Administracinė byla Nr. eI-2734-609/2022
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02619-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1;
55.1.3; 57.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 24 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei J. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės J. R. (toliau – ir atsakovės) jai priteisti 48,78 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Pareiškėja nurodo, kad ji koncesijos sutarties pagrindu atlieka atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, atliekų tvarkymo ir vietinės rinkliavos administravimo funkcijas Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje. Nurodo, kad atsakovė, būdamas nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjusi 48,78 Eur vietinės rinkliavos.
Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Pareiškėjai ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 4, 7 dalys).
Prašymas tenkintinas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.
Šilalės rajono savivaldybės taryba 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T1-153 patvirtino Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai; su vėlesniais pakeitimais). Pagal Nuostatų 5.7 papunktį, pareiškėja Koncesijos sutarties pagrindu, teisės aktų nustatyta tvarka Šilalės rajono savivaldybės pavedimu atlieka atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, atliekų tvarkymo ir vietinės rinkliavos administravimo funkcijas Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje. Pareiškėja apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydžius, organizuoja ir vykdo vietinės rinkliavos surinkimą (Nuostatų 20, 30 p.) Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavą (Nuostatų 5.4 p.). Vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus Savivaldybės teritorijoje, ir visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę ir kitokią veiklą Savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 29 p.) Vietinės rinkliavos dydžiai susideda iš dviejų kintamųjų – pastoviosios (nustatoma visiems savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams arba nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, arba nekilnojamojo turto naudotojams, arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme) ir kintamosios (nustatoma savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams arba nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, arba nekilnojamojo turto naudotojams, arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme) (Nuostatų 22 p.). Metinis vietinės rinkliavos dydis nustatomas šių Nuostatų priede nurodytą dydį (konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai) padauginus iš nekilnojamojo turto apmokestinamo bendrojo ploto arba iš nekilnojamojo turto objektų skaičiaus (garažų ir sodų paskirties objektams, netinkantiems naudoti objektams) arba iš nekilnojamame turte gyvenančių gyventojų skaičiaus (gyvenamosios paskirties objektams vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji) (Nuostatų 25 p.). Maksimalus apmokestinamas gyvenamosios paskirties objekto plotas yra 100 kv. m bendro ploto, o gyvenamąją vietą deklaravusiam vienam fiziniam asmeniui – 50 kv. m ir 70 kv. m gyvenamąją vietą deklaravusiems dviem fiziniams asmenims (Nuostatų 26 p.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT), aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010).
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog atsakovė ginčo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto objekto - buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl Nuostatų prasme ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą.
Iš pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą ir vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, jog atsakovei už ginčo laikotarpį mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas taikant Nuostatuose nustatytus rinkliavos dydžius ir sudaro 48,78 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ginčo rinkliavą sumokėjo arba nustatyta tvarka kreipėsi dėl vietinės rinkliavos sumažinimo, taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo laikotarpiu atliekos nebuvo sukuriamos ir jos nebuvo šalinamos per atliekų tvarkymo sistemą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai.
Minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis).
Kadangi nustatyta, jog už ginčo laikotarpį atsakovė prievolės mokėti vietinę rinkliavą nėra įvykdžiusi, 48,78 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma pareiškėjai priteistina.
Pareiškėja prašo iš atsakovo jai priteisti 5,20 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143–375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Vertinant pareiškėjos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, teismas atsižvelgia į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos skyrius, administracijoje dirba juristas (duomenys iš pareiškėjos interneto svetainės https://uabtratc.lt/kontaktai/). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Be kita ko, pareiškėja taip pat nenurodė, kad buvo susiklosčiusi kitokia išskirtinė padėtis, objektyviai lėmusi poreikį kreiptis į advokatų profesinę bendriją. Pažymėtina, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas V skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėja galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodama vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362. Be to, pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 6 dalį, dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo gali būti kreipiamasi į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų, prašymas priteisti 5,20 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti netenkinamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės J. R. 48,78 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus ir 78 centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“.
Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėja Eglė Kiaurakytė