Civilinė byla Nr. 2-696/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05786-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 124.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Grasta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarties, kuria sustabdytas nutarties vykdymas, civilinėje byloje Nr. A2-1472-413/2014 pagal pareiškėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Grasta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Roalsa“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1927-480/2013 pagal ieškovo UAB „Grasta“ ieškinį atsakovui UAB „Roalsa“ dėl skolos priteisimo patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.

Pareiškėjas Kauno rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą minėtoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį ir atnaujinus procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1927-480/2013 įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Kauno rajono savivaldybės administraciją.

Pareiškėjas taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neišduoti vykdomojo rašto Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1927-480/2013 iki tol, kol byloje dėl proceso atnaujinimo nebus priimtas teismo sprendimas ar nutartis. Nurodo, jog egzistuoja objektyvi grėsmė, jog netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir civilinėje byloje Nr. 2-1927-480/2013 išdavus vykdomąjį raštą, bus areštuotos savivaldybės piniginės lėšos kaip įsipareigojimų pagal taikos sutarties vykdymą užtikrinimas, dėl ko sutriks viešojo juridinio asmens Kauno rajono savivaldybės veikla, nebus teikiamos socialinės garantijos (mokamos pašalpos ir kt.), nukentės savivaldybės išmokų gavėjai, kurie ir taip yra socialiai pažeidžiami (viešasis interesas).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 23 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) sustabdė Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1927-480/2013, vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo (b.l. 13-14). Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus, sprendė, kad pradėjus vykdyti 2013 m. spalio 18 d. teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, kreditorius galimai prašytų nukreipti išieškojimą ir į pareiškėjo turtą. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones kaip preliminarią priemonę, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo dėl proceso atnaujinimo įvykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas UAB „Grasta“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą sustabdyti nutarties vykdymą atmesti (b.l. 16-18). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal CPK 372 straipsnį sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas pateikiant prašymą atnaujinti procesą yra galimas tik išimtiniais atvejais. Todėl teismas turėjo patikrinti ir įsitikinti, ar Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis iš tikrųjų pažeidžia pareiškėjo teises, ar nutarties vykdymo sustabdymas nepažeis kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų, o ne apsiriboti nepagrįstais teiginiais, kad pradėjus vykdyti 2013 m. spalio 18 d. nutartį kreditorius galimai prašytų nukreipti išieškojimą į pareiškėjo turtą.
2. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartimi yra įkeista tik reikalavimo teisė, kuri reiškia, kad atsakovui neįvykdžius prievolės pagal taikos sutartį, ieškovas turės teisę reikalauti, kad įkeistas pinigines lėšas pareiškėjas pervestų ieškovui, o ne atsakovui. Minėta reikalavimo teisė neduoda pagrindo pradėti ieškovui priverstinio išieškojimo iš pareiškėjo, o tik suteiks teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, nes sutinkamai su CPK 586 straipsnio 1 dalimi vykdymo veiksmų pagrindas yra vykdomasis dokumentas, kuriame sutinkamai su šia nutartimi skolininkas yra atsakovas. Todėl teismo išvada, kad gali būti nukreiptas išieškojimas į pareiškėjo turtą prieštarauja CPK 586 straipsnio nuostatai.
3. Teismas preliminariai turėjo vertinti, ar pagrįstas prašymas dėl proceso atnaujinimo ir ar gali būti pareiškėjui priimtas naudingas sprendimas (prima facie). Teismas taip pat turėjo įvertinti CK 6.101 straipsnio nuostatas, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui. Be to, teismas neįvertino CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostatų, kad pareiškėjas kaip trečiasis asmuo net neturi teisės sudaryti taikos sutarties (CPK 140 str. 3 d.).
4. Tai, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo sustabdyti nutarties vykdymą, patvirtina ir teismo nutartis, iš kurios matyti, kad nutarties vykdymas dar net nepradėtas, nes teisme nagrinėjamas prašymas išduoti vykdomąjį raštą, o vykdymas prasideda pateiktus vykdomąjį dokumentą antstoliui (CPK 586 str., 646 str. 3 d., 651 str.).
5. Teismas pažeidė nešališkumo nuostatą, įtvirtintą CPK 6 straipsnyje, nes nesvarstė, ar nutarties vykdymo sustabdymas nekels grėsmės kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisėms bei įstatymo saugomiems interesams. Teismo patvirtinta taikos sutartimi šalys sprendė, kad už netinkamą sutarties vykdymą numatytos netesybos, kurios už dieną sudaro 631,26 Lt. Todėl skundžiama nutartis ne tik pažeidžia ieškovo teises, nes jis, negaudamas teismo nutartimi nustatytais terminais piniginių lėšų, negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, tačiau didina ir atsakovo skolą, kas rodo, kad skundžiama nutartis pažeidžia kitų bylos dalyvių teises.

Pareiškėjas Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtu (b.l. 36-37). Nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi nutarta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1927-480/2013, o skundžiama nutartimi nuspręsta sustabdyti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos iki 2014 m. vasario 14 d. nutarties priėmimo, todėl apelianto atskirasis skundas paliktinas nenagrinėtu, nes išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo duodamas atskirasis skundas.

Atsakovas UAB „Roalsa“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtu (b.l. 39-42). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo išvada, kad gali būti nukreiptas išieškojimas į pareiškėjo turtą neprieštarauja CPK 586 straipsnio nuostatai, nes paties apelianto atskirajame skunde nurodoma, kad taikos sutartyje nurodyta reikalavimo teisė suteikia apeliantui teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, o šią skolą priteisus būtų nukreipiamas išieškojimas į pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas.
2. Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-1927-480/2013, nes, teismo nuomone, buvo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Dėl šios priežasties apelianto argumentai, susiję su preliminaraus prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo įvertinimu bei dėl CK 6.101 straipsnio, CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostatų vertinimo, nepagrįsti.
3. Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi atnaujino procesą, todėl atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarties prarado prasmę.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas nutarties vykdymas iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1927-480/2013 patvirtino tarp ieškovo UAB „Grasta“ ir atsakovo UAB „Roalsa“ sudarytą taikos sutartį bei civilinę bylą nutraukė. Ieškovas UAB „Grasta“ pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį dėl 631 265,78 Lt skolos ir 0,1 proc. delspinigių išieškojimo iš UAB „Roalsa“. Kauno apygardos teisme gautas pareiškėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1927-480/2013; panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį ir atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-1927-480/2013 įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Kauno rajono savivaldybės administraciją. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1927-480/2013 sustabdė prašymo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1927-480/2013 nagrinėjimą iki bus išspręstas proceso atnaujinimo klausimas ir įsiteisės priimtas procesinis sprendimas. Skundžiama nutartimi sustabdytas Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties vykdymas iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė teismo sprendimo vykdymą bei netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, inter alia CPK 372 straipsnį.

Atskirasis skundas tenkintinas.

CPK 372 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Pažymėtina, kad prašymas sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties vykdymą nėra prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skirtingai nei taikant laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.), įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) vykdymo sustabdymu siekiama išvengti poreikio taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą (CPK 373 str.), jei pakartotinai išnagrinėjus bylą atnaujintame procese būtų priimtas priešingas teismo sprendimas. Nepaisant to, sprendimo vykdymo sustabdymas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra glaudžiai susiję, nes taikant abu institutus gali būti siekiama išsaugoti tą pačią faktinę ir teisinę situaciją (status quo) tam, kad būtų realiai apgintos bylą laimėjusios šalies teisės ir išvengta tolesnių teisinių ginčų. Todėl sprendimo vykdymo sustabdymo institutui mutatis mutandis gali būti taikomi tie patys principai ir normos, kurie galioja taikant laikinąsias apsaugos priemones (pvz., preliminarus prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo vertinimas (CPK 144 str. 1 d.), ekonomiškumo principas (CPK 145 str. 2 d.) ir kt.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2012).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas Kauno rajono savivaldybės administracija pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nurodydamas, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartyje pasisakyta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, nes patvirtinta taikos sutartimi nustatytas atsakovo UAB „Roalsa“ turtinėms teisėms priverstinis įkeitimas inter alia reikalavimo teisė į 731 265,78 Lt gautinas pinigines lėšas pagal 2013 m. sausio 31 d. Šilumos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. S-151, sudarytą tarp UAB „Roalsa“ ir Kauno rajono savivaldybės administracijos. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-1927-480/2013. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nutartis atnaujinti procesą yra tik tarpinis procesinis sprendimas (CPK 370 str. 3 d.), savaime nelemiantis bylos baigties ir šalių materialiųjų teisių bei pareigų apimties. Tokia nutartis nereikalauja priverstinio vykdymo, nes ja tik konstatuojamas proceso atnaujinimo pagrindų buvimas. Byla atnaujintame procese yra nagrinėjama toliau, o ją išnagrinėjus gali būti priimti CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai. Todėl atmestini kaip nepagrįsti tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo atsiliepimuose išdėstyti argumentai, kad yra pagrindas atskirąjį skundą palikti nenagrinėtu, nes  išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo duodamas atskirasis skundas, ir jis prarado prasmę.

Pareiškėjas pareikštą prašymą stabdyti nutarties vykdymą grindė tuo, kad egzistuoja objektyvi grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus areštuotos pareiškėjo piniginės lėšos kaip įsipareigojimų pagal taikos sutarties vykdymą užtikrinimas, tokiu būdu sutriks viešojo juridinio asmens veikla. Tačiau, kaip minėta, civilinėje byloje Nr. 2-1927-480/2013 Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartimi sustabdytas ieškovo (apelianto) prašymo išduoti vykdomąjį raštą nagrinėjimas iki bus išspręstas proceso atnaujinimo klausimas ir įsiteisės procesinis sprendimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartimi 2014 m. sausio 20 d. nutartis palikta nepakeista Taigi, darytina išvada, kad grėsmės pareiškėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos interesams šiuo metu nėra, nes teismui civilinėje byloje Nr. 2-1927-480/2013 sustabdžius prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimą, t.y. nesant ir negalint būti išduotam vykdomam raštui dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties vykdymo iki galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo, nėra ir nebus pagrindo vykdymo veiksmų atlikimui. nes be vykdomojo dokumento (vykdomojo rašto) vykdymo veiksmus atlikti yra draudžiama (CPK 586 str., 587 str. 1 p.).

Tuo tarpu skundžiama nutartimi yra sustabdomas Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1927-480/2013, vykdymas. Teismas tokio pobūdžio nutartį priėmė nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, o ne dėl kokių nors priežasčių savo iniciatyva. Tačiau, visų pirma, to neprašė niekas iš dalyvaujančių byloje asmenų inter alia pareiškėjas – šis, minėta, taip pat prašė neišduoti vykdomojo rašto, o ne sustabdyti nutarties vykdymą. Antra, nutarties vykdymo sustabdymas nagrinėjamu atveju reiškia, kad ir atsakovas UAB „Roalsa“ negalėtų net savo noru vykdyti taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų - padengti įsiskolinimą apeliantui. Tuo tarpu yra pagrindas manyti, kad atsakovui atsiskaitant su apeliantu, nebūtų pažeisti ne tik šalių teisės ir teisėti interesai, bet ir pareiškėjo Kauno rajono miesto savivaldybės administracijos nurodomi galimi interesų pažeidimai, nes, atsakovui pagal taikos sutartį atsiskaičius su apeliantu, pastarojo reikalavimams užtikrinti nustatytas turtinių teisių įkeitimas nebebūtų aktualus. Pareiškėjo prašyme suformuoti reikalavimai bei nurodomi argumentai taip pat neteikia jokio pagrindo jų susiejimui su Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties įvykdymo atgręžimo apsunkinimu, nes pareiškėjas prašyme net nenurodo jokio materialinio reikalavimo, o tik prašo atnaujinus procesą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu.

Esant minėtoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-1927-480/2013 prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimas sustabdytas iki galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo, akivaizdu, kad vykdymo procesas apskritai negalimas. Todėl laikytinas nepagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentas, kad kreditorius (apeliantas) gali nukreipti išieškojimą ir į pareiškėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos turtą, dėl ko darytina išvada, kad nesant realios pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo grėsmės, nėra pagrindo stabdyti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties vykdymą. Padarius tokią išvadą, šalių argumentai dėl to, ar galimo vykdymo procese pareiškėjo interesai (ne)būtų pažeidžiami, nėra reikšmingi klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako. 

Remiantis išdėstytu skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - pareiškėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmesti.

Teisėjas                                                                             Alvydas Poškus