Civilinė byla Nr. eB2-498-642/2020

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00168-2019-4

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

               (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. birželio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė,

sekretoriaujant Nometai Merkevičienei ir Sandrai Jonkienei,

dalyvaujant pareiškėjos nemokumo administratorės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini)   atstovui N. J.,

suinteresuotiems asmenims E. U. ir G. M.,

suinteresuotų asmenų E. U. ir G. M. atstovui advokatui R. J.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)   bankroto administratorės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) prašymą atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)   dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)   bankroto pripažinimo tyčiniu, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų E. U., G. M., M. M., A. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,   

       Teismas 

n u s t a t ė :

1.       Klaipėdos apygardos teisme gautas nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau - MB) (duomenys neskelbtini)   prašymas pripažinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės  (toliau BUAB) (duomenys neskelbtini)   bankrotą tyčiniu.

2.       Prašyme nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 15  d. iškėlė  bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) (duomenys neskelbtini), jos bankroto administratore paskyrė MB (duomenys neskelbtini). Nemokumo administratorės teigimu, egzistuoja teisinis pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą (įmonės valdymo organo pareigų nevykdymas, netinkamas vykdymas), 2 dalies 2 punktą (buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;  2 dalies 4 punktą (įmonės veiklos organizavimas tokiu būdu, kad kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą) ir 2 dalies 5 punktą (netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros).

3.       Nemokumo administratorė pareiškime nurodė, kad ji patikrino Juridinių asmenų registro teikiamą informaciją ir išsiaiškino, kad UAB  (duomenys neskelbtini)  vadovais buvo įregistruoti šie asmenys: nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d. iki 2009 m. rugsėjo 10 d. - E. T.; nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. iki 2012 m. liepos 20 d. - E. U.; nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. -  G. M. (atleistas 2018 m. gruodžio 21 d.); nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. - M. M., niekada neturėjęs  darbo santykių su UAB (duomenys neskelbtini)  nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo -  2019 m. balandžio 15 d. - D. P. (D. P.), niekada neturėjęs  darbo santykių su UAB (duomenys neskelbtini).

4.       UAB  (duomenys neskelbtini)  dalyviais buvo šie asmenys nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2018 m. spalio 29 d. įmonės akcininkas buvo E. U., nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. D. P. (D. P.), nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. sausio 25 d. - A. K., nuo 2019 m. balandžio 1 d. D. P. (D. P.).

5.       Nagrinėjant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, svarbi aplinkybė yra ta, jog paskutiniuoju įmonės vadovu D. P. buvo įregistruotas 2019 m. balandžio 1 d., t.y. tuo metu, kai Klaipėdos apygardos teismas jau buvo priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini). Nemokumo administratorė neturi duomenų, kad D. P. būtų perėmęs įmonės dokumentus, turtą ar vykdęs kokią nors veiklą UAB (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties, manytina, kad D. P. įregistravimas įmonės direktoriumi, jau esant priimtam pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo fiktyvus, siekiant formaliai pakeisti įmonės vadovą, tokiu būdu bandant išvengti atsakomybės prieš kreditorius ir bankrutuojančią įmonę.

6.       Nemokumo administratorei UAB (duomenys neskelbtini)  valdymo organai neperdavė įmonės dokumentų/turto, buvę įmonės valdymo organai/dalyviai neteikia informacijos apie įmonės veiklą. Iš paskutinės UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės pateiktos valstybės įmonei „Registrų centrui“ matyti, kad 2016 metais įmonė dirbo nuostolingai, per 2016 metus patyrė 25791 Eur nuostolio, tačiau turėjo 128721 Eur turto, kuris nemokumo  administratorei perduotas nebuvo.

7.       UAB (duomenys neskelbtini)  2017 m. finansinė atskaitomybė nebuvo pateikta valstybės įmonei „Registrų centrui“, todėl nemokumo administratorė neturi galimybės nustatyti turėto įmonės turto panaudojimo, pardavimo ar kitos informacijos kur dingo įmonės turtas, nemokumo administratorė neturi galimybės ištirti įmonės sandorių, sudarytų per ne mažesnį nei 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo.  

8.       Netinkamas UAB (duomenys neskelbtini)  valdymo organų pareigų vykdymas pasireiškė ir tuo, kad įmonė nemokėjo skolų ne tik privatiems įmonės kreditoriams, bet ir valstybės biudžetui. Skola VSDFV susidarė nuo 2018 m. spalio 15 d. - 3684,65 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, nuo 2018 m. gruodžio 21 d. - 821,63 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų. Skolos kitiems kreditoriams uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)  susidarė iki 2018 m. gruodžio 12 d., t.y. įmonei vadovaujant ilgamečiam vadovui G. M.. 2018 m. gruodžio 12 d. viešajame registre  įregistruotas įmonės vadovas M. M. įmonės ūkinės veiklos nevykdė, skolų kreditoriams, įskaitant valstybinei  mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui (toliau – VSDFV), nemokėjo.  

9.       Pažymėtina, kad 2018 m. spalio mėnesį buvo atleista didžioji dalis įmonės darbuotojų (penki), 2018 m. gruodžio 21 d. buvo atleisti likę du įmonės darbuotojai. Atleidus darbuotojus, nuo 2018 m. spalio mėnesio nauji darbuotojai įmonėje priimti nebuvo, kas patvirtina apie neketinimą tęsti įmonės veiklos po 2018 m. gruodžio 12 d., t.y. kuomet  buvo įregistruotas UAB (duomenys neskelbtini)  vadovas M. M.. 

10.       Kadangi įmonės dokumentai ir turtas nėra perduoti nemokumo administratorei, o buvę UAB (duomenys neskelbtini)  valdymo organai ir dalyviai neteikia informacijos apie įmonės veiklą, nėra galimybės nustatyti ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

11.       Nemokumo administratorė nustatė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 g. gruodžio 12 d., kuomet UAB (duomenys neskelbtini)  vadovas buvo  G. M., nuo įmonės sąskaitos grynaisiais pinigais buvo nuimta net 232 890,56 Eur suma. Kadangi nemokumo  administratorei nėra perduoti įmonės dokumentai, nėra galimybės nustatyti kur buvo panaudotos šios lėšos, ar jos buvo naudojamos įmonės reikmėms, ar paprasčiausiai pasisavintos.

12.       2018 m. gruodžio 13 d. VĮ „Registrų centre“ įregistruotas UAB (duomenys neskelbtini)  vadovas M. M. pateikė prašymą viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini)  lėšas už atliktus darbus sumokėti į sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini)  . Tokiu būdu buvo apsunkinta galimybė kreditoriams patenkinti savo reikalavimus.

13.       Nemokumo administratorė nustatė, kad už UAB (duomenys neskelbtini)  atliktus darbus buvo mokama  grynaisiais pinigais, tačiau šie pinigai į įmonės sąskaitą įnešami nebuvo, pvz. iš UAB (duomenys neskelbtini)  buvo gautos lėšos pagal šiuos dokumentus: 2018 m. lapkričio 5 d. kasos pajamų orderio kvitas (duomenys neskelbtini)  9920 Eur sumai; 2018 m. lapkričio 20 d. Kasos pajamų orderio kvitas (duomenys neskelbtini), 4235 Eur sumai; 2018 m. gruodžio 4 d.  Kasos pajamų orderio kvitas (duomenys neskelbtini), 9075 Eur sumai; 2018 m. gruodžio 7 d. Kasos pajamų orderio kvitas (duomenys neskelbtini) , 9922 Eur sumai; 2018 m. gruodžio 18 d. Kasos pajamų orderio kvitas (duomenys neskelbtini), 8228 Eur sumai; 2018 m. gruodžio 27 d. Kasos pajamų orderio kvitas (duomenys neskelbtini),   5203 Eur sumai. Grynaisiais pinigais gautos lėšos galėjo ir turėjo būti panaudotos atsiskaitymams su kreditoriais, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl darytina išvada, jog ir šios lėšos buvo pasisavintos.

14.       Atsiliepimus į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, šioje byloje pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius bei valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nustatyta, kad teismo procesinis sprendimas šioje byloje gali ateityje tiesiogiai paveikti trečiųjų asmenų nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises bei interesus, todėl šie asmenys trauktini į procesą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 37,47 straipsniai).

15.       Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų VSDFV atsiliepime į pareiškimą atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, sutiko su nemokumo administratorės prašymu pripažinti BUAB (duomenys neskelbtini)  bankrotą tyčiniu, nes išdėstytos faktinės aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnyje nurodytus požymius.

16.       Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų VMI atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, informuoja, kad teismui nustačius, jog nemokumo administratorės prašyme išdėstytos faktinės aplinkybes bei pateikti duomenys yra pagrįsti, neprieštarauja, kad bankroto administratoriaus prašymas būtų patenkintas.

17.       Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų E. U. atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini)  akcijas nusprendė parduoti pablogėjus sveikatai. Sudarius akcijų pirkimo - pardavimo sandorį 2018 m. lapkričio mėnesį, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų E. U. buvo atlikta operacija, po kurios pusei metų jis buvo nedarbingas. Internete rado skelbimus dėl veikiančių įmonių supirkimo, susisiekė su trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų M. M., kuriam buvo suteikta informacija apie tai, kad įmonė yra vykdanti veiklą, turi turto, finansinių įsipareigojimų, teisme vyksta ginčas su uždarąja akcinę bendrove (duomenys neskelbtini)  ir kita informacija.  Taip pat buvo sutarta, kad perduodant įmonės dokumentus, įmonės sąskaitoje bus palikta piniginių lėšų, iš VMI nesusigrąžinto PVM mokesčio permoka, kurie padengs iki tol susidariusius įsiskolinimus kitiems privatiems juridiniams asmenims. Jokių skolų valstybės institucijoms nebuvo. M. M. nurodė, akcijas pirks ne jis, o kitas asmuo, t.y. D. P., o M. M. bus įmonės direktorius. Dalyvaujant M. M. buvo pasirašytos akcijų - pirkimo pardavimo sutartys. Per kelias dienas trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų direktorius G. M. perdavė M. M. visus įmonės dokumentus, turtą ir 2018 m. lapkričio 2 d. pasirašė dokumentų priėmimo - perdavimo aktą.

18.       Prašyme nurodoma, kad 2016 m. įmonė dirbo nuostolingai, per 2016 metus patyrė 25 719 Eur nuostolio, tačiau turėjo 128 721 Eur turto. Nepaisant nuostolingos veiklos, įmonė nebuvo nemoki - jos turtas 5 kartus viršijo nuostolį. Taigi, šios aplinkybės neparodo jokių nemokumo požymių ar požymių apie galimą nemokumą. Tai, jog įmonės metų pelno (nuostolio) ataskaitoje matyti, jog yra patirtų nuostolių, nereiškia, jog įmonė yra nemoki.

19.       Kadangi parduodant UAB (duomenys neskelbtini) akcijas visi įmonės dokumentai buvo perduoti naujajam akcininkui, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų E. U. neturi galimybės pateikti nurodytų lėšų panaudojimą įmonės reikmėms pagrindžiančių dokumentų. Visos lėšos buvo panaudotos atsiskaitymams su prekių ir paslaugų tiekėjais, taip pat įmonės darbuotojams atlyginimai buvo mokami grynaisiais pinigais. Mokant atlyginimus darbuotojai pasirašydavo pinigų gavimą patvirtinančius dokumentus, kurie buvo perduoti M. M..

20.       Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų G. M. atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nurodė, jog netinkamai jiems nustatytas pareigas atliko M. M. ir A. K.. Būtent šie asmenys veikė priešingai įmonės interesams, nežinomais tikslais panaudojo įmonės pinigus, be to savo neteisėtais veiksmais apsunkina bankroto bylos nagrinėjimą, kadangi neperduoda įmonės dokumentų. G. M. būnant įmonės direktoriumi, nebuvo tyčia sudaromi įmonės sandoriai, kurie galėjo lemti įmonės nemokumą. Be to, pardavus įmonės akcijas G. M. jokių sprendimų nepriiminėjo ryšių su nepalaikė. M. M. delsė oficialiai atšaukti G. M. iš direktoriaus pareigų.

21.       Prašyme nurodoma, kad 2016 m. įmonė dirbo nuostolingai, per 2016 metus patyrė 25 719 Eur nuostolio, tačiau turėjo 128 721 Eur turto. Šie pateikti duomenys niekaip nepagrindžia fakto, kad įmonė buvo nemoki ar jai grėsė nemokumas. Tuo laikotarpiu, kol G. M. buvo įmonės direktorius, nebuvo priežasties kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonė veikė normaliai. Susidariusios skolos buvo mokamos tiek, kiek leido galimybės, nebuvo jokių piktybinių veiksmų, skolų apmokėjimo vengimo.

22.       Prašyme nurodoma, jog laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. nuo įmonės sąskaitos buvo nuimta 232 890,56 Eur grynųjų pinigų suma. Dėl šių aplinkybių G. M. pritaria E. U. paaiškinimams, ši suma nėra itin didelė, tai sudaro apie 9700 Eur per mėnesį, o visos lėšos buvo panaudotos atsiskaitymams su prekių ir paslaugų tiekėjais, taip pat įmonės darbuotojams atlyginimai buvo mokami grynaisiais pinigais. Mokant atlyginimus darbuotojai pasirašydavo pinigų gavimą patvirtinančius dokumentus, kurie buvo perduoti M. M..

23.       Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas N. J. paaiškino, kad trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų G. M. nevykdė pareigos sušaukti visuotinio akcininkų susirinkimo ir patvirtinti finansinę atskaitomybę už 2017 metus. Be to,  trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų G. M., būdamas įmonės direktorius netinkamai vykdė buhalterinę apskaitą. 2016 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte (21 eilutė) nurodyta, kad „Bendra mokėtinų įsipareigojimų suma yra 17146 Eur, iš jų per vienerius metus 17146 Eur ir po vienerių metų 0,00 Eur“, tačiau įmonės balanse nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (21 eilutė) nurodyta, kad „Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 564000 Eur“. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų G. M., būdamas įmonės direktorius neinventorizavo turto, o dokumentų 2018 m. lapkričio 2 d. priėmimo - perdavimo aktu, perdavė įmonės dokumentus M. M., kuris nebuvo nei įmonės akcininkas nei direktorius. Pastebėtina, kad G. M. perdavė įmonės dokumentus M. M. tik už 2017-2018 metus, nors įmonės direktorius buvo paskirtas nuo 2012 metų liepos 20 d.

24.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų E. U. paaiškino, kad turi sveikatos problemų, per internetą susirado M. M., dėl akcijų pirkimo-pardavimo. Akcijų pirkimo pardavimo sutartis pasirašė atgaline data, t.y. 2018 m. sausio mėnesio data, bendra akcijų pardavimo kana -2869 Eur. Įmonė vykdė veiklą. Statybų verslą vykdo nuo 2008 metų. Įrodymų apie blogą sveikatos būklę neturi. Akcijų pirkimo pardavimo sutartis pasirašė 2018 m. spalio mėnesį. Akcijų pirkimas pardavimas truko pusė metų. Akcijų pardavimo dieną nebuvo sudarytas įmonės balansas. Pinigus išgrynindavo kartu su G. M.. Grynus pinigus panaudodavo darbuotojų atlyginimams mokėti, kurui įsigyti.

25.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų G. M. paaiškino, kad įmonė veikė pelningai iki 2016 metų, 2016 metais įmonė dirbo nuostolingai, o 2017 metais – įmonė dirbo nebenuostolingai, o iki 2018 m. spalio 25 d. įmonė turėjo 27000 Eur pelno. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų G. M. paaiškino, kad prieš akcijų pirkimą-pardavimą 2018 m. spalio 25 d. balansą sudarė E., kurią susirado per internetą. Su E. sutarties nesudarė, E. balanso nepasirašė. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų G. M. negalėjo paaiškinti, kodėl, įmonė, deklaruodama 27000 Eur pelno nesumokėjo pelno mokesčio., kitų mokesčių valstybei. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų G. M. negalėjo paaiškinti, kas sudaro 10 109 Eur materialaus turto masę. 2018 m. lapkričio 2 d. su M. M. pasirašė priėmimo- perdavimo aktą, perdavė visus dokumentus. Neprisimena, ar M. M. perdavė turtą. Neprisimena, kodėl skiriasi 2016 metų aiškinamojo rašto ir balanso duomenys.

26.       Trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų M. M. procesiniai dokumentai įteikti, tačiau pastarasis atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nepateikė, teismo posėdyje nedalyvauja.

27.       Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų VSDFV ir VMI  teismo posėdyje nedalyvauja. VMI prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

28.       Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).

29.       Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, tarp jų ir: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

30.       Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

31.       Iš civilinėje byloje Nr.eB2-372-642/2020 esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 15 d. iškėlė  bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini),   įmonės bankroto administratore paskyrė MB (duomenys neskelbtini).  Nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apygardos teismas  2019 m. birželio 27 d. patvirtino BUAB (duomenys neskelbtini)  kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimu bendrai 60550,28 Eur sumai. Vėlesne teismo nutartimi kreditorių sąrašas buvo tikslinamas, Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. patvirtino patikslintą kreditorių sąrašą, bendra įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 46930,60 Eur. Teismas 2019 m. gruodžio 20 d. BUAB (duomenys neskelbtini)  pripažino  bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

32.       Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad UAB  (duomenys neskelbtini)  vadovais buvo įregistruoti šie asmenys: nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d. iki 2009 m. rugsėjo 10 d. - E. T.; nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. iki 2012 m. liepos 20 d. - E. U.; nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. -  G. M. (atleistas 2018 m. gruodžio 21 d.); nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. - M. M., niekada neturėjęs darbo santykių su UAB (duomenys neskelbtini)  nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo - 2019 m. balandžio 15 d. - D. P. (D. P.), niekada neturėjęs darbo santykių su UAB (duomenys neskelbtini). 

33.       Juridinių asmenų registro duomenimis taip pat nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)  akcininkai buvo šie asmenys: nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2018 m. spalio 29 d. - E. U., nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. - D. P. (D. P.), nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. sausio 25 d. - A. K., nuo 2019 m. balandžio 1 d. - D. P. (D. P.).

34.       Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė prašo UAB (duomenys neskelbtini)  bankrotą pripažinti tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto (įmonės valdymo organo pareigų nevykdymas, netinkamas vykdymas), 2 punkto (buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai) 4 punkto (įmonės veiklos organizavimas tokiu būdu, kad kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą) ir 5 punkto (netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros) pagrindu.

Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto (ne)taikymo

35.       Vienas iš pareiškėjos prašyme nurodomų pagrindų, kuriuo yra grindžiamas prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, yra įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose įmonės valdymo organams nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, pažeidimas (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šių pareigų pažeidimą bankroto administratorė įrodinėja aplinkybėmis, jog buvęs įmonės vadovas G. M. neteikė valstybės įmonei Registrų centrui finansinės atskaitomybės už 2017 metus, todėl nemokumo administratorė neturi galimybės nustatyti turėto įmonės turto panaudojimo, pardavimo ar kitos informacijos kur dingo įmonės turtas, nemokumo administratorė neturi galimybės ištirti įmonės sandorių, sudarytų per ne mažesnį nei 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo.

36.       Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnyje nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė, konkrečiai imant, bendrovės vadovas atsako už:1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; 2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą; informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai ir valdybai šio įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu; 3) bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;4) šiame įstatyme nustatytos informacijos viešą paskelbimą įstatuose nurodytame šaltinyje; 5 ) informacijos pateikimą akcininkams; 6) kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Bendrovės vadovas atsako ir už kitų funkcijų vykdymą.

37.       Iš 2018 m. lapkričio 2 d. su M. M. pasirašyto priėmimo - perdavimo akto nustatyta, kad G. M. neperdavė įmonės turto, nors iš pateikto balanso 2018 m. spalio 25 d. matyti, kad įmonė turėjo turto už 194512 Eur. Minėta, G. M. paaiškino, kad nepamena, ar perdavė įmonės turtą M. M.. Taigi, įvertinęs šiuos įrodymus teismas, teigia, kad G. M. neveikė sąžiningai ir protingai, padarė įmonei  ir įmonės kreditoriams žalą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio normas.   

38.       Nustatyta, G. M. turėjo pareigą sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį už 2017 metus, organizuoti metinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir finansinių ataskaitų rinkinį už 2017 metus pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui ir šiuos bendrovės dokumentus pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Išvardintų pareigų G. M. nevykdė, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnyje nustatytas pareigas bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2. 66 straipsnio 4 dalies, 2. 82 straipsnio, ir 2.87 straipsnio normas.

39.        Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. iš įmonės sąskaitos buvo išimti grynieji pinigai, t.y. 232890 Eur. G. M. paaiškino, kad išimti pinigai panaudoti darbuotojų atlyginimams, tačiau šios aplinkybės neįrodė. Todėl teismas teigia, kad G. M. neveikė sąžiningai ir protingai, padarė įmonei ir įmonės kreditoriams žalą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio normas.

40.       Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų M. M. nevykdė reikalavimų, iškėlus bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini)  perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Tokiu būdu M. M. pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir 7 dalį.

41.       Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis).

42.       Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas, kuris pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės

43.        Iš byloje pateikto pelno (nuostolių) ataskaitos už 2016 metus matyti, kad įmonė už 2016 metus patyrė 25791 Eur nuostolių. Iš balanso už 2016 metus matyti, kad įmonės ilgalaikis turtas sudarė 36 338 Eur, trumpalaikis turtas sudarė 91916 Eur, o per vienerius mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 56400 Eur. Įmonė veiklos nevykdo, kreditoriams nesumoka, darbuotojų nėra. Visi minėti finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti viešajam registrui 2017 m. gegužės 5 d. Iš šių nustatytų aplinkybių galime daryti išvadą, kad G. M., būdamas įmonės vadovu, jau 2017 m. gegužės 5 d. žinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini)  yra nemoki įmonė, tačiau nevykdė pareigos teikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį.  

44.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto bei įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Taigi, faktinis įmonės nemokumas (kai jai dar neiškelta bankroto byla) nustatomas pagal byloje esančių įrodymų visumą, tiriant faktines aplinkybes, įrodinėjamas konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1562/2014).

45.       Įmonės akcininkas E. U. iki pardavė akcijas, t.y. iki 2018 m. spalio 29 d., turi atsakyti pagal bendrovės prievoles Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio pagrindu, nes jo, kaip juridinio asmens dalyvio, nesąžiningumas pasireiškė tuo, jog jis nesidomėjo įmonės veikla. Jis privalėjo domėtis bendrovės turtine padėtimi ir ją žinoti, siekti, kad bendrovės vadovo pareigas atliekantis asmuo jas vykdytų tinkamai, nepriimtų sprendimų, kurie daro žalą įmonei, kartu – jos kreditoriams. Įmonės akcininkas E. U. žinojo , kad visi finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti viešajam registrui 2017 m. gegužės 5 d. Iš šių nustatytų aplinkybių galime daryti išvadą, kad E. U., būdamas įmonės akcininkas, jau 2017 m. gegužės 5 d. žinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini)  yra nemoki įmonė. Vienasmenis akcininkas turėjo minimalią pareigą domėtis bendrovės veikla. Minimali vienasmenio akcininko pareiga domėtis bendrovės veikla taip pat kildintina ir iš Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose įtvirtinta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 10 punktą tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir šios pareigos negali perimti bendrovės valdymo organai. Tai suponuoja, kad vienasmenis akcininkas, kuris neatlieka šios pareigos, turi prisiimti neigiamas tokio neveikimo pasekmes.

Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto (ne)taikymo

46.       E. U. nurodė, kad visos lėšos buvo panaudotos atsiskaitymams su prekių ir paslaugų tiekėjais, taip pat įmonės darbuotojams atlyginimai buvo mokami grynaisiais pinigais. Mokant atlyginimus darbuotojai pasirašydavo pinigų gavimą patvirtinančius dokumentus, kurie buvo perduoti M. M.. 

47.       G. M. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. nuo įmonės sąskaitos buvo nuimta 232 890,56 Eur grynųjų pinigų suma. Dėl šių aplinkybių G. M. pritaria E. U. paaiškinimams, ši suma nėra itin didelė, tai sudaro apie 9700 Eur per mėnesį, o visos lėšos buvo panaudotos atsiskaitymams su prekių ir paslaugų tiekėjais, taip pat įmonės darbuotojams atlyginimai buvo mokami grynaisiais pinigais. Mokant atlyginimus darbuotojai pasirašydavo pinigų gavimą patvirtinančius dokumentus, kurie buvo perduoti M. M..

48.       Nei E. U. nei G. M. jokiais įrodymais nepagrindė šių nurodytų aplinkybių.

Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto (ne)taikymo

49.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas M. M. pateikė prašymą viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) lėšas už atliktus darbus sumokėti į sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini). Iš šio įrodymo galima teigti, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą yra apsunkintos, jeigu, apskritai, įmanomos.  

50.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad už UAB (duomenys neskelbtini) atliktus darbus buvo mokama ir grynaisiais pinigais, tačiau šie pinigai į įmonės sąskaitą įnešami nebuvo, pvz. iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo gautos lėšos pagal šiuos dokumentus: 2018 m. lapkričio 5 d. kasos pajamų orderio kvitas (duomenys neskelbtini), 9920 Eur sumai; 2018 m. lapkričio 20 d. Kasos pajamų orderio kvitas (duomenys neskelbtini), 4235 Eur sumai; 2018 m. gruodžio 4 d. Kasos pajamų orderio kvitas (duomenys neskelbtini), 9075 Eur sumai; 2018 m. gruodžio 7 d. Kasos pajamų orderio kvitas (duomenys neskelbtini), 9922 Eur sumai; 2018 m. gruodžio 18 d. Kasos pajamų orderio kvitas (duomenys neskelbtini), 8228 Eur sumai; 2018 m. gruodžio 27 d. Kasos pajamų orderio kvitas (duomenys neskelbtini), 5203 Eur sumai. Grynaisiais pinigais gautos lėšos galėjo ir turėjo būti panaudotos atsiskaitymams su kreditoriais, tačiau tai padaryta nebuvo.  

Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto (ne)taikymo

51.       Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

52.       G. M. teismo posėdžio metu pateikė 2018 m. spalio 25 d. balansą, kurį kaip nurodė G. M., sudarė Erika, kurią pastarasis susirado per internetą. G. M. su E. sutarties nesudarė, E. minėto balanso nepasirašė. Minėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad G. M. netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, o šios pareigos neįvykdžius numatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, G. M. neperdavė M. M. visų dokumentų, t.y. dokumentų nuo 2012 metų iki 2017 metų.  

53.       G. M. organizuojant buhalterinę apskaitą nurodytu būdu, neišsaugoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, pateikiami buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose nurodyti prieštaringi duomenys, buhalterinės apskaitos dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų.

54.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. M. išsimokslinimas -aukštasis universitetinis (kvalifikacija - viešasis administravimas).

55.       Iš bylos duomenų matyti, kad trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. K. daiktines teises į įmonės akcijas turėjo tik pusantro mėnesio, teismas daro išvada, kad šis asmuo neturėjo tikslo valdyti šios įmonės, kuri iš esmes jau buvo nemoki, o akcijas įsigijo fiktyviai.

56.       Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą darytina išvada, kad tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų E. U., G. M., M. M., A. K., UAB (duomenys neskelbtini) privedė prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (pažeidžiant teisės aktus, jų nevykdant, nesumokant kreditoriams, vengiant mokėti mokesčius, netinkamai organizuojant buhalterinę apskaitą, pasisavinant įmonės turtą, nekontroliuojant įmonės vadovo), todėl konstatuotina, kad įmonė buvo tyčia privesta prie bankroto ir tai sudaro teisinį pagrindą pripažinti UAB (duomenys neskelbtini) bankrotą tyčiniu (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktai).

57.       Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo priteisimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą – turi būti vertinama aplinkybių visuma. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovės bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereiškia, jog visi įmonės vadovų ir (ar) akcininkų veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus bankrotą tyčiniu turi bankroto administratorius (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

įtraukti į procesą trečiuosius asmenis nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių ir valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

              Prašymą tenkinti.

Pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) bankrotą tyčiniu.

Nutarčiai įsiteisėjus, jos kopiją pateikti Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartį per 7 dienas nuo jos paskelbimo galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                   Danutė Žvinklytė