Civilinė byla Nr. 2S-479-440/2015

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07828-2014-4

                                               Procesinio sprendimo kategorija 114.4; 121.14; 122.4.; 128.11; 129.19.1

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2-1-772/2015 pagal pareiškėjos L. B. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys G. B., akcinė bendrovė SEB bankas, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja L. B. kreipėsi su prašymu į antstolį R. K. prašydama atidėti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Valvėsta“ akcijų vertinimo išlaidų apmokėjimą iki turto realizavimo pabaigos. Nurodė, kad 2014-10-01 gavo antstolio 2014-09-25 patvarkymą dėl areštuoto turto vertinimo, kuriuo jai buvo pavesta iki 2014-10-02 apmokėti UAB „Valvėsta“ akcijų vertinimo išlaidas – 15000,00 Lt. Pažymėjo, kad prašo atidėti vertinimo išlaidų apmokėjimą, kadangi jos turtinė padėtis yra labai sunki, visas priklausantis turtas bei sąskaitos banke yra areštuotos, pareiškėja yra registruota Šiaulių teritorinėje darbo biržoje kaip ieškantis darbo asmuo. Pabrėžė, kad antstoliui ši informacija yra žinoma, kadangi vykdo išieškojimą iš jai priklausančio turto kreditoriaus akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko naudai. Papildomai nurodė, kad nepatenkinus jos prašymo, ji neturės finansinės galimybės apmokėti už akcijų įvertinimą, kas reikštų, kad UAB „Valvėsta“ akcijos gali būti parduotos už ženkliai žemesnę vertę, nei faktinė jų vertė, o tai dar labiau pablogintų jos ir taip sunkią finansinę padėtį (4, 19-21 b.l.).

Antstolis R. K. 2014-10-07 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos L. B. prašymą dėl išlaidų apmokėjimo atidėjimo, ir jį, kartu su vykdomąją byla Nr. 98-2758/2013, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka, persiuntė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr.98-2758/13 surinko visą galimą informaciją dėl UAB „Valvėsta“ akcijų rinkos kainos ir sprendė, kad reali vienos UAB „Valvėsta“ 1 akcijos rinkos kaina yra 41,67 Lt, tačiau skolininkė L. B. dėl antstolio UAB „Valvėsta“ nustatytos akcijų vertės pareiškė prieštaravimus ir prašė UAB „Valvėsta“ akcijų vertės nustatymui skirti ekspertizę. Nors antstoliui nekilo abejonių dėl AB SEB banko atlikto išsamaus akcijų vertės nustatymo, tačiau pareiškėjai prieštaraujant dėl nustatytos akcijų kainos antstolis skolininkės prašymą patenkino, sutiko, kad būtų skirt air skolininkės lėšomis atlikta ekspertizė. 2014-09-25 patvarkymu antstolis UAB „Valvėsta“ akcijų rinkos vertę pavedė nustatyti UAB „Rezultatas“, o skolininkei L. B. nurodė už akcijų vertės nustatymą iki 2014-10-02 į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti vertinimo išlaidas. Įvertinęs pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes, antstolis pažymėjo, kad neturi pagrindo atidėti išlaidų apmokėjimą paskirtam turto vertintojui, nes UAB „Rezultatas“ apmokėjimą už atliktą darbą gauti po turto realizavimo, nesutinka. Be to, antstolis vykdymo procese, privalo užtikrinti šalių pusiausvyrą ir nepažeisti nė vienos proceso šalies interesų, teisių ar pagrįstų lūkesčių. Antstoliui patenkinus skolininkės prašymą ir atidėjus vertinimo išlaidų apmokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, ekspertizės išlaidos būtų išskaičiuotos iš skolininkų parduoto varžytynėse turto kainos ir šios, gana didelės sumos – 15000,00 Lt - išieškotojas po turto realizavimo neatgautų, o tai, antstolio nuomone, būtų neteisinga išieškotojo AB SEB banko atžvilgiu (1-2 b.l.).

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos L. B. prašymą atidėti UAB „Valvėsta“ akcijų vertinimo išlaidų apmokėjimą iki turto realizavimo pabaigos. Pažymėjo, kad atidėjus vertinimo išlaidų apmokėjimą, nukentėtų banko, kaip kreditoriaus turtiniai interesai, sumažėtų banko galimybė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš skolininkų turto vertės. Atkreipė dėmesį, kad turto vertintojas pagrįstai nesutiko, jog būtų atidėtas sumokėjimas už jo atliktą darbą, kadangi pareiškėja norėdama patikrinti ar jos prielaidos dėl akcijų vertės yra pagrįstos, turi pati priimti riziką už savo veiksmus. Pabrėžė, kad papildomas vertinimas pareikalautų ir papildomų laiko sąnaudų, o tai sutrukdytų bankui kuo greičiau gauti savo reikalavimo patenkinimą (13-14 b.l.).

Suinteresuotas asmuo G. B. nurodė, kad sutinka su antstolio patvarkyme išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad dėl antstolio nustatytos akcijų kainos abejonių bei prieštaravimų nekilo nei išieškotojui AB SEB bankui, nei skolininkui G. B., todėl pareiškėjos, kuri nėra akcijų savininkė, prašymas UAB „Valvėsta“ akcijų vertės nustatymui skirti ekspertizę ir prašymas atidėti išlaidų apmokėjimą, laikytini nepagrįstais. Patenkinus pareiškėjos prašymą suinteresuotas asmuo patirtų didelę turtinę žalą, nes nuo parduodamo turto, kuris pareiškėjai nuosavybės teise nepriklauso, būtų nuskaičiuotos itin didelės akcijų vertinimo išlaidos, kurios sukeltų skolininkui neigiamus turtinius padarinius, taip pat užsitęstų varžytinių vykdymas. Pabrėžė, kad pareiškėja pati sukūrė tariamai savo sunkią turtinę padėtį, nes pareiškėja nuosavybės teise turėtą turtą perleido kitiems asmenims - nuosavybės teise turėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo savo motinai, automobilį Toyota RAV4 perleido įmonei UAB „EKO HERBA“, kurios direktorė yra pati pareiškėja, o vienintelė akcininkė – pareiškėjos motina. Pareiškėja taip pat pasisavino 300000,00 Lt tikslinio kredito, kuris buvo suteiktas pareiškėjai ir skolininkui (27-29 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015-01-29 nutartimi L. B. prašymo netenkino. Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei vykdomosios bylos medžiagą pažymėjo, kad iš vykdomojoje byloje Nr. 98-2758/2013 esančio 2014-06-12 Patvarkymo dėl įmonės akcijų arešto bei įpareigojimo atlikti veiksmus Nr. S-9926-14 matyti, kad antstolis R. K. vykdydamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-20 nutartį Nr. 2-1310-394 dėl 1368082,76 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. B. išieškotojo AB SEB bankas naudai įpareigojo G. B. padaryti įmonės akcininkų registracijos knygoje įrašą apie G. B. priklausančių UAB „Valvėsta“ akcijų arešto įregistravimą bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Iš SEB banko 2014-09-16 Nr. 01.10.03-20341 rašto „Dėl iš varžytynių parduodamų akcijų vertės“ teismas nustatė, kad vienos akcijos rinkos vertė vykdymo procese nustatyta 41,67 Lt. Taip pat iš vykdomosios bylos duomenų teismas nustatė, kad 2014-09-18 antstolio R. K. kontoroje gautas prašymas „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“, kuriuo buvo prašoma perkainuoti UAB „Valvėsta“ akcijų vertę - skiriant ekspertizę akcijų vertei nustatyti. Vertinimą galinti atlikti įmonė UAB „Rezultatas“ 2015-09-25 pateiktame pasiūlyme nurodė, jog minimali verslo vertinimo kaina galėtų būti 15000,00 Lt su PVM, mokėjimo sąlygos - 50 procentų sutartos už paslaugas sumos po sutarties pasirašymo, likusi suma atlikus paslaugas, išrašius PVM sąskaitą - faktūrą ir pasirašius paslaugų atlikimo aktą. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog išieškotojas ir skolininkas G. B. nustatytai akcijų vertei neprieštaravo, jokių pretenzijų antstoliui neturėjo. Remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas pažymėjo, kad 2014-11-17 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-64-841/2014 G. B. ir L. B. santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (sprendimas neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka). Iš minėtoje byloje priimto sprendimo motyvuojamosios dalies teismas nustatė, kad G. B. priklauso UAB „Valvėsta“ 7000 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, kurių bendra vertė 291690,00 Lt (vienos akcijos vertė 41,67 Lt). 2009-10-28 G. B. dovanojo  6000 vnt. akcijų sutuoktinei L. B., sau pasilikdamas 10000 vnt. UAB „Valvėsta“ akcijų, vienos akcijos vertė – 25,00 Lt. Remdamasis nurodytais duomenimis, teismas sprendė, kad šios aplinkybės rodo, jog UAB „Valvėsta“ paprastosios vardinės akcijos yra G. B. asmeninė nuosavybė. Teismas įvertinęs teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens G. B. ir jo atstovo išdėstytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad įvertinus akcijas sumažėtų parduotų akcijų vertė visa vertinimo kaina, o tai yra G. B. asmeninė nuosavybė, be to, nesant byloje jokių objektyvių duomenų, kad 7000 vnt. akcijų vertė 291690,00 Lt yra netiksli, sprendė, jog pareiškėja ginčydama paprastųjų akcijų vertę, prašydama jas perkainuoti skiriant ekspertizę, o vėliau nesutikdama su pasiūlyta antstolio vertinimo kaina 15000,00 Lt ir prašydama atidėti akcijų vertinimo išlaidų apmokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, tokį reikalavimą reiškia nepagrįstai, bandydama ginčyti savo sutuoktinio (santuoka nutraukta 2014-11-17, sprendimas neįsiteisėjęs) asmeninės nuosavybės turto vertę, pati turėdama 6000 vnt. UAB „Valvėsta“ paprastųjų vardinių akcijų, jai dovanotų G. B.. Dėl pareiškėjos nurodytų argumentų, kuriais grindžiamas prašymas atidėti vertinimo išlaidų apmokėjimą teismas pažymėjo, kad nors ir yra vykdomas išieškojimas iš skolininkų pagal vykdomąsias bylas, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes, tai nesudaro teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo. Taip pat teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėja šiuo metu yra registruota darbo biržoje. Teismas, atsižvelgdamas į įrodymų visumą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl vertinimo išlaidų apmokėjimo atidėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu pareiškėja L. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-24 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos L. B. prašymą dėl išlaidų apmokėjimo atidėjimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymą dėl akcijų vertinimo išlaidų apmokėjimą iki turto realizavimo pabaigos atidėjimo pareiškė nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja bei G. B. yra solidarūs skolininkai AB SEB bankui. Kadangi, pagal solidarią atsakomybę AB SEB bankui yra atsakinga tiek pareiškėja, tiek G. B., yra svarbu vykdymo procese nustatyti kuo tikslesnę išvaržomo turto rinkos kainą, kad už varžytinėse parduotą turtą būtų gauta maksimali suma ir būtų atsiskaityta su kreditoriumi, bet tuo pačiu kiek įmanoma labiau sumažinti skolininkų įsipareigojimai bankui. Taigi, pareiškėja yra suinteresuota, kad UAB „Valvėsta“ paprastąsias vardinės akcijos būtų parduotos už kuo didesnę kainą, kadangi tai tiesiogiai paveiks tiek pačios pareiškėjos, tiek ir G. B., kaip skolininkų, įsipareigojimus AB SEB bankui.
2. Antstolio nustatyta parduodamų iš varžytinių 7000 vnt. UAB „Valvėsta“ akcijų vertė, t.y. 291690,00 Lt, po 41,67 Lt už vieną akciją yra akivaizdžiai per maža, kadangi UAB „Valvėsta“ kapitalas sudaro apie 14 mln. Lt, UAB „Valvėsta“ akcijos yra padalintos į 96001 vnt., ir vertinant balansinę akcijų vertę, ji sudarytų 145,83 Lt už vieną akciją, t.y. beveik keturis kartus daugiau nei vykdomojoje byloje nustatyta vienos akcijos vertė ir esant tokiam akcijų verčių skirtumui, apeliantės nuomone, akivaizdu, kad yra būtina atlikti parduodamų akcijų vertinimą tam, kad būtų nustatyta objektyvi ir reali UAB „Valvėsta“ akcijų vertė. Būtent dėl šios priežasties apeliantė pateikė antstoliui prašymą dėl ekspertizės akcijų vertei nustatyti skyrimo. Tačiau skyrus ekspertizę ir pareiškėjai pateikus prašymą atidėti lėšų už akcijas vertinimo apmokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, 2014-10-07 antstolis patvarkymu, prašymą atmetė, taip užkirsdamas kelią nustatyti kuo tikslesnę išvaržomo turto rinkos kainą, kad už varžytinėse parduotą turtą būtų gauta maksimali suma ir taip apsaugoti abiejų vykdymo proceso šalių interesus, o pirmosios instancijos teismui netinkamai taikius procesinės teisės normas, reglamentuojančias prašymų dėl išlaidų apmokėjimo atidėjimo analogiškose bylose taikymą bei padarius nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja be teisinio pagrindo, išreiškė reikalavimą dėl paprastųjų akcijų vertės perkainavimo skiriant ekspertizę, priėmė neteisėtą nutartį, nepagrįstai nurodydamas, kad pareiškėja pati turėdama 6000 vnt. UAB „Valvėsta“ paprastųjų vardinių akcijų, galėjo prašyti būtent šioms akcijoms skirti ekspertizę, o ne sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise priklausančioms akcijoms.
3. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į tai, ar antstolis pareiškėjos prašymą dėl atidėjimo išlaidų už ekspertizės atlikimo mokėjimą atmetė pagrįstai. Neatsižvelgė į antstolio veiksmus nagrinėjant prašymą bei į esamą situaciją. Teismas neįvertinęs pareiškėjos turtinė padėties, neatsižvelgęs į vykdomojoje byloje esančius duomenis ,patvirtinančius, kad visas pareiškėjos turtas yra areštuotas, pareiškėja turi didelių įsipareigojimų, įkeistas nekilnojamas turtas parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui, kitas turtas ir sąskaitos areštuotos, visiškai nepagrįstai vadovavosi tik antstolio teismo posėdžio metu pateiktu argumentu jog antstolis tokios informacijos neturi, o jei vykdomojoje byloje ir yra visi dokumentai patvirtinantys pareiškėjos sunkią turtinę padėti, tai jis negali šios informacijos naudoti būtent dėl ekspertizės atlikimo mokesčio atidėjimo klausimo atžvilgiu. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja kartu su prašymu atidėti įmokos už ekspertizę mokėjimą, be kita ko, pateikė ir papildomus įrodymus, patvirtinančius apie jos sunkią turtinę padėti, t.y. patvirtinančius, kad skolininkės mėnesio darbo pajamos tesiekia 55,15 Lt ir kad ji registruota darbo biržoje, kaip ieškanti darbo, tačiau pirmosios instancijos teismas į šiuos įrodymus neatsižvelgė. Be to byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad UAB „Rezultatas“ nesutinka apmokėjimą už atliktą darbą gauti po turto realizavimo. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį, šios aplinkybės taip pat visiškai netyrė ir nevertino.

Atsiliepimu į pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą, antstolis R. K. nurodė, kad su atskirojo skundo argumentais nesutinka ir palaiko patvarkyme išdėstytus motyvus. Pažymėjo, kad iš vykdomojoje byloje Nr.98-2758/2013 esančių duomenų matyti, kad pareiškėja L. B. (apeliantė) ir skolininkas G. B. yra solidariai atsakingi AB SEB bankui, tačiau, antstolio nuomone, apeliantė, skirtingai nei skolininkas G. B., ne tik nesiekia atsiskaityti su kreditoriumi AB SEB banku per kuo trumpesnį terminą, bet savo veiksmais vilkina vykdymo procesą, taip didindama ne tik skolą palūkanų forma, bet ir vykdymo proceso išlaidas. Pažymėjo, kad iš apeliantei sutuoktinio G. B. padovanotų 6000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Valvėsta“ akcijų išieškojimas nevykdomas, kadangi skolininkė L. B. Vilniaus apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir teismas 2014-10-08 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, sustabdydamas išieškojimą vykdymo procese pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-20 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.2-1310-394/2012. Skolininkas G. B., siekdamas kreditoriui sumokėti bent dalį skolos, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2014-11-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-41030-599/2014 skolininko prašymą patenkino ir leido atsakovui AB SEB bankas nukreipti išieškojimą į hipoteka neįkeistą trečiojo asmens G. B. turtą, įskaitant, bet neapsiribojant, trečiojo asmens turimas UAB „Valvėsta“ akcijas. Antstolis vykdymo procese įvertino turto savininko ir išieškotojo pateiktus duomenis, ir priėjo išvados, kad skolininkui G. B. asmenine nuosavybės teise priklausančios vienos UAB „Valvėsta“ akcijos rinkos kaina yra 12,07 eur (41,67 Lt). Skolininkės elgesys vykdymo procese leidžia manyti, kad L. B. piktnaudžiauja savo teise, pati nesiima jokių veiksmų atsiskaityti su kreditoriumi, vykdymo procesą vilkina reikšdama ieškinius ir skusdama antstolio veiksmus. Apeliantės abejonės dėl antstolio UAB „Valvėsta“ akcijų rinkos kainos yra niekuo nepagrįstos ir šioms abejonėms pašalinti skolininkė jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nei antstoliui, nei teismui nepateikė. Dėl apeliantės nurodytų argumentų dėl sunkios finansinės padėties, antstolis pažymėjo, kad skolininkė nėra socialiai remtina, jai teisių gynimui valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama, ieškovė samdosi privatų advokatą, todėl tikėtina, kad ji turi kitų pajamų, tačiau jų neišviešina.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad palaiko atsiliepime į skundą dėl antstolio veiksmų išdėstytą poziciją bei vertina, jog antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos L. B. prašymą atidėti UAB „Valvėsta“ akcijų vertinimo išlaidų apmokėjimą iki turto realizavimo pabaigos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, reikalaudama pripažinti kredito sutarties, sudarytos su AB SEB banku, nutraukimą neteisėtu (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-647-599/2015). Minėtoje byloje pareiškėja siekia atnaujinti sutartį ir vykdyti pagal ją savo prievoles (padengti pradelstus mokėjimus ir kas mėnesį pagal grafiką kreditą grąžinti dalimis, kas mėnesį mokėti palūkanas). Tokiu būdu viename teisme pareiškėja teigia galinti vykdyti prievoles, o kitame teisme ji teigia, jog neturi iš ko sumokėti už turto vertės nustatymo ekspertizę.

Suinteresuotas asmuo G. B. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas, nes pareiškėja nepateikė duomenų, jog antstolio atliktas vertinimas neatitinka rinkos vertės. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 20 punktą turto kaina yra pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta arba sumokėta už turtą. Bendrovės akcijų rinkos kaina yra pastoviai kintantis dydis, kuri kinta atsižvelgiant į bendrovės veiklos rezultatus ir kitus reikšmingus įvykius. Konkrečiu atveju, UAB „Valvėsta“ akcijos buvo įvertintos atsižvelgiant į bendrovės turtą, įsipareigojimus, perspektyvą ir kitus duomenis, todėl pareiškėjos manymas, kad akcijų vertė turėtų prilygti 145,83 Lt (42,24 Eur), yra visiškai nepagrįstas jokiais ekonominiais kriterijais. Nagrinėjamu atveju dėl akcijų vertės prieštaravimų nekelia nei suinteresuotas asmuo G. B., kuris vykdomojo dokumento atžvilgiu yra skolininkas ir akcijų savininkas, nei išieškotojas AB SEB bankas, todėl toks abejotinas pareiškėjos suinteresuotumas akcijų vertės ekspertize gali būti laikomas siekiu įsivertint G. B. ir kreditoriaus AB SEB banko sąskaita 6000 vnt. jai nuosavybės teise priklausančių UAB „Valvėsta“ akcijų, kurios šiuo atveju nepatenka į vykdomojo dokumento turinį. Pareiškėja taip pat nepagrįstai nurodo, kad aplinkybė, jog prašymas antstoliui skirti ekspertizę buvo patenkintas, patvirtina, kad UAB „Valvesta“ akcijų kaina nėra maksimali. Pažymėtina, kad antstolis tokį vykdomojo proceso dalyvio reikalavimą patenkina esant motyvuotam prašymui, nes priešingu atveju, tai būtų pakankama aplinkybė dėl kurios LR CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme turto pardavimo iš varžytynių aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu, tačiau tai nesuponuoja išvados, kad akcijos vieneto kaina atitinkanti 41,67 Lt (12,07 Eur), nėra maksimali. Suinteresuotas asmuo šią pareiškėjos inicijuotą bylą vertina kaip vykdomojo proceso vilkinimą ir piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Suinteresuoto asmens vertinimu, teisės aktai nesukuria antstoliui prievolės apmokėti turto vertinimo išlaidas pagal pareiškėjos reikalavimą, todėl UAB „Rezultatas“ atsisakius gauti užmokestį po UAB „Valvėsta“ turto realizavimo, antstolis pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl atidėjimo išlaidų už ekspertizės atlikimo mokėjimą. Be to nagrinėjamu atveju pareiškėja negali remtis LR CPK 682 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybe prašyti atidėti išlaidų apmokėjimą, nes pareiškėja sąmoningai sukūrė savo sunkią turtinę padėtį, perleisdama savo realiai valdomą turtą tretiesiems asmenims.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti skolininkės prašymą dėl akcijų vertinimo išlaidų apmokėjimo atidėjimo iki turto realizavimo pabaigos, pagrįstumo ir teisėtumo.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso santykiai taip pat grindžiami ir kooperacijos principo pagrindu, todėl visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus, taip užkirsdami kelią jų pažeidimui, užtikrindami vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrą.

Nagrinėjamu atveju iš civilinės bylos bei antstolio pateiktos vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolio R. K. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 98-2758/13 dėl 1368082,76 Lt skolos iš skolininkų L. B. ir G. B. išieškojimo išieškotojo AB SEB bankas naudai, priverstinai iš varžytynių parduodant įkeistą nekilnojamąjį turtą pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-30 priimtą teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1310-394/2012. Vykdydamas minėtą vykdomąją bylą antstolis 2014-06-12 turto arešto aktu areštavo skolininkui G. B. nuosavybės teise priklausantį turtą –10000 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų UAB „Valvėsta“, nurodydamas, kad vienos akcijos vertė sudaro 25,00 Lt (3 t. 26-28 v.b.l.). 2014-09-16 kreditorius AB SEB bankas pateikė antstoliui prašymą vienos UAB „Valvėsta“ akcijos rinkos verte nustatyti 41,67 Lt. Kreditorius pažymėjo, kad akcijų vertė banko analitikų apskaičiuota kaip grynojo turto vertė, t.y. turtas atėmus įsipareigojimus (3 t. 94 v.b.l.). 2014-09-16 pranešimais antstolis informavo vykdymo proceso šalis, kad 2014-10-07 internetiniame portale www.varzytynes.lt bus skelbiamos pirmosios varžytynės, kurių metu bus parduodamos skolininkui G. B. priklausančios UAB „Valvėsta“ 7000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių bendra vertė 291690,00 Lt (vienos akcijos vertė 41,67 Lt) (3 t. 96-96 v.b.l.). 2014-09-18 pareiškėja L. B. pateikė antstoliui prašymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo, prašydama perkainuoti UAB „Valvėsta“ akcijų vertę, esant poreikiui  skiriant ekspertizę akcijų vertei nustatyti. Prašyme skolininkė nurodė, kad prieštarauja dėl nustatytos UAB „Valvėsta“ akcijų vertės, kadangi iš kartu su prašymu pateiktų įmonės balansų galima spręsti, kad UAB „Valvėsta“ akcijų vertė ženkliai didesnė už nominalią jų vertę (3 t. 103 b.l.). 2014-09-23 antstolis kreipėsi į UAB „Rezultatai“ turto vertintoją, prašydamas nurodyti ar minėta įmonė gali atlikti UAB „Valvėsta“ akcijų vertinimą ir nustatyti jų rinkos kainą, kiek toks vertinimas galėtų užtrukti, kokia paslaugos kaina ir apmokėjimo tvarka (3 t. 112 v.b.l.). 2014-09-25 UAB „Rezultatas“ pateikė pasiūlymą, nurodydamas, kad minimali verslo vertinimo kaina galėtų būti 15000,00 Lt su PVM,  50 procentų sutartos už paslaugas sumos sumokant po sutarties pasirašymo, likusią dalį – atlikus paslaugas, bei pažymėjo, kad paslaugos gali būti pradėtos po avanso apmokėjimo, reikiamų dokumentų pateikimo ir turto apžiūros (3 t. 111 v.b.l.). 2014-09-25 patvarkymu dėl areštuoto turto vertinimo Nr. S-15817-14 antstolis atsižvelgęs į tai, kad skolininkė paršo perkainuoti akcijas bei vadovaudamasis LR CPK 681 straipsniu, 682 straipsniu ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktu, nutarė turto, priklausančio G. B., rinkos vertės nustatymą pavesti atlikti turto vertintojui UAB „Rezultatas“, vertinimo išlaidas – 15000,00 Lt sumą iki 2014-10-02 pavedant apmokėti ekspertizės prašančiai skolininkei. Antstolis minėtame patvarkyme taip pat nurodė, kad skolininkei L. B. nesumokėjus nurodytos sumos, varžytynės bus skelbiamos numatytu laiku 2014-10-07 (3 t. 113 v.b.l.). 2014-10-01 skolininkė pateikė antstoliui prašymą atidėti UAB „Valvėsta“ akcijų vertinimo išlaidų apmokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, prašymą iš esmės motyvuodama sunkia finansine padėtimi bei neteisingai nustatyta akcijų rinkos verte (4 b.l.). Antstoliui bei pirmosios instancijos teismui atmetus skolininkės prašymą dėl išlaidų apmokėjimo atidėjimo, skolininkė pateikė atskirąjį skundą teigdama, kad tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vykdomojoje byloje esančius duomenis, patvirtinančius sunkią skolininkės finansinę padėtį bei tokiu būdu užkirto apeliantei, kaip skolininkei, galimybę pasinaudoti LR CPK 682 straipsnio 4 dalyje numatyta teise. Įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, vykdomosios bylos medžiagą bei šalių paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais.

Pažymėtina, kad tinkamas areštuoto turto kainos nustatymas visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiomis priemonėmis jis šią pareigą įgyvendins (vadovausis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, paskirs ekspertizę turto vertei nustatyti ir pan.), tačiau bet kuriuo atveju jis turi veikti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai. Tinkamas areštuoto turto įvertinimas būtinas siekiant apginti tiek išieškotojo (pardavus turtą už didžiausią kainą maksimaliai padengiama skola), tiek skolininko (jam grąžinamas skolos ir turto vertės skirtumas) interesus. Šių interesų apsaugą taip pat užtikrina galimybė skirti ekspertizę vykdymo procese. Ekspertizės skyrimas, siekiant įvertinti areštuojamą turtą, yra įstatymo leidėjo įtvirtinta galimybė antstoliui bendradarbiauti su specialių turto vertinimui reikalingų žinių turinčiu asmeniu, kurio pagalba būtų galima kvalifikuotai nustatyti areštuoto turto rinkos vertę. Antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą, tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (LR CPK 681 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis LR CPK 681 straipsnio 2 dalimi, vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos; skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (LR CPK 681 straipsnio 3 dalis). Jeigu LR CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (LR CPK 681 straipsnio 4 dalis). Remiantis LR CPK 682 straipsniu, antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą; patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę; vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, LR CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomo iš skolininko LR CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka  (LR CPK 682  straipsnio 3 dalis). Skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų LR CPK 682  straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas – kad visiškai ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo bei šias sumas apmokėtų iš antstolio lėšų. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti. Antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba prašymą atmesti (LR CPK 682  straipsnio 4 dalis). Aiškinant aptartas nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad jei asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, jis turėtų skirti ekspertizę, nors prieštaravimus pateikęs asmuo nesumoka nustatytos sumos ekspertizei atlikti. Abejonių dėl atlikto turto įvertinimo teisingumo galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenis bei antstolio pateikti paaiškinimai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suteikia pagrindo išvadai, kad antstolis ekspertizę dėl ginčo akcijų vertės nustatymo skyrė ne dėl kilusių abejonių vykdomojoje byloje nustatyta UAB „Valvėsta“ akcijų rinkos verte, tačiau tokiu būdu siekdamas užtikrinti visų vykdymo proceso dalyvių – tiek išieškotojo, tiek ir pareiškėjos, kaip solidarios skolininkės interesų pusiausvyrą, bei suteikdamas skolininkei galimybę įrodyti jos pareikštų prieštaravimų pagrįstumą. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuotų asmenų argumentais, kad apeliantės antstoliui pateikti 2013-12-31 UAB „Valvėsta“ pelno (nuostolių) ataskaita, 2013-12-31 balansas, pelno paskirstymo projektas 2013 m. (3 t. 104-107 b.l.) nesuteikia pakankamo pagrindo išvadai, jog antstolio nustatyta akcijų vertė akivaizdžiai neatitinka rinkos vertės ir šiuo atveju antstolis įvertinęs finansines skolininkės galimybes privalo skirti ekspertizę bei už ekspertizės atlikimą sumokėti iš savo sąskaitos. Vien ta aplinkybė, kad skolininkės turtinė padėtis nėra gera, kuo apeliacinės instancijos teismas neabejoja atsižvelgęs į tai, kad iš skolininkės yra išieškoma daugiau nei milijono litų (370000,00 Eur) skola, į skolininkės atžvilgiu taikomas priverstines skolos išieškojimo priemones, į pareiškėjos pateiktus duomenis apie jos gaunamas pajamas, konkrečiu atveju teismo vertinimu nesudaro pagrindo besąlygiškai tenkinti pareiškėjos prašymo dėl vertinimo išlaidų apmokėjimo atidėjimo bei įpareigoti antstolį ekspertizes išlaidas apmokėti iš savo lėšų. Apeliacinės instancijos teismo atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Konkrečiu atveju pareiškėjos nurodytas akcijų vertės apskaičiavimo būdas visą UAB „Valvėsta“ turimą balansinės vertės turtą padalinant iš išleistų akcijų skaičiaus, atsižvelgiant į Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas nelaikytinas ekonomiškai motyvuotu ir pagrįstu. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą.

Antra, vadovaujantis kasacinio teismo praktika skolininko turtinė padėtis, kaip LR CPK 682 straipsnio 4 dalyje nustatytas pagrindas prašyti atidėti už ekspertizę mokėtiną sumą, turi būti aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į vykdymo proceso tikslus bei jame dalyvaujančių asmenų interesus. Skolininkas vykdymo procese turi pareigą ne tik įvykdyti savo prievolę išieškotojui, bet ir atlyginti visas vykdymo išlaidas, įskaitant ir ekspertams mokėtinas sumas, kurias antstolis privalo sumokėti vykdydamas antstolio funkcijas. Vien tik aplinkybė, kad skolininko turtinė padėtis yra tokia, kad jis neturi lėšų sumokėti už ekspertizę, savaime nėra pagrindas atidėti mokėjimą. Įstatymų leidėjas visų pirma atidėjimo klausimo sprendimą siejo su aplinkybėmis, kurios objektyviai gali būti nustatytos pagal vykdomosios bylos duomenis, ir kurias įvertinęs antstolis gali priimti sprendimą dėl mokėjimo atidėjimo – realizuojamo ar areštuoto turto verte, išieškotojo naudai išieškoma suma bei vykdymo išlaidų dydžiu. Pagrindinė LR CPK 682 straipsnio 4 dalies taikymo sąlyga yra tikimybė padengti atidėtą mokėjimo už ekspertizę sumą iš realizuojamo turto vertės (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2012). Nagrinėjamu atveju įvertinęs vykdomojoje byloje pateiktus duomenis, teismas konkrečiu atveju sutinka su suinteresuotų asmenų argumentais, kad tenkinus pareiškėjos prašymą dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo atidėjimo, pareiškėjai objektyviais įrodymais nepagrindus būtinybės akcijų pervertinimui skirti ekspertizę, būtų pažeisti tiek išieškotojo AB SEB banko, tiek solidaraus skolininko G. B. ir pačios pareiškėjos interesai, kadangi iš realizuoto turto gautos pajamos būtų skirtos ne skolos kreditoriui, bet vertinimo išlaidų padengimui.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytų argumentų visumą, sprendžia, kad konkrečiu atveju neturėdamas abejonių dėl turto rinkos vertės ir, apeliantei nepateikus jokių objektyvių faktinių duomenų, galinčių pagrįsti kitokią turto vertę bei nesumokėjus už ekspertizės atlikimą, antstolis nesutikdamas atidėti skolininkei ekspertizės išlaidų apmokėjimo tinkamai naudojosi jam suteikta diskrecijos teise ir LR CPK nuostatų, reglamentuojančių areštuoto turto įkainojimo tvarką nepažeidė. Be to, kaip minėta, vien tik aplinkybė, kad skolininkės turtinė padėtis yra tokia, kad ji neturi lėšų sumokėti už ekspertizę, savaime nėra pagrindas atidėti mokėjimą.

Apeliantė atskirąjį skundą taip pat grindžia tuo, kad, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų ginčo išsprendimui reikšmingų apeliantės nurodytų aplinkybių, nepasisakė dėl ekspertizės apmokėjimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepakankami teismo nutarties motyvai nėra pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, o teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Be to nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo vertinti, kad pirmos instancijos teismas neišanalizavo esminių bylos aplinkybių bei pareiškėjo argumentų ir paaiškinimų.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės, bei vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliantės atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-29 nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims.

Teisėja                                                                                                                         Vilija Valantienė