Civilinė byla Nr. 3K-3-576/2009

            Procesinio sprendimo kategorijos: 27.1; 27.3.2.1; 121.19.1

           

 (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio gelžbetonis“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio gelžbetonis“ ieškinį atsakovui L. G. dėl skolos priteisimo.

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

 2003 m. lapkričio 10 d. ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio gelžbetonis“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Elekstas“ sudarė sutartį, pagal kurią pastaroji neatsiskaitė. 2004 m. lapkričio 22 d. uždarajai akcinei bendrovei „Elekstas“ iškelta bankroto byla, kurioje buvo pripažintas ir patvirtintas ieškovo 42 825,37 litų reikalavimas. 2007 m. birželio 13 d. uždarosios akcinės bendrovės „Elekstas“ veikla pripažinta pasibaigusia. Paaiškėjus, kad uždarosios akcinės bendrovės „Elekstas“ vienintelis akcininkas atsakovas L. G. 2004 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą paskirstyti 2003 m. veiklos pelną ir išmokėti 644 000 Lt dividendų, ieškovas, remdamasis CK 2.50 straipsniu ir teigdamas, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai, išsimokėdamas dividendus ir taip sumažindamas bendrovės mokumą, prašė priteisti iš atsakovo 42 825,37 Lt skolos ir 5 proc. procesinių palūkanų.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Kauno m. apylinkės teismas 2008 m. birželio 3 d. galutiniu sprendimu panaikino 2007 m. rugpjūčio 7 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, ir ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis bendrovės 2004 m. sausio 1 d. balanso bei pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita, nustatė, kad sprendimo išmokėti dividendus priėmimo metu bendrovė buvo moki ir paskirstytas finansinių metų rezultatas buvo teigiamas, bendrovės turtas buvo didesnis už per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus, net ir dividendų paskyrimo atveju, todėl sprendė, kad sprendimas išmokėti dividendus nepažeidžia Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų ir yra teisėtas. Be to, teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kada ir kokia dividendų suma buvo išmokėta ir kaip tai turėjo įtakos bendrovės galimybei atsiskaityti su kreditoriais, nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog dividendų išmokėjimas susijęs su bendrovės siekimu išvengti prievolės ieškovui įvykdymo. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, lemiančios atsakovo, kaip juridinio asmens dalyvio, pareigą atsakyti pagal bendrovės prievoles.

Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 25 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl bendrovės 2003 m. finansinės atskaitomybės ir sprendimo paskirti dividendus vertinimo. Kolegija nurodė, kad būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, jog atsakovo veiksmai lėmė įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o ieškovas tokių įrodymų nepateikė, priešingai, bankroto bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad bendrovės nemokumą lėmė įmonės kontrahentų sutartinių įsipareigojimų nevykdymas 2004 m., o ne atsakovo sprendimas paskirti dividendus už 2003 metus. Nenustačiusi šioje byloje atsakovo nesąžiningų veiksmų, kitų civilinės atsakomybės sąlygų teisėjų kolegija nenustatinėjo.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio gelžbetonis“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartį ir Kauno m. apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. galutinį sprendimą, priimti naują galutinį sprendimą palikti galioti Kauno m. apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 7 d. preliminarų sprendimą tenkinti ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 

1. Dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės. Bylą nagrinėję teismai vertino atsakovo veiksmus vien pagal finansinės atskaitomybės dokumentus bei Akcinių bendrovių įstatymo formalius reikalavimus, toks siaurai formalus juridinio asmens dalyvio sąžiningumo aiškinimas neatitinka įstatymų reikalavimų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje nurodoma, kad juridinio asmens dalyvio ar valdymo organo nario veiksmų sąžiningumas turi būti nustatomas ne tik ir ne vien tik pagal konkrečių įstatymų nurodymų pažeidimų pobūdį, bet ir pagal bendruosius įstatymų reikalavimus (principus), bendrovės įstatų, sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimus ir verslo papročius; veiksmų kvalifikavimui kaip nesąžiningų CK 2.50 straipsnio prasme turi reikšmės ir to juridinio asmens dalyvio statusas bendrovėje, galėjimas ir turėjimas žinoti faktinę informaciją, taip pat įstatymų įpareigojimas konkrečioje situacijoje elgtis konkrečiu būdu, įskaitant padidinto atidumo ar rūpestingumo sąlygomis, iš esmės skiriasi nuo sąžiningumo, kuris taikomas daikto išreikalavimo ar sandorių pripažinimo negaliojančiais atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje BUAB ,,Spaudos magnatai” v. UAB ,,Sekundės redakcija”, bylos Nr. 3K-3-176/2008; 2008 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Ekmecha“ v. uždaroji akcinė bendrovė ,,Juvasta“, bylos Nr. 3K-3-226/2008; 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir V. K., bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė “Göllner spedition” v. S. B., J. B., bylos Nr. 3K-3-124/2004). Sprendžiant juridinio dalyvio sąžiningumo ir kartu atsakomybės klausimą, svarbu ne tai, ar nesąžiningi veiksmai sukėlė visišką juridinio asmens nemokumą, o tai, ar buvo sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Šiame kontekste aktualus Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 3 dalies reikalavimas, kad, svarstant dividendų paskelbimo ar paskelbtų dividendų išmokėjimo klausimus, būtina įvertinti dividendų išmokėjimo įtaką bendrovės veiklai: jei išmokėjus dividendus, bendrovė taptų nemoki, dividendų negalima skelbti, o paskelbtų – išmokėti. Taigi, juridinis asmuo, jo valdymo organų nariai ir dalyviai turi vadovautis ne tik istoriniais finansinės atskaitomybės duomenimis, bet ir įvertinti tiek sprendimų priėmimo metu, tiek po jų bendrovės faktinę finansinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje BUAB ,,Spaudos magnatai” v. UAB ,,Sekundės redakcija”, bylos Nr. 3K-3-176/2008). Kasatorius pažymi, kad teismai nepagrįstai rėmėsi vien finansinės atskaitomybės duomenimis, ypač atsižvelgiant į tai, jog jie neteisingi (bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad realaus turto įmonė neturėjo), o atsakovas tai žinojo ir turėjo žinoti. Atsakovo veiksmai laikytini nesąžiningais ir dėl to, kad jis nesilaikė Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 44 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto principo, jog akcininko turtiniams interesams, net jeigu jie susiję su kreditoriaus statusu, suteikiama mažesnė teisinė apsauga, nei su juridiniu asmeniu nesusijusių asmenų kreditorių, t. y. pirma turi būti išnaudojamos visos galimybės bendrovės turtu padengti įsipareigojimus kreditoriams, o paskui akcininkui. Kasatorius pažymi ir tai, kad teismai neteisingai vertino aplinkybes dėl dividendų išmokėjimo ir teisine prasme, nustatę, jog bankroto administratoriui perduotas UAB „Elekstas“ turtas jau buvo sumažintas paskelbtų dividendų suma (dividendai buvo išmokėti), tačiau dividendų išmokėjimo aplinkybės taip ir nebuvo atskleistos dėl atsakovo kaltės – atsakovo pozicija byloje neatskleisti faktinių aplinkybių vertintina kaip nesąžiningas elgesys ir atsisakymas paneigti jam taikytinas nesąžiningumo prezumpcijas. Įvertinus bendrovės sumažėjusius įsipareigojimus, konstatuotina, kad dividendai buvo išmokėti dengiant skolas ar panašiu būdu, t. y. ne pinigais, pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 4 dalį.

2. Dėl įrodinėjimo pareigos. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai kasatoriui nustatė pareigą įrodinėti aplinkybes, kurių įrodymai – dokumentai – buvo sudaromi išimtinai atsakovo ir neišsaugoti dėl jo kaltės. Šiuo atveju taikytina CK 6.248 straipsnio 1 dalis – skolininko kaltė preziumuojama. Be šios prezumpcijos, teismai netaikė ir kitų. Kadangi atsakovas veikė tiek kaip skolininkui atstovaujantis asmuo (direktorius), tiek kaip jo dalyvis (akcininkas), tiek kaip skolininko turtą perduodantis ir perimantis asmuo, tai jo atsakomybės laipsnis, pareiga žinoti informaciją ir elgtis sąžiningai daug didesni ir jam taikytinos CK 6.67 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6 punktuose įtvirtintos prezumpcijos, t. y. dividendų išmokėjimas vertintinas kaip juridinio asmens ir fizinio asmens, esančio juridinio asmens dalyviu ir vadovu, sandoris, turintis aiškią disproporciją – juridinio asmens dalyvis be priešpriešinio įvykdymo gauna pinigus (dividendus). Tokiam sandoriui taip pat taikytina CK 4.96 straipsnio 3 dalies nuostata, kad neatlygintinai turtą gavusio asmens teisėms netaikoma teisinė apsauga, o juridinio asmens dalyvio atsakomybės atveju tai reiškia, jog juridinio asmens dalyvis, norėdamas užsitikrinti tą teisinę apsaugą, turi įrodyti savo sąžiningumą. Taigi teismai, neteisingai aiškindami teisės normas, neteisingai nustatė įrodinėjimo dalyką ir nepagrįstai konstatavo, kad nėra atsakovo nesąžiningumo.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas L. G. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno m. apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartį; nurodo, kad sprendimas išmokėti dividendus nepažeidžia Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų ir yra teisėtas; kasatorius neįrodė aplinkybių, lemiančių atsakovo pareigą atsakyti pagal bendrovės prievoles, todėl skundžiami teismų procesiniai sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl absoliutaus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindo

 

Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog būtų pasiekti CPK 2 straipsnyje nustatyti civilinio proceso tikslai, konkrečioje byloje turi būti įgyvendintas vienas svarbiausių civilinio proceso principų – teisės į tinkamą teismo procesą principas, kurio vienas iš turinio elementų yra tas, kad teismas turi būti sudarytas pagal įstatymą (CPK 319 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju taip pat aktualus teisėjų sudėties nekintamumo principas, įtvirtintas CPK 16 straipsnyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, 2008 m. liepos 17 d. nutartimi ieškovo apeliaciniam skundui išnagrinėti sudarė tokios sudėties teisėjų kolegiją: B. Bobrel, A. Rudzinskas ir L. Jachimavičius. Šios sudėties teisėjų kolegija nagrinėjo bylą 2008 m. lapkričio 5 d., o 2009 m. sausio 7 d. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimi teisėjų kolegija ieškovo apeliaciniam skundui išnagrinėti buvo pakeista į tokią: B. Bobrel, E. Burzdikas, A. Rudzinskas, motyvuojant tai teisėjo A. Remeikos liga. Tokios sudėties teisėjų kolegija nagrinėjo bylą 2009 m. sausio 8 d., tačiau nuo 2009 m. kovo 12 d. bylą nagrinėjo ir skundžiamą 2009 m. birželio 25 d. nutartį pasirašė teisėjai B. Bobrel, E. Burzdikas ir A. Remeika. Byloje nėra duomenų, kad teisėjas A. Remeika teismo ar skyriaus pirmininko nutartimi būtų paskirtas šią bylą nagrinėjančios kolegijos nariu, taigi bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, pažeisti teisėjų sudėties nekintamumo ir teisės į tinkamą teismo procesą principai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra absoliutus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 340 straipsnio 5 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

 

            Dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles, Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintos nemokumo sampratos

 

            Grąžindama bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, teisėjų kolegija taip pat pasisako dėl šiai bylai išspręsti aktualių teisės normų aiškinimo ir taikymo (CPK 362 straipsnio 2 dalis).

Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Ši taisyklė inter alia taikytina ir tais atvejais, kai akcinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu priimamas sprendimas išmokėti dividendus ir šie išmokami pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punkte (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi dividendus taptų nemoki. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje normoje įtvirtinta nemokumo samprata neturi būti aiškinama analogiškai Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintai įmonės nemokumo sampratai, nes jos tikslai yra kitokie, nei bankrotą reglamentuojančių teisės normų. Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punkte vartojama nemokumo sąvoka turi būti aiškinama teikiant prioritetą bendrovės kreditoriaus teisei gauti savo reikalavimo patenkinimą iš bendrovės prieš bendrovės akcininko turtinę teisę gauti bendrovės pelno dalį (dividendą). Dėl šios priežasties negali būti pateisinama situacija, kai, esant neįvykdytiems bendrovės piniginiams įsipareigojimams kitiems kreditoriams pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai suėję, bendrovės akcininkai priima sprendimą išsimokėti ir išsimoka dividendus, paneigdami prioritetines kreditorių teises. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bendrovės nemokumas Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto prasme yra tokia bendrovės būklė, kai ji negali vykdyti piniginių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję. Nepaisant to, kokia yra bendrovės finansinėje atskaitomybėje formaliai deklaruojama įmonės finansinė būklė, vien faktas, kad, priimant sprendimą išmokėti dividendus, bendrovė turėjo piniginių prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suponuoja prielaidą, kad bendrovė buvo nemoki. Pareiga paneigti šią prezumpciją tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis).

 

Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme

 

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 4 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 46,10 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis) šioje procesinėje stadijoje nėra galimybės. Dėl nurodytų išlaidų priteisimo valstybės naudai turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai.

 

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

 

Panaikinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo, teisėjų kolegija, remdamasi CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktu, grąžina kasatoriui žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.           

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio gelžbetonis“ (kodas 247024280) 642,38 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt du litus 38 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2009 m. rugsėjo 25 d. Swedbank AB.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                            Egidijus Baranauskas

 

 

 

                                                                                                                        Sigita Rudėnaitė

 

 

 

                                                                                                                        Pranas Žeimys