Baudžiamoji byla Nr. 1-207-409/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31946-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.9.2; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.4; 2.3.6.4.5.1;

2.3.6.4.5.2 

(S)

Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė,

sekretoriaujant Daivai Jankūnienei,

dalyvaujant prokurorams Gintarui Girgždžiui, Linui Vitkui, 

kaltinamajam J. J., jo gynėjai advokatei Violetai Savickienei,

nukentėjusiesiems R. L., R. P., A. P., L. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą – darbingumo lygis 35 procentai, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

J. J. 2017 m. birželio 26 d. apie 7.35 val. Šiauliuose, Tilžės gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) pastatu esančioje reguliuojamoje šviesoforo signalais sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę - keleivinį automobilį VW LT 28, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 29 ir 73.11 punktų reikalavimus, – tai yra, vairavo automobilį sirgdamas epilepsija, dėl kurios galėjo kilti pavojus eismo saugumui, taip pat vairavo automobilį dėl sveikatos būklės netekęs teisės vairuoti kelių transporto priemones (KET 14 p.), važiuodamas Tilžės gatve nuo Gardino gatvės link Gegužių gatvės ir artėdamas prie reguliuojamos sankryžos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), degant jo važiavimo krypčiai raudonam šviesoforo signalui, draudžiančiam eismą, važiavo toliau (KET 73.11 p.), nesustojo prieš kelio ženklą „Stop linija“ ir nepraleido degant žaliam šviesoforo signalui per pėsčiųjų perėją iš dešinės pusės ėjusios pėsčiosios J. A. P. (KET 29 p.), dėl to kliudė pėsčiąją, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio J. A. P. 2017 m. liepos 4 d. 16.55 val. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nuo patirtų sužalojimų mirė.

Apklaustas teisme kaltinamasis J. J. parodė, jog kaltu prisipažįsta ir paaiškino, jog 2017 m. birželio 26 d.  rytą, apie 7.30 val., važiavo pas mamą. Važiavo Tilžės gatve nuo miesto centro link Kelmės. Važiuodamas stebėjo šviesoforo signalus, prie parduotuvės „IRIS“ jam degė žalias šviesoforo signalas, toliau matė taip pat degantį žalią šviesoforo signalą. Važiuojant pasidarė silpna, aptemo sąmonė, įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui ir joje partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią moterį. Supratęs, kad kažką partrenkė, sustojo, pavažiavo atgal, išlipo iš automobilio ir ėjo pažiūrėti, kas žmogui atsitiko. Žinojo, jog serga epilepsija, taip pat žino kelių eismo taisyklių draudimą vairuoti transporto priemonę sergant. Valstybės įmonės „Regitra“ pranešimo apie tai, kad jo vairuotojo pažymėjimas pripažintas negaliojančiu, nebuvo gavęs ir nežinojo, kad jis negali vairuoti automobilio. Nuo kada serga epilepsija, nurodyti negali. Vartoja vaistus, kurių pavadinimo neprisimena. Mano, jog įvykio metu epilepsijos priepuolio nebuvo, tik buvo pasidarę silpna ir buvo aptemę akyse. Yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, neprisimena, kad būtų buvęs baustas dėl to, kad įvykus epilepsijos priepuoliui nuvažiavo nuo kelio. Supranta, kad privalo atlyginti neturtinę žalą, tačiau turi neįgalumą, nedirba, pajamos labai mažos, jas sudaro neįgalumo pensija ir transporto kompensacija, iš viso per mėnesį pajamos yra 194 eurai, turi du mažamečius vaikus, žmona irgi nedirba, galėtų atlyginti iki 5000 eurų žalą. Dalį neturtinės žalos atlygino – kiekvienam nukentėjusiajam sumokėjo po 500 eurų, iš viso sumokėjo 2000 eurų. Labai gailisi dėl to, kad dėl jo kaltės žuvo žmogus, atsiprašo nukentėjusiųjų.

Nukentėjusioji R. L. teisiamajame posėdyje parodė, jog yra žuvusiosios A. J. P. dukra. Apie tai, kad mama pateko į eismo įvykį, sužinojo paskambinus seseriai L. Z., kuri pasakė, kad jai iš ligoninės pranešė, jog mama yra reanimacijoje. Nuvažiavo į ligoninę, tuomet gydytojai ir pasakė, kad mama nukentėjo eismo įvykyje. Mama iš pradžių buvo sąmoninga, sakė, kad ji ėjo per gatvę degant žaliam šviesoforo signalui, skundėsi, kad jai labai skauda. Kiekvieną dieną mamos būklė prastėjo, ji dar pragyveno septynias paras ir visą tą laiką labai kentėjo. Kasdien lankė mamą. Dėl mamos mirties patyrė didžiulį sukrėtimą. Mama buvo gyvenimo ramstis, ją lankydavo kiekvieną dieną, visas šventes švęsdavo kartu, mamos netektis buvo didžiulis praradimas. Po mamos mirties jai pablogėjo sveikata, pakriko nervai, dėl ko pablogėjo santykiai su vyru. Mamą laidojo visi vaikai bendrai. Visą turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė, taip pat visiems draudimo bendrovė atlygino bendrai 5000 eurų neturtinės žalos. Yra pareiškę civilinį ieškinį dėl 25000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis atlygino visiems po 500 eurų neturtinės žalos. Yra likę neatlyginta 18000 eurų neturtinės žalos. Prašo ją priteisti.

Nukentėjusysis R. P. parodė, jog apie mamos A. J. P. sužalojimą sužinojo maždaug po keturių ar penkių dienų po įvykio. Gyvena Kelmės rajone, jam paskambino sesuo, pasakė, kad mama ligoninėje. Iš karto negalėjo atvažiuoti, o vėliau paskambino sesuo L.Z. ir pasakė, kad mama mirė, taip pat sakė, kad mamą buvo partrenkusi mašina. Su mama bendraudavo, ji dažnai atvažiuodavo pas jį. Mamos netektis labai paveikė, buvo emocinis sukrėtimas, pašlijo nervai. Į medikus nesikreipė. Su broliu ir seserimis yra pareiškę vieną bendrą ieškinį. Prašo ieškinį patenkinti, priteisti neturtinę žalą. Liko neatlyginta 18000 eurų neturtinės žalos, prašo ją priteisti lygiomis dalimis.

Nukentėjusysis A. P. parodė, jog apie mamos sužalojimą sužinojo iš sesers L.Z. 2017 m. birželio 26 d. apie 15.30 val. sesuo jam paskambino ir pasakė, kad mama ligoninėje, gydoma reanimacijoje. Tuo metu jis buvo mamos bute, tvarkė balkoną. Nutraukė visus darbus. Visi susirinko mamos bute, tarėsi, ką reikės daryti. Mamą lankė ligoninėje, su seserimi R. L. važiuodavo į ligoninę iš ryto, o sesuo L.Z. eidavo po pietų. Pirmąją dieną mama buvo dar žvalesnė, sakė, kad ėjusi į turgelį per gatvę degant žaliam šviesoforo signalui ir ją kliudė mašina, daugiau ji nieko neprisiminė. Vėliau mama vis silpo. Su mama buvo stiprus ryšys, jos netektis labai paveikė. Kartu su kitais vaikais yra pareiškę civilinį ieškinį, prašo jį patenkinti. Kaltinamasis po mamos laidotuvių buvo pas jį atvykęs, atsiprašinėjo, sakė, kad jam pačiam kažkas nutiko, nepamatė, dėl to partrenkė žmogų. Apie tai, kad serga epilepsija, nesakė.

Nukentėjusioji L. Z. parodė, kad apie eismo įvykį, kuriame buvo sužalota mama J. A. P., sužinojo 2017 m. birželio 26 d. apie 15.40 val. Jai paskambino gydytojas iš reanimacijos skyriaus, pasakė, kad mama pateko į avariją ir gydoma ligoninėje. Paskambino broliui A. P., kuris kartu su jos vyru mamos bute darė remontą, pasakė, kas atsitiko. Po to paskambino seseriai R. L., jai viską papasakojo. Abi su seserimi nuvažiavo į ligoninę. Jas trumpam įleido pas mamą. Mama jas pažino, kalbėjo, sakė, kad ėjo per gatvę degant žaliam šviesoforo signalui ir ją partrenkė mašina. Mama visuomet eidavo tik degant leidžiamam šviesoforo signalui, nes labai saugojosi, žiūrėdavo žemyn, kadangi eidavo su lazdele, jai viena koja nesilankstė. Mamą lankė kasdien, sesuo su broliu eidavo iš ryto, o ji po pietų. Kiekvieną dieną mamai vis blogėjo, gydytojai jokių vilčių neteikė. Negalėjo susitaikyti su mintimi, kad mama gali mirti, galvojo, kad pavyks ją iš ligoninės parsivežti į namus, kur galės prižiūrėti. Mamai mirus patyrė didžiulį emocinį sukrėtimą. Su mama buvo labai stiprus emocinis ryšys, pas mamą lankydavosi kiekvieną dieną. Mamos netektis ją labai paveikė, pašlijo sveikata, nervų sistema, iš pradžių bandė viską išgyventi, tačiau prasidėjus galvos skausmams, migrenai, pradėjo lankytis pas gydytoją neurologą. Palaiko civilinį ieškinį. Prašo priteisti patirtą neturtinę žalą. Kaltinamasis jos kaip ir atsiprašė, tačiau didelio gailėjimosi su juo kalbant ji nematė, nors savo kaltę jis iš esmės pripažino.

Liudytojas A. S. parodė, jog tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2017 m. birželio 26 d. Su žmona dirba lauko prekyboje Lieporių turgelyje, šalia Tilžės gatvės. Buvo ankstyvas rytas, iš savo mašinos krovėsi prekes, kai išgirdo smūgį ir žmonos šauksmą, kad partrenkė žmogų. Paties smūgio nematė, nes buvo už mašinos. Pakėlęs akis pamatė, kad ant gatvės, ties pėsčiųjų salele guli žmogus, o tuo metu mikroautobusas važiuoja atbulas, mikroautobusas pasistūmė atbulas maždaug šešis metrus ir sustojo. Iš karto paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Tuo pat metu matė, kad pėstiesiems degė žalia šviesa. Kol priėjo prie gatvės, jau užsidegė raudonas signalas. Smūgio metu pėstiesiems degė žalias šviesoforo signalas. Išlipęs mikroautobuso vairuotojas ėjo prie nukentėjusiosios, lenkėsi prie jos norėdamas pajudinti, tuomet kažkas iš susirinkusių žmonių, o taip pat ir jis, pradėjo šaukti,  kad nejudintų. Mikroautobuso vairuotojas buvo sąmoningas, aplinkoje orientavosi gerai, bet būklė buvo stresinė, jam drebėjo rankos, buvo nerišli kalba, negali pasakyti, ar jį buvo ištikęs epilepsijos priepuolis. Kalbėjosi su vairuotoju, sakė jam, kad važiavo per raudoną signalą, o vairuotojas sakė, kad nepastebėjo.

Liudytoja V. S. parodė, jog 2017 m. birželio 26 d. anksti rytą su vyru ruošėsi prekybai Lieporių turgelyje. Išgirdo smūgį, pakėlė akis ir pamatė, kad mikroautobusas nubloškė moterį. Ji pradėjo šaukti, kad reikia kviesti medikus, nes mašina partrenkė žmogų, pati ėjo link nukentėjusiosios. Matė, kaip mikroautobusas atsistūmė atgal, sustojo, vairuotojas išlipo, ėjo prie nukentėjusiosios ir bandė ją pakelti, ji jam dar pasakė, kad nekeltų.

Liudytoja I. N. parodė, jog 2017 m. birželio 26 d. rytą priėjo prie pėsčiųjų perėjos ties „Akropoliu“. Prie perėjos stovėjo senyva moteris. Sustojo šalia. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pradėjo eiti, pažiūrėjus į kairę pamatė važiuojantį baltą mikroautobusą, dar pagalvojo, kodėl jis važiuoja, nes jam turėjo degti raudona šviesa. Kai perėjo gatvę, išgirdo smūgį, atsisuko ir pamatė gulinčią gatvėje tą senyvą moterį, o netoli jos stovėjo tas mikroautobusas. Paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Su vairuotoju nekalbėjo.

Liudytoja K. M. parodė, jog 2017 m. birželio 26 d. pagal pranešimą vyko į eismo įvykį. Prisimena, jog atvykus stovėjo prie gulinčios moters, kažkiek su ja pabendravo. Vairuotojas pripažino, kad partrenkė moterį, kad nepastebėjo, jog važiuoja degant raudonam šviesoforo signalui. Vairuotojas buvo susijaudinęs, buvo blaivus, kaltę pripažino, atsakė į visus klausimus. Kalbėjo su liudytoja, kuri sakė, kad ėjo per perėją tuo pat metu kaip ir nukentėjusioji, tik ji ėjo keliais žingsniais į priekį negu nukentėjusioji.

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros bei papildomos įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Šiauliuose, ties Tilžės g. 3 pastatu, įvykio vietoje stovintis automobilis VW LT 28, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio išdužęs kairės pusės žibintas, sulankstytas kapotas kairėje pusėje, šalia automobilio daug stiklo šukių nuo sudužusio žibinto; įvykio vieta reguliuojama šviesoforu; automobilio stabdymo žymių nėra; prieš šviesoforu reguliuojamą sankryžą yra „STOP“ ženklas. (1 t., b. l. 8-19, 159-160).

Specialisto išvadoje Nr. T-A-6561/2017(01) nurodyta, kad J. A. P. kraujyje, paimtame 2017-06-26 08.05 val., etilo alkoholio nerasta. (1 t., b. l. 26).

Specialisto išvadoje Nr. M 330/2017(04) nurodyta, kad J. A. P. mirė VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2017-07-04 16.55 val. nuo kairės pusės II-IX šonkaulių lūžių, dešinio gaktikaulio abiejų šakų ir kairės blauzdos kaulų lūžių, sukėlusių hipovoleminį šoką. Visi sužalojimai padaryti kelių valandų bėgyje iki 2017-06-26 8:02 val. prieš paguldant ją į ligoninę, visi sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu. Judančios transporto priemonės smūgis buvo suduotas į kairę kūno pusę, J. A. P. susidūrimo metu buvo vertikalioje padėtyje į transporto priemonę pasisukusi kairiu šonu.  (1 t., b. l. 47-49).

Transporto priemonės apraše nurodyti automobilio VW LT 28, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai. (1 t., b. l. 29).

Iš VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras 2016-11-28 rašto Nr. 1-16-716, adresuoto Šiaulių AVPK, kopijos matyti, kad J. J. dėl sveikatos būklės negali vairuoti transporto priemonių. (1 t., b. l. 157).

Iš VĮ “Regitra” Šiaulių filialo 2016-12-01 rašto Nr. (1.23)-24-515, adresuoto J. J., kopijos matyti, kad J. J. buvo informuotas, jog jo vairuotojo pažymėjimas paskelbtas negaliojančiu, gavus informaciją iš VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro, kad jis dėl sveikatos būklės negali vairuoti transporto priemonių. (1 t., b. l. 155-157).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2017-08-23 rašte Nr. 41D(K)-1339 nurodyta, kad bendrojo pagalbos centro 2016-06-26 07.32 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas dėl eismo įvykio Šiauliuose, Aido g., per kurį nukentėjo žmogus; pateikta skaitmeninė garso įrašo kopija. (1 t., b. l. 161).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto garso įrašo apžiūra. (1 t., b. l. 162-163).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-127/2018 nurodyta, kad J. J. eismo įvykio metu psichikos sutrikimų nekonstatuota, jis nebuvo laikino psichikos sutrikimo būklėje. (2 t., b. l.149-152).

Teismo posėdyje apklaustas specialistas A. L. paaiškino, kad yra gydytojas neurologas. Epilepsija yra nervų sistemos liga. Epilepsijos priepuoliai pasireiškia trumpalaikiu sąmonės netekimu, žmogus kurį laiką būna dezorientuotas, nesusigaudo aplinkoje. Priepuolio metu būna sustingimas, būna traukulių. Priepuoliai trunka ilgokai, gali būti ir dvi – tris sekundes, tačiau ir po tokio priepuolio žmogus kurį laiką yra be orientacijos. Kiek kitaip yra žmogui sergant mažąja epilepsija, tačiau iš J. J. ligos istorijos žino, kad atlikus medicininius tyrimus J. J. buvo diagnozuota židininė epilepsija, sergant vaiko cerebriniu paralyžiumi. Sergant šia epilepsija, priepuolio metu, tuoj po priepuolio asmuo sustabdyti automobilį, važiuoti atbulas negali. Net ir sergant mažąja epilepsija, priepuolio metu žmogus praranda sąmonę, ją atgavęs kelias sekundes nesusigaudo aplinkoje, todėl tokių veiksmų atlikti negalėtų. Mano, jog eismo įvykio metu J. J. epilepsijos priepuolio nebuvo.

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo J. J. kaltė įrodyta. Teisme kaltinamasis J. J. teigė, kad nežinojo, jog negali vairuoti, nes jo vairuotojo pažymėjimas pripažintas negaliojančiu, kadangi negavo iš valstybės įmonės „Regitra“ jam siųsto pranešimo. Tačiau iš VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo rašto matyti, kad pranešimas J. J. buvo siųstas į jo gyvenamąją vietą, pats kaltinamasis teigia, kad tuo adresu jis visą laiką gyveno, todėl visą jam adresuotą korespondenciją jis privalėjo gauti. Dėl šių aplinkybių teismas kaltinamojo aiškinimą, kad jis nežinojo, jog negali vairuoti transporto priemonių, laiko jo pasirinkta gynybine pozicija. Taip pat kaltinamasis J. J. teisme ilgą laiką teigė, kad nežinojo sergąs epilepsija, tačiau tai paneigia ligos istorijos duomenys, ši liga nurodyta ir duomenyse apie jam taikytas administracines nuobaudas, taip pat tai yra nurodyta ir jo paties pateiktame išraše iš ligos istorijos, kuris patvirtina, kad iki eismo įvykio kaltinamasis J. J. lankėsi pas gydytoją neurologą. Visa tai patvirtina, kad kaltinamasis serga epilepsija ir eismo įvykio metu apie tai žinojo. Kaltinamojo J. J. aiškinimą, kad galimai dėl epilepsijos priepuolio eismo įvykio metu jam buvo aptemusi sąmonė, paneigia atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, teisme duoti specialisto A. L. paaiškinimai, taip pat liudytojų A. S., V. S., K. M. parodymai, jog tuoj po eismo įvykio kaltinamasis buvo sąmoningas, gerai orientavosi aplinkoje.   

Kaltinamasis J. J., vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui,  14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, reikalavimus, 29 punkto, įpareigojančio vairuotoją, esant draudžiamam šviesoforo signalui sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, reikalavimus, 73.11 punkto, kuriame nurodyta, kad raudonas šviesoforo signalas draudžia eismą, reikalavimus, o būtent: automobilį vairavo sirgdamas epilepsija ir žinodamas, kad dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, žinodamas, kad dėl sveikatos būklės yra netekęs teisės vairuoti, artėdamas prie reguliuojamos sankryžos nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, degant draudžiančiam eismą šviesoforo signalui nesustojo prieš kelio ženklą „Stop“ linija“, nepraleido degant žaliam šviesoforo signalui per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios J. A. P., kliudė pėsčiąją, dėl ko ji nuo patirtų sužalojimų mirė. Dėl šių aplinkybių kaltinamojo J. J. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, požymius.

Kaltinamasis J. J. padarė nusikalstamą veiką dėl neatsargumo.

Teismui yra pateiktas kaltinamojo J. J. prašymas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą D. J. atsakomybėn, taip pat yra pateiktas D. J. prašymas atiduoti J. J. jos atsakomybėn pagal laidavimą ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. (2 t., b. l. 173-174, 175-176).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalis). Tik esant visų šių sąlygų visumai, galimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio taikymo svarstymas.

Teismas laiko, jog visų sąlygų atleisti kaltinamąjį J. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra.

Nors kaltinamasis J. J. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir iš dalies atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), tačiau teismas laiko, jog jo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nurodymas, kad gailisi ją padaręs, yra deklaratyvus, sąlygotas byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi tuomet, kai apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta eisminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-699/2017, 2K-P-82/2010). Kaltinamasis ilgą laiką teigė, kad eismo įvykis įvyko dėl sąmonės praradimo, nepripažino fakto, kad pats buvo neatidus, dėl ko ir įvyko eismo įvykis, visą laiką nepripažino žinojęs, kad jo vairuotojo pažymėjimas pripažintas negaliojančiu. Dėl šių aplinkybių teismas pripažįsta, kad nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos – visiško savo kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamasis neatlygino visos nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos ir teigė neturintis galimybių tai padaryti. Todėl nėra ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – įsipareigojimo atlyginti žalą. Kaltinamasis J. J. teisme nurodė, jog jo turtinė padėtis neleistų jam atlyginti nukentėjusiesiems jų prašomą priteisti neturtinę žalą, o tai rodo, kad nėra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins padarytą žalą, todėl nėra ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad ateityje kaltinamasis J. J. gali daryti naujas nusikalstamas veikas – nei prieš šios nusikalstamos veikos padarymą, nei po jos kaltinamasis kitų nusikalstamų veikų nėra padaręs, tačiau jis eilę kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir dėl pasišalinimo iš eismo įvykio, vairavimo neturint teisės vairuoti, kas rodo, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų reikalavimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nesant visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo kaltinamojo J. J. atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį. Be to, teismas pripažįsta, jog taip pat nėra ir pagrindo manyti, kad asmuo – D. J., kurios atsakomybei prašoma perduoti kaltinamąjį J. J., gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nors ji yra artima giminaitė – mama, yra neteista, tačiau ji yra bausta administracine tvarka, yra senyvo amžiaus, gyvena ne kartu su kaltinamuoju, kas apsunkina bendravimą, taip pat, ji, žinodama apie kaltinamojo sveikatos būklę, neužtikrino, kad jis nesinaudotų transporto priemone, kurios paveldėtoja yra ir ji pati, todėl teismas pripažįsta, kad D. J. neturės galimybės daryti kaltinamajai teigiamą įtaką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalis).

Dėl visų šių aplinkybių teismas laiko, jog nėra pagrindo kaltinamąjį J. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam turi būti skirta bausmė.

Skirdamas kaltinamajam J. J. bausmę teismas atsižvelgia į tai, jog ji padarė neatsargų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvina tai, jog jis atlygino dalį padarytos neturtinės žalos,  atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi neįgalumą, nedirba, turi šeimą, du mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam J. J. skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatos netaikytinos ir paskirtoji bausmė kaltinamajam nemažintina. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas laiko, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus. Kadangi kaltinamasis J. J. nusikaltimą padarė naudodamasis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Nukentėjusieji A. P., R. P., R. L. ir L. Z. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 108-123). Draudimo bendrovei atlyginus visą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos, nukentėjusieji teisme pateikė patikslintą civilinį ieškinį (2 t., b. l. 122-130), kuriuo prašė priteisti tik neturtinę žalą, kurios dydį įvertino 25000 EUR. Teisme nukentėjusieji patikslino, jog liko neatlyginta 18000 eurų neturtinės žalos, nes 5000 eurų neturtinės žalos atlygino draudimo bendrovė ir 2000 eurų neturtinės žalos atlygino kaltinamasis J. J..

Ieškinyje nurodyta, kad žuvus nukentėjusiųjų mamai J. A. P. nukentėjusieji patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą, nes jie buvo susieti stipriais emociniais ir dvasiniais ryšiais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai.

Teismas, įvertinęs ieškinio argumentus, pateiktus įrodymus, teismo praktiką, laiko, jog nukentėjusiųjų civilinis ieškinys tenkintinas.  

Dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo J. A. P., nukentėjusieji patyrė žalą, kurią privalo atlyginti draudimo bendrovė ir pas kaltinamasis.

Draudimo bendrovės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, draudimo suma yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui. Visą turtinę žalą ir maksimalų neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems atlygino draudimo bendrovė, todėl likusią neatlygintą neturtinę žalą privalo atlyginti kaltinamasis.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio, teismo vertinimu, nekvestionuotinas skausmas, sukeltas visiems nukentėjusiesiems dėl motinos mirties. Be abejonės jie, netikėtai žuvus mamai, patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, kas paveikė jų visų tolesnį gyvenimą.

Baudžiamosiose bylose dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kai eismo įvykio metu žūsta žmonės, jų artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 4344 iki 90000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-243-648/2015, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017 ir kt.).

Šioje byloje nukentėjusiųjų prašoma priteisti neturtinės žalos suma neviršija teismų praktikoje susiformavusio dydžio. Nors kaltinamojo J. J. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, tačiau jis turi turto, yra tik dalinai nedarbingas, todėl nukentėjusiųjų prašoma priteisti neturtinės žalos suma laikytina atitinkanti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, ja nenukrypstama nuo teismų formuojamos praktikos analogiškose bylose. Todėl ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo J. J. nukentėjusiesiems priteistina po 4500 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Daiktiniai įrodymai – automobilis VW LT 28, jo užvedimo rakteliai, transporto priemonės registracijos liudijimas, techninės apžiūros rezultatų kortelė, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini D. J., kaip vienai iš automobilio paveldėtojų; kompaktinė plokštelė su garso įrašu paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.  

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Girgždžio 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. J. priklausančiam turtui – 3/16 dalims žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).; 741/2960 dalims žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).; 3/8 dalims žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).; 3/16 dalims žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).; 3/8 dalims žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).; 3/8 dalims žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini); J. J. ir R. I. J. priklausančiam turtui - žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini)., uždraudžiant turtą valdyti, naudoti ir disponuoti, paliktinas galioti iki visiško žalos nukentėjusiesiems A. P., R. P., R. L. ir L. Z. atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, J. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, J. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, uždraudžiant 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią J. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones J. J. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vairuotojo pažymėjimą, išduotą J. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės įmonei „Regitra“.

Nukentėjusiųjų A. P., R. P., R. L., L. Z. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš J. J. nukentėjusiesiems A. P., R. P., R. L., L. Z. po 4500 EUR (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų) kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Girgždžio 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. J. priklausančiam turtui – 3/16 dalims žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).; 741/2960 dalims žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).; 3/8 dalims žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).; 3/16 dalims žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).; 3/8 dalims žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).; 3/8 dalims žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).; J. J. ir R. I. J. priklausančiam turtui - žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini)., uždraudžiant turtą valdyti, naudoti ir disponuoti, palikti galioti iki visiško žalos nukentėjusiesiems A. P., R. P., R. L. ir L. Z. atlyginimo.

Daiktinius įrodymus - automobilį VW LT 28, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, automobilio užvedimo raktelius, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. J.; kompaktinę plokštelę su garso įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                           Astra Karpytė