pateikus skundą dėl minėto Sprendimo panaikinimo, nebuvo praleistas 30 dienų kreipimosi į teismą terminas. Net laikant, kad pareiškėjas apie Sprendimą sužinojo 2020 m. gegužės 23 d., kuomet pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas, skundo padavimo terminas taip pat nelaikytinas praleistu, nes tokiu atveju vieno mėnesio kreipimosi į teismą termino pabaigos data – 2020 m. birželio 23 d., o, kaip matyti iš bylos medžiagos, skundas buvo pateiktas anksčiau, t. y. 2020 m. birželio 22 d.

Pareiškėjas akcentuoja, kad byloje nėra rašytinių dokumentų, paneigiančių pareiškėjo poziciją ir įrodančių, kad Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas anksčiau nei nurodo pats pareiškėjas, dėl ko jis praleido terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas teigia, kad nei ABTĮ, nei Atkūrimo įstatyme nėra nurodomi jokie naikinamieji terminai skundams paduoti, t. y. nepriklausomai nuo to, kada buvo priimtas skundžiamas sprendimas, laikoma, kad skundas paduotas laiku, jeigu jis paduodamas nepraleidus įstatyme numatyto termino (šiuo atveju – 30 dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos arba 1 mėnesis nuo sužinojimo apie Sprendimo egzistavimų). Remiantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, naikinamasis terminas yra nustatytas tik praleisto termino atnaujinimo institutui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 20 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas siekia panaikinti Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2003 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 84-16-166, nuo kurio priėmimo iki kreipimosi į teismą dienos praėjo daugiau nei 17 metų, vadovaudamasis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostata, pripažino, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs 10 metų naikinamąjį terminą nuo skundžiamo akto priėmimo dienos, todėl pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui padavimo terminų. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose; skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei 10 metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Iki tol galioję teisės aktai nenustatė konkretaus procesinio termino, kuriam pasibaigus asmuo nebegalėtų ginčyti teisės akto ar veiksmo ir paliko tokius klausimus spręsti bylą nagrinėjančio teismo nuožiūra. Tačiau teismai, spręsdami skundo padavimo terminų atnaujinimo klausimus, ir iki tol atsižvelgdavo į skundu (prašymu) ginamų vertybių ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-520/2016, 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-339-525/2017 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė ir byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikoma ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis – įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Todėl byloje konstatavus aplinkybių, atitinkančių naikinamojo termino pasibaigimą, visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. 

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų terminas yra naikinamasis, t. y. šis terminas negali būti atnaujinamas, pabrėžia, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl termino eigos pradžios momento, praleisto termino atnaujinimo ir pan. šiuo atveju nėra reikšmingos, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų formuojamos praktikos iš esmės panašiose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. L. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 20 d. nutartį pakeisti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė