Baudžiamoji byla Nr. 1-6-874/2016
Proceso Nr. 1-62-1-00279-2014-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5.;
(S)

JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
Lietuvos Respublikos vardu
2016 m. balandžio 6 d.
Joniškis
Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė,
sekretoriaujant Romutei Braslauskienei,
dalyvaujant prokurorui Helvijui Keturakiui,
nukentėjusiajam G. J.,
nukentėjusiojo atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei,
kaltinamajam G. Š.,
kaltinamojo gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2010-09-09 Kauno m. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 6 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. – 10 MGL bauda; bauda sumokėta 2010-10-29;
2) 2011-01-03 Šiaulių m. apyl. nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. – 20 MGL bauda; subendrinus su 2010-09-09 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – 20 MGL bauda; bauda sumokėta 2011-07-25;
kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
G. Š. 2014 m. gegužės 6 d. apie 19 val. 30 min. viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme pašalinių asmenų akivaizdoje tyčia vieną kartą kumščiu smogė G. J. į veidą, nuo smūgio pastarajam atsitrenkus į stulpą, savo veiksmais padarė nukentėjusiajam G. J. odos nubrozdinimą dešiniame skruoste, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairėje alkūnėje, t. y nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu savo įžūliu elgesiu rodė nepagarbą aplinkai, aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamasis G. Š. savo kaltę dėl įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. gegužės 6 d. apie 19 val. 30 min. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, susirinkus visiems namo gyventojams, įvyko konfliktas, kurio metu G. J. rodė nepagarbą jo motinai L. Š., šaukė ant pastarosios. Patėviui įspėjus G. J., pastarasis žodžiais puolė patėvį. Jis atsistojo į tarpą, vieną kartą kumščiu smogė G. J. į veidą ir, sugriebęs už pečių, prispaudė prie medžio. V. S. jį atitraukė nuo nukentėjusiojo ir konfliktas baigėsi. Nukentėjusysis išvažiavo į gydymo įstaigą. Gailisi dėl savo poelgio, atsiprašo nukentėjusiojo. Neturėjo tikslo padaryti G. J. sveikatos sutrikdymą ar sukelti fizinį skausmą, norėjo tik pabaigti konfliktą, tačiau pasirinko netinkamą būdą. Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą atlygino, o nukentėjusiajam pilnai atlygino turtinę žalą. Su nukentėjusiojo reiškiamu ieškiniu dėl neturtinės žalos sutinka iš dalies. Mano, kad G. J. prašoma suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, sutiktų papildomai atlyginti dar 30-40 Eur. Taip pat nesutinka atlyginti nukentėjusiojo turėtų atstovavimo išlaidų, nes jos neprotingos. Yra nedirbantis, neturi pajamų, nes dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau dėl paskirtos kardomosios priemonės nebegalėjo išvykti į užsienį.
Civilinis ieškovas G. J. posėdžio metu paaiškino, kad turtinę žalą kaltinamasis jam atlygino, o neturtinę žalą, atsižvelgdamas į kaltinimo pakeitimą, mažina iki 2000 Eur sumos, taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu patirtas advokato išlaidas. Nurodė, kad dėl kaltinamojo G. Š. neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu apie mėnesį laiko jautė fizinį skausmą ir dabar negali lankstyti rankos. Kaltinamasis jį pažemino visų kaimynų akivaizdoje, ant veido nuo smūgio buvo „mėlynė“. Kaltinamasis nepasidomėjo po įvykio jo sveikata, neatsiprašė, neaplankė ligoninėje. Jam po įvykio sukilo spaudimas, ėmė „purtyti“, buvo vienai dienai paguldytas į ligoninę. Mano, kad kaltinamojo atsiprašymas posėdžio metu yra nenuoširdus. Jis yra neįgalus, pragyvena iš gaunamos 180 Eur invalidumo išmokos. Jam yra operuota galva, diagnozuota depresija, buvo infarktas. Po įvykio pagilėjo depresijos požymiai, praėjus 3 mėnesiams po įvykio teko gultis į ligoninę. Advokato honorarui ėmė paskolą. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nesikreipė, nes nepasitikėjo. Prašo priteisti iš G. Š. 2000 Eur neturtinės žalos ir turėtas išlaidas advokato pagalbai.
Bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kiti proceso dalyviai, išskyrus civilinį ieškovą G. J., teisiamajame posėdyje nebuvo apklausiami.
Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir teismui duotų parodymų, G. Š. kaltė dėl įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo įrodyta:
G. J. 2014-03-31 pareiškimu policijai dėl jo atžvilgiu pavartoto fizinio smurto (1 t., 3 b. l.);
2014-05-06 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad fizinis smurtas prieš G. J. buvo panaudotas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, t. y. viešoje vietoje (1 t., 4-5 b. l.);
2014-08-28 nukentėjusiojo G. J. ir liudytojų L. Š. bei V. B. akistatos protokolais, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis patvirtino apklausos metu duotus parodymus, jog G. Š. jam smogė į veidą ir jis nuo smūgio trenkėsi kaire alkūne į pavėsinės medinį stulpą (1 t., 10-11, 12-13 b. l.);
2014-07-28 liudytojo V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), posėdžio metu pagarsintais parodymais, kad G. Š. dar prieš konfliktą sakė, jog sumuš G. J., o konflikto metu delnu pastūmė į veidą G. J. ir pastarasis atsitrenkė į medinę atramą (1 t., 72 b. l.);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. PEKG 5(93)/2016(01), kuriame nurodyta, kad G. J. ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais padarytas odos nubrozdinimas dešiniajame skruoste ir poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairėje alkūnėje, t. y nežymus sveikatos sutrikdymas; sužalojimai galėjo būti padaryti, tiek suduodant smūgius kietais bukais daiktais į veidą ir kairės alkūnės sritį, tiek ir griūnant bei tomis sritimis atsitrenkiant į kietą buką paviršių; dėl 2014-05-06 patirtų sužalojimų G. J. galėjo jausti skausmą; G. J. po 2014-05-06 nustatytų sužalojimų liekamųjų reiškinių nenustatyta (2 t., 27-30 b. l.);
AB Lietuvos paštas 2016-03-23 kvitu, iš kurio matyti, kad Valstybinei ligonių kasai sumokėta 186,67 Eur (2 t., 46 b. l.);
2016-03-23 nukentėjusiojo G. J. rašytiniu pareiškimu, kad iš kaltinamojo G. Š. gavo 100 Eur (2 t., 47 b. l.).
Kaltinamojo G. Š. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 str. 1 d., nes jis viešoje vietoje, daugiabučio namo gyventojų susirinkimo metu, matant kitiems namo gyventojams, siekdamas nutraukti žodinį konfliktą tarp G. J. ir kaltinamojo motinos bei patėvio, pavartojo fizinį smurtą prieš G. J., padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str. 1 d.), kuris priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – G. Š. viešosios tvarkos pažeidimą padarė būdamas teistas (1 t., 86-88 b. l.), duomenų byloje apie galiojančias administracines nuobaudas nėra (1 t., 95-19 b. l.). Atsižvelgiant į bausmės skyrimo pagrindus, kaltinamojo asmenybę, į nusikalstamos veikos pasekmes, kaltinamajam G. Š. už viešosios tvarkos pažeidimą skirtina bausmė – laisvės apribojimas, kurio trukmė artima šios bausmės įstatymo nustatytam vidurkiui (BK 48 str., 54 str., 61 str.). Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas, taikant BK 641 straipsnio nuostatas, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 str. nuostatomis, įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas šioje byloje nuo 2014-05-06 23 val. 18 min. (1 t., 119 b. l.) iki 2014-05-07 18 val. 40 min. (1 t., 120 b. l.).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo tikslinga palikti galioti G. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 644,54 Lt (186,67 Eur) civilinį ieškinį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., 57-59 b. l.). Šis civilinis ieškinys atmestinas, nes kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymą, kad Valstybinei ligonių kasai sumokėjo 186, 67 Eur (2 t., 46 b. l.).
Nukentėjusysis G. J. byloje pareiškė kaltinamajam G. Š. civilinį ieškinį dėl 253,44 Lt (73,40 Eur) turtinės žalos ir 10000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 15-33 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas nukentėjusiojo G. J. rašytinis pareiškimas, kad iš kaltinamojo gavo 100 Eur. Posėdžio metu nukentėjusysis pareiškė, kad turtinė žala jam pilnai atlyginta, o neturtinę žalą mažina ir prašo priteisti iš kaltinamojo G. Š. 2000 Eur neturtinės žalos bei išlaidas advokato pagalbai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
G. J. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl tyčinių kaltinamojo G. Š. neteisėtų veiksmų, dėl padarytų sužalojimų jautė galimai stiprų fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nes kaltinamasis yra žymiai jaunesnis už nukentėjusįjį, to paties namo gyventojas ir nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą panaudojo, matant kaimynams. Nukentėjusiajam dėl dvasinių išgyvenimų, susijaudinimo pakilo kraujospūdis, jis vieną dieną praleido ligoninėje, turėjo nepatogumų dėl veido nubrozdinimo, bendraudamas su kitais asmenimis, kurį laiką buvo sutrikdyta įprasta nukentėjusiojo gyvenimo eiga. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirto sveikatos sutrikdymo mastą, į tai, kad po sužalojimų nenustatyta liekamųjų reiškinių, į nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus, patirtą stresą, nepatogumus, teismas sprendžia, kad G. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, kadangi prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis atsižvelgiant į aukštesnės instancijos teismų praktiką analogiškose bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl siekiant nukentėjusiosios ir kaltininko interesų pusiausvyros, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 500,00 Eur dydžio neturtinė žala.
BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Sutinkamai su BPK 106 str. 2 d. teismas turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Minėtos įstatymo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos suponuoja, kad gali būti priteisiamas tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.) atitinkantis išlaidų advokato darbui apmokėti dydis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (LAT nutartys bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-374/2012, 2K-687/2012).
Byloje yra pateikta 2014 m. gegužės 12 d. teisinių paslaugų sutartis, sudaryta tarp advokatės J. Grigaliūnienės ir nukentėjusiojo G. J. dėl nukentėjusiojo atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 8 b. l.). Iš byloje esančios 2014-05-12 pinigų priėmimo kvito kopijos matyti, kad G. J. už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu sumokėjo savo atstovei 700,88 Eur (2420,00 Lt) (1 t., 42 b. l.) ir iš 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. lapkričio 3 d., bei 2014 m. lapkričio 4 d. pinigų priėmimo kvitų kopijų matyti, kad už atstovavimą pirmos instancijos teisme atstovei buvo sumokėta dar 560,70 Eur (1 t., 177-179 b. l.). Taigi iš viso nukentėjusysis patyrė 1261,58 Eur išlaidas advokato pagalbai, kurias prašo priteisti iš kaltinamojo.
Teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis nedirba, tačiau yra jauno amžiaus, neregistruotas darbo biržoje, todėl teismo nuomone neišnaudoja visų galimybių gauti darbines pajamas, ikiteisminio tyrimo metu realizavo nuosavybės teise turėtą turtą. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nukentėjusįjį advokatas atstovavo byloje, kuri pradėta ne privataus kaltinimo tvarka, o atliktas ikiteisminis tyrimas, nukentėjusysis nepasinaudojo valstybės garantuojama teisine pagalba, kuri nukentėjusiajam baudžiamojoje byloje būtų suteikta nemokamai. Nukentėjusysis laisvas pasirinkti atstovą savo nuožiūra, tačiau tuo pačiu privalo prisiimti riziką, kad jam gali būti atlygintos ne viso dėl atstovavimo patirtos išlaidos.
Teismas vertina advokato atlikto darbo baudžiamojoje byloje apimtį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo atstovė dalyvavo 2014-08-28 akistatose (1 t., 10-13), kurios truko 1 val. 20 min., 2014-06-20 ir 2014-09-10 susipažino su bylos medžiaga (1 t., 70, 126 b. l.), rašė paklausimus gydymo įstaigoms dėl G. J. sveikatos būklės, paklausimą VĮ „Regitra“ (1 t., 26, 31, 34 b. l.), parengė civilinį ieškinį (1 t., 15-20 b. l.), surašė 2014-07-21 prašymą ikiteisminio tyrimo įstaigai (1 t., 81 b. l.). Bylos nagrinėjimo teisme metu įvyko du posėdžiai, kurie bendroje apimtyje truko 3 valandas.
Šiuo atveju netaikytinos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatos, nes šis teisės aktas taikytinas civiliniame procese. Teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 (2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1372 redakcija) advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatas dėl užmokesčio dydžio advokatams, atstovaujantiems nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų interesams baudžiamojoje byloje. Atstovavimas nukentėjusiojo, civilinio ieškovo interesams baudžiamojoje byloje vertinamas 16 UBD (16x11,58 Eur = 185,28 Eur ), o sutinkamai su 11 p. nuostatomis, gali būti skiriamas 1 UBD papildomas užmokestis už kiekvieną papildomą suteiktos antrinės teisinės pagalbos valandą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes G. J. priteistina 300 Eur advokato darbui apmokėti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304-305 str., 307-308 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 641 str., kaltinamajam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu, ir skirtina galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į paskirtą bausmę įskaityti G. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-05-06 23 val. 18 min. iki 2014-05-07 18 val. 40 min. (1 dieną), vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. c) papunkčiu, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kaltinamajam G. Š. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiojo G. J. civilinį dėl turtinės ir neturtinės žalos ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo G. Š., gim. 1987-03-01, 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) sumą neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo G. J., gim. 1963-04-02, naudai. Kitoje dalyje nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo G. Š. nukentėjusiojo G. J. naudai 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.
Teisėja Vijoleta Kurtkienė