Civilinė byla Nr. e2S-478-538/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07430-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

Klaipėdos

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės I. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Respublikinei Klaipėdos ligoninei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA B. I. Company“, Lietuvoje veikiantis per AAS „BTA B. I. Company“ filialą.

1.       Pareiškėja pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-640-998/2022, kuriuo prašė: civilinėje byloje Nr. 2-640-998/2022 atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių; pripažinti pareiškėjos I. G. 2021 m. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš (duomenys neskelbtini) pareigų 1,0 etato krūviu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, neteisėtu ir grąžinti į pirminį darbą; pripažinti, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; priteisti pareiškėjai I. G. iš atsakovės 1 653,96 Eur vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. birželio 18 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus; priteisti pareiškėjai I. G. iš atsakovės šešių mėnesių 1 653,96 Eur vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) kompensaciją; priteisti pareiškėjai I. G. iš atsakovės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti 6 procentus metinių palūkanų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo; išspręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.

2.       Nurodė, kad 2023 m. lapkričio 16 d. pareiškėjos atstovui R. K. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VDI) Klaipėdos teritorinis skyrius pateikė šio skyriaus nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas. Iš suteiktos informacijos pareiškėjai ir jos atstovui tapo žinomos žemiau nurodytos faktinės aplinkybės, kurios yra sietinos su naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo tirtos nagrinėtose bylose. VDI vyriausioji darbo inspektorė 2021 m. gruodžio 29 d. surašė D. S. administracinio nusižengimo protokolą dėl nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnio 2 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Protokole nurodoma, jog D. S., būdamas Viešosios įstaigos t. y. ligoninės, įmonės vadovas, t. y. darbdavį atstovaujantis asmuo, pažeidė darbo santykius, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių norminių teisės aktų nuostatas: tyrimo metu nustatyta, kad 2021 m. spalio 6 d. VDI surašytas Reikalavimas pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytais terminais nėra įvykdytas, t. y. Įstaigoje psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimo, pasireiškus psichosocialiniams rizikos veiksniams (netinkamam vadovybės, t. y. administracijos ir skyriaus vadovų, elgesiui) darbuotojų tarpusavio santykiuose su darbdavio administracijos pareigūnais, nenumatytos / neįgyvendintos prevencinės priemonės rizikai pašalinti ar sumažinti. Nurodyta, jog pažeista Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalis. Atsakomybė už šį nusižengimą numatyta (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Įstaiga neapmokėjo išlaidų už periodinius sveikatos patikrinimus bei nemokėjo vidutinio darbo užmokesčio už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką darbuotojai, kuriai sveikatos tikrinimo privalomumas įtvirtintas teisės aktuose. Tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 dalį bei DK 111 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje. VDI vyriausioji darbo inspektorė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. S., 2022 m. sausio 19 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, nenustačius D. S. atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, D. S. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį jam paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur dydžio bauda, pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį jam paskirta administracinė nuobauda – 240 Eur dydžio bauda, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 900 Eur dydžio bauda. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr.II-183-718/2022 buvo išnagrinėtas Įmonės vadovo D. S. skundas, kurio dalis VDI sprendimo dalis buvo pakeista. Pareiškėja mano, kad VDI vyriausioji darbo inspektorės 2022 m. sausio 19 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutarimas, iš esmės paneigia Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. priimtos nutarties motyvus, kuria Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė t. y., kad pareiškėja I. G. savo elgesiu pažeidė kitų darbuotojų garbę ir orumą. Iš esmės aptartų procesinių dokumentų visumos pagrindu yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja I. G. buvo atleista iš darbo, dėl įmonėje buvusių mobingo apraiškų. Dėl nežmoniškų darbo sąlygų ir mobingo jos atžvilgiu pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Generalinę prokuratūrą, kur jai 2021 m. birželio 11 d. buvo suteiktas pranešėjos statusas. 2021 m. birželio 18 d. pareiškėja vėl buvo atleista iš darbo, nepaisant to, kad jai buvo suteiktas pranešėjo statusas, kurį turint, Valstybė garantuoja neliečiamumo statusą, kuris yra apibrėžtas Pranešėjų apsaugos įstatyme ir jau vien dėl šios aplinkybės, jos atleidimas iš darbo nebuvo galimas. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi darbdavio 2021 m. birželio 18 d. įsakymas dėl pareiškėjos atleidimo iš darbo pripažintas teisėtu. Apeliacinis teismas ignoravo pareiškėjos suteikto pranešėjos statuso apsaugą, dėl ko ji mano, kad buvo jos atžvilgiu pažeista Konvencijos 10 straipsnio 1 dalis. ir 6 straipsnio 1 dalis. Dėl konvencijos straipsnių pažeidimų pareiškėja kreipėsi į E. Ž. T. T.. Teismas iškėlė byla (duomenys neskelbtini). Byla neišnagrinėta. Prašyme aptarti ir priimti teismų sprendimai buvo priimti po Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo. Iš viso konteksto seka, kad prašomoje atnaujinti byloje faktinės aplinkybės egzistavo, tačiau jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai I. G. ir nurodytos prašyme aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto keliamiems reikalavimams.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos 

3.1.       Nagrinėjamose bylose jau buvo žinomi faktai, apie ieškovei suteiktą pranešėjos statusą, buvo nagrinėjamos mobingo apraiškos tiek ieškovės atžvilgiu, tiek ieškovei bendraujant su kitais darbuotojais, todėl, Teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad VDI vyriausioji darbo inspektorės 2022 m. sausio 19 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutarimas, VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovo padarytas administracinis nusižengimas, įstaigoje vertinant psichosocialinius rizikos veiksnius ir šalinant jų keliamas rizikas, galėtų turėti kokią nors įtaką aptariamoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinei kvalifikacijai, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadai.

3.2.       Pareiškėjos (ieškovės) nurodomos aplinkybės neatitinka kelių iš būtinųjų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžiamų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, t. y. neturi esminės reikšmės bylai, nes nėra pagrindo teigti, kad, jeigu jos būtų buvę žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas; nurodomos aplinkybės pareiškėjai dalinai buvo žinomos ir tokiomis aplinkybėmis (mobingo apraiškomis) ieškovė rėmėsi grindžiant savo reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo bei šios aplinkybės teismo buvo įvertintos.

III. Atskirojo 

4.       Atskiruoju skundu pareiškėja (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui arba panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024m.vasario 22d. nutartį ir priimti naują sprendimą - atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. Nr. 2-640-998/2022 ir perduoti atnaujintą bylą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1.       Skundžiamojoje byloje pareiškėja proceso atnaujinimą siejo su Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji darbo inspektorės, 2022 m. sausio 19 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 8d. nutarimu, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 10 d. nutarimu, kurie iš esmės paneigia civilinėje byloje Nr. 2-640-998/2022 priimto galutinio teismo sprendimo nustatytas aplinkybes, kad I. G. padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

4.2.       Pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą ir nagrinėjant atsakovo apeliacinį skundą, apeliaciniam teismui nebuvo pateikti ir teisiškai vertinami atskirame skunde 20 p. procesinių dokumentų nustatytos ir įvertinto faktinės bylos aplinkybės. Pagal formuojamą teismų praktiką teismo tiriami ir vertinami visi tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą iš prašymo turinio identifikuojamais (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje išvardytais proceso atnaujinimo pagrindais, bet nevertinamas naujų duomenų turinio tikrumas. Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas, pasisakė dėl VDI 2022 m. sausio 19 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio, nors šios aplinkybės gali būti tiriamos tik atnaujinus procesą ir bylą išnagrinėjus iš naujo pagal bendrąsias CPK normas. Skundžiamoje teismo nutartyje nebuvo pasisakoma ir dėl kitų priimtų procesinių sprendimų aptartų atskirojo skundo 20 p. Dėl minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir priimtas naujas sprendimas.

4.3.       Pirmosios instancijos teismas priėmęs atsiliepimą į ieškinį, pareiškėjai šio procesinio sprendimo net nesiuntė ir nesudarė galimybių pateikti atsikirtimus, nors atsiliepimo argumentais teismas rėmėsi priimdamas apskundžiamą teismo nutartį. Taip pat byloje buvo pateiktos bylinėjimosi išlaidas, su kuriomis pareiškėja nebuvo supažindinta. Pažymi, kad PVM mokesčiai negali būti įskaičiuotini į atstovavimo išlaidas, tačiau jos buvo vis vien priteista. VšĮ Klaipėdos Respublikinė ligoninė turi savo juridinį skyrių, dirbančius teisininkus, tačiau nepaisant to matomai specialiai didina procesines išlaidas, samdo brangius advokatus, kurių išlaidas vėliau turi padengti ir taip jau nuo darbdavio nukentėjusi šalis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

7.       Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą iš esmės motyvuodamas tuo, kad nenustačius vienos iš privalomų proceso atnaujinimo sąlygų – proceso atnaujinimo pagrindo, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-640-998/2022 ir pakartoti bylos nagrinėjimą iš naujo teisinių prielaidų nėra.

8.       Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad skundžiamojoje byloje pareiškėja I. G. proceso atnaujinimo siejo su Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji darbo inspektorės, 2022 m. sausio 19 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutarimu, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 10 d. nutarimu, kurie iš esmės paneigia civilinėje byloje Nr. 2-640-998/2022 priimto galutinio teismo sprendimo nustatytas aplinkybes, kad I. G. padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

9.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

10.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo nutartyje išdėstytiems motyvams.

11.       Apeliacinės

12.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

13.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

14.       Minėta, byloje pareiškėja I. G. proceso atnaujinimo siejo su Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji darbo inspektorės, 2022 m. sausio 19 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutarimu, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 10 d. nutarimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, nurodymas savaime nesudaro pagrindo atnaujinti civilinės bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Kaip minėta, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis galima laikyti tik tokias aplinkybes, kurios, be kita ko, turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008, 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, kt.). Taigi naujai nurodomos aplinkybės turi atitikti ne tik naujumo, bet ir esmingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, jog pareiškėja nepagrindė, kad jos naujai nurodomos aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (CPK 178, 185 straipsniai).

15.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmęs atsiliepimą į ieškinį, pareiškėjai šio procesinio sprendimo net nesiuntė ir nesudarė galimybių pateikti atsikirtimus, nors atsiliepimo argumentais teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą teismo nutartį.

16.       CPK 370 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo veiksmai atitiko CPK 370 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pareiškėja prašymo dėl žodinio nagrinėjimo nebuvo pateikusi, teismas pagrįstai nusprendė pareiškėjos prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Taip pat pirmosios instancijos  teismas, gavęs atsiliepimą į prašymą, padarė pagrįstą išvadą, kad pakanka byloje duomenų, jog būtų galima priimti procesinį sprendimą dėl pareiškėjos prašymo. Pažymėtina, kad teismas neturėjo pareigos siųsti pareiškėjai atsiliepimo į prašymą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas CPK nuostatų nepažeidė. Be to, pareiškėja byloje turi advokatą, kuris turi galimybes prisijungti prie elektroninės bylos ir gali informuoti pareiškėją apie byloje esančius dokumentus.

17.       Apeliantė teigia, kad byloje buvo pateiktos bylinėjimosi išlaidos, su kuriomis pareiškėja nebuvo supažindinta. Teigia, kad PVM mokesčiai negali būti įskaičiuotini į atstovavimo išlaidas, tačiau jos buvo vis vien priteista. VšĮ Klaipėdos Respublikinė ligoninė turi savo juridinį skyrių, dirbančius teisininkus, tačiau nepaisant to matomai specialiai didina procesines išlaidas, samdo brangius advokatus, kurių išlaidas vėliau turi padengti ir taip jau nuo darbdavio nukentėjusi šalis.

18.       Kaip minėta, pareiškėja byloje turi advokatą, kuris turi teisę susipažinti su bylos medžiaga ir informuoti pareiškėją apie į bylą pateiktus priešingos šalies dokumentus, teismas neturi pareigos siųsti pareiškėjai pranešimo apie kitos šalies į bylą pateiktas bylinėjimosi išlaidas.

19.       Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018 pateikė išaiškinimą dėl išlaidų, kitos šalies patirtų advokato pagalbai apmokėti, priteisimo iš pralaimėjusios šalies dydžio (mažinimo PVM suma). Šios nutarties 38 punkte nurodyta, jog teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą. Dėl to apeliantės teiginys, kad skundžiamame sprendime neatsižvelgta į aplinkybę, jog suinteresuotas asmuo į prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų sumas įtraukė ir PVM mokestį, atmestinas kaip nepagrįstas.

20.       Taip pat pažymėtina, kad kaip ir bet kuris kitas juridinis asmuo, atsižvelgdamas į savo vykdomą veiklą ir jos specifiką, turi savo valdymo ir darbo organizavimo struktūrą, darbuotojų pareigybes, reikiamą savo veiklai atlikti darbuotojų skaičių. Tačiau juridinis asmuo dėl darbo organizavimo situacijos gali neturėti pakankamai reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, kurie atstovautų jam teisme, todėl juridiniam asmeniui teisme gali atstovauti ir advokatas ar jo padėjėjas (CPK 56 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vien tai, kad juridinis asmuo turi teisinį išsilavinimą turinčių asmenų ar net visą jų skyrių, savaime nelemia jo pareigos naudotis tik šiais vidiniais profesiniais pajėgumais, taigi suinteresuotas asmuo turėjo teisę naudotis advokatų teikiama teisine pagalba šioje byloje.

21.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

22.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį panaikinti ir priimti priešingą procesinį sprendimą, dėl to ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.       Atmetus atskirąjį skundą suinteresuoto asmens VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės patirtos 735,08 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335 - 339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos 

Priteisti iš pareiškėjos I. G. suinteresuotams asmeniui viešajai įstaigai Respublikinė Klaipėdos ligoninė 735,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas                                                                 Almantas Padvelskis