Civilinė byla Nr. e2S-225-555/2021

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02245-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.2; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.6;

3.1.18.3; 3.3.2.4

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rokiškio aliejinė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2543-1106/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rokiškio aliejinė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SCANDAGRA“ dėl susitarimo vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Rokiškio aliejinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovės UAB „SCANDAGRA“ atliktas vienašališkas 2020 m. vasario 3 d. susitarimo nutraukimas yra neteisėtas, o 2020 m. vasario 3 d. susitarimas yra galiojantis ir vykdytinas.

2.       Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei UAB „SCANDAGRA“ imtis bet kokių UAB „Rokiškio aliejinė“ 2020 m. vasario 3 d. susitarime nurodytos skolos išieškojimo veiksmų ir uždrausti inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą ieškovės UAB „Rokiškio aliejinė“ atžvilgiu.

3.       Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindė tuo, kad jos ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas. Tuo tarpu atsakovė būtent šioje byloje ginčijamo vienašališko susitarimo nutraukimo faktu siekia iškelti ieškovei bankroto bylą arba patenkinti savo reikalavimą anksčiau nei susitarime numatytas skolos įvykdymo terminas. Todėl egzistuoja reali ir akivaizdi grėsmė, kad teismo sprendimas bus neįvykdytas. Patenkinus ieškinį, nebus jokių galimybių grąžinti ieškovę į būseną, buvusią iki skolos išieškojimo ir (ar) bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Egzistuoja rizika, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė bus eliminuota iš rinkos be jokio teisėto pagrindo iškeltoje bankroto byloje, todėl tokiu atveju būsimas teismo sprendimas šioje byloje taptų beprasmis ir neįvykdomas. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „Rokiškio aliejinė“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5.       Teismas, atlikęs preliminarų ieškinio ir jo priedų vertinimą, nenustatė, kad ieškinio reikalavimas būtų akivaizdžiai nepagrįstas, todėl sprendė, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Tačiau teismas vertino, kad ieškovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. nesudaro pagrindo spręsti, jog yra kilusi grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas laikė, kad ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinosios sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

6.       Teismas nustatė, kad nemokumo byla ieškovei jau yra inicijuota, todėl klausimo dėl laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimo atsakovei inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą sprendimas nebeteko praktinės reikšmės, nes jis nebesukels teisinių pasekmių.

7.       Teismas, įvertinęs ginčo susitarimą, sprendė, kad šiuo atveju atsakovei kreipusis į teismą dėl nemokumo bylos ieškovei iškėlimo, buvo realizuota susitarimo 6 punkte įtvirtinta sąlyga ir kituose punktuose numatytų veiksmų ėmimasis tapo nebeaktualus. Dėl to ieškovės nurodytų veiksmų uždraudimas atsakovei atlikti taip pat neturi praktinės reikšmės. Kol teismas išspręs klausimą, ar yra pagrindas iškelti ieškovei bankroto bylą, nėra faktinio pagrindo uždrausti atsakovei atlikti kokius nors veiksmus, nes iš esmės ji jau realizavo savo teisę, bandydama gauti skolinio įsipareigojimo vykdymą.

8.       Teismas sprendė, kad ieškovės argumentas, jog ji bus eliminuota iš rinkos be jokio teisėto pagrindo iškeltoje bankroto byloje yra nepagrįstas, nes bankroto byla ieškovei dar nėra iškelta, šis klausimas dar tik bus sprendžiamas ir teismas, šioje byloje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, negali daryti įtakos kitame teisme nagrinėjamoje byloje dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Bankroto bylos (ne)iškėlimas grindžiamas objektyviais finansiniais duomenimis, todėl tokioje situacijoje šiuo metu nėra pagrindo įžvelgti atsakovės nesąžiningumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

9.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Rokiškio aliejinė“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo sustabdyti atsakovės UAB „SCANDAGRA“ pradėtus nemokumo bylos ieškovės atžvilgiu inicijavimo veiksmus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog prašyme buvo prašoma ne tik uždrausti bet kokius atsakovės išieškojimo veiksmus ir uždrausti inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą ieškovės atžvilgiu, bet ir, esant situacijai, jog tokie veiksmai būtų pradėti, juos sustabdyti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė neįvertinęs visų aktualių aplinkybių bei alternatyvios prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – prašymo nagrinėjimo metu nustačius, kad atsakovė ėmėsi išieškojimo veiksmų ar inicijavo nemokumo (bankroto) bylą ieškovės atžvilgiu, atsakovės vykdomus veiksmus sustabdyti.

9.2.                      Pateiktas ieškinys ir jame išdėstyti motyvai dėl atsakovės vienašališko susitarimo nutraukimo yra prima facie (preliminariai) pagrįstas. Ieškinio prima facie (preliminarų) pagrįstumą skundžiamoje nutartyje konstatavo ir pats teismas.

9.3.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl galimos grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymui ir galimybės taikyti prašyme prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skundžiamoje nutartyje net nebuvo pasisakyta dėl alternatyvios laikinosios apsaugos priemonės taikymo – atsakovei pradėjus susitarime nurodytos skolos išieškojimo veiksmus ar inicijavus nemokumo (bankroto) bylą ieškovės atžvilgiu prašymo nagrinėjimo metu, įpareigoti atsakovę šiuos veiksmus sustabdyti.

9.4.                      Priešingai nei yra motyvuojama skundžiamoje nutartyje, egzistuoja akivaizdi grėsmė, kad būsimas galimai palankus ieškovei teismo sprendimas bus neįvykdomas. Šiuo atveju yra kilusi grėsmė, jog iki teismo sprendimo priėmimo dienos ieškovei bus pradedamos bankroto procedūros be teisėto pagrindo (atsakovei neturint procesinės teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos ieškovei iškėlimo).

9.5.                      Pripažinus ieškovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto dar iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, kuris tikėtina bus palankus ieškovei, bus parduotas ieškovės turtas, o šio turto grąžinimas, teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, iš ieškovės turtą įsigijusių sąžiningų asmenų bus apsunkintas, be to, pradėjus ir tęsiant ieškovės bankroto procedūras bus atleisti ieškovės darbuotojai, nutrauktos sudarytos sutartys, vykdoma ūkinė komercinė veikla, administratoriui bus mokamas atlyginimas už ieškovės administravimą, kas sąlygos didžiulės žalos ieškovei atsiradimą bei ieškovės privedimą prie tikrojo bankroto. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, susidarys teisiškai ydingai situacijai – bankroto byla ieškovei bus iškelta neturint tam jokio teisinio pagrindo.

10.       Atsakovė UAB „SCANDAGRA“ pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „Rokiškio aliejinė“ atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1.                      Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra visiškai nesusijusios su reiškiamu materialiniu ieškinio reikalavimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nėra siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra skirta užtikrinti materialinio reikalavimo – ginčo susitarimo galiojimo ir vykdymo, dėl ko objektyviai, kaip neatitinkanti laikinosios apsaugos priemonės keliamų tikslų, ir negalėjo būti taikoma. Prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė neužtikrins ginčo susitarimo galiojimo ir vykdymo.

10.2.                      Ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užkirsti kelią atsakovei kreiptis į teismą, t. y. apriboti atsakovei teisę, kuri yra garantuojama tiek Konstitucijos, tiek ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio. Aplinkybė, ar atsakovė nesąžiningai bei nepagrįstai inicijuoja ieškovei nemokumo bylą nėra šios civilinės bylos dalykas. Ieškovės nemokumo pagrindų buvimą (nebuvimą) nustatys teismas, nagrinėsiantis bankroto bylos iškėlimo bylą. Tuo tarpu nemokumo bylos (ne)iškėlimas grindžiamas objektyviais finansiniais duomenimis, dėl ko ieškovės argumentai, kad tokie veiksmai būtų atlikti neturint tam jokio teisinio pagrindo, yra nepagrįsti.

10.3.                      Atskiruoju skundu ieškovė iš esmės keičia prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašydama sustabdyti atsakovės pradėtus nemokumo bylos jos atžvilgiu inicijavimo veiksmus. Ieškovė atskiruoju skundu, skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, turi teisę pagal CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktą prašyti panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, kas reiškia, kad šioje konkrečioje situacijoje taikyti tas laikinąsias apsaugos priemones, kurias atsisakė taikyti pirmosios instancijos teismas.

10.4.                      Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis ieškovės ieškinį, kurio dalykas yra 2020 m. vasario 3 d. susitarimo nutraukimo pripažinimas neteisėtu, negali stabdyti kito teismo nagrinėjamos bylos. Pagal CPK 1623 straipsnio reguliavimą bylą, tame tarpe ir bankroto, gali sustabdyti tik pats teismas, kuris šią bylą ir nagrinėja.

10.5.                      Ieškovė nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Šiuo atveju neegzistuoja ieškinio prima facie (preliminaraus) pagrįstumo sąlyga. Šalių sudarytas 2020 m. vasario 3 d. susitarimas baigėsi įvykus jo 6 punkte numatytai sąlygai, o nebuvo nutrauktas. Dėl to reiškiamas reikalavimas pripažinti ginčo susitarimo nutraukimą negaliojančiu, kai pats susitarimas nebuvo nutrauktas, o susitarimas pasibaigė įvykus jame numatytai sąlygai, negali būti vertinamas kaip pagrįstas.

10.6.                      Ieškovė taip pat neįrodė ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės net nėra susiję su reiškiamu reikalavimu ir objektyviai negali užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo. Be to, ieškovė nepagrindžia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, t. y. kaip prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas atsakovei imtis skolos išieškojimo veiksmų ir draudimas inicijuoti bankroto bylą – užtikrins ginčo susitarimo galiojimą.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

14.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Rokiškio aliejinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovės UAB „SCANDAGRA“ atliktas vienašališkas 2020 m. vasario 3 d. susitarimo nutraukimas yra neteisėtas, o 2020 m. vasario 3 d. susitarimas yra galiojantis ir vykdytinas. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei imtis bet kokių 2020 m. vasario 3 d. susitarime nurodytos skolos išieškojimo veiksmų ir uždrausti inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą ieškovės atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino ieškovės prašymo atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

15.       Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išsprendus klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti atsakovės pradėtus nemokumo bylos ieškovės atžvilgiu inicijavimo veiksmus. Ieškovė atskirajame skunde, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl jos pareikšto prašymo, neįvertino visų aktualių klausimo išsprendimui aplinkybių ir neišsprendė prašomos taikyti alternatyvios laikinosios apsaugos priemonės – prašymo nagrinėjimo metu nustačius, kad atsakovė ėmėsi išieškojimo veiksmų ar inicijavo nemokumo (bankroto) bylą ieškovės atžvilgiu, šiuos vykdomus veiksmus sustabdyti.

16.       Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento teismui pateikimas. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir bet kuris kitas asmens teikiamas procesinis prašymas ar dokumentas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais, taip pat turi atitikti procesiniams dokumentams įstatymo keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis 178 straipsnis). CPK 111 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinio dokumento pobūdis ir dalykas, aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes ir kt.

17.       Pažymėtina, kad teikiamo proceso dokumento dalykas (reikalavimas), taip pat kaip ir pagrindas (aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas) yra esminiai jo elementai, nustatantys jo nagrinėjimo ribas, o tinkamai juos suformuluoti pareiga tenka tokį procesinį dokumentą teikiančiam asmeniui. Aptariamu atveju, apeliantė pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu pareikštame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu taikymo yra suformulavusi tokį reikalavimą (prašymo dalykas): „[t]aikyti laikinąsias apsaugos priemones: atsakovui UAB „SCANDAGRA“ nepranešus uždrausti UAB „SCANDAGRA“ imtis bet kokių UAB „Rokiškio aliejinė“ 2020-02-03 susitarime nurodytos skolos išieškojimo veiksmų ir uždrausti inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą UAB „Rokiškio aliejinė“ atžvilgiu.“ Tačiau, kaip matyti iš pareikšto prašymo, ieškovė nebuvo suformulavusi reikalavimo dėl alternatyvių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu taikymo aiškiai nesuformuluoto reikalavimo neigiamos pasekmės tenka jį pareiškusiai apeliantei, kadangi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pareikštame prašyme išdėstytų aplinkybių (faktinio prašymo pagrindo) vertinti niekaip kitaip, kaip tik pareikštų reikalavimų apimtyje. Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nebuvo išspręstas klausimas dėl alternatyvios laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu taikymo, kadangi toks reikalavimas nebuvo pareikštas.

18.       Kaip matyti iš pareikštame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų argumentų, apeliantė prašomomis atsakovės atžvilgiu taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekė uždrausti atsakovei imtis tam tikrų veiksmų – uždrausti atsakovei imtis bet kokių ginčo susitarime nurodytos skolos išieškojimo veiksmų ir uždrausti inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą ieškovės atžvilgiu (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tuo tarpu teikdama atskirąjį skundą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, apeliantė kelia naują reikalavimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti atsakovės pradėtus nemokumo bylos ieškovės atžvilgiu inicijavimo veiksmus, t. y. atskiruoju skundu iš esmės siekia sustabdyti kitoje teismo žinioje esančioje byloje, kurioje yra sprendžiamas ieškovės (ne)mokumo klausimas, atliekamus procesinius veiksmus.

19.       CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog apeliaciniame (atskirajame) skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį (atskirąjį) skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir išdėstytas aplinkybes, naujai pareikštas reikalavimas dėl atskirajame skunde nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu taikymo negali būti vertinamas ir sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme, kadangi toks reikalavimas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis, 338 straipsnis).

20.       Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymi, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Be to, teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais ir padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą (sąsajumo principas).

21.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-373-330/2017).

22.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Jau minėta, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl 2020 m. vasario 3 d. susitarimo vienašališko nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ne dėl kitoje teismo žinioje esančioje byloje sprendžiamų klausimų, susijusių su ieškovės (ne)mokumu, teisėtumo ir pagrįstumo, kas suponuoja išvadą, jog apeliantės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ieškinyje pareikštų reikalavimų esmės ir yra nesusijusios su būsimo teismo sprendimo, kuriuo galimai būtų pripažintas ginčo susitarimo vienašališkas nutraukimas neteisėtu, įvykdymo šioje byloje užtikrinimu. Apeliantės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka pareikšto ieškinio užtikrinimo funkcijos ir juo labiau negarantuoja apeliantei galimai palankaus teismo sprendimo privalomumo.

23.       Pažymėtina ir tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o sprendžia tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Dėl to sprendžiant dėl ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl apeliantės argumentų susijusių su ginčo esme, t. y. dėl ginčijamo susitarimo vienašališko nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo.

24.       Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

25.       Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26.       Netenkinus apeliantės atskirojo skundo, apeliacinės instancijos teismas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų ir teismo procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi šias išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas