KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,

            sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Baltija“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, trečiojo asmens UAB „Velma“ atstovui M. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Mano Būstas Klaipėda“, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Velma“, dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 590,01 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2023 m. gegužės 3 d. daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini)  (toliau – Daugiabutis namas) dėl netinkamai prižiūrimo Daugiabučio namo karšto vandens vamzdyno buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Ieškovas įvykio metu buvo apdraudęs Butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. 220 0021104); šios sutarties pagrindu ieškovui, kaip Buto draudikui, atsirado pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą. Ieškovas sureguliavo žalą ir išmokėjo iš viso 590,01 Eur draudimo išmoką padarytiems nuostoliams atlyginti. Atsakovas draudžiamojo įvykio metu buvo paskirtas Daugiabučio namo administratoriumi, kuris, taip pat buvo atsakingas ir už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų (tame tarpe ir karšto vandens vamzdyno) priežiūrą.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog ieškovas netinkamai atliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, apie įvykio priežastis sprendė remdamasi savo darbuotojų paaiškinimais, kurie nelaikytini specialistais/ekspertais šioje srityje, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio, o tinkamai neištyręs draudiminio įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Administratorius laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 21 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. nėra gavęs nei vieno pranešimo apie pratekėjimus, įvykius ir t.t. iš 38 buto gyventojo/savininko. Objekte adresu (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų techninė priežiūra vykdo UAB “Velma“ pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį, administratorius tik gauna sąskaitas iš UAB „Velma“ už šildymo ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą. Ieškinio suma nėra detalizuota, reikalaujant žalos atlyginimo neatsižvelgta į buto būklę, neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasis buto nusidėvėjimu. Taip pat nėra pagrindo byloje jos atžvilgiu taikyti griežtąją atsakomybę, numatytą CK 6.266 straipsnio nuostatose.

Trečiasis asmuo UAB „Velma“ atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovė M. V. prašo ieškinį tenkinti pilnai.

Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius prašo ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Velma“ atstovas M. G. dėl ieškinio reikalavimų palieka spręsti teismui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo.

Byloje nustatyta, jog Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurance AS, juridinio asmens kodas 10055752, Maakri 19/1, 10145 Tallinn, Lietuvoje veikusi per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, filialo kodas 302677744, adresas Ukmergės g. 280, LT-06115 Vilnius, 2020 m. liepos 1 d. buvo prijungta prie ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146, Ukmergės g. 280, LT - 06115 Vilnius (toliau – ieškovas). Prijungimo metu visos Seesam Insurance AS teisės ir pareigos perėjo draudimo bendrovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (Valstybės įmonės Registrų centras 2020 m. liepos 1 d. Juridinių asmenų registro išrašo 10.1.2 punktas).

Pastatą – gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), administruoja UAB „Mano Būstas Baltija“ (Valstybės įmonės Registrų centras NTR 2023 m. rugsėjo 11 d. duomenų bazės išrašas).

Ieškovė (nagrinėjamu atveju nurodytu laikotarpiu - draudimo bendrovė Seesam Insurance AS) 2011 m. birželio 15 d. laikotarpiui iki 2043 m. spalio 1 d. išdavė „Būsto ir gyventojų turto draudimo polisą“ Nr. 220 0021104/2011, kuriuo buvo apdraustas draudėjai priklausantis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

2023 m. gegužės 3 d. dėl užpylimo buvo apgadintas butas adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės 2023 m. gegužės 29 d. „Turto apžiūros aktu“ (žalos Nr. 23/220-08044) dėl 2023 m. gegužės 3 d. įvykio adresu (duomenys neskelbtini), konstatuota, jog dėl vandentiekio avarijos užlietas butas ir ties užliejimo vieta yra magistralinių vamzdynų šachta, viršuje yra butas Nr. (duomenys neskelbtini); draudėjo paaiškinimu prabėgimas įvyko per karšto vandens magistralinį vamzdį, kurį administratorius pakeitė.

Ieškovės pateiktoje 2023 m. rugpjūčio 8 d. „Nuostolio apskaičiavimo, remonto sąmatoje“ (žalos Nr. 23/220-08044) dėl 2023 m. gegužės 3 d. įvykio paskaičiuota draudėjai 590,01 Eur draudimo išmoka. Ieškovė 2023 m. birželio 1 d. Mokėjimo nurodymu Nr. CL23 89225 išmokėjo draudėjai 590,01 Eur draudimo išmokos.

Ieškovė pateikė atsakovei 2023 m. birželio 2 d. Pretenziją dėl žalos atlyginimo regreso tvarka byloje Nr. R23-5840, kurioje nurodė, jog 2023 m. gegužės 3 d. įvykio metu dėl atsakovės kaltės buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui adresu (duomenys neskelbtini), todėl Draudikas išmokėjo 590,01 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti, todėl CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu pareikalavo atsakovės šią sumą grąžinti subrogacijos tvarka. Atsakovė 2023 m. birželio 15 d. raštu į Pretenziją atsakė ieškovei, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoja yra UAB „Velma“, todėl draudiko reikalavimas pareikštas netinkamam asmeniui, dėl to Pretenzija atmetama, nes nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos bei tuo pagrindu atsakovei kyla pareiga apmokėti ieškovės reikalaujamą žalos sumą.

Atsakovės 2023 m. birželio 22 d. Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu Nr. V23-0201687-4 fiksuoti taip pat ir vamzdyno keitimo darbai butuose Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

Pateikti Statinio ((duomenys neskelbtini)) apžiūros aktai – 2022 m. rugsėjo 13 d., 2023 m. balandžio 13 d., 2023 m. lapkričio 3 d. Nr. MBB-P-12. Iš 2023 m. gegužės 16 d. Statinio dalies apžiūros akto matosi, jog apžiūrėtas statinys adresu (duomenys neskelbtini), dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko nusiskundimų dėl virtuvės patalpoje drėkstančių lubų, nustatytas pratekėjimas per bendruosius namo vamzdynus. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas – nurodytas apžiūras atlikęs Statinio techninės priežiūros inžinierius V. J., patvirtino nurodytas aplinkybes.

Statinio techniniai prižiūrėtojai atlieka namo adresu (duomenys neskelbtini), būklės stebėjimus, pildomas žurnalas.

Iš UAB „Velma“ 2020 m. kovo 5 d. Defektinio akto matosi, jog statinyje adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėjus karšto vandens ir cirkuliacinių stovų vamzdynus nustatyta, jog esami vamzdynai nekeisti nuo namo pastatymo; vietomis karšto vandens ir cirkuliaciniai stovų vamzdynai susidėvėję, stipriai paveikti korozijos bei užkalkėję; nurodyti rekomenduojami darbai defektams pašalinti – karšto vandens vamzdynų keitimas.

Byloje pateikti atsakovės patvirtinti namo adresu (duomenys neskelbtini), šilumos ūkio įrenginių ir tinklų paruošimo 2020/2021 metų, 2021/2022 metų šildymo sezonui Planai – Grafikai; taip pat pateikti UAB „Velma“ sudaryti bei atsakovės patvirtinti Pastato ((duomenys neskelbtini)) parengties šildymo sezonui aktai - 2020 m. rugpjūčio 31 d. Nr. Š20-200, 2021 m. rugpjūčio 24 d. Nr. Š21-211, 2022 m. rugpjūčio 18 d. Nr. Š22-208, 2023 m. rugpjūčio 11 d. Nr. Š23-221 – iš pateiktų įrodymų matosi UAB „Velma“ suteiktos paslaugos atsakovės administruojamam namui bei šių paslaugų apimtys.

Atsakovė pateikė byloje 2020 m. sausio 27 d. Paslaugų sutartį Nr. MBL-SUT-20-000427 (toliau – Sutartis), sudarytą tarp UAB „Mano Būstas Baltija“ (Užsakovas) ir UAB „Velma“ (Vykdytojas) dėl teikimo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugų (Sutarties Specialiosios dalies 1.2., 1.3. punktai). Rangovas įsipareigojo atlikti šios sutarties specialiojoje dalyje nurodytus darbus bei perduoti tinkamai atliktus darbus (Sutarties Bendroji dalis 1.1. punktas), taip pat kokybiškai atlikti darbus sutartyje nurodytais terminais, įvykdant visus Užsakovo nurodytus reikalavimus (Sutarties Bendroji dalis 4.1. punktas). Kaip matosi iš Sutarties bei jos priedų, Sutarties šalių sutartos teikti paslaugos bei atliktini darbai Sutarties šalių nebuvo konkrečiai įvardinti, nurodyti. Įvertinus pateiktos Sutarties turinį, dalyvaujančių byloje asmenų bei jų atstovų paaiškinimus dėl Sutarties sudarymo bei jos vykdymo, taip pat įvertinus ir kitus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog Sutartis buvo sudaryta tik dėl paslaugų atsakovui teikimo dėl šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, kas ir buvo vykdoma, tačiau jokiu būdu šalims nesusitariant bei neperduodant trečiajam asmeniui UAB „Velma“ atsakovo pareigų ir/ar atsakomybės administruojant nustatyta tvarka namą adresu (duomenys neskelbtini). Byloje tirti įrodymai -  UAB „Velma“ 2020 m. kovo 5 d. Defektinis aktas, šilumos ūkio įrenginių ir tinklų paruošimo 2020/2021 metų, 2021/2022 metų šildymo sezonui Planai – Grafikai; Parengties šildymo sezonui aktai - 2020 m. rugpjūčio 31 d. Nr. Š20-200, 2021 m. rugpjūčio 24 d. Nr. Š21-211, 2022 m. rugpjūčio 18 d. Nr. Š22-208, 2023 m. rugpjūčio 11 d. Nr. Š23-221, taip pat ir teismo posėdžio metu teikti trečiojo asmens UAB „Velma“ atstovo M. G. paaiškinimai patvirtina, jog UAB „Velma“ paslaugas atsakovui dėl namo adresu (duomenys neskelbtini) teikė/ darbus atliko kiekvienu konkrečiu atveju tik suderinus su atsakove bei/ar atsakovei patvirtinus būtinų/reikalingų paslaugų ir/ar darbų atlikimą bei jų apimtis. Atsakovė nurodytų aplinkybių, duomenų bei įrodymų iš esmės neginčijo, tai paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė. Nesant byloje kitų tai paneigiančių duomenų bei įrodymų, teismui nėra pagrindo daryti išvados, jog už namo adresu (duomenys neskelbtini), o tuo labiau už šio namo šilumos punkto ir/ar šildymo ir karšto vandens sistemų  administravimą nustatyta tvarka yra/buvo/galėjo būti ginčo laikotarpiu UAB „Velma“ (CPK178 straipsnis, 185 straipsnis).

Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.84 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal CK 4.84 straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Byloje nėra ginčo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. AD1-1553 atsakovė iki 2027 m. gruodžio 31 d. yra paskirta 1983 m. statybos metų namo adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Nagrinėjamu atveju atsakovė iš esmės neginčija aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu ji vykdė nurodyto namo bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas. Taigi, draudžiamojo įvykio metu atsakovė buvo atsakinga už namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų, priežiūrą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ‒ patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas). Administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai (Nuostatų 7.7 punktas). Administratorius privalo savo funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas).

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1 971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Įtvirtinant bendruosius statinių priežiūros reikalavimus siekiama maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. D1-131 redakcija) 11 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto – karšto vandens sistemos defektų/trūkumų, būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai galimai žalai išvengti. Kaip matyti iš byloje tirtų įrodymų, atsakovei jau 2020 metais buvo žinoma, jog namo adresu (duomenys neskelbtini) karšto vandens ir cirkuliacinių stovų vamzdynai vietomis susidėvėję, stipriai paveikti korozijos bei užkalkėję, ir šias sistemas prižiūrinčios įmonės pateiktomis atsakovei rekomendacijomis siekiant pašalinti nustatytus karšto vandens sistemos defektus, būtinas karšto vandens vamzdynų keitimas (UAB „Velma“ 2020 m. kovo 5 d. Defektinis aktas). Taip pat nustatyta, jog šiame name, tuo pačiu ir aplietame bute Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat ir virš aplieto buto esančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini), karšto vandens vamzdynas atsakovės iniciatyva pakeistas netrukus tik po nagrinėjamo 2023 m. gegužės 3 d. ginčo įvykio. Atsakovė  nepateikė jokių kitų įrodymų apie tai, kad ji atliko nustatyta tvarka kokius nors kitus/papildomus/naujus šio bendrojo naudojimo objektų priežiūros, nustatytų defektų šalinimo darbus. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovė, atsižvelgiant į jos profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė pakankamų priemonių nustatytai problemai išspręsti. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė, žinodama apie namo karšto vandens sistemos defektus/trūkumus, ėmėsi kokių nors priemonių detaliau/konkrečiau išsiaiškinti/nustatyti/ištirti konkrečias šios problemos priežastis ir (arba) imtis atsargumo (prevencinių) priemonių, kad būtų galima išvengti žalos gyventojų turtui. Šios aplinkybės patvirtina atsakovės neteisėtą neveikimą bei aplaidumą administruojant bendrojo naudojimo objektus. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), o atsakovė nepateikė jokių duomenų bei įrodymų, kurie šią prezumpciją paneigtų (CPK 185 straipsnis).

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismo vertinimu, nurodyti atsakovės neteisėti veiksmai yra susiję su patirta žala, t. y. egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės neveikimo bei nepakankamo rūpestingumo ir žalos. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020).

Teismo vertinimu, jei atsakovė būtų buvusi aktyvi, apdairi, atidi ir rūpestinga, ji būtų galėjusi anksčiau organizuoti defektų/trūkumų pašalinimą, taip užkirsdama kelią nustatytos žalos atsiradimui. Šiuo atveju bylos duomenys, byloje tirti įrodymai leidžia pagrįstai nustatyti ir priežastinį ryšį tarp tinkamo atsakovės pareigų neatlikimo ir žalos atsiradimo (CPK 185 straipsnis).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Įstatymu nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

Nurodyta draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama vadovaujantis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK nuostatomis (tarp jų ir šiai bylai aktualiais CK 6.246 - 6.249 straipsniais). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad, ieškovei gavus duomenis apie 2023 m. gegužės 3 d. įvykį (draudėjai priklausančio buto apliejimą vandeniu), ieškovės atstovas ekspertas G. K. atliko užlieto buto apžiūrą bei surašė 2023 m. gegužės 29 d. „Turto apžiūros aktą“ (žalos Nr. 23/220-08044), prie Akto pridėtos sugadinto turto fotonuotraukos iš aplieto buto, taip pat sudaryta žalos dydžio sąmata – apskaičiuotas patirtinas nuostolis lubų ir sienų perdažymui, šviestuvų permontavimui, patalpų perdengimui ir valymui, baldų permontavimui ir pernešimui, transporto išlaidoms. Apskaičiuota 590,01 Eur žalos dydžio suma. Atsižvelgiant į tai, kad draudėja, pranešdama apie įvykį, nurodė, jog patalpų remontas buvo atliktas 2018 m., draudikė taikė 17,5  proc. nusidėvėjimą, paskaičiavo ir draudėjai išmokėjo 590,01 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti (2023 m. birželio 1 d. Mokėjimo nurodymas Nr. CL23 89225).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai draudimo įstaiga ar kita institucija (šiuo atveju draudimo bendrovė), vykdydama teisės aktų ir sutarties pagrindu suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija (draudimo išmoka) visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Atsakovė nepaneigė ieškovės išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo. Taigi, pagal CK 6.1015 straipsnio nuostatas, ieškovė turi teisę reikalauti išmokėtos draudėjai sumos priteisimo iš atsakovės. Kitaip vertinti buto nuostolius, nei kad juos vertino ekspertas, teismas pagrindo neturi.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas CK nuostatas, daroma išvada, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu buvo sugadintas draudėjos turtas – buvo aplietas butas, todėl ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtos sumos (atskaičius išskaitą ir buto nusidėvėjimą) iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės, nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygos, todėl 590,01 Eur suma ieškovei priteistina iš atsakovės.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi ieškovei priteistina iš atsakovės 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Įvertinus išdėstytą, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, teismų praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, taip pat vadovaujantis ir teisingumo, protingumo principais, vidiniu įsitikinimu, daroma išvada, jog ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovės priteistina 590,01 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro jos sumokėtas 22 Eur žyminis mokestis. Ieškinį patenkinus, nurodytos bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ iš atsakovės UAB „Mano Būstas Klaipėda“ 590,01 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt eurų ir vieną centą) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (590,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų (užduoties Nr. ZM13343). 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                                                        Raimondas Dilys