Civilinė byla Nr. 2S-2380-1043/2025

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01272-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.4.6.11

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6620-377/2025 pagal pareiškėjo V. G. skundą dėl antstolės A. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys – R. G., antstolė A. P..

Teismas

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas V. G. (toliau – pareiškėjas, skolininkas) pateikė skundą dėl antstolės A. P. veiksmų, kuriame prašė – nutraukti priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti 2025 m. liepos 2 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštuota transporto priemonė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad turto arešto mastas yra 1 806,64 Eur, tačiau išieškojimo mastas neatitinka išieškomos sumos. Areštavus pareiškėjo nekilnojamąjį turtą, aiškiai viršijamas būtinas išieškojimo mastas, ypač kai buvo areštuotas ir kitas turtas – automobilis ir asmeninė sąskaita. Atsižvelgiant į tai, kad skola yra nedidelė, areštas nekilnojamajam turtui laikytinas pertekliniu ir akivaizdžiai neproporcingu. Be to, antstolei buvo pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtinantys, kad teismo sprendimu nustatyta išlaikymo prievolė buvo tinkamai vykdoma, o skolininkas faktiškai yra atsiskaitęs su išieškotoja R. G. (toliau – suinteresuotas asmuo, išieškotoja). Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2023 m. vasario 1 d. indeksavimą vykdė ir tai patvirtina dar 2021 m. sumokėta 1 340,00 Eur suma, kuri šiuo atveju laikytina iš anksto sumokėta indeksuota išlaikymo dalimi už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d., todėl įsiskolinimas, jei toks ir būtų susidaręs, yra tik nuo 2025 m. vasario 1 d. dėl netinkamai indeksuotos sumos. Išlaikymo mokėjimas avansu nėra draudžiamas jokiais įstatymais, todėl iš anksto sumokėta 1 340,00 Eur suma pagrįstai laikytina vaiko išlaikymo dalimi, padengiančia indeksuotą išlaikymą už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d. Išlaikymo prievolė buvo tinkamai vykdoma, o areštuotas nekilnojamasis turtas, automobilis ir banko sąskaitos akivaizdžiai viršija būtinas priemones skolos išieškojimui.

3.       Antstolė A. P. 2025 m. liepos 21 d. priėmė Patvarkymą dėl atsisakymo patenkinti skundą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo skundą atmetė ir perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Antstolė patvarkyme nurodė, kad pagal išlaikymo mokėjimo lentelę, matoma, kad išlaikymas buvo mokamas netinkamai, t. y. neindeksuojant, dėl ko susidarė įsiskolinimas. Skolininkas pateikė 2021 m. banko sąskaitos išrašą, jog dar iki teismo sprendimo priėmimo, 2021 m. rugsėjo 6 d. pervedė išieškotojai 1 340,00 Eur sumą. Antstolė nurodė, kad vaiko išlaikymas gali būti sumokamas į priekį, tačiau tam reikalingas arba tėvų susitarimas, patvirtintas teismo, arba išimtiniais atvejais – teismo sprendimas, tačiau šiuo atveju skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo sutarta dėl išlaikymo mokėjimo į priekį, tuo labiau indeksacijos, kurios dydis nebuvo skolininkui žinomas.

4.       Suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepimu į antstolės persiųstą skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka bei pažymėjo, kad 1 340,00 Eur suma pervesta 2021 m. rugsėjo 6 d. buvo skirta jai kaip kompensacija pagal šalių žodinį susitarimą, todėl negali būti laikoma kaip suma, susidariusi už neindeksuotą išlaikymą, padengimui. Skola dėl neindeksavimo susidarė nuo 2023 m., kai buvo mokamas neindeksuotas išlaikymas.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pareiškėjo skundo reikalavimą dėl 2025 m. liepos 2 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyto arešto panaikinimo paliko nenagrinėtu, o pareiškėjo skundo reikalavimą dėl priverstinio išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo atmetė.

6.       Teismas pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo dalyje dėl arešto panaikinimo nurodė, kad antstolė pateikė į bylą pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti 2025 m. liepos 2 d. Turto arešto aktu taikytas areštas pareiškėjo kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui panaikintas, kadangi pareiškėjas įnešė reikiamą pinigų sumą, todėl teismas šioje dalyje skundą paliko nenagrinėtu.

7.       Teismas pasisakydamas dėl skundo dalyje dėl prašymo nutraukti priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad pareiškėjas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2021 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3476-351/2021 įsipareigojo dukros išlaikymui mokėti po 250,00 Eur iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, tačiau išlaikymas nuo 2023 m. vasario mėn. buvo mokamas netinkamai, t. y. neindeksuotas, dėl ko susidarė įsiskolinimas. Suinteresuotas asmuo R. G. pagrįstai kreipėsi dėl vykdomojo rašto šioje dalyje išdavimo. Teismas pažymėjo, kad nors iš pareiškėjo pateiktos sąskaitos išrašo matyti, kad 1 340,00 Eur suma, pervesta 2021 m. spalio 17 d., nurodant ,,alimentai‘‘, tačiau sprendė, kad tai negali būti laikoma kaip mokamas indeksuotas išlaikymas. Teismas pabrėžė, kad susitarimo dėl indeksacijos mokėjimo kitaip: dalimis ar iki sprendimo priėmimo 2021 m. spalio 4 d. nėra pateikta, toks susitarimas nėra įtrauktas ir į sprendimą, tokio ir esant žodinio tarp šalių susitarimo nėra nurodyta, todėl teismas pareiškėjo minimos sumos nelaikė kaip sumokėto (mokamo) indeksuoto išlaikymo, o kitų duomenų pareiškėjas nenurodė ir jas pagrindžiančių aplinkybių duomenų nepateikė. 

8.       Teismas sutiko su suinteresuoto asmens R. G. pozicija, kad 1 340,00 Eur suma, nurodyta kaip „alimentai“, negali būti užskaityta kaip indeksuotas išlaikymas už 2023 m. – 2025 m. laikotarpius.

9.       Teismas pažymėjo, kad vykdomasis dokumentas yra išduotas dėl susidariusios skolos laikotarpiu nuo 2023 m. vasario mėn. iki 2025 m. birželio mėn., įvertinus kasmetinį indeksavimą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir neapima periodinio išlaikymo išieškojimo už minėtą laikotarpį. Teismas darė išvadą, jog antstolė pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą.

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarties dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą nutraukti priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą šioje dalyje patenkinti – įskaityti 1 340,00 Eur sumą kaip įmoką už vaiko išlaikymą ir perskaičiuoti įsiskolinimo dydį, jeigu toks būtų nustatytas, atitinkamai sumažinant ir antstolio vykdymo išlaidas, arba panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarties dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą nutraukti priverstinio išieškojimo veiksmu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pareiškėjo pateikti rašytiniai paaiškinimai ir kartu su jais pateikti papildomi įrodymai pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinti ir ištirti.

10.1.                      Suinteresuoto asmens R. G. argumentas, kad suma pervesta 2021 m. rugsėjo 6 d. buvo skirta kaip kompensacija pagal tariamą žodinį susitarimą, dalinantis šalių santuokos metu įgytą turtą, yra nepagrįstas ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kadangi šalys santuokos nutraukimo sutartyje aiškiai ir galutinai aptarė turto padalijimo klausimus, jokių kompensacijų nei viena šalis iš kitos nereikalavo, kas yra įtvirtinta rašytinėje sutartyje, patvirtintoje teismo sprendimu. Banko mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodyta „Alimentai“, o tai patvirtina, kad lėšos buvo skirtos vaiko išlaikymui, o ne tariamai suinteresuoto asmens skirtai kompensacijai sumokėti. Suinteresuotam asmeniui manant, kad lėšos mokamos kitu tikslu, ji turėjo teisę ir galimybę lėšas grąžinti pareiškėjui, tačiau jas priėmė ir jomis pasinaudojo.

10.2.                      Apeliantas pirmosios instancijos teismui 2025 m. rugpjūčio 12 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, pridėjo papildomus įrodymus, kurie jo nuomone patvirtino aplinkybes, dėl ko pareiškėjas nusprendė sumokėti 1 340,00 Eur išlaikymą skirtą vaikui, ir nors pirmosios instancijos teismas pareiškėjo rašytinius paaiškinimus priėmė, tačiau nei skundžiamosios nutarties nustatomojoje dalyje nenustatė, kad juos gavo, nei motyvuojamoje dalyje nevertino jų ir dėl jų nepasisakė.

10.3.                      Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad sprendimas sumokėti vaiko išlaikymą į priekį buvo nulemtas objektyvios, mediciniškai patvirtintos ir ilgalaikės rizikos jo darbingumui.

10.4.                      Išieškotoja elgėsi nesąžiningai, kadangi jeigu manė, kad pareiškėjas pažeidė įstatymų nustatytas normas dėl netinkamo išlaikymo indeksavimo, gavusi teismo vykdomąjį raštą ji galėjo į antstolį kreiptis nedelsdama, tačiau ji sąmoningai pralaukė dvejus metus, kad susidarytų didesnė suma.

11.       Suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Šalims tariantis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų ieškotoja nurodė pareiškėjui, kad šis turėtų sumokėti jai bent 2 000,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, tačiau pareiškėjas ieškojo būdų kaip išsisukti nuo pinigų išmokėjimo sutuoktinei, todėl pasiūlė alternatyvų būdą – už dalį nuo mokėtinos 2 000,00 Eur piniginės kompensacijos nupirkti kompiuterį vaikui, o likusią pinigų dalį išmokėti išieškotojai. Pareiškėjas kompiuterį vaikui nupirko už maždaug 660,00 Eur kainą, o likusią sumą 2021 m. rugsėjo 6 d. pervedė į išieškotojos sąskaitą.

11.2.                      Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad mokėjimo paskirties nurodymas yra vienašalis veiksmas, kurį atlieka mokėtojas, tuo tarpu teisiniams santykiams susiklostyti yra būtina abiejų šalių valia, todėl ta aplinkybė, kad pareiškėjas savo atlikto 2021 m. rugsėjo 6 d. bankinio pavedimo mokėjimo paskirtyje vienašališkai įrašė „Alimentai“, kai išieškotoja objektyviai neturėjo galimybių pakeisti gaunamo mokėjimo pavedimo paskirties įrašo, visiškai nereiškia, kad tokia ir buvo tikroji pareiškėjo bankinio pavedimo paskirtis.

11.3.                      Pareiškėjo galimas sveikatos pablogėjimas neapibrėžtoje ateityje logiškai nepaaiškina iš anksto sumokėti išlaikymą vaikui, apie kurį nebuvo įformintas toks susitarimas nei ištuokos byloje, nei kitu laiku.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimas dėl priverstinio išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0124/25/01413 nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

14.       Kauno apygardos teisme 2025 m. lapkričio 20 d. buvo gautas prašymas dėl papildomų įrodymų priėmimo, kuriame apeliantas prašė priimti papildomai pateiktus įrodymus, t. y. 2021 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KD0002209042, pagrindžiančią, kad kompiuteris nepilnamečiui vaikui buvo pirktas už 465,77 Eur, o tai įrodo, kad išieškotoja atsiliepime į atskirąjį skundą yra nurodžiusi tikrovės neatitinkančias aplinkybes. 

15.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

16.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad suinteresuotiems asmenims buvo suteikta teisė pasisakyti dėl apelianto pateikto į bylą naujo įrodymo, įvertinus, kad būtinybė pateikti įrodymą iškilo vėliau, į tai, kad naujo įrodymo pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, priima apelianto pateiktą įrodymą.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

17.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai civilinėje byloje Nr. e2YT-3476-351/2021 2021 m. spalio 4 d. nutraukė R. G. ir V. G. santuoką bei patvirtino šalių 2021 m. rugpjūčio 9 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, be kita ko, šalys susitarė, kad pareiškėjas kiekvieną kalendorinį mėnesį nuo teismo sprendimo patvirtinti sutartį įsiteisėjimo dienos moka nepilnamečio vaiko E. G. išlaikymui po 250,00 Eur iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 4 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2023 m. rugpjūčio 29 d. išdavė išieškotojai vykdomąjį raštą Nr. e2YT-3476-351/2021 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. G. mokėjimo po 250,00 Eur iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išieškojimo iš skolininko V. G.. Išieškotoja 2025 m. liepos 1 d. prašymu kreipėsi į antstolę A. P. prašydama priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuriame nurodė, kad išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išmokėjimo suma yra 1 634,00 Eur. Antstolė A. P. 2025 m. liepos 2 d. Patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė išieškotojos vykdomąjį raštą Nr. e2YT-3476-351/2021 vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė 2025 m. liepos 2 d. taip pat priėmė Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) bei surašė Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo skolininko transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė nutraukti priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti 2025 m. liepos 2 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), motyvuodamas tuo, kad skola yra nedidelė, o areštas nekilnojamam turtui laikytinas pertekliniu ir akivaizdžiai neproporcingu, be to, pareiškėjas indeksavimą vykdė, o tai patvirtina dar 2021 m. sumokėta 1 340,00 Eur suma, kuri šiuo atveju laikytina iš anksto sumokėta indeksuota išlaikymo dalimi už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d., todėl įsiskolinimas, jei toks ir būtų susidaręs, yra tik nuo 2025 m. vasario 1 d. Antstolė 2025 m. liepos 21 d. Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti skolininko skundą ir perdavė jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui, motyvuodama tuo, kad nors vaiko išlaikymas gali būti sumokamas į priekį, tačiau tam reikalingas arba tėvų susitarimas, patvirtintas teismo, arba išimtiniais atvejais – teismo sprendimas, tačiau skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo sutarta dėl išlaikymo mokėjimo į priekį, tuo labiau indeksacijos, kurios dydis nebuvo skolininkui žinomas. Antstolė nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino 2025 m. liepos 2 d. Turto arešto aktu taikytą areštą pareiškėjo kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, kadangi pareiškėjas įnešė reikiamą pinigų sumą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl 2025 m. liepos 2 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyto arešto panaikinimo paliko nenagrinėtu, atsižvelgiant į tai, kad antstolė panaikino 2025 m. liepos 2 d. Turto arešto aktu taikytą areštą, o pareiškėjo skundo reikalavimą dėl priverstinio išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo atmetė, pažymėdamas, kad pareiškėjo dar 2021 m. rugsėjo 6 d. pervesta 1 340,00 Eur išieškotojai nelaikytina kaip sumokėtas (mokamas) indeksuotas išlaikymas. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl priverstinio išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo pateikė atskirąjį skundą.

18.       CK 3.208 straipsnis numato, kad tais atvejais, kuomet išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nurodyta teisės norma numato, kad periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2 punktas). Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).

19.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 6 d. pervedė suinteresuotam asmeniui R. G. 1 340,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant „Alimentai“. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai civilinėje byloje Nr. e2YT-3476-351/2021 2021 m. spalio 4 d. sprendimu nutraukė R. G. ir V. G. santuoką bei patvirtino šalių 2021 m. rugpjūčio 4 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad pareiškėjas kiekvieną kalendorinį mėnesį nuo teismo sprendimo patvirtinti sutartį įsiteisėjimo dienos moka nepilnamečio vaiko E. G. išlaikymui po 250,00 Eur iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Apeliantas teigia, kad 2021 m. rugsėjo 6 d. pervesta suma yra iš anksto sumokėta indeksuota išlaikymo dalis už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d., tačiau su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas sutikti negali, kadangi pervedimo atlikimo metu išlaikymo indeksavimo dydis už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d. pareiškėjui negalėjo būti žinomas. Pabrėžtina, kad Apraše nustatyta, kad periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 punktas); periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (Aprašo 4 punktas). Šiuo atveju, apelianto argumentai, kad dar 2021 m. rugsėjo 6 d. pervesta 1 340,00 Eur suma buvo skirta išlaikymo indeksavimui apmokėti yra nepagrįsti.

20.       Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad banko mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodyta „Alimentai“, o tai patvirtina, kad lėšos buvo skirtos vaiko išlaikymui, o ne išieškotojos tariamai kompensacijai dalinantis šalių santuokos metu įgytą turtą.

21.       Apeliacinės instancijos teismas, šiuo atveju sutinka su suinteresuoto asmens R. G. atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta pozicija, kad pareiškėjo bankinio pavedimo mokėjimo paskirtyje vienašališkai nurodžius „Alimentai“, nereiškia, kad tokia ir buvo tikroji pareiškėjo bankinio pavedimo paskirtis. Be to, pažymėtina ir tai, kad šalys į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru susitarimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo kreipėsi 2021 m. rugsėjo 13 d., t. y. jau po pareiškėjo 1 340,00 Eur sumos pervedimo, todėl pareiškėjui laikant, jog 2021 m. rugsėjo 6 d. pervesta 1 340,00 Eur suma buvo skirta išlaikymo indeksavimui, tą turėjo nurodyti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kurią kaip jau minėta, šalys pateikė teismui 2021 m. rugsėjo 13 d., tačiau šiuo atveju, šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje išreiškė visiškai kitokį susitarimą, t. y. nustatė konkrečia išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumą ir šios sumos indeksavimo tvarką, nenurodydami jokios dar 2021 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjo sumokėtos sumos.

22.       Apeliantas atskirąjį skundą grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nors ir priėmė pareiškėjo pateiktus rašytinius paaiškinimus bei pridėtus įrodymus, kurie patvirtina aplinkybes dėl iš anksto sumokėtos 1 340,00 Eur sumos už išlaikymą skirtą vaikui, tačiau nei skundžiamosios nutarties nustatomojoje dalyje nenustatė, kad juos gavo, nei motyvuojamoje dalyje nevertino jų ir dėl jų nepasisakė, o tik formaliai nurodė, kad kitų duomenų dėl 1 340,00 Eur pervestos sumos pareiškėjas nenurodė ir jas pagrindžiančių aplinkybių nepateikė.

23.       Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad vien tai, jog teismas detaliai nepasisakė dėl kiekvieno įrodymo, nereiškia, kad jų nevertino ir priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą nutartį. Be to, apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su pareiškėjo pirmosios instancijos teismo pateiktais rašytiniais paaiškinimais, kad sprendimas sumokėti vaiko išlaikymą į priekį buvo nulemtas objektyvios, mediciniškai patvirtintos ir ilgalaikės rizikos jo darbingumui bei susipažinęs su pareiškėjo pateiktais įrodymai apie jo darbo pobūdį ir medicininiais išrašais, sprendžia, kad šie rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai neleidžia daryti išvados, kad 2021 m. rugsėjo 6 d. pervesta 1 340,00 Eur suma buvo padengta išlaikymo indeksaciją už 2023 m. vasario 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d. laikotarpį, tuo labiau kai apeliantui nebuvo žinomas indeksacijos dydis laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d.

24.       Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindo konstatuoti, kad antstolė pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančius teisės aktus ir juose numatytus reikalavimus – nėra. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad antstolė 2025 m. liepos 21 d. Patvarkymu pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą.

25.       Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

26.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                            Anita Sereikienė