Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-337-873/2021
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00061-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. rugpjūčio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. (toliau ir – apeliantas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) įgaliotos atstovės advokatės Ievos Matonytės (toliau – ir įgaliota atstovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 14 d. nutarimo, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir skirta: pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vieniems) metams, be transporto priemonės – automobilio „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo; pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 600 Eur (šešių šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti atėmimu 1 (vieniems) metams, be transporto priemonės – automobilio „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo; pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį – 10 Eur (dešimt eurų) bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, M. S. paskirta galutinė 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti atėmimu 2 (dvejiems) metams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, be transporto priemonės – automobilio „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. vasario 7 d.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. S. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2021 m. vasario 7 d., apie 13.22 val., Vilniaus rajone, Kasmiškių kaime, Rastinėnų gatvės kryptimi nuo Rastinėnų kaimo ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) esant apsunkintam pravažiavimui (esant trijų metrų kelio pločiui abiem kryptimis) ir matydamas nuokalnę, kuri nėra pažymėta atitinkamais kelio ženklais, buvo neatidus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio dangos būklę, nespėjo sustoti ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. M. S. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,05 promilės girtumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 9, 127, 128, 219.1, 219.2, 221, 220 punktus, t. y. padarė administracinis nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. S. įgaliota atstovė advokatė Ieva Matonytė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą dalyje, kuria teismas pripažino M. S. kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje; netenkinus prašymo, pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje: už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą neskirti apeliantui administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo; taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalyje, arba apskritai netaikyti šios priemonės; apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas – 800 Eur advokato paslaugoms apmokėti, pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti apeliantui jų atlyginimą iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nesutinka su veikos kvalifikavimu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, akcentuoja, jog eismo įvykis buvo padarytas dėl V. K. kaltės įvažiavus į apelianto stovintį automobilį, tai yra apelianto veiksmuose nėra kaltės dėl įvykusio eismo įvykio.
2.1.1. Atkreipia dėmesį, kad V. K. vairuojamas „VW Passat“ automobilis yra varomas galiniais ratais ir su mechanine pavarų dėže, todėl esant apledėjusiai kelio dangai ir staigiai stabdant, tokiam automobiliui užsiblokuoja ratai, automobilis slysta. Teigia, jog apelianto įsitikinimu, V. K. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad suspėtų sustabdyti, todėl atsitrenkė į apelianto automobilį. Pažymi ir tai, kad apelianto automobilis yra varomas keturiais ratais, rudenį pirktos naujos žieminės padangos, automobilis turi stabdymo sistemas.
2.1.2. Kaip teigiama, apeliantas pripažįsta aplinkybę, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio, manydamas, jog įvykio aplinkybės nustatytos. Akcentuoja, kad teismas nustatė, jog eismo įvykio metu apeliantas buvo blaivus, todėl alkoholio vartojimas nelėmė paties eismo įvykio, tai yra apelianto veiksmuose nebuvo kaltės dėl įvykusio eismo įvykio.
2.1.3. Atkreipia dėmesį, kad po eismo įvykio V. K. siūlė atlyginti apeliantui padarytą žalą dėl jo apgadinto automobilio ir sumokėti 40 Eur, tokiu būdu V. K. pripažino savo kaltę. Pažymi ir tai, kad apžiūrėjus apelianto rodomus atsiradusius apgadinimus, V. K. sutuoktinė pasakė, jog nieko nėra, o V. K. teigė, kad šie apgadinimai yra iš seniau.
2.1.4. Apeliaciniame skunde akcentuojami prieštaringi V. K. parodymai. Atkreipia dėmesį, jog V. K. pareigūnams minėjo žodžius „atlėkė“, „net nestabdė“, bylos nagrinėjimo metu V. K. pakeitė poziciją, teigdamas, kad „siaurame kelyje švelniai susidūrė jo ir apelianto vairuojami automobiliai“. Nurodo, jog V. K. keitė poziciją dėl siūlomų 40 eurų, buvo nenuoseklus dėl aplinkybių, ar apeliantas girdėjo (negirdėjo), jog jam pasakė, kad kviečia policiją. Pažymi, kad buvo sprendžiamas ne tik apelianto, bet ir V. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas, todėl V. K. buvo tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi.
2.1.5. Įgaliotos atstovės įsitikinimu, pareigūnai eismo įvykio aplinkybes tyrė paviršutiniškai, o priimdami sprendimus, iš esmės rėmėsi tik eismo įvykio dalyvių parodymais. Pažymima, jog policijos pareigūnai nerinko papildomų įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti arba paneigti apelianto kaltę dėl eismo įvykio. Nurodo, jog eismo įvykį tyrę pareigūnai eismo įvykio schemoje nepažymėjo automobilių stabdymo ar slydimo žymių, nefotografavo kelio dangos, padangų protektorių žymių, neatkūrė eismo įvykio mechanizmo. Pasak įgaliotos atstovės, jei šie veiksmai būtų buvę atlikti, būtų aiškiai nustatyta, kad dėl padaryto eismo įvykio buvo kaltas tik V. K.. Pažymi ir tai, kad apeliantui kartu su policijos pareigūnais atvykus į eismo įvykio vietą, ji buvo pabarstyta smėliu. Akcentuoja, kad apeliantas atkreipė pareigūnų dėmesį, jog pagal ant kelio buvusias protektoriaus žymes būtų galima matyti, kad V. K. automobilis slydo, o apelianto stovėjo, tačiau pareigūnai į šias pastabas nereagavo.
2.2. Nesutinka su veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Teigia, jog pasak apelianto, iš eismo įvykio vietos jis pasišalino ne tyčia siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, o sąžiningai suklydęs. Nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį Nr. 2AT-50-303/2018.
2.2.1. Akcentuoja, kad V. K. automobilio apgadinimas mažareikšmis, kontaktas buvo nedidelis.
2.2.2. Atkreipia dėmesį, jog apeliantas neslėpė savo automobilio ar jo apgadinimų, taip pat nesislėpė pats, niekur neišvyko, o atvykus pareigūnams buvo rastas namie, nuo pat pradžių nuosekliai aiškino eismo įvykio aplinkybes.
2.2.3. Pažymi, jog M. S. ir V. K. yra kaimynai, abu žino, kur kiekvienas gyvena, todėl pasitraukimas iš eismo įvykio vietos neapsunkino apelianto suradimo ir atpažinimo.
2.2.4. Nurodo, jog pasak apelianto, jis paliko eismo įvykio vietą pagrįstai manydamas, jog jam negresia administracinė atsakomybė dėl eismo įvykio kilimo, nes šį įvykį sukėlė ir dėl jo kaltę prisiėmė pats V. K.. Akcentuojama, kad apelianto veiksmuose paliekant eismo įvykio vietą nebuvo tiesioginės tyčios, todėl nutarimo dalis, kurioje pirmosios instancijos teismas pripažino M. S. pažeidus ANK 426 straipsnio 1 dalį, laikytina nepagrįsta.
2.3. Be kita ko, įgaliotos atstovės manymu, paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams yra neproporcingas. Pažymi, jog teismas už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nepagrįstai paskyrė griežtesnę nei minimalią sankciją, tuo pačiu nurodo, kad pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį teismas neprivalėjo (o tik galėjo) skirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto atžvilgiu netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies.
2.3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantas nesukėlė pavojaus savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, nėra duomenų, kad M. S. važiavo neleistinu greičiu ar nesaugiai, automobilio apgadinimai menkaverčiai, apeliantas eismo įvykio metu buvo blaivus. Pažymi, kad M. S. nėra baustas už analogišką ar panašų nusižengimą, kas rodo, jog laikosi ANK ir KET reikalavimų.
2.3.2. Akcentuoja, kad transporto priemonės vairavimas yra reikalingas apelianto darbinei veiklai. Nurodo, jog M. S. nuo 2015 m. vykdo individualią veiklą – dengia stogus, stato karkasinius namus, pirtis, terasas, dėl darbo pobūdžio jam dažnai tenka važinėti į skirtingus Lietuvos miestus, kaimus. Pažymi, kad nuo vairavimo teisės sustabdymo dienos apeliantas yra priverstas stabdyti savo veiklą ir registruotis Užimtumo tarnyboje. Nurodo, kad gaunamos pajamos iš individualios veiklos yra vienintelė pajamų rūšis, vien sutuoktinės, dirbančios mokytoja, uždarbio pragyvenimui neužteks. Pažymi ir tai, kad jis su sutuoktine kiekvieną mėnesį turi mokėti 308 Eur įmokas už vienintelį šeimos būstą.
2.3.3. Atkreipia dėmesį į pateiktas charakteristikas, į tai, kad M. S. aktyviais veiksmais prisideda prie visuomeninės ir socialinės gerovės kūrimo.
2.3.4. Akcentuoja apelianto uošvienės L. O. Ž. sveikatos būklę (diagnozuota Parkinsono liga, podagra, kardiologiniai sutrikimai). Kaip teigiama, apeliantas yra vienintelis artimas asmuo šeimoje, kuris turi galimybę nedelsdamas automobiliu nuvežti senyvo amžiaus uošvienę į gydymo įstaigą.
2.3.5. Nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir susisiekimui, kadangi apeliantas gyvena kaimiškoje vietovėje, kur susisiekimas su Vilniumi labai ribotas, o gydymo įstaigos, maisto prekių parduotuvė, vaistinė yra Vilniuje, t. y. už 30 km nuo gyvenamosios vietos.
2.3.6. Atkreipiamas dėmesys į M. S. sveikatos problemas, susijusias su judėjimu: nustatyti stuburo juosmeninės dalies degeneraciniai pakitimai, diagnozuotas sinovitas – skysčių kaupimasis ir nuolatinis sąnario patinimas, dėl ko būtinas pastovus lankymasis pas medikus, masažo procedūros.
2.3.7. Įgaliotos atstovės įsitikinimu, šios aplinkybės pripažintinos išskirtinėmis, suteikiančioms teisę teismui skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu nustatyta ANK 423 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies nuostatose arba jos neskirti. Nurodoma ir tai, kad net neskyrus teisės vairuoti atėmimo, apeliantui vis tiek būtų taikoma griežta ir administracinės atsakomybės tikslus atitinkanti sankcija, be to, jis ir sumokėjo 1642 Eur už automobilio saugojimą policijos aikštelėje.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliota atstovė ginčija M. S. kaltę dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, teigia, jog eismo įvykis buvo padarytas dėl V. K. kaltės įvažiavus į apelianto stovintį automobilį, iš eismo įvykio vietos jis pasišalino ne tyčia siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, o sąžiningai suklydęs. Ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymo, nėra. Taip pat prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą konstatuoja, jog M. S. veiksmai kvalifikuoti teisingai ir jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, tuo pačiu ir ANK 417 straipsnio 7 dalį, jam paskirta teisinga administracinė nuobauda, tačiau suklysta nustatant administracinio poveikio priemonės terminą.
5. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
6. Visų pirma, nesutinkama su M. S. nubaudimu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, teigiama, kad tai V. K. automobiliu atsitrenkė į jo stovinčią transporto priemonę. Tuo tarpu V. K. tvirtina, jog tai M. S. vairuojamas automobilis įvažiavo į jo transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju, eismo įvykis neginčytinai buvo, tačiau eismo dalyviai skirtingai aiškina eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinti V. K. ir M. S. automobiliai, aplinkybes. Įvertinus byloje nustatytą transporto priemonių susidūrimo vietą (esant trijų metrų kelio pločiui abiem kryptimis), važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio dangos būklę, pripažinta abipusė kaltė, tai yra administracinio nusižengimo protokolai buvo surašyti abiem eismo dalyviams.
7. Apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas M. S. veiksmus, pagrįstai konstatavo ginčijamo nusižengimo sudėties požymius. Akcentuotina, jog M. S. sutiko dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių, protokolą pasirašė (b. l. 2-3). Be to, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę patvirtina vaizdo įrašas, V. K. paaiškinimas (b. l. 11) bei parodymai pirmosios instancijos teisme, tarnybinio pranešimo duomenys (b. l. 8) bei pareigūno S. B. parodymai teisme, eismo įvykio schema, su kuria abu eismo dalyviai sutiko ir pasirašė (b. l. 9), papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, jog buvo apgadintos abi transporto priemonės (b. l. 10), byloje esančios fotonuotraukos, kuriose matyti kelio danga, apgadintas automobilis (b. l. 20-23). Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad M. S. esant apsunkintam pravažiavimui (esant trijų metrų kelio pločiui abiem kryptimis), matydamas nuokalnę, kuri nepažymėta atitinkamais kelio ženklais, buvo neatidus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygos, ypač vietovės reljefą, kelio dangos būklę (slidžią) ir nespėjo sustoti, kai priešpriešiais pamatė atvažiuojantį automobilį „VW Passat“ bei su juo susidūrė, taip pažeisdamas KET 4, 5, 9, 127, 128 punktų reikalavimus. Tam tikri apelianto akcentuojami V. K. parodymų prieštaravimai (pvz., dėl eismo įvykio aplinkybių: „Toyota“ vairuotojas net nestabdė (b. l. 11), abu sustabdė ir susilietė (b. l. 125), dėl aptariamo žalos atlyginimo: „Toyota“ vairuotojas pareikalavo sumokėti už bamperį (b. l. 11), M. S. pareiškus, kad jo mašina nauja, drausta „Kasko“, jis suprato, kad turi jam sumokėti (b. l. 125)) M. S. kaltės dėl jam inkriminuotų pažeidimų nepaneigia.
8. Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pareigūnai eismo įvykio aplinkybes tyrė paviršutiniškai. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, buvo atlikti būtini tyrimo veiksmai: nubraižyta eismo įvykio schema, fotonuotraukose užfiksuoti automobilių apgadinimai, kelio danga nuotraukose matosi, įvykio aplinkybės užfiksuotos vairuotojų paaiškinimuose, atliktas M. S. blaivumo patikrinimas, atlikti kiti veiksmai. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog eismo įvykio vieta buvo pabarstyta smėliu. M. S. įsitikinimu, pagal ant kelio buvusias protektoriaus žymes būtų galima matyti, kad V. K. automobilis slydo, o apelianto automobilis stovėjo, tačiau pareigūnai į šias pastabas nereagavo. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog vaizdo įrašas patvirtina, kad ši aplinkybė pareigūnams buvo žinoma, kadangi V. K. paaiškino, jog papylė žvyro, nes buvo slidu, be to, ši aplinkybė M. S. administracinės atsakomybės nešalina.
9. Apygardos teismo vertinimu, šioje byloje jokių pagrįstų abejonių, kad M. S. po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, nekyla. Šias aplinkybes pareigūnams (tuo pačiu apylinkės ir apygardos teismams) nurodė ir pats apeliantas. Tokie duomenys užfiksuoti vyriausiojo patrulio S. B. 2021 m. vasario 7 d. tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, jog pareigūnams nuvykus į M. S. namus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, kad vakar vakare išgėrė dvi skardines alaus, o šiandien grįžęs namo išgėrė du šimtus gramų brendžio, nes buvo susinervinęs dėl eismo įvykio (b. l. 8). M. S. blaivumas buvo patikrintas alkotesteriu, 2021 m. vasario 7 d., 14 val. 38 min., nustatytas 0,92 promilės girtumas, 14 val. 58 min., nustatytas 1,05 promilės girtumas (b. l. 13). Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.
10. Administracinio nusižengimo protokole M. S., be kitų KET pažeidimų, nurodytas ir KET 221 punkto, kuris numato, jog su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Šio punkto pažeidimas konstatuotas ir skundžiamame nutarime. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, jo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad M. S. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,05 promilės girtumas. Pažymėtina, jog dėstant veikos kvalifikavimo motyvus apylinkės teismo nutarime konstatuojama, jog M. S., vartodamas alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, pažeidė KET 221 punktą (KET 14 punktas, kuris be kita ko, numato draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutarime M. S. nebuvo inkriminuotas). Šis netikslumas vertinamas rašymo apsirikimu, apygardos teismo ištaisomas, nustatant, kad M. S. alkoholinius gėrimus vartojo po 2021 m. vasario 7 d., apie 13.22 val., eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Patikslinus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis nepasunkinama, veikos kvalifikavimas nesikeičia. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pirmosios instancijos teisme gynėsi nuo jam administraciniame protokole suformuluoto kaltinimo (be kita ko, dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio), apeliaciniame skunde išdėstyta analogiška pozicija, todėl vertinama, jog minėtas apsirikimas M. S. įstatymo garantuojamų procesinių teisių žinoti, kuo yra kaltinamas ir nuo to kaltinimo gintis, esmingai nepažeidė.
11. Skunde nesutinkama ir su apelianto nubaudimu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Neginčijamas faktas, kad apeliantas po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau teigiama, jog jis iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, o sąžiningai suklydęs. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai paneigiami byloje esančiais duomenimis ir laikytini siekiu švelninti savo atsakomybę. Apygardos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė administracinės atsakomybėn patraukto asmens kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo.
12. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kaip matyti iš nustatyto teisinio reguliavimo, straipsnio dispozicija numato, jog atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos traukiamas su eismo įvykiu susijęs vairuotojas. Ginčo dėl to, kad eismo įvykio metu automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo būtent M. S., byloje nėra. Vaizdo įrašo duomenimis, V. K. žmona atpažino M. S. kaip vairuotoją, kitą eismo įvykio dalyvį. Tai, kad įvyko eismo įvykis, neneigia ir pats apeliantas, tik nurodo, jog dėl susidūrimo jis nekaltas. Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad buvo apgadintos abi transporto priemonės. Eismo įvykio metu automobiliui „Toyota“ (vairuotojas – M. S.), buvo apgadintas priekinis bamperis, automobiliui „Volkswagen Passat“ (vairuotojas – V. K.) apgadintas priekinis bamperis, valstybinių numerių laikiklis, valstybinio numerio ženklas (b. l. 10). M. S. teigimu, po eismo įvykio rodė V. K. atsiradusius apgadinimus. Taip pat nurodė, jog V. K. siūlė apeliantui atlyginti padarytą žalą dėl jo apgadinto automobilio ir sumokėti 40 Eur, tačiau apeliantas apgadinimus vertimo kaip menkaverčius, jo teigimu, automobilis buvo draustas „Kasko“ draudimu. Šie duomenys patvirtina, kad apeliantas suvokė, jog eismo įvykis buvo, jo metu buvo apgadinti automobiliai.
13. KET 220 punktas numato su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių pareigą įvykus eismo įvykiui (jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus), jei su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą – užpildyti eismo įvykio deklaraciją ar aprašyti eismo įvykį ir nubraižyti jo schemą paprastame popieriaus lape, nesutariant dėl eismo įvykio aplinkybių – kviesti policiją į eismo įvykio vietą. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad nurodyto KET punkto reikalavimai nebuvo įvykdyti. Eismo įvykio dalyviams dėl įvykio aplinkybių nesusitarus, M. S. policijos nekvietė, deklaracijos neužpildė, priešingai, iš eismo įvykio pasišalino. Apygardos teismas vertina, kad paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai dėl pasitraukimo priežasties yra prieštaringi. Paaiškinime M. S. nurodė, kad automobilis jam buvo apgadintas, kad jam padaryta didesnė nei 40 Eur (kuriuos, kaip teigia, jam siūlė V. K.) žala, tačiau nurodė ir tai, kad kitas vairuotojas neigė savo kaltę, su juo ir anksčiau buvo konfliktas dėl šiukšlių išmetimo prie konteinerių, pats nuvažiavo namo, nes suprato, kad susitarti neįmanoma (b. l. 12), tuo tarpu pirmosios instancijos teisme aiškino, kad paklausus, ką daro po įvykio, jam pasiūlė 40 Eur, ką traktuoja kaip kaltės pripažinimą, diskutavo dėl policijos, bet jis nematė įvykio, nes žalos nebuvo, todėl išvažiavo (b. l. 78). Apibendrinus, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais, susitarimo dėl eismo įvykio aplinkybių su kitu vairuotoju pasiekta nebuvo, todėl iš eismo įvykio vietos jis pasitraukė pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus. Skunde nurodomos aplinkybės, kad M. S. nebandė išvengti atsakomybės, sąžiningai klydo, nagrinėjamu atveju nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo tyčios buvimo. M. S. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.
14. Apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartimi Nr. 2AT-50-303/2018. Atkreiptinas dėmesys, jog šia nutartimi, priešingai, nei traktuojama skunde, padaryta išvada apie įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, netinkamą atsakomybės klausimo išnagrinėjimą, panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarimas ir paliktas galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimas, kuriuo V. P. nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.
15. Apeliaciniame skunde pateikiamas alternatyvus prašymas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą neskirti apeliantui administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas skirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalyje, arba netaikyti šios priemonės. Prašymas netenkinamas.
16. ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Pagal ANK 426 straipsnio 7 dalies nuostatas, už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.
17. Skundžiamu nutarimu M. S. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį nubaustas 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieniems metams, be transporto priemonės – automobilio „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo; pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 600 Eur bauda su teisės vairuoti atėmimu vieniems metams, be transporto priemonės – automobilio „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį – 10 Eur bauda. M. S. paskirta galutinė 1200 Eur bauda su teisės vairuoti atėmimu dvejiems metams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieniems metams ir šešiems mėnesiams, be transporto priemonės – automobilio „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgė į padarytų nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, į nustatytą neblaivumo laipsnį po eismo įvykio, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (ne kartą baustas už KET pažeidimus, daugiausia už greičio viršijimą), darė išvadą, kad M. S. skirtina minimali sankcijose numatyta piniginė nuobauda. Skunde ginčijamas tik administracinio poveikio priemonės paskyrimas, jos dydis.
18. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas administracinio poveikio priemonės už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą paskyrimą motyvavo atsižvelgdamas į M. S. asmenybę (už analogišką nusižengimą nebuvo baustas), į eismo įvykio aplinkybes, į tai, kad transporto priemonė apgadinta nežymiai, į paties asmens prašymą ir sutikimą, kad jam būtų skirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, skyrė šią poveikio priemonę, nustatydamas minimalų terminą. Spręsdamas dėl būtinumo skirti administracinio poveikio priemonę už nusižengimus, numatytus tiek ANK 423 straipsnio 3 dalyje, tiek 426 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas vertino, jog M. S. vairuodamas transporto priemonę sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, eismo saugumui, savo veiksmais nors nežymiai, tačiau apgadino tiek savo, tiek ir kitą automobilį, darė išvadą, jog administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti būtina skirti ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą skundžiamu nutarimu M. S. taip pat paskirtas minimalios trukmės specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų motyvuodamas tuo, jog M. S. kaltės nepripažino, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, savo veiksmų jis nevertina kritiškai, o atvirkščiai, juos pateisina, o aplinkybės, kad transporto priemonių vairavimas yra susijęs su darbine veikla, pragyvenimo šaltiniu, finansinių įsipareigojimų vykdymu, vizitais pas gydytojus, nėra išimtinės. Vertintina, jog pirmosios instancijos teismo argumentai dėl administracinio poveikio priemonės paskyrimo būtinumo bei jos dydžio yra pagrįsti. Apeliaciniame skunde nurodomos šeimyninės, darbinės, sveikatos aplinkybės yra svarbios, tačiau nesudaro pagrindo asmeniui skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatyme. Tai yra įprastos, dažną asmenį apibūdinančios aplinkybės, todėl jų buvimas savaime negali lemti švelnesnės nei įstatymo sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymo. Tokia aplinkybe nepripažintinas ir sumokėjimas už automobilio saugojimą policijos aikštelėje. Skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo dar labiau trumpinti administracinio poveikio priemonių termino ar jų neskirti.
19. Apygardos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarime dėstomais administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės paskyrimo motyvais, vis tik atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas šios poveikio priemonės terminą už nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnyje 3 dalyje, nurodė neteisingai – nesivadovaudamas ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskyrė trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą, nei numatyta ANK 423 straipsnio 4 dalyje – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieniems metams (ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta – nuo vienų metų šešių mėnesių).
20. ANK 38 straipsnyje reglamentuojamas administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus. Šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda šiame skyriuje nustatyta tvarka skiriamos viena arba kelios administracinio poveikio priemonės, numatytos už bet kurį iš padarytų administracinių nusižengimų. Jei už padarytus administracinius nusižengimus šio kodekso straipsniuose ar straipsnio dalyse numatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
21. Skundas paduotas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotos atstovės, todėl apygardos teismas negali pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties (ANK 652 straipsnio 2 dalis). Nustačius minėtas aplinkybes, iš naujo spręstinas galutinės nuobaudos M. S. paskyrimo klausimas, galutinė nuobauda M. S. skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
22. Skundu prašoma M. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas – 800 Eur advokato paslaugoms apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti apeliantui jų atlyginimą. Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021) teismui konstatavus, jog asmens veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, toks asmuo turi teisę į advokatui sumokėtų išlaidų atlyginimą. Įvertinus skundo nagrinėjimo rezultatą – administracinio nusižengimo teisena nėra nutraukiama, pagrindo priteisti iš valstybės išlaidas advokato paslaugoms apmokėti skundą nagrinėjantis teismas nenustato.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a:
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2021 m. birželio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir pakeisti paskirtą galutinę administracinę nuobaudą:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, M. S. paskirti galutinę vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų (1200 Eur) baudą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieniems metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Nijolė Žimkienė