Civiline byla Nr. 2A-528/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 36.1; 44.5.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Ales Bukavinienes, Virginijos Cekanauskaites (kolegijos pirmininke ir pranešeja) ir Nijoles Piškinaites,
sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Mindaugui Lesciui,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo Klaipedos miesto savivaldybes administracijos apeliacini skunda del Klaipedos apygardos teismo 2009 m. lapkricio 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilineje byloje Nr. 2-2097-360/2009 pagal ieškovo uždarosios akcines bendroves „DPA programine iranga“ ieškini atsakovui Klaipedos miesto savivaldybes administracijai del skolos ir palukanu priteisimo.
Teiseju kolegija, išnagrinejusi civiline byla,
n u s t a t e :
Ieškovas UAB „DPA programine ranga“ kreipesi i teisma su ieškiniu atsakovui Klaipedos miesto savivaldybes administracijai ir praše priteisti:
1) už paslaugas, suteiktas pagal Programines irangos licenciju pirkimo nuomos sutarti (toliau – Licenciju sutartis) – 74 515,60 Lt skola ir 4 858,29 Lt delspinigiu;
2) už paslaugas, suteiktas pagal Elektroninio pašto sistemos pirkimo sutarti (toliau Pašto sutartis) – 226 920,05 Lt skola ir 15 413,34 Lt palukanas už velavima atsiskaityti;
3) 5 procentu dydžio metines palukanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme iki sprendimo visiško ivykdymo bei bylinejimosi išlaidas.
Ieškovas nurode, kad jis savo isipareigojimus pagal minetas sutartis ivykde, ta patvirtina perdavimo – priemimo aktai, taciau atsakovas už suteiktas paslaugas nesumokejo. Atsakovas 2009-05-05 raštu informavo ieškova, kad skola mokes dalimis, taciau šio isipareigojimo taip pat neivykde, todel Programines irangos licenciju nuomos sutartyje nustatytos 0,02 procentu dydžio netesybos skaiciuotinos už šešiu menesiu laikotarpi. Atsižvelgiant i tai, kad Pašto sutartyje nenustatytas palukanu dydis, jis skaiciuotinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokejimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, velavimo prevencijos istatyme nustatyta palukanu norma, kuri yra vieno menesio VILIBOR palukanu norma, padidinta 7 procentiniais punktais. Pagal mineto istatymo 3 straipsnio 4 dali apskaiciuotos metines palukanos sudaro 15,21 procentus, tai yra 15 413,34 Lt.
Atsakovas atsiliepimu su pareikštu ieškiniu iš dalies sutiko – pripažino 226 920,05 Lt skola pagal Pašto sutarti ir nurode, kad taip pat yra sumokejes skola - 74 515,60 Lt, pagal Licenciju sutarti, taciau nesutiko su ieškovo prašomais priteisti 4 858,29 Lt dydžio delspinigiais pagal Licenciju sutarti, nes isiskolinima sumokejo iki termino, nustatyto ieškovui siustame rašte del skolos mokejimo dalimis. Atsakovas taip pat nesutiko su 15 413,34 Lt dydžio palukanomis pagal Pašto sutarti. Teige, kad pagal šios sutarties 2 punkta šalys vadovaujasi supaprastinto atviro konkurso Elektroninio pašto sistemos pirkimo salygomis, o šiu salygu 70 punkte nustatyta, kad sutartyje bus numatyti delspinigiai už laiku neivykdytus isipareigojimus. Atsakovas, remdamasis šiomis nuostatomis, reikalavo skaiciuoti 0,02 procentu dydžio delspinigius.
Klaipedos apygardos teismas 2009 m. lapkricio 30 d. sprendimu ieškovo ieškini patenkino iš dalies ir priteise iš atsakovo ieškovui 226 920,05 Lt skola, 4 858,29 Lt delspinigiu, 15 413,34 Lt palukanu, 5 procentu dydžio metines palukanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme iki visiško teismo sprendimo ivykdymo bei bylinejimosi išlaidas. Teismas, remdamasis byloje esanciais prekiu perdavimo–priemimo aktais ir PVM saskaitomis fakturomis bei tuo, kad atsakovas 226 920,05 Lt skola pripažino, sprende, kad ieškovo reikalavimas priteisti šia skola yra pagristas. Nustate, jog pagal Licenciju sutarti atsakovas buvo skolingas 74 515,60 Lt, skola sumokejo dalimis ir konstatavo, kad atsakovo 2009-05-05 raštas „Del apmokejimo“ Nr. (4.38)-R2-1374 negali buti laikomas sutarties pakeitimu, todel turi buti mokamos Licenciju sutartyje nustatytos 0,02 procentu dydžio netesybos. Atsižvelgdamas i mineto Mokejimu istatymo nuostata, jog palukanu dydis apskaiciuojamas taikant palukanu norma, galiojusia ta metu pusmeti, kuri skolininkui atsirado pareiga moketi palukanas, tai yra 8,21 procentai VILIBOR palukanu norma, paskelbta 2008-12-31 ir 7 procentai, teismas pagal Pašto sutarti priteise iš atsakovo ieškovui 15,21 procentu dydžio palukanas už 163 kalendorines dienas, tai yra 15 413,34 Lt.
Atsakovas Klaipedos miesto savivaldybes administracija apeliaciniu skundu prašo mineta teismo sprendima pakeisti ir atmesti ieškovo reikalavima priteisti 4 858,29 Lt dydžio delspinigius ir 15 413,34 Lt dydžio palukanas bei iš esmes išspresti žyminio mokescio ir kitu bylinejimo išlaidu paskirstymo tarp šaliu klausima. Skunda grindžia tokiomis aplinkybemis:
- Teismas nepagristai konstatavo, kad atsakovo 2009-05-05 raštas, kuriuo jis del finansiniu sunkumu negaledamas vykdyti sutartiniu isipareigojimu raštu informavo ieškova, jog skola dalimis sumokes iki 2009-10-01, negali buti laikomas sutarties pakeitimu. Pagal CK 6.208 straipsni, sutarti pažeidusi šalis turi teise pašalinti sutarties ivykdymo trukumus. Ieškovas del tokio termino prieštaravimu nepateike, todel manytina, kad jis su tokiu mokejimu sutiko. Be to, pagal Licenciju sutarties 22 punkta, sutartyje neaptarti klausimai arba gincai del sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo, sprendžiami derybu budu.
- Teismas nepasisake del atsakovo argumentu, susijusiu su 15 413,34 Lt dydžio palukanomis. Pašto sutartyje nustatyta, kad šalys vadovaujasi supaprastinto atviro konkurso salygomis, kuriu 70 punkte nustatyta, jog sutartyje bus numatyti delspinigiai už laiku neivykdytus isipareigojimus. Nors šioje sutartyje delspinigiai nustatyti tik ieškovui, taciau atsakovui analogiškai taip pat turi buti taikomi 0,02 procentu dydžio delspinigiai.
- Teismai neteisingai išsprende žyminio mokescio ir kitu bylinejimo išlaidu klausima. Neatsižvelgdamas i CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostata, kad išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai patenkintu reikalavimu daliai, teismas iš atsakovo priteise visas bylinejimo išlaidas. Teismas neanalizavo ir nevertino atsakovo argumentu apie tai, jog ieškovas, vietoj pareiškimo del teismo isakymo išdavimo pasirinkdamas daug brangesni ir sudetingesni teisiu gynimo buda, pažeide CPK 7 straipsnyje nustatytus proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus, o tuo paciu prisieme ir bylinejimosi išlaidu atsiradimo rizika.
Ieškovas atsiliepimu prašo skundžiama teismo sprendima palikti nepakeista ir priteisti bylinejimosi išlaidas. Atsiliepime rašoma:
1. Nors atsakovas pagal Licenciju sutarti už suteiktas paslaugas turejo sumoketi 2009-01-11, 2009-05-05 raštu nurode isiskolinima mokesias dalimis po 24 836 Lt iki 2009-10-01. Ši isipareigojima atsakovas ivykde tik ieškovui padavus ieškini del skolos priteisimo. Atsakovas nepagristai teigia, kad su tokiu skolos mokejimo terminu ieškovas sutiko, nes pagal CK 6.173 straipsni, tylejimas ar neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Be to, atsakovas pagal šia sutarti velavo atsiskaityti 8 menesius, todel prievoles ivykdymas negali buti laikomas tinkamu pagal CK 6.208 straipsni.
2. Pagal Viešuju pirkimu istatymo 18 straipsnio 8 dali, pirkimo sutarties salygos negali buti keiciamos, išskyrus atvejus, kuriems yra gautas Viešuju pirkimu tarnybos sutikimas, taciau sutikimo nebuvo prašoma ir nebuvo gauta. Atsiskaitymo tvarka buvo aiškiai nustatyta Programines irangos licenciju nuomos sutarties 2 priede, todel atsakovas nepagristai teigia, kad sutartyje neaptarti klausimai buvo sprendžiami derybu budu.
3. Ieškovas neturejo galimybiu deretis del pirkimo salygu, todel atsakovas buvo nesažiningas nenustates sau netesybu už sutarties nevykdyma. Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dali, neaiški sutarties salyga turi buti aiškinama ja pasiuliusios šalies nenaudai.
4. Ieškovas atsiliepime i atsakovo prieštaravimus ir teismo posedžio metu nurode, kad nereikalauja priteisti 74 515,60 Lt skolos, kuria atsakovas sumokejo. Manydamas, kad atsakovas gali gincyti pareikštus reikalavimus, o šia aplinkybe patvirtina atsakovo pateiktas apeliacinis skundas, laikydamasis ekonomiškumo principo, kreipesi i teisma ne pagal bendrasias ginco teisenos taisykles, o dokumentinio proceso tvarka. Teismas iš prašomu priteisti 3 110 Lt dydžio atstovavimo išlaidu priteise tik 2 142 Lt, todel teismas teisingai išsprende bylinejimosi išlaidu klausima.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismo sprendimas turi buti teisetas ir pagristas, tai yra priimtas nustacius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teises normu reikalavimus (CPK 263 str.). Apeliacines instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktini, tiek teisini apeliacinio skundo pagrinda bei absoliucius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str. 1 d.). Teiseju kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinejo bylos aplinkybes, svarbias nagrinejamam gincui, tinkamai išaiškino bei pritaike teises normas. Absoliuciu šio sprendimo negaliojimo pagrindu taip pat nenustatyta (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinejamu atveju pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškini ir priteise 4 858,29 Lt delspinigiu už paveluotai sumoketa 74 515,60 Lt skola pagal Licenciju sutarti, 226 920,05 Lt skola, kuria atsakovas pripažino, ir 15 413,34 Lt palukanu pagal Pašto sutarti.
Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu priteisti 4 858,29 Lt dydžio delspinigius ir 15 413,34 Lt dydžio palukanas, apeliaciniame skunde iš esmes nurodo dvieju grupiu motyvus: pirma, apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jo 2009-05-05 raštas „Del apmokejimo“ Nr. (4.38)-R2-1374 negali buti laikomas sutarties pakeitimu del atsiskaitymo termino pratesimo, todel turi buti mokamos Licenciju sutartyje nustatytos 0,02 procentu dydžio netesybos, antra, apelianto nuomone, teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos mokejimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, velavimo prevencijos istatymu, nepagristai priteise palukanas pagal Pašto sutarti.
Teiseju kolegija sprendžia, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neduoda pagrindo keisti ar naikinti iš esmes pagristo ir teisingo pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 185, 263 str.).
Kaip žinoma, skolininkas, pažeides pinigine prievole, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtu nuostoliu, naudojasi kreditoriaus piniginemis lešomis, todel privalo už termino ivykdyti prievole praleidima moketi sutarciu ar istatymo nustatytas palukanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.59, 6.200, 6.261, 6.210 str.). Šios palukanos tampa skolininko vykdytinos prievoles dalimi ir turi buti sumokamos visais atvejais, kai veluojama sumoketi, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostoliu kompensavimo funkcija, tampa skolos dalimi.
Del 4 858,29 Lt dydžio delspinigiu pagal Licenciju sutarti
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas savo isipareigojimus pagal Licenciju sutarti ivykde, šalys 2008-12-22 pasiraše prekiu perdavimo–priemimo akta Nr. 1, atsakovui buvo išrašyta 223 515,60 Lt dydžio PVM saskaita SF Nr. faktura 00000519 (b. l. 32-33). Pagal Licenciju sutarties mokejimo salygu 2 priedo 1 punkta, atsakovas turejo mineta skola sumoketi per 20 kalendoriniu dienu nuo sutarties pasirašymo dienos, tai yra iki 2009-01-11, taciau sumokejo tik 2009-08-27 (b. l. 58). Sutarties 18 punkte numatyta, kad laiku neivykdžius isipareigojimu, t. y. neatsiskaicius nustatyta tvarka ir terminais, bus skaiciuojamos 0,02 procentu dydžio netesybos nuo nesumoketos sumos už kiekviena paveluota diena.
Kaip mineta, CK 6.261 straipsnis nustato, kad praleides pinigines prievoles ivykdymo termina, skolininkas privalo moketi už termino praleidima sutarciu ar istatymu nustatytas palukanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Delspinigiai buvo nustatyti šaliu pasirašytoje sutartyje. Kadangi atsakovas per sutartyse numatytus terminus už atliktus darbus pagal PVM saskaitas fakturas ir priemimo-perdavimo aktus neapmokejo, teismas turejo pagrinda priteisti ieškovo prašomus delspinigius. Be to, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad šaliu teise iš anksto susitarti del netesybu reiškia, jog kreditoriui nereikia irodineti savo patirtu nuostoliu dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais busimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali buti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-304/2007, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys 2010 m. balandžio 20 d. bylos Nr. 2A-143/2010, 2010 m. kovo 15 d. bylos Nr. 2A-328/2010 ir kt.).
Apeliantas teigia, kad del finansiniu sunkumu negaledamas vykdyti sutartiniu isipareigojimu ir siekdamas pašalinti sutarties ivykdymo trukumus, kaip sutarti pažeidusi šalis, remdamasis CK 6.208 straipsniu 2009-05-05 raštu informavo ieškova apie skolos mokejima dalimis ir termino pratesima iki 2009-10-01. Taciau kolegijos isitikinimu, apeliantas nepagristai teigia, kad del šios aplinkybes delspinigiai negali buti priteisiami, nes to paties CK 6.208 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šalis gali sustabdyti savo prievoliu ivykdyma tol, kol kita šalis pašalina ivykdytus trukumus, taciau turi teise reikalauti atlyginti nuostolius. Todel teiseju kolegija, remdamasi anksciau paminetais teismu praktikos argumentais sprendžia, kad ieškovui pagal Licenciju sutarti pilnai ir laiku ivykužius savo prievoles, apelianto argumentas, jog skola buvo sumoketa, nepašalina atsakovo pareigos moketi sutartyje nustatyto dydžio delspinigius (CPK 178 str.).
Be to, teiseju kolegija sprendžia, kad nepagristas apelianto argumentas, jog minetu raštu klausimas del skolos gražinimo termino pratesimo buvo išsprestas Licenciju sutarties 22 punkte numatyta tvarka. Iš tiesu, šioje sutarties dalyje nurodyta, kad sutartyje neaptarti klausimai arba gincai del sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo sprendžiami derybu budu. Taciau, kaip žinoma, CK 6.156 straipsnyje itvirtintas sutarties laisves principas reiškia, kad civiliniu teisiniu santykiu subjektai patys sprendžia, sudaryti jiems konkrecia sutarti ar nesudaryti, ir savo nuožiura nustato tarpusavio teises bei pareigas. Tuo tarpu byloje nera duomenu, kad nagrinejamu atveju abi sutarties šalys, kaip numatyta sutarties 22 punkte – derybu budu, susitare, tai yra ieškovas pritare atsakovo pateiktam pasiulymui, o sutartis nenumato, kad jos salygos gali buti pakeistos vienašališkai (CK 6.193 str., CPK 185 str.). Ieškovas atsiliepime i apeliacini skunda teisingai nurodo, kad atsakovo velavimas atsiskaityti 8 menesius negali buti laikomas tinkamu prievoles ivykdymu (CK 6.208 str.).
Del 15 413,34 Lt dydžio palukanu pagal Pašto sutarti
Teismas nustate, kad ieškovas ivykde savo isipareigojimus pagal Pašto sutarti, tai patvirtina 2009-02-17 pasirašytas priemimo–perdavimo aktas, kuriame nurodyta, kad suteiktos paslaugos ir pateikta iranga atitinka sutarties reikalavimus, taciau atsakovas pripažino, kad už suteiktas paslaugas nesumokejo 226 920,05 Lt (b. l. 39-40).
Apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimo dali del priteistu 15 413,34 Lt dydžio palukanu už nesumoketa skola ir ši ieškovo reikalavima atmesti kaip nepagrista. Teiseju kolegija pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad palukanos galetu buti priteisiamos ne didesnes kaip 0,02 procentu nuo laiku nesumoketos sumos už kiekviena uždelsta diena, bet ne 15,21 procentu metiniu palukanu dydžio remiantis Lietuvos Respublikos mokejimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, velavimo prevencijos istatymo (toliau Istatymas) nuostatomis.
Kaip buvo mineta, skolininkas, pažeides pinigine prievole, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtu nuostoliu, naudojasi kreditoriaus piniginemis lešomis, todel privalo už termino ivykdyti prievole praleidima moketi sutarciu ar istatymo nustatytas palukanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Tai patvirtina ir teismu formuojama praktika. Nagrinejamu atveju šaliu sudarytoje sutartyje palukanos nebuvo numatytos, todel teiseju kolegija sprendžia, kad teismas iš atsakovo, pažeidusio savo prievolinius isipareigojimus, pagristai priteise istatyme numatytas palukanas (CK 6.59, 6.200, 6.261, 6.210 str.).
Anksciau paminetas Istatymas numato palukanas už paveluotus mokejimus pagal komercinius sandorius – vieno menesio VILIBOR (vidutines tarpbankines palukanu normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruoše) paskolinti lešu litais kitiems bankams) palukanu norma padidinta 7 procentiniais punktais (Istatymo 2 str. 3 d.), taip pat šiu palukanu mokejimo terminus. Tai – specialusis istatymas, kuris turi pirmenybe CK 6.210 straipsnio atžvilgiu nustatant palukanas už paveluotus mokejimus, atliekamus pagal komercinius sandorius (CK 1.3 str. 3 d.). Istatyme itvirtinta, kad šalys gali susitarti kitaip apskaiciuoti palukanu dydi, taciau jei del to nera susitarta, teismas, nustates, kad sandoris atitinka komerciniu sandoriu požymius, jei kreditorius to reikalauja, turetu taikyti šiame istatyme nustatytas palukanas, palukanu, kurias skolininkas privalo sumoketi už pavelavima. Šiu palukanu dydis apskaiciuojamas taikant Istatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta palukanu norma, galiojusia ta metu pusmeti, kuri skolininkui atsirado pareiga moketi palukanas.
Kaip žinoma, komerciniais sandoriais pripažistami sandoriais tarp ukio subjektu arba tarp ukio subjektu ir valstybes instituciju, pagal kuriuos už atlyginima perduodamos prekes, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (Istatymo 2 str. 1 d.). Teiseju kolegija sprendžia, kad nagrinejamo ginco šaliu statusas atitinka šio istatymo 2 straipsnio 6 ir 7 daliu nuostatoms, pagal kurias ukio subjektai – asmenys, kurie istatymu nustatyta tvarka verciasi ukine komercine ar profesine veikla (Istatymo 2 str. 6 d.), o valstybes institucija – valstybes ar savivaldybes valdymo institucija, viešasis ir privatusis juridinis asmuo, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos viešuju pirkimu istatymas (Istatymo 2 str. 7 d.). Atsižvelgdama i šias aplinkybes, teiseju kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo palukanas, pagristai minimu Istatymu.
Apelianto argumentai, jog teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagristas taip pat todel, kad supaprastinto atviro konkurso salygu 70 punkte buvo numatyta, jog už laiku neivykdytus isipareigojimus delspinigiai bus nustatyti sutartyje, o palukanu mokejimas nebuvo numatytas. Sudarant nagrinejama sutarti 0,02 procentu dydžio delspinigiai buvo nustatyti tik paciam ieškovui, todel atsakovui galetu buti priteisiami tokio pat dydžio delspinigiai. Teiseju kolegija atmeta ši apelianto argumenta, kaip nepagrista. Ieškovas, atsiliepdamas i atsakovo apeliacini skunda teisingai nurodo, kad pagal CK 6.72 straipsni susitarimas del netesybu turi buti rašytinis, tokio susitarimo del atsakovo moketinu delspinigiu nera, todel teismas, remdamasis CK 6.10 straipsnio 1 dalies bei nurodyto specialiojo istatymo nuostatomis, pagristai patenkino ieškovo reikalavima del 15 413,34 Lt dydžio palukanu priteisimo (CPK 185 str.).
Teiseju kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus del teismo sprendimo dalies bylinejimosi išlaidu paskirstymo klausimu. Visu pirma, atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovas nesilaike CPK 7 straipsnyje nustatytu proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principu reikalavimu pareikšdamas ieškini, o ne pateikdamas pareiškima del teismo isakymo išdavimo, todel jam turetu tekti bylinejimosi išlaidu atsiradimo rizika. Taciau atsakovo pozicija šiame gince patvirtino ieškovo atsiliepime išdestytus argumentus, jog tuo atveju, jeigu butu kreiptasi i teisma del teismo isakymo išdavimo (CPK 431-440 str.) butu dar labiau užsiteses šio ginco nagrinejimas. Neatsižvelgdamas i CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostata, kad išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai patenkintu reikalavimu daliai, teismas iš atsakovo priteise visas bylinejimo išlaidas.
Pagal CPK 98 straipsnio 2 dali šalies turetos advokato pagalbai apmoketi bylinejimosi išlaidos priteisiamos atsižvelgiant i bylos sudetinguma, advokato darbo ir laiko sanaudas, taciau jos neturi buti didesnes negu nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. isakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose del civilinese bylose priteistino darbo užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo atstovas pirmosios instancijos teisme renge ieškini su priedais, kitus procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posedyje, todel remdamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, atsižvelgdama i šios bylos sudetinguma, teiseju kolegija, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo prašyma, pagristai priteise ieškovui nurodyto dydžio advokato atstovavimo išlaidas (CPK 178 str.).
Esant paminetoms aplinkybems, teiseju kolegija atsakovo apeliacini skunda atmeta, o skundžiama teismo sprendima palieka nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Teiseju kolegija sprendžia, kad ieškovo prašymas priteisti jam iš atsakovo 1 452 Lt dydžio advokato atstovavimo išlaidas, jo turetas apeliacines instancijos teisme, neprieštarauja anksciau paminetu Rekomendaciju nuostatoms, šios išlaidos yra protingos ir pagristos, todel prašymas tenkintinas (CPK 98 str.).
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
n u t a r i a :
Klaipedos apygardos teismo 2009 m. lapkricio 30 d. sprendima palikti nepakeista.
Priteisti iš atsakovo Klaipedos miesto savivaldybes administracijos (kodas 188710823) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „DPA programine iranga“ (imones kodas 300110318) 1 452 Lt (vienas tukstantis keturi šimtai penkiasdešimt du litai) advokato atstovavimo išlaidoms apeliacines instancijos teisme atlyginti.
Teisejai Ale Bukaviniene
Virginija Cekanauskaite
Nijole Piškinaite