Civilinė byla Nr. 2A-2685-345/2011
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17119-2010-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.;121.15.; 121.18.; 121.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Virgilijaus Kairevičiaus,
sekretoriaujant Gražinai Petrikienei,
dalyvaujant ieškovui J. B., jo atstovams advokatei R. Š. ir T. B.,
atsakovo AB „Turto bankas“ atstovui G. P.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Turto bankas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui AB „Turto bankas“ dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
ieškovas J. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 13 745,45Lt neišmokėto darbo užmokesčio, neišmokėtą kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalį, 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (27 270,40 Lt), vidutinį dienos darbo užmokestį (643,17 Lt) už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2005 m. rugpjūčio 30 d. pas atsakovą dirbo valdybos pirmininku (administracijos vadovu). 2010 m. rugpjūčio 31 d. Stebėtojų taryba nutarimu Nr. P-8-2, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 33 str. 9 d., 37 str. 3 d. ir DK 124 str. 1 d., nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutraukė su ieškovu darbo sutartį dėl nepatenkinamai įvertintos ieškovo veiklos bei prarasto pasitikėjimo. Pabrėžė, kad tinkamai vykdė savo darbo funkcijas, todėl Stebėtojų taryba pažymoje Nr. P-8-2 nepagrįstai bei neteisingai nurodė, jog ieškovas netinkamai atliko savo pareigas.
Atsakovas AB „Turto bankas“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko bei prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Stebėtojų taryba priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo buvo konstatuota, kad ieškovo veikla nepatenkinama ir nutraukiant darbo sutartį su ieškovu, jam neturėjo būti išmokėta 2 vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies atsakovas nurodė, kad Stebėtojų taryba, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo pasikeitimus, 2010 m. gegužės 20 d. priėmė nutarimą Nr. P-2-2, kuriuo nustatė, kad atsakovo valdybos pirmininko mėnesinio atlyginimo pastovioji dalis lygi 6,2 MMA dydžio. Taip pat vykdant teisės aktų reikalavimus, Stebėtojų taryba 2010 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą Nr. P-1-3, kuriuo patvirtino atsakovo ūkinės finansinės veiklos rezultatų vertinimo rodiklius, nuo kurių priklauso atsakovo valdybos pirmininko ir valdybos narių mėnesinio atlyginimo kintamoji dalis, t.y. Stebėtojų taryba nustatė ieškovui mėnesinį atlyginimą, kuris susideda iš pastoviosios dalies ir kintamosios dalies. Minėtas atlyginimas būtų skaičiuojamas ir mokamas ieškovui, jei jis būtų sutikęs su naujomis darbo sąlygomis ir pasirašytų darbo sutarties pakeitimą, numatantį naujų darbo apmokėjimo sąlygų taikymą. Kadangi ieškovas neišreiškė sutikimo bei nepasirašė darbo sutarties pakeitimo, numatančio darbo apmokėjimo sąlygų pasikeitimą, jam buvo mokamas seniau galiojęs 10,5 MMA dydžio atlyginimas ir priedas, jei toks nustatomas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas prašo priteisti kintamąją atlyginimo dalį, kuri jam nepriklauso, todėl ieškovo reikalavimas sumokėti 80 proc. pastoviosios mėnesinio atlyginimo dalies kintamąją dalį atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat nepagrįsti ir kiti ieškovo reikalavimai, susiję su tariamai nesumokėtu darbo užmokesčiu.
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 31 d. Stebėtojų tarybos pažymoje Nr. P-8-2 nepatenkinamai įvertinta ieškovo veikla bei prarastas juo pasitikėjimas nėra atsakovo įrodytas, nes nagrinėjimo metu nustatytos faktinės atleidimo aplinkybės nepatvirtina jo kaltės dėl netinkamo pareigų atlikimo ir pasitikėjimo juo praradimo. Dėl atsakovo teiginio, kad ieškovo sprendimai ir veikla lėmė atsakovo teisminį ginčą su atsakovo profesine sąjunga, kas sudaro bereikalingas atsakovo materialines ir darbuotojų, valdymo ir priežiūros organų darbo ir laiko sąnaudas. Teismas nustatė, kad ne ieškovo veikla ir jo priimti sprendimai lėmė atsakovo teisminį ginčą su atsakovo darbuotojų profesine sąjunga, nes profesinė sąjunga 2010 m. birželio 18 d. ieškiniu kėlė reikalavimus, susijusius ne su ieškovo sprendimais, o su Stebėtojų tarybos priimtais sprendimais, kuriuos ginčijo teisme. Už tarybos priimtus sprendimus ieškovas negali atsakyti ir už tai negali būti kaltinamas. Dėl atsakovo teiginio, kad ieškovo veikla ir priimti sprendimai lėmė atsakovo interesų neatitinkančios kolektyvinės sutarties atsiradimą. Teismas darė išvadą, kad atsakovas neteisus teigdamas, jog sutartis apsunkino vykdomų struktūrinių pertvarkymų eigą, nes atsakovas nepateikė jokių konkrečių faktų, argumentų dėl neigiamų sutarties pasekmių atsiradimo. Kad ieškovas buvo aktyvus ir gynė atsakovo interesus byloje tas faktas, jog jis konsultavosi su teisininkais, sutartis atitiko Konstitucijos 50 str. ir DK 22 str. dvasią, todėl nenustatytas pagrindas jo minėtus veiksmus traktuoti kaip neatitinkančius atsakovo interesų ir galinčius ateityje sukelti potencialius neigiamus padarinius. Sutarties 8.7 p., kurį atsakovas laiko užkertančiu kelią darbdaviui siūlyti pakeisti darbuotojo apmokėjimo už darbą sąlygas yra nepagrįstas, nes darbuotojas pats sprendžia, ar jam priimti tas sąlygas, ar ne. Be to, atsakovas neįrodė, jog būtent minėtos kolektyvinės sutarties pagrindu atsakovas patyrė 203 000 Lt nuostolį, nes atsakovo atstovas nuostolių atsiradimo konkrečių aplinkybių nenurodė, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178str), atsakovas nurodė pažymą apie pajamų ir sąnaudų sąmatos vykdymą per 2010 sausio-spalio mėnesius, kuria grindžia savo teiginį apie sutarties sukeltus nuostolius, tačiau iš pažymų nematyti, kad būtent dėl kolektyvinės sutarties atsakovas patyrė tokius nuostolius. Dėl atsakovo teiginio, kad ieškovo veikla ir priimti sprendimai lėmė netinkamą funkcijų (pareigų), nustatytų atsakovo įstatų 38 p. 1, 2, 5, 6 papunkčiuose atitikimą. Teismas nurodė, kad šis argumentas yra neįrodytas, nes valdybos posėdžių sušaukimo laikas, anot ieškovo, visada buvo derinamas su Finansų ministerijos deleguotais atstovais, ko nepaneigė atsakovas. Protokolai būdavo pasirašomi laiku, pataisymai būdavo aptariami. Ieškovas teigia, kad negalima tik vieno protokolo pagrindu vertinti posėdžių eigą ir padaryti objektyvią išvadą, jog pirmininkas nevykdė savo veiklos. Teismas, iš byloje esančių įrodymų apie ieškovo paskatinimus darbe, išmokant jam 100 proc. tarnybinio atlyginimo premijas, teigiamą atsakovo 2009 m. veiklos ataskaitos įvertinimą Finansų ministerijos kolegijoje, pritarimą 2010 metų plano projektui, kurį pasiūlė ministerijai patvirtinti, darė išvadą, kad ieškovo veikla akcininkas valstybė buvo patenkinta, nuobaudų ieškovui nebuvo paskirta, o Stebėtojų tarybos 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. P-6-2 buvo nutarta ieškovui nustatyti 80 proc. pastovios mėnesinės algos dydžio mėnesinės algos kintamąją dalį, atsižvelgus į 2010 m. lapkričio ketvirčio atsakovo ūkinės - finansinės veiklos rezultatų vertinimo rodiklius. Dėl atsakovo teiginio, kad ieškovo veikla ir priimti sprendimai lėmė netinkamą Stebėtojų tarybos 2010 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. P-4-2 2.3 p. vykdymą. Teismas nustatė, kad šiuo nutarimu taryba pritarė tarybos nesutikimo su profsąjungos ieškiniu motyvams ir 2.3 p. įpareigojo ieškovą atstovauti atsakovą teisme. Ieškovas gi Stebėtojų tarybos nutarimų pagrindu procesinius dokumentus pateikė teismui laiku ir visa apimtimi. Iki 2010 m. rugsėjo 1 d. nebuvo įvykęs nei vienas posėdis, todėl teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad kaltinimai apie netinkamą nutarimo vykdymą neįrodyti, teismo nuomone ankstyvi ir nepagrįsti. Atsakovas iš tikrųjų nepateikė jokių atsikirtimų į ieškovo ieškinio argumentus apie profsąjungų ginčą teisme, t.y. ginčą dėl tarybos priimtų sprendimų, o ne ieškovo sprendimų. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo kaltinti ieškovą dėl neobjektyvios informacijos ministerijai dėl strateginio plano įgyvendinimo per 2010 m. 1 pusmetį pateikimo, nes informaciją pateikė ne ieškovas, kuris tuo metu atostogavo, o jį pavadavęs N. V., be to, ataskaitą tvirtina ne pirmininkas, o kolegiali valdyba. Teismas pažymėjo, kad ieškovas bandė geranoriškai išspręsti ginčą dėl jo atleidimo, raštu 2010 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į atsakovą pakeisti atleidimo pagrindą, tačiau atsakymo negavo, kas leido teismui daryti išvadą, jog atsakovas nėra geranoriškai nusiteikęs derybų keliu spręsti ginčo su ieškovu klausimus, o palieka tai teismo kompetencijai. Teismo nuomone byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų pažeidęs taikomus padidintus profesinius atidumo reikalavimus, nes atsakovas savo argumentus grindė tik prielaidomis, aptakiomis formuluotėmis, tiek procesiniuose dokumentuose, tiek pažymoje ieškovo kaltė grindžiama nenuoseklia atsakovo pozicija, keliant vis naujus jo kaltės argumentus, tačiau jų neįrodant konkrečiais leistinais įrodymais. Teismas nesutiko su ieškovo motyvais, jog atleistas jis buvo dėl politinių motyvų, nes jo pateikta medžiaga šiuo klausimu neįrodo ieškovo minėto argumento (CPK 178str.). Teismas nurodė, kad atsakovas neprivalėjo laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti, kadangi darbo sutartis baigiasi specialiajame Akcinių bendrovių įstatyme nustatytu pagrindu. Teismas konstatavo, kad ieškovas atleistas iš darbo nesant jo kaltės, todėl jam turėjo būti taikomas DK 140 str. 2 d. išmokant 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (27 270,40Lt). Dėl ieškovo argumento, jog jam turėjo būti taikomas DK 140 str. 2 d. teismas pasisakė, kad darbo sutarties nutraukimas yra vienas iš darbo sutarties pasibaigimo būdų, kai sutartis pasibaigia dėl valinių darbo sutarties šalių veiksmų. Šiuo atveju darbo sutartis pasibaigė kompetentingam organui Stebėtojų tarybai atšaukus ieškovą. Teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimo priteisti jam nustatytą kintamąją atlyginimo dalį nustatė, jog 2010 m. rugpjūčio 3 d. Stebėtojų taryba 2010m. III ketvirčio mėnesiniam atlyginimui nustatė 80 proc. pastovios mėnesio algos dydžio mėnesinės algos kintamąją dalį, todėl ieškovas prašo priteisti už 2010 liepos-rugsėjo mėnesius nustatytą kintamąją dalį, kas sudaro 13745,45 Lt. Atsakovas su prašymu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad darbo sutartis su ieškovu dėl minėtos dalies nustatymo nebuvo pakeista dėl ieškovo kaltės, todėl ieškovui nepriklauso pastarojo prašoma priteisti suma. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ir atsakovas skirtingai aiškina sutarties pakeitimo nepasirašymo priežastis, versdami kaltę vienas kitam, tačiau teismas konstatuoja, jog darbdavys, kuris privalėjo vykdyti Stebėtojų tarybos nutarimą dėl kintamosios dalies nustatymo pats privalėjo rodyti iniciatyvą su ieškovu pakeisti darbo sutarties sąlygas, tačiau to nepadarė, o kaltinti dėl to ieškovą teismas nemato pagrindo, todėl sutartis nors ir nebuvo pakeista, bet nutarimas galiojo, todėl ieškovo prašymas priteisti sumas, susijusias su kintamuoju algos dalies dydžiu tenkintinas. Teismas nustatė, kad atsakovas nepriskaičiavo ir neišmokėjo už 2010 rugpjūčio mėnesius 80 proc. algos kintamosios dalies (viso 16,8 minimalios mėnesinės algos) dėl ko netinkamai apskaičiavo ieškovo vidutinį darbo užmokestį, todėl teismas sutiko su ieškovo pateiktais paskaičiavimais ir priteisė jam 7 143,28 Lt už nepanaudotas atostogas. Pagal DK 141 str. 1-3 d. kadangi atsakovas atleidimo dieną ieškovui nesumokėjo dalies darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos, todėl teismas priteisė už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. po 643,17 Lt vidutinį dienos darbo užmokestį iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
- Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas AB „Turto bankas“ pateikė apeliacinį skundą, prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Dėl teismo išvados, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės J. B. atleidimo aplinkybės nepatvirtina jo kaltės dėl netinkamo pareigų atlikimo ir pasitikėjimo juo praradimo. Nurodo, kad svarbiausiu motyvu, leidusiu AB „Turto banko“ Stebėtojų tarybai konstatuoti ieškovo J. B. kaltę, yra 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. P-8-2 patvirtintos pažymos 2 p. suformuluota priežastis – „Turto banko interesų neatitinkančios kolektyvinės sutarties atsiradimas“. Pažymi, jog atsakovas būdamas ieškovo darbdaviu iš ieškovo, kaip patyrusio ir ilgamečio įmonės vadovo, tikėjosi didesnio rūpestingumo dalyvaujant derybose su profsąjunga dėl kolektyvinės sutarties sudarymo. Ieškovas neįvertino aplinkybės ir rizikos, kad visi jam rekomendavę pasirašyti kolektyvinę sutartį yra asmeniškai suinteresuoti, kad jiems kaip įmonės darbuotojams, sutartyje būtų nustatytos kuo palankesnės sąlygos. Ieškovas J. B. tokios rizikos nesuvaldė, su nepriklausomais teisininkais nesikonsultavo ir taip nuo jos neapsidraudė. Kolektyvinės sutarties pasirašymas nebuvo suderintas nei valdyboje, nei stebėtojų taryboje, nei savininko teises ir pareigas įgyvendinančioje institucijoje – Finansų ministerijoje. Šios aplinkybės rodo ieškovo J. B. nerūpestingumą ir nors jos tiesiogiai nėra jo atleidimo iš darbo priežastis, jų nepaisyti negalima. Nurodo, jog kolektyvinės sutarties VIII dalimi „Darbo užmokestis. Garantijos ir kompensacijos“ sąmoningai ar dėl nežinojimo iš J. B. pusės ir vienareikšmiškai sąmoningai iš profsąjungos pusės, tačiau abiem atvejais priešingai nei to reikalauja teisės aktai, buvo siekiama nustatyti, kad AB „Turto banko“ vadovui, jo pavaduotojams ir vyriausiajam buhalteriui nebūtų taikomi LR Vyriausybės 2002 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 1341 „Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“ keliami reikalavimai. Vienas iš profsąjungos 2010 m. birželio 18 d. ieškinio reikalavimų yra pripažinti negaliojančiu AB „Turto bankas“ stebėtojų tarybos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. P-2-2, o tai akivaizdžiai siejasi su ieškovo priimtais sprendimais sudarant įmonės kolektyvinę sutartį ir būtent apie tai buvo kalbėta atsakovo stebėtojų tarybos 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. P-8-2 patvirtintos pažymos 1 p., konstatuojant J. B. kaltę. Šiuo metu yra susidariusi situacija, kai byloje su profsąjunga bus nuspręsta ar kolektyvinė sutartis pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus ir netiesiogiai atsakyta į klausimą, ar ieškovas ir kiti įmonės darbuotojai, kurie rekomendavo įmonės darbuotojui pasirašyti kolektyvinę sutartį, nepadarė prieštaraujančių teisei veiksmų. Šioje byloje jau šiandien yra aišku, kad J. B. veiksmai lėmė AB „Turto banko“ interesų neatitinkančios kolektyvinės sutarties atsiradimą ir teisminius ginčus su profsąjunga dėl jos aiškinimo ir taikymo. Įmonės interesų kolektyvinė sutartis neatitiko ir todėl, kad bendrovės nevadovaujančių darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo tvarka buvo pakeista taip, kad laikinę darbo užmokesčio formą ir paprastąją sistemą pakeitė tokios pačios formos premijinė sistema ir darbo užmokesčio struktūra iš vienanarės tapo dvinare. Be to, kol galiojo kolektyvinės sutarties 8.7 p. reikalavimas nemažinti pareiginių įmonės darbuotojų atlyginimų, bendrovėje dėl ekonominių priežasčių norint sumažinti jiems pareiginius atlyginimus, praktikoje iš darbdavio buvo atimta galimybė pasinaudojant DK 120 str. 3 d. bei 129 ir 203 str. suteikta teise atleisti iš darbo su jo pateiktais pasiūlymais nesutikusius darbuotojus. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad atsakovas AB „Turto bankas“ procesiniuose dokumentuose keičia savo poziciją dėl ieškovo kaltės aplinkybių, kadangi triplike atsakovas, kalbėdamas apie stebėtojų tarybos poziciją išdėstytą 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. P-8-2 patvirtintoje pažymoje, papildomai nurodė, jog ieškovas elektroniniu paštu visiems bendrovės darbuotojams išplatintame informaciniame rašte tam tikras kolektyvinės sutarties nuostatas įvertino kaip „rengėjų įrašytas nesąžiningai“ ir nurodė, kad „šias nuostatas reikia pakeisti susitarimu“, tačiau tam būtinų veiksmų nesiėmė. Ieškovo nerūpestingumą pasirašant kolektyvinę sutartį rodo ir tai, jog per pirmus keturis 2010 metų mėnesius AB „Turto bankas“ savo vykdomoje veikloje buvo patyręs beveik 203 000 Lt nuostolį, t.y. kolektyvinės sutarties 8.7 p. įsipareigojimas nemažinti įmonės darbuotojų darbo užmokesčio buvo prisiimtas esant nepalankiai finansinei padėčiai ir perspektyvai. Dėl to, kas išdėstyta teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog J. B. yra atleistas iš darbo nesant jo kaltės ir jam turi būti taikoma DK 140 str. 2 d. Dėl teismo sprendimo priteisti iš AB „Turto banko“ 13 745,45 Lt neišmokėto darbo užmokesčio. AB „Turto bankas“, vadovaujantis LR Finansų ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 1K-032 ir įmonės tarybos 2008 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. P-1-4, valdybos pirmininko (administracijos vadovo) darbo apmokėjimo sąlygos buvo nustatomos pagal LR Vyriausybės 2002 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. 1341. Ieškovo darbo sutartyje ginčo šalys 2008 m. kovo 17 d. buvo susitariusios, kad darbuotojui yra mokamas dvinaris darbo užmokestis, kurį sudaro 14 MMA dydžių atlyginimas ir 40 proc. atlyginimo dydžio priedas. Tai reiškė, kad darbo sutartimi buvo nustatytos laikinė darbo užmokesčio forma ir premijinė sistema bei dvinarė užmokesčio struktūra. 2009 m. liepos 21 d. darbo sutarties pakeitimu buvo įformintas šalių susitarimas, pagal kurį bylos šalys pakeitė ne tik darbo užmokesčio dydį bet ir nustatė kitokią darbo užmokesčio sistemą (laikinė darbo užmokesčio forma ir premijinė sistema buvo pakeita į tokios pačios formos paprastąją sistemą) bei struktūrą (dvinarė buvo pakeista vienanare). Vyriausybė po nutarimo Nr. 1341 pakeitimo 2010 m. balandžio 1 d. imperatyviai pareikalavo valstybės kontroliuojamų įmonių vadovaujantiems darbuotojams, įskaitant ir J. B., privalomai nustatyti dvinarę darbo užmokesčio struktūrą, mokant šios kategorijos darbuotojams mėnesinę algą, kurią sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Atsakovo stebėtojų taryba nuosekliai vykdė Vyriausybės nutarimo reikalavimus ir, priėmusi reikalingus sprendimus, padarė atitinkamus įrašus abiejuose darbo sutarties su ieškovu egzemplioriuose bei kvietė ieškovą ją pasirašyti. To nepadarius ieškovui nebuvo jokio teisėto pagrindo reikalauti jo atžvilgiu stebėtojų tarybos nutarimus taikyti pasirinktinai kaip darbuotojui yra naudingiau. Šie nutarimai turi būti aiškinami ir taikomi sistemiškai, o darbo teisinio santykio šalys dėl to turėjo susitarti ir pasirašyti darbo sutarties pakeitimus. Tą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2007 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007). Mano, jog esminė priežastis, kodėl ieškovas nedavė sutikimo dirbti pakeistomis darbo apmokėjimo sąlygomis ir nepasirašė darbo sutarties pakeitimų yra ta, kad jo darbo užmokesčio dydis, nustatytąjį darbo sutartyje vienanarį 10,5 MMA atlyginimą palyginus su naujai nustatoma dvinare mėnesine alga, kur pastovioji dalis yra 6,2 MMA, o kintamoji 2010 metų antrą ketvirtį yra 0 proc. nuo pastoviosios dalies dydžio, ženkliai sumažėjo. Teismas į šią aplinkybę deramo dėmesio neatkreipė ir kaltu dėl, kad ieškovas J. B. nepasirašė darbo sutarties pakeitimų įvardino darbdavį, nors ir taip aišku, kad bendrovė neturėjo jokio intereso veikti prieš savo naudą, kai darbuotojui galėjo būti mokamas mažesnis darbo užmokestis. Nors AB „Turto bankas“ stebėtojų taryba iki 2010 m. birželio 20 d. ir nesulaukė ieškovo raštiško sutikimo dirbti pakeistomis darbo apmokėjimo sąlygomis, tačiau, įvertindama tas aplinkybes, kad reikėjo išanalizuoti kolektyvinės sutarties poveikį įmonei, įmonėje buvo vykdomi darbo organizavimo ir struktūriniai pertvarkymai, o artimiausiu metu reikės įvertinti bendrovės 2010 metų antro ketvirčio ūkinės – finansinės veiklos rezultatus, nusprendė ieškovo iš darbo pagal DK 129 str. neatleisti ir toliau mokėti vienanarį 10,5 MMA dydžio darbo užmokestį. Teismo sprendimas tenkinti ieškovo prašymą priteisti sumas, susijusias su mėnesinės algos kintamosios dalies dydžiu yra neteisingas dėl to, kad kintamoji dalis yra nustatoma procentais nuo pastoviosios dalies ir turėtų būti skaičiuotina nuo 6,2 MMA, tuo tarpu, 10,5 MMA savo teisiniu turiniu darbo sutartyje buvo apibrėžta ne kaip mėnesinės algos pastovioji dalis, o kaip vienanario darbo užmokesčio (atlyginimo) dydžio išraiška, ir neteisėtas dėl to, kad nepakeitus ieškovo darbo sutarties jį mokėti nebuvo pagrindo. Nagrinėjamoje byloje mėnesinės algos kintamoji dalis turi būti suprantama kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis, tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009). Nepakeitus ieškovo darbo sutarties ieškovo atleidimo dieną visas jam priklausančias išmokėti sumas pagal galiojančioje darbo sutartyje nustatytą 10,5 MMA darbo užmokesčio dydį atsakovas paskaičiavo teisingai ir su ieškovu atsiskaitė visiškai. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstu, kad ieškovo reikalavimas per 2010 metų trečią ketvirtį papildomai sumokėti jam 80 proc. nuo 10,5 MMA atlyginimo išmokas yra pagrįstas, tai prašome atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovas neteisingai paskaičiavo jam neišmokėto darbo užmokesčio sumą, kadangi J. B. 80 proc. paskaičiavo nuo 8 400 Lt, neatsižvelgdamas į faktiškai per liepos ir rugpjūčio mėn. dirbtų dienų skaičių, t.y. neišmokėto darbo užmokesčio suma turėtų gautis – 10 618,18 Lt. Dėl teismo sprendimo priteisti iš AB „Turto banko“ 643,17 Lt vidutinį darbo dienos užmokestį. Tuo atveju, jeigu teismas patvirtintų, kad mėnesinės algos kintamosios dalies darbdavys J. B. nemokėjo teisėtai, tai vidutinis šio darbuotojo darbo dienos užmokesčio dydis būtų 394,28 Lt (priskaičiuotas darbo užmokestis už 2010 metų birželio mėnesį dirbtą 21 dieną (8 400 Lt) + priskaičiuotas darbo užmokestis už liepos mėnesį dirbtas 16 dienų (6 400 Lt) + priskaičiuotas darbo užmokestis už rugpjūčio mėnesį dirbtas 17 dienų (6 490,91 Lt) = 21 290,91 Lt : 54 darbo dienų = 394,276 Lt). Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad kintamoji dalis ieškovui turėjo būti mokama, tai vidutinis ieškovo darbo užmokestis yra 585,25 Lt (priskaičiuotas darbo užmokestis už 2010 metų birželio mėnesį dirbtą 21 dieną (8 400 Lt) + priskaičiuotas darbo užmokestis už liepos mėnesį dirbtas 16 dienų (6 400 Lt) ir 80 proc. nuo šios sumos kintamoji dalis (5 120 Lt) + priskaičiuotas darbo užmokestis už rugpjūčio mėnesį dirbtas 17 dienų (6 490,91 Lt) ir 80 proc. nuo šios sumos kintamoji dalis (5 192,73 Lt) = 31 603,64 Lt : 54 darbo dienų = 585,25 Lt). Dėl teismo sprendimo priteisti iš AB „Turto banko“ 7 143,28 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Dėl tų pačių priežasčių, kodėl ieškovui nebuvo išmokėta kintamoji darbo užmokesčio dalis, teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo su tokia kintamąja dalimi susijusią kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad toks ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, atsakovas prašo teismo atkreipti dėmesį, jog tokiu atveju taikant 585,25 Lt ieškovo vidutinį darbo dienos užmokestį, skirtumas tarp ieškovo turimų sumokėti 16 796,68 Lt (28,7 nepanaudotų kasmetinių atostogų dienų skaičius padaugintas iš 585,25 Lt) ir jau išmokėtų 11 315,72 Lt yra 5 480,96 Lt. Dėl teismo sprendimo priteisti iš AB „Turto banko“ 27 270,40 Lt 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Pažymi, jog dėl jau minėtų priežasčių teismo sprendimas taikyti DK 140 str. 2 d. yra nepagrįstas. Teigia, jog netgi ir pripažinus, kad toks ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, išeitinė išmoka turėtų būti 24 814,60 Lt (585,25 Lt vienos dienos darbuotojo darbo užmokesčio dydis padaugintas iš 21,2 (LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. A1-694 nustatytas vidutinio mėnesinio darbo dienų 2010 metais skaičiaus) = 21 407,30 Lt ir padauginta iš 2 mėnesių = 24 814,60 Lt). Dėl teismo sprendimo priteisti iš AB „Turto bankas“ 48 159,13 Lt sumą. Iš pateiktų paskaičiavimų aišku, jog teismas galėjo priteisti ne 48 159,13 Lt, o 40 913,74 Lt. Dėl teismo sprendimo priteisti iš AB „Turto banko“ 6 proc. palūkanų nuo priteistos sumos. Teismo sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas, kadangi atsakovas su ieškovu atsiskaitė visiškai, o, be to, pagal CK 6.210 str. ir 6.261 str. negalėjo būti taikytas 6 proc. procesinių palūkanų dydis, kadangi ieškovas darbo teisiniame santykyje nėra nei verslininkas, nei privatus juridinis asmuo, todėl ieškovo naudai priteistų procesinių palūkanų dydis galėjo būti nebent 5 proc.
Ieškovas J. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsisakyti priimti naujus atsakovo AB „Turto bankas“ kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl ieškovo netinkamo pareigų atlikimo. Nurodo, kad ieškovo darbą atsakovas vertino teigiamai: ieškovas per visą savo darbo laiką dėl savo, kaip vadovo, elgesio nėra gavęs jokių pretenzijų ir/ar drausminių nuobaudų; ieškovas buvo ne kartą skatintas už gerą darbą ir pan. Ieškovas, eidamas AB „Turto bankas“ valdybos pirmininko (administracijos vadovo) pareigas, veikė išimtinai įmonės interesais, tinkamai atstovavo bendrovei, kvalifikuotai, atidžiai, sąžiningai ir rūpestingai penkerius metus organizavo įmonės veiklą. Rūpestingo, apdairaus vadovavimo išdavoje, įmonė veikė pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kasmet pasiekdavo teigiamus rezultatus, o įmonės veiklą palankiai vertindavo tiek AB „Turto bankas“ stebėtojų taryba, tiek pagrindinis jos akcininkas LR Finansų ministerija. Pažymi, jog ieškovas pasirašė kolektyvinę sutartį, nes iš darbdavio pusės kolektyvinę sutartį pasirašė visi trys administracijos vadovo pavaduotojai. Iš viso kolektyvinę sutartį pasirašė trys Teisės departamento teisininkai, taip pat banko vyr. finansinkas. Taigi, šių aukščiausiųjų banko vadovaujančių darbuotojų vizos kolektyvinėje sutartyje patvirtina, kad kolektyvinė sutartis neprieštaravo nei Lietuvos Respublikos įstatymams, nei atsakovo vidaus norminiams aktams, nei atsakovo finansinei politikai. Ieškovo asmeninių interesų kolektyvinėje sutartyje taip pat niekas neįžvelgė. Kolektyvinės sutarties projektui 2010 m. kovo 8 d. pritarė darbuotojų susirinkimas. Profesinė sąjunga kolektyvinę sutartį 2010 m. gegužės 19 d. nusiuntė AB „Turto banko“ stebėtojų tarybai, kuri jokių pavojų AB „Turto banko“ interesams taip pat neįžvelgė, pastabų ar pasiūlymų nepateikė. Be to, visi veiksmai bei priimami sprendimai buvo derinami ir griežtai kontroliuojami atsakovo stebėtojų tarybos ir jos pirmininko. Kolektyvinės sutarties projektas pradėtas rengti dar 2009 m. lapkričio mėn., o įmonėje vykdyti struktūrinius pertvarkymus nuspręsta 2010 m. gegužės 7 d., todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog tarp kolektyvinės sutarties ir struktūrinių įmonės pakeitimų buvo kokios nors sąsajos. Pažymi, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neigiamų pasekmių atsiradimą dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo. Faktą, jog ieškovas iš darbo buvo atleistas ne dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo patvirtina aplinkybės, jog atsakovui atšaukus ieškovą iš vadovo pareigų, atėję nauji vadovai tęsė ieškovo pradėtus darbus, užbaigė struktūrinius pertvarkymus, o darbuotojai dirba gaudami pakeistus atlyginimus; kolektyvinė sutartis, nesusitarus dėl jos pratęsimo, nuo 2011 m. gegužės 2 d. nebegalioja; atsižvelgiant į Lietuvos bei tarptautinį teisinį reguliavimą, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija mano, kad ieškovui, kaip vadovui, taikytos poveikio priemonės už kolektyvinių derybų teisės įgyvendinimą, iš esmės pažeidžia tarptautinių teisės aktų nuostatas. Pažymi, kad ieškovo atlyginimui kolektyvinė sutartis neturi jokios įtakos, nes jį nustato stebėtojų taryba, vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu (Įstatų 28 p.). AB „Turto banko“ profesinė sąjunga savo ieškiniu ginčijo būtent AB „Turto banko“ stebėtojų tarybos priimtus sprendimus, todėl nepagrįstas bei nelogiškas Stebėtojų tarybos pažymoje, o taip pat atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad vadovo veikla ir priimti sprendimai lėmė AB „Turto banko“ teisminį ginčą su AB „Turto banko“ darbuotojų profesine sąjunga. Kolektyvinės sutarties tekstas yra darbdavio ir darbuotojų kolektyvinių derybų rezultatas, tačiau jokiu būdu ne vienasmeniškas ieškovo sprendimas, dėl kurio jam galėtų kilti atsakomybė. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo. Ieškovas net du kartus (2010 m. liepos 9 d. ir 2010 m. liepos 16 d.) kreipėsi į AB „Turto banko“ Stebėtojų tarybos pirmininką, kuris ieškovo teisiniuose santykiuose atstovauja darbdaviui, teiraudamasis, kodėl nebaigtas įgyvendinti Stebėtojų tarybos nutarimas dėl ieškovo darbo sąlygų pakeitimo ir nedaromas įrašas ieškovo darbo sutartyje. Vis dėlto nepaisant aktyvių ieškovo veiksmų išsiaiškinti, kodėl darbo sutarties sąlygos nėra keičiamos, ieškovas, nesulaukęs darbo sąlygų pakeitimo įrašų įforminimo darbo sutartyje, 2010 m. rugpjūčio 17 d. raštu kreipėsi į AB „Turto bankas“ stebėtojų tarybos pirmininką su priminimu, tačiau atsakymo nesulaukė. Ieškovui dėl nežinomų priežasčių ir ne nuo jo priklausančių aplinkybių darbo sutarties pakeitimo įrašas jo darbo sutartyje padarytas nebuvo, nors ieškovas buvo aktyvus bei rūpestingas, dėjo pastangas darbo sutarties sąlygoms pakeisti (ne kartą kreipėsi į Stebėtojų tarybos pirmininką; kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją). Ieškovas patvirtina, kad žadėjo pateikti sutikimą iki 2010 m. birželio 20 d. (t.y. iki šios datos prašė atidėti ieškovo sutikimo, dėl mėnesinės algos sumažinimo, pateikimo terminą) ir informavo atsakovą, kad kreipėsi išaiškinimo į Darbo inspekciją. Tačiau 2010 m. birželio 9 d. gavus Darbo inspekcijos išaiškinimą apie nutarimo neteisėtumą, ieškovas sutikimo duoti negalėjo, nes buvo pakeistas Stebėtojų tarybos nutarimas, o raštiško pasiūlymo dėl sutikimo dirbti su mažesniu atlyginimu ieškovas negavo. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad kintamoji dalis ir nutarimas mokėti 80 proc. priedą nuo atlyginimo tariamai susietas su sumažintu atlyginimu. Toks aiškinimas yra nepagrįstas, nes niekur tokios nuorodos ir susiejimo nėra. Apie tai, kad nutraukiant darbo sutartį su ieškovu nebuvo tinkamai atsiskaityta, dardavys neįformino darbo sutarties, taip pat patvirtina AB „Turto bankas“ vyriausiojo finansininko 2010 m. rugsėjo 30 d. raštas. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteismo. Kadangi atsakovas ieškovo atleidimo iš darbo dieną visiškai neatsiskaitė su ieškovu, vadovaujantis DK 141 str. 1-3 d., atsakovas privalo sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Pažymi, kad ieškovo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 643,17 Lt, t.y. ((8 400 + 6 400 + 6 490,91 + 6 720 + 6 720) / (21+16+17) = (34 730,91/54)). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų. Ieškovas atkreipia teismo dėmesį, jog atsakovas ieškovo naudai priteistų sumų dydžio ieškovo naudai teismo procese neginčijo. Toks atsakovo pozicijos keitimas ir reikalavimų nesuderinamumas leidžia daryti išvadą, kad priteistos ieškovui sumos yra apskaičiuotos teisingai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 6 proc. dydžio procesines palūkanas, kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu, todėl nuo laiku nesumokėtų sumų ieškovui bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo pagrįstai skaičiuojamos 6 proc. procesinės palūkanos (CK 6.37 str. 2 d.).
- Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo VĮ Turto bankas apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui panaikinti ir ieškiniui atmesti.
Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis priimtas, nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, tarp kurių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų nuostatų nuosekliai nebuvo laikytasi.
Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad su ieškovu 2008 kovo 17 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. P8-669, ją pasirašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės (darbdavio) atstovas LR Finansų ministras, veikiantis pagal Vyriausybės 1999 09 20 nutarimą Nr. 1027. Ieškovo darbo sutartis buvo nutraukta atsakovo Stebėtojų tarybos 2010 03 31 nutarimu Nr. P-8-2 pagal ABĮ 33 str. 9 p., 37 str. 3 d. ir DK 124 str. 1 d. Minėto nutarimo priede pažymoje atsakovas nurodė, kad ieškovo veikla ir sprendimai lėmė atsakovo teisminį ginčą su atsakovo profesine sąjunga, kas sudaro bereikalingas atsakovo materialines ir darbuotojų, valdymo ir priežiūros organų darbo ir laiko sąnaudas; ieškovo veikla ir priimti sprendimai lėmė atsakovo interesų neatitinkančios kolektyvinės sutarties atsiradimą; ieškovo veikla ir sprendimai lėmė netinkamą pareigų, nustatytų atsakovo įstatų 38 p. 1, 2, 5 ir 6 papunkčiuose atitikimą, dėl ko ieškovo veikla vertinama nepatenkinamai, kadangi jis prarado tarybos pasitikėjimą ir yra netinkamas užimti pareigas ir vadovaujantis ABĮ bei DK atitinkamais straipsniais turi būti atšauktas ir atleistas iš pareigų neišmokant išeitinės išmokos (b.l. 26, t. 1). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nustatytos faktinės atleidimo aplinkybės nepatvirtino ieškovo kaltės dėl netinkamo pareigų atlikimo ir pasitikėjimo juo praradimo, priešingai, atsakovo argumentai, jog ieškovo priimti sprendimai ir veikla lėmė atsakovo teisminį ginčą su profesine sąjunga, nepasitvirtino, o ieškovo veikla gerino atsakovo finansinę padėtį, ieškovo veikla valstybė buvo patenkinta, nuobaudų ieškovui nebuvo paskirta. Apeliantas VĮ Turto bankas su tuo nesutinka, motyvuodamas tuo, kad teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl ko naikintinas. Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais sutinka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, yra ne kartą pabrėžęs, kad akcinės bendrovės administracijos vadovo, dirbančio bendrovėje pagal darbo sutartį, teisinė padėtis yra specifinė, nes iš esmės jį ir bendrovę sieja ne darbo teisiniai, bet civiliniai teisiniai santykiai, atsirandantys pavedimo sutarties pagrindu. Administracijos vadovo rinkimo arba skyrimo, taip pat atšaukimo bei atleidimo iš pareigų tvarką reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas. Šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta absoliuti kompetentingų bendrovės valdymo organų, o jeigu jie bendrovėje nesudaromi, – visuotinio akcininkų susirinkimo teisė atšaukti bei atleisti iš pareigų jų išrinktą bendrovės vadovą bet kada ir nepriklausomai nuo to, yra bendrovės vadovo kaltė ar ne. Kai nurodyti bendrovės organai įgyvendina šią teisę, pasibaigia su administracijos vadovu sudaryta darbo sutartis, nes pasibaigia jam duotas pavedimas. Tokiu atveju darbo sutartis pasibaigia specialiu pagrindu – pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad atleistasis administracijos vadovas turėtų galimybę ateityje pasinaudoti socialinėmis garantijomis, susijusiomis su darbo sutartimi ir jos nutraukimu, įforminant darbo sutarties su juo nutraukimą, turi būti nurodytas ir atitinkamas DK nustatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-760/2001; 2006 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kooperatyvų sąjunga, bylos Nr. 3K-3-123/2006).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai bendrovės vadovas atleidžiamas iš pareigų pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį, tai iš DK įtvirtintų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų jam taikomas DK 124 straipsnio 1 punkte nurodytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas, pagal kurį darbo sutartis baigiasi ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Šis DK įtvirtintas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas nurodomas dėl to, kad, pirma, darbo sutartis su įmonės vadovu baigiasi specialiajame, t. y. Akcinių bendrovių, įstatyme nustatytu pagrindu; antra, bendrovės vadovas atleidžiamas kompetentingo akcinės bendrovės organo, nepriklausomai nuo jo kaltės buvimo ar nebuvimo, todėl pakanka nurodyti DK 124 straipsnio 1 punkto pagrindą. Dėl to AB Turto banko Stebėtojų tarybos 2010-08-31 nutarime Nr. P-8-2 pagrįstai nusprendė įforminti – AB Turto banko valdybos pirmininko (administracijos vadovo) J. B. – atleidimą iš pareigų, nurodant Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį ir DK 124 straipsnio 1 punktą.
Vienas iš esminių argumentų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo J. B. ieškinį, yra tai, kad atsakovas neįrodė ieškovo netinkamos veiklos ir prarasto pasitikėjimo bei ieškovo kaltės dėl netinkamų pareigų atlikimo ir pasitikėjimo juo praradimu. Teisėjų kolegija tokią teismo išvadą laiko nepagrįsta, nes ji neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismų praktikos ir padaryta netinkamai išaiškinus teisės normas, reglamentuojančias nurodytus santykius. Kaip matyti, atsakovas ieškovą atšaukė ir atleido iš AB Turto banko valdybos pirmininko (administracijos vadovo) pareigų vadovaudamasis AB Turto banko Stebėtojų tarybos 2010-08-31 nutarimo priedo pažyma „Dėl akcinės bendrovės Turto banko valdybos pirmininko (administracijos vadovo) J. B. veiklos ir tinkamumo eiti užimamas pareigas“, kurioje konstatuota, jog ieškovo veikla ir priimti sprendimai lėmė AB Turto banko interesų neatitinkančios kolektyvinės sutarties atsiradimą (b.l. 23-26, t. 1). Teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės vadovo teisinė padėtis įmonėje lemia tai, kad jam keliami kitokie reikalavimai negu kitiems įmonės darbuotojams, taigi ir bendrovės vadovo kaltė dėl atleidimo iš pareigų turi būti vertinama pagal kriterijus, nustatytus atsižvelgiant į jo teisinį statusą, o ne vertinant jo veiksmus drausminių nuobaudų už darbo drausmės pažeidimus skyrimo požiūriu. Bendrovės administracijos vadovą, kuris atsako už visos bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, ir bendrovę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad vadovas privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik bendrovės interesais, vengti privačių ir bendrovės interesų konflikto. Kita vertus, tai reiškia, kad bendrovė, kartu ir jos akcininkai turi teisę reikalauti iš bendrovės vadovo, kad jis veiktų bendrovės interesais kvalifikuotai, rūpestingai ir apdairiai. Taigi yra svarbu, kad šio teisinio santykio šalys pasitikėtų viena kita. Bylos medžiaga tvirtina, kad AB Turto banko įstatuose įtvirtinti valdybos pirmininko (administracijos vadovo) nustatytos pareigos (b.l. 108-116, t.1). AB Turto bako Stebėtojų tarybos 2010-07-01 nutarimu Nr. P-4-2 ieškovas buvo įpareigotas tinkamai atlikti AB Turto banko įstatų 38 punktu 6 papunkčiu nustatytas funkcijas (2.3 p.). Nustatyta, kad ieškovas, būdamas atsakovo valdybos pirmininkas (administracijos vadovas), žinojo, jog AB Turto banke vykdomi darbo organizavimo ir struktūriniai pakeitimai, vykdant LR Vyriausybės 2008-12-09 Nr. XI-52 programos krizės įveikimo, taupymo bei valdymo pertvarkymo nuostatas, 2010-2012 metų įmonės strateginį planą (b.l. 50-54, 119-125, t. 2) bei patvirtinant Darbo organizavimų pakeitimo AB Turto banke planą. LR Vyriausybės 2002-08-23 nutarimu Nr. 1341 „Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“ nustatyta valstybės įmonių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo tvarka, kuri numato, jog valstybės įmonių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių (toliau – vadovaujantys darbuotojai) mėnesinė alga susideda iš pastoviosios dalies ir kintamosios dalies (1.1 p.), kai tuo tarpu įmonės kategorija nustatoma atsižvelgiant į šiuos praėjusių metų rodiklius, o pagal pastaruosius įmonės priskiriamos šioms kategorijoms (1.2 ir 1.3 p.). Taigi AB Turto bankas darbuotojų darbo užmokesčio dydis priklauso nuo kategorijos, kuriai priskiriamas AB Turto bankas. AB Turto banko Stebėtojų taryba 2010-05-20 nutarimu Nr. P-2-4 patvirtino atsakymą AB Turto darbuotojų profesinei sąjungai, kuriame nurodė pagal kokius rodiklius iki 2010-04-01 galiojusio LT Vyriausybės 20002-08-23 nutarimo Nr. 1341 AB Turto bankas buvo priskirtas I kategorijai ir pagal kokius rodiklius nuo 2010-04-01 galiojančios 2002-08-23 nutarimo Nr. 1341 redakcijos nuostatas AB Turto bankas priskirtas III kategorijai (b.l. 194-199, t.1). Priskiriant AB Turto banką atitinkamai kategorijai į kurią atsižvelgiant AB Turto banko Stebėtojų taryba priima sprendimą dėl AB Turto banko valdybos pirmininko mėnesinės algos dydžio. Vykdant LR Vyriausybės 2009-10-14 nutarimą Nr. 1318, AB Turto banko Stebėtojų taryba 2010-05-20 pakeitė darbo apmokėjimo sąlygas, atitinkamai įmonės vadovo algos dydžio koeficientą sumažinant nuo 10,5 iki 6,2 minimalios mėnesinės algos dydžio. Kaip minėta, darbdavys AB Turto bankas, atstovaujamas valdybos pirmininko (administracijos vadovo) J. B., ir AB Turto banko darbuotojų kolektyvas, atstovaujamas AB Turto banko darbuotojų profesinės sąjungos, 2010-03-09 pasirašė kolektyvinę sutartį (b.l. 19-32, t. 2), kurios 8.2 punktas numato, kad kiekvienos įmonės darbuotojo darbo užmokestį sudaro: darbo sutartyje fiksuotas pareiginis atlyginimas ir darbo sutartyje nefiksuojamas kintamoji atlyginimo dalis, o 8.7 punktas numato, jog mažinti darbuotojų darbo užmokestį galima tik keičiant kintamąją atlyginimo dalį ir tik laikinai, t.y. iki valstybės (tuo pačiu ir įmonės) ekonominė ir finansinė būklė yra itin sunki, nurodant konkrečią datą (tačiau ne ilgiau nei vienerius metus) iki kurios darbo užmokestis yra mažinamas. Mažinant darbo užmokestį nedaromas darbo sutarties pakeitimas. Darbo užmokestis gali būti sumažintas griežtai laikantis proporcingumo principo, t.y. jis negali būti sumažintas daugiau, nei vidutiniškai valstybėje yra sumažinamas darbo užmokestis (į darbo užmokesčio sąvoką įskaitant visas išmokas: ir pareiginį atlyginimą, ir priedus, ir priemokas, ir kompensacijas ir visas kitas išmokas) viešajam sektoriui. Kaip matyti, kolektyvinės sutarties 8.7 punktas iš esmės kategoriškai draudžia be darbuotojo sutikimo mažinti darbo sutartyje fiksuotą pareiginį atlyginimą, neatsižvelgiant į DK 12 str. 1 d., 129, 130 str. numatytas išimtis bei procedūras, ką konstatavo savo administracinėje byloje ir Vilniaus apygardos administracinio teismas 2010-12-30 sprendime (b.l.195-208, t.2). Tokiu būdu, ieškovas, kaip AB Turto bankas atstovas, sudarydamas su AB Turto bankas darbuotojo profesine sąjungą kolektyvinę sutartį prieštaraujančią Vyriausybės nutarimui, ko pasekoje įmonėje susidarė situacija, kai įmonėje buvo imtasi priemonių sumažinti darbuotojams darbo užmokesčius, atitinkamai darbuotojai su tokiais darbdavio veiksmais nesutiko, motyvuodami, jog savo teise gauti darbo sutartyse nustatytą pareiginį atlyginimą, jo nemažinant remiantis Kolektyvinės sutarties 8.7 punktu. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliacinio skundo motyvu, jog Kolektyvinės sutarties 8.7 punktas ta apimtimi, kuria nustatoma įmonės vadovaujančiųjų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, prieštarauja LR Vyriausybės 2002-08-23 nutarimui Nr. 1341 ir DK 61 straipsnio 1 daliai, pastarajai numatančiai, jog šalys, sudarydamos sutartį, galėjo joje nustatyti tik darbo, profesines, socialines ir ekonomines sąlygas bei garantijas, kurios nėra reglamentuotos įstatymų ar kitų teisės norminių teisės aktų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovas, būdamas valdybos pirmininkas (administracijos vadovas), kurio, kaip minėta, teisinė padėtis įmonėje lemia didesnių reikalavimų negu kitiems įmonės darbuotojams taikymas, atsižvelgiant į jo statusą, pasirašydamas kolektyvinę sutartį, kaip viena iš sutarties šalių, netinkamai atliko savo darbines funkcijas.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo veikla gerino atsakovo finansinę padėtį. Įvertinus aplinkybę, jog ieškovas, būdamas ilgametis ir patyręs įmonės vadovas, derėdamasis su atsakovo profesine sąjunga dėl kolektyvinės sutarties sudarymo neįvertino visų sutarties sudarymo aplinkybių, rizikos ir iš to kylančių pasekmių bei nepakankamai išsamiai įvertino darbuotojų siekiu tokios sutarties pasirašymu, kad būtų sudarytos sąlygos nemažinti darbo užmokesčio, nesiėmė priemonių gauti nepriklausomą teisininkų nuomonę tokios sutarties sudarymo pasekmių klausimais. Pirmosios teismas neatsižvelgė į tai, kad įmonės teisininkų konsultacijos, kurie yra įmonės darbuotojai, ir yra suinteresuoti savo teisių tinkamu užtikrinimu, atitinkamai pastovaus darbo užmokesčio mokėjimu, todėl jų konsultacijos galėjo nevisiškai objektyviai atspindėti įmonės, kaip darbdavio, interesus. Pažymėtina, jog kolektyvine sutartimi įmonėje sukuriamos sandorio šalims ilgalaikės teisės ir pareigos, todėl ieškovas ketinimą pasirašyti tokią sutartį turėjo atitinkamai suderinti su AB Turto bankas valdyba, ar Stebėtojų taryba, ar Finansų ministerija. Tokiu būdu įvertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, jog AB Turto banko Stebėtojų tarybos 2010-08-31 nutarime Nr. P-8-2 pagrįstai atsižvelgta į aplinkybę, jog ieškovas sudarė kolektyvinę sutartį neatsižvelgęs į AB Turto banko interesus. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, negalima daryti išvados, jog ieškovo veikla gerino atsakovo finansinę padėtį, kadangi bylos duomenys tvirtina, kad dėl ekonominių priežasčių (prastėjanti įmonės finansinė situacija), atsakovo įmonėje kilo būtinybė sumažinti darbuotojų darbo sutartyse nustatytus pareiginius atlyginimus, tačiau akivaizdžiai mažėjant pajamoms iš bendrovės veiklos ir kolektyvinės sutarties pagrindu esantis didelis darbo užmokesčio fondas, sukėlė atsakovui finansinę naštą. Be to, kaip matyti, atsakovo pajamos nėra stabilios ir nuolatinės, o 2010 metus bendrovė patyrė 203000 Lt nuostolį (b.l. 55-64,154-175 t.2), tačiau ieškovas, būdamas administracijos vadovu, nepaisydamas šių aplinkybių, vis vien pasirašė bendrovės interesų neatitinkančią kolektyvinę sutartį, o dėl jos 8.7 punkte nurodyto reikalavimo nemažinti pareiginių įmonės darbuotojų atlyginimų, bendrovėje dėl ekonominių priežasčių, norint sumažinti jiems pareiginius atlyginimus, iš darbdavio buvo atimta galimybė, pasinaudojant DK 120 str. 3 d., 129 ir 203 straipsnių suteikta teise atleisti iš darbo su atsakovo pateiktais pasiūlymais nesutikusius darbuotojus, dėl ko atsakovas patyrė akivaizdžius nuostolius.
Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, esą ne ieškovo sprendimai ir veikla lėmė atsakovo teisminį ginčą su atsakovo darbuotojų profesine sąjunga. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą grindė ta aplinkybe, jog ne ieškovo veikla ir jo priimti sprendimai lėmė atsakovo teisminį ginčą su atsakovo darbuotojų profesine sąjunga, nes profesinė sąjunga 2010-06-18 ieškiniu kėlė reikalavimus, susijusius ne su ieškovo sprendimais, o su Stebėtojų tarybos priimtais sprendimais, kuriuos ginčijo teisme. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas tiksliai ir laiku vykdė AB Turto banko Stebėtojų tarybos nutarimuose suformuotus nurodymus teikti procesinius dokumentus byloje, tačiau neįvertino, jog būtent ieškovo priimti sprendimai lėmė tarp šalių kilusį teisminį ginčą. Iš byloje esančio AB Turto banko darbuotojų profesinės sąjungos ieškinio matyti, kad AB Turto banko darbininkų darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui AB Turto bankui dėl AB Turto banko Stebėtojų tarybos nutarimų, kuriais nustatytas AB Turto banko vadovo darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis ir mėnesinės algos kintamosios dalies rodikliai pripažinimo negaliojančiais ir
vienas iš ieškovo reikalavimų buvo pripažinti negaliojančiu AB Turto banko Stebėtojų tarybos 2010-05-20 nutarimą Nr. P-2-2 „Dėl akcinės bendrovės Turto banko Stebėtojų tarybos 2008-02-05 nutarimo P-1-5 „Dėl akcinės bendrovės Turto banko valdybos pirmininko bei narių paskyrimo ir atlyginimų jiems nustatymo“ pakeitimo“ (b.l. 44-49, t.2, 225, t.1). Iš nagrinėjamojoje byloje pateikto ieškinyje dėstomų aplinkybių matyti, jog atsakovo darbuotojų profesinė sąjunga nesutiko su minėtu atsakovo Stebėtojų tarybos priimtu nutarimu, kuriuo buvo nutarta sumažinti atsakovo darbuotojų darbo užmokestį vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu, o ne Kolektyvine sutartimi, t.y. ginčas kyla dėl ieškovo, kaip administracijos vadovo, priimtų sprendimų. Teisėjų kolegija daro išvada, jog kitame teisme kilęs teisminis ginčas yra susijęs su ieškovo priimtais sprendimais pasirašant kolektyvinę sutartį, todėl AB Turto banko Stebėtojų tarybos 2010-08-31 nutarimu Nr. P-8-2 pagrįstai konstatuota, jog ieškovo, kaip įmonės vadovo veikla, ir priimti sprendimai lėmė AB Turto bankas teisminį ginčą su atsakovo darbuotojų profesine sąjunga dėl kolektyvinės sutarties aiškinimo ir taikymo, atitinkamai nereikalingas atsakovo materialines ir darbuotojų valdymo ir priežiūros organų darbo laiko sąnaudas.
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad atsakovas savo procesiniuose dokumentuose keičia savo poziciją dėl ieškovo kaltės aplinkybių, nurodo papildomus argumentus, kurių nebuvo ginčijamojoje pažymoje, kuri buvo atleidimo iš darbo pagrindu, dėl ko atsakovo argumentus teismui pateiktus po ieškovo atleidimo teismas laikė nesusijusiais su ieškovo atleidimo aplinkybėmis ir todėl juos atmetė. Tačiau teisėjų kolegija su tokia teismo argumentacija nesutinka, laiko ją nepagrįstina, todėl atmestina. Kaip matyti iš byloje ieškovo teismui pateiktų procesiniuose dokumentuose dėstomų aplinkybių AB Turto banko Stebėtojų tarybos 2010-08-31 nutarime Nr. P-8-2 ir padarytos išvados ištyrus ieškovo veiksmų ir priimtų sprendimų seką, įvertinus jų atitikimą atsakovo darbo veiklai, finansinei būklei bei galiojantiems teisėms aktams, atsakovas nuosekliai ir išsamiai savo argumentus į ieškovo reikalavimus teikė tiek atsiliepime, tiek triplike, darydamas išvadą, jog ieškovas prieš pasirašant kolektyvinę sutartį buvo nepakankamai atidus, rūpestingas ir apdairus, kas lėmė įmonei nenaudingos sutarties sudarymą.
Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieškovo veikla valstybė (akcininkas) buvo patenkinta, nuobaudų ieškovui nebuvo paskirta, Stebėtojų tarybos 2010-08-03 nutarimu Nr. P-6-2 ieškovui nutarta skirti 80 procentų pastovios mėnesinės algos dydžio mėnesinės algos kintamąją dalį, atsižvelgus į 2010 metų II ketvirčio atsakovo ūkinės-finansinės veiklos rezultatų vertinimo rodiklius, ieškovas buvo skatinamas darbe, išmokant 100 procentų tarnybinio atlyginimo premijas. AB Turto banko Stebėtojų taryba 2008-05-09 priėmė nutarimą Nr. P-3-3 „Dėl akcinės bendrovės Turto banko Stebėtojų valdybos pirmininko J. B. paskatinimo (b.l. 62, t.1), 2008-07-02 nutarimą Nr. P-6-2 (b.l. 63, t. 1), kuriais buvo nuspręsti ieškovo premijavimo klausimai. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-08-23 nutarimo Nr. 1341 nuostatomis mėnesinės algos kintamoji dalis suprantama kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis. DK 233 straipsnyje nurodyta, kad už gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, taip pat kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus, tačiau pažymėtina, kad premiją, kurią darbdavys gali skirti darbuotojui kaip paskatinimą, reikia skirti nuo premijų, kurios pagal savo pobūdį yra sudėtinė darbo užmokesčio dalis pagal DK 186 straipsnio 2 dalies prasmę. Premija, kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis, darbuotojui skirtina už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas, ir tokia premijos skyrimo tvarka turi būti reglamentuota kolektyvinėje ar darbo sutartyje, darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigą ją išmokėti, tuo tarpu premija, kaip skatinimo priemonė, yra nukreipta į ateitį kaip motyvacinė priemonė darbuotojui ir jis neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė skirti premiją ar ne. Taigi pagrindinis premijos kaip skatinimo priemonės pagal DK 233 straipsnį ir premijos kaip darbo užmokesčio sudėtinės dalies pagal DK 186 straipsnį skirtumas yra premijos skyrimo ir išmokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009). Tokį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimą patvirtina ir LR Vyriausybės 2002-08-23 nutarime Nr. 1341 įvirtintos nuostatos, numatančios vadovaujančių darbuotojų premijavimo tvarką įvairiais laikotarpiais. Minėto nutarimo iki 2009-04-03 galiojusi redakcija numatė, jog per metus kiekvienam įmonės vadovaujančiam darbuotojui išmokėtų premijų, kurios mokamos iš įmonės pelno, dydis negali viršyti 4 tarnybinių atlyginimų (1.6 p.), kuri, nuo 2009-04-03 įsigaliojus naujai nutarimo redakcijai, buvo sugriežtinta, nustatant, jog per metus premijų dydis negali viršyti vieno jo tarnybinio atlyginimo, o nuo 2010-04-01 redakcijos patvirtinimo - premijų dydis negalėjo viršyti 1 mėnesinės algos pastoviosios dalies (1.7 p.). Tokiu būdu ieškovas galėjo tikėtis premijos už gerus darbo rezultatus ir gerą pareigų vykdymą vieną kartą metų pabaigoje, jei darbdavys teigiamai įvertintų praėjusių metų įmonės ūkinės-finansinės veiklos rezultatus. Atsižvelgiant į AB Turto banko Stebėtojų tarybos 2010-08-03 nutarimą Nr. P-6-2, nustačiusį vadovaujantiems darbuotojams per 2010 metų III ketvirtį kas mėnesį mokėti po 80 procentų nuo jų pastoviosios dalies dydžio mėnesinės algos kintamąją dalį, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytinas kaip darbuotojo paskatinimas, išmokant premijas, nes būtų pažeistas LR Vyriausybės 2002-07-23 nutarime Nr. 1341 nustatytą tvarką skirti premiją ne dažniau kaip vieną karta per metus.
Apeliacinio skundo argumentai dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos, palūkanų priteisimo teisinės reikšmės, esant priešingoms, nei pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegijoms išvadoms bei priešingai darbo ginčo baigčiai, neturi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo teisėtu pagrindu, nepažeidžiant nustatytos atleidimo tvarkos bei procedūrų, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra nei pagrįstas, nei teisėtas. Netinkamas faktinių aplinkybių įvertinimas bei klaidingas teisės normų aiškinimas įtakojo neteisingą bylos išnagrinėjimą, todėl teismo sprendimas panaikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) ir J. B. ieškinys atmestinas.
Ieškovas darbo byloje atleistas nuo žyminio mokesčio, tačiau nuo kitų išlaidų neatleistas (CPK 83 str. 1 d. 1 p.); iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurias patyrė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas – 24,52 Lt (CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., kolegija
n u s p r e n d ė :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo J. B. ieškinį atmesti.
Priteisti iš J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 24,52 Lt (dvidešimt keturis litus 52 centus) pašto išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (įmokos kodas 5660) valstybės biudžetui.
Teisėjai Henrichas Jaglinskis
Dalia Kačinskienė
Virgilijus Kairevičius