Civilinė byla Nr. e2A-625-467/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01284-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 3.3.1.20
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Agnės Tikniūtės, Žilvino Terebeizos ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Luxe Pools“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Poliplastas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Luxe Pools“ dėl skolos ir pavėluotų mokėjimo palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - ir UAB) „Poliplastas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, kuriuo prašė iš atsakovės UAB „Luxe Pools“ ieškovės naudai priteisti 100 648,25 Eur skolą (98 255,95 Eur skolos ir 2 392,30 Eur palūkanų), 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 2 d. iki 2021 m. liepos 16 d. atsakovė pirko iš ieškovės gaminius (stiklo pluošto baseinus) pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Prekių kaina ir apmokėjimo sąlygos yra užfiksuotos sąskaitose faktūrose (sąskaita turi būti apmokėta per 30 dienų nuo pateikimo momento). Atsakovė už prekes neatsiskaitė ir liko skolinga 98 255,95 Eur.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, 2021 m. lapkričio 11 dienai UAB „Luxe Pools“ buvo apskaičiuota 2 323,88 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanų suma.
4. Ieškovė papildomai atsakovei 2021 m. rugsėjo 15 d. pateikė rašytinį reikalavimą dėl skolos ir palūkanų sumokėjimo, tačiau atsakovė su ieškove neatsiskaitė. Ieškovė paaiškino, kad prekių perdavimas atsakovei užfiksuotas prekių priėmimo–perdavimo aktais (pakrovimo lapuose). Prekių pakrovimo data sutampa su PVM sąskaitos faktūros išrašymo data, t. y. sąskaita faktūra išrašoma prekių perdavimo momentu. Pažymėjo, kad abi sutarties šalys yra profesionalūs verslininkai, prekės pagal neapmokėtas sąskaitas faktūras buvo įsigyjamos atsakovės verslo poreikiams tenkinti.
5. Reikalavimas dėl skolos priteisimo yra kildinamas iš aiškiai ieškinyje nurodytų ir išvardintų sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu atsakovei buvo parduotos sąskaitose faktūrose nurodytos prekės – baseinai. Atsakovė nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kad ieškinio pagrindą sudarančių sąskaitų faktūrų pagrindu atsakovei perduotos prekės būtų buvusios nekokybiškos; taip pat nėra pateikta jokių įrodymų ar paaiškinimų, pagrindžiančių apskritai kokių nors pretenzijų, susijusių su ieškinio pagrindą sudarančių prekių tiekimu atsakovei, aplinkybėmis.
6. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė nepateikė jokių pastabų ar prieštaravimų dėl ieškinyje pateikto neapmokėtų sąskaitų faktūrų sąrašo, taip pat nurodytų atsiskaitymo už patiektas prekes terminų, kainų. Atsakovė pripažįsta faktą dėl 98 255,69 Eur skolos už faktiškai patiektas prekes egzistavimo, taip pat nekeliamas klausimas ir dėl sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminų teisingumo, kas papildomai patvirtina ieškinio pagrįstumą. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ieškinio pagrindą sudarančios prekės buvo patiektos ne laiku, o vėluojant.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3213-640/2021 ieškinys tenkintas ir ieškovės UAB „Poliplastas“ naudai iš atsakovės UAB „Luxe Pools“ priteista 98 255,95 Eur skolos bei 2 392,30 Eur palūkanų, taip pat 6 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (100 648,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 865 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 7 d. galutiniu sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nustatė, kad ginčo dalyką sudaro atsakovės skola už laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 2 d. iki 2021 m. liepos 16 d. išrašytas sąskaitas faktūras ir pagal jas atsakovei patiektas prekes (stiklo pluošto baseinus). Atsakovė aplinkybę, kad baseinų gamyba pradėjo vėluoti ir dėl to atsakovė buvo priversta atšaukinėti užsakymus bei patyrė nuostolių, grindžia tuo, jog ieškovė yra nepagaminusi 2021 m. pradžioje pateiktų užsakymų. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės nurodyti užsakymai, kurie buvo atšaukti, nėra susiję su ginčo pagrindą sudarančiais baseinais bei jų užsakymu nuo 2021 m. birželio 2 d. iki 2021 m. liepos 16 d. Be to, iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų ir pakrovimo lapų nustatyta, kad atsakovė ginčo pagrindą sudarančius baseinus priėmė bei parašu patvirtino, jog neturi jokių pretenzijų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pareiškusi pastabų dėl vėlavimo pagaminti ar pateikti ginčo prekes, nepateikė jokių pretenzijų ar pastabų dėl sąskaitose faktūrose nurodytų atsiskaitymo už prekes terminų. Taigi, atsakovei nepateikus jokių įrodymų, kad ieškinio pagrindą sudarančios prekės buvo patiektos ne laiku, vėluojant, teismas nesutiko su atsakove, jog ieškovė nesilaikė įprastų baseinų gamybos terminų.
9. Teismas nurodė, kad atsakovės pateiktoje lentelėje, kurioje išvardinti ieškovės pagamintų baseinų defektai, paskutinė UAB „Poliplastas“ sąskaitos faktūros išrašymo data yra 2020 m. kovo 9 d., o ginčo pagrindą sudarančių prekių sąskaitos faktūros išrašytos laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 2 d. iki 2021 m. liepos 16 d. Taigi, atsakovė nepateikė duomenų dėl būtent ginčo pagrindą sudarančių prekių, kurios buvo tiekiamos laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 2 d. iki 2021 m. liepos 16 d, netinkamos kokybės. Priešingai, iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų ir pakrovimo lapų matyti, kad atsakovė, priimdama ginčo prekes, patvirtino, jog prekės yra kokybiškos ir atsakovė joms pretenzijų nei dėl kiekio, nei dėl kokybės neturi. Todėl nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove už perduotus gaminius, ieškovei iš atsakovės priteista likusi pagal PVM sąskaitas faktūras neapmokėta 98 255,95 Eur suma.
10. Teismo vertinimu, aplinkybės, susijusios su atsakovės pareikštais ieškiniais dėl registruoto dizaino ginčijimo, nesąžiningos konkurencijos, kitos teisinės pretenzijos, reiškiamos dėl byloje nedalyvaujančių asmenų veiklos, vertintinos kaip aplinkybės visiškai nesusijusios su nagrinėjama byla ir ginčo dalyku. Atsakovė nenurodė, kaip nurodomos bylos yra susijusios ar gali būti susijusios su atsakovės įsiskolinimu už ieškovės patiektas prekes.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė UAB „Luxe Pools“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3213-640/2021, 2022 m. vasario 7 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1360-640/2022 ir ieškovės UAB „Poliplastas“ ieškinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Šalys buvo susitarusios dėl atsiskaitymo už pagamintus baseinus tvarkos: šalių susitarimu atsakovės atsiskaitymams taikyta vadinamoji 100 000 Eur kredito linija; atsakovė visą laiką šio susitarimo laikėsi, o ieškovė vienašališkai ir nepagrįstai jį pakeitė. Net ir tuo atveju, jei būtų laikoma, kad vienašalis susitarimo dėl kredito linijos dydžio pakeitimas yra teisėtas ir atsakovės mokėjimo prievolės ieškovei vykdymas buvo pradelstas (bet kuriuo atveju, ne ieškovės nurodoma suma, o suma, viršijančia 50 000 Eur kredito liniją), atsakovė turėjo teisę sustabdyti mokėjimo prievolės vykdymą.
11.2. Šalis saisto ilgamečiai prievoliniai santykiai, susiję su baseinų tiekimu. Tokio pobūdžio santykiai negali būti vertinami niekaip kitaip kaip dvišalė prievolė, kurioje ieškovė ir atsakovė turi tarpusavio priešpriešinius reikalavimus. Tais atvejais, kai santykiai yra ne vienkartiniai, o ilgalaikiai, priešpriešiniai reikalavimai gali kilti ir iš konkretaus prievolės vykdymo epizodo ir bendrai iš visos prievolės. Esant ilgalaikiams didmeninio pirkimo–pardavimo santykiams, šalių teisės ir pareigos yra susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą kaip teisių gynimo būdą galima pateisinti. Tą patvirtina ieškovės raštas, kuriame ji nurodo, kad stabdys baseinų tiekimą, jei įsiskolinimas viršys ieškovės nurodytą sumą. Lygiai taip pat atsakovė turi teisę stabdyti atsiskaitymo už produkciją prievolės vykdymą, jei pagaminta produkcija neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėja nesiima jokių priemonių kokybei taisyti.
11.3. Prievolės vykdymo sustabdymas yra visiškai adekvatus ieškovės neįvykdytai sutarties daliai – atsakovės preliminariu skaičiavimu reikalavimų dėl baseinų defektų suma viršija 400 000 Eur, o priešieškiniu pareikštas reikalavimas dėl 145 696,40 Eur. Atsakovė šia teise naudojasi sąžiningai ir turėdama aiškiai pagrįstą reikalavimo teisę bei reaguodama į tai, kad ieškovė, nepaisant nevienkartinio kreipimosi, jokių veiksmų dėl baseinų defektų taisymo nesiėmė.
11.4. Ieškovė, nesilaikydama savo vienašališkai nustatyto atsiskaitymo sąlygų pakeitimo, be to, nesąžiningai naudodamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytu dokumentiniu procesu, nutylėdama reikšmingas bylai aplinkybes, pateikė reikalavimą, kuris remiasi vienu ilgalaikio bendradarbiavimo epizodu, o teismas, pasiremdamas formaliu argumentu, kad atsakovės nurodyti atsikirtimai dėl baseinų kokybės, nesusiję su PVM sąskaitomis faktūromis, dėl kurių apmokėjimo pareikštas ieškinys, neatsižvelgęs į atsakovės rašytinių prieštaravimų argumentus ir kartu su jais pateiktus įrodymus, neįvertino šalių tarpusavio prievolių turinio ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.
11.5. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino šalių tarpusavio santykių pobūdį, netinkamai taikė prievolių vykdymo sustabdymą reglamentuojantį teisinį reguliavimą ir jo taikymo praktiką, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
11.6. Be to, nors atsakovė 2022 m. sausio 20 d. pateikė priešieškinį ieškovei dėl prievolių netinkamo vykdymo ir tokiu nevykdymu padarytos žalos atlyginimo, kuriame pareiškė reikalavimus kompensuoti ieškovės pagamintų ir parduotų baseinų defektus, 2022 m. vasario 7 d. nutartimi teismas, remdamasis formaliu argumentu, kad priešieškinis buvo pateiktas per vėlai, nepagrįstai priešieškinį priimti atsisakė.
12. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Poliplastas“ prašo atmesti atsakovės UAB „Luxe Pools“ apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
12.1. Apeliantė nepateikia jokių argumentų ar įrodymų dėl to, kad ieškinio pagrindą sudarančių sąskaitų faktūrų pagrindu atsakovei perduotos prekės būtų buvusios nekokybiškos; taip pat nėra pateikta jokių įrodymų ar paaiškinimų, pagrindžiančių kokių nors pretenzijų, susijusių su ieškinio pagrindą sudarančių prekių tiekimo atsakovei aplinkybėmis.
12.2. Prekių priėmimo–perdavimo aktai yra įrodymas, kad atsakovė priėmė ginčo prekes ir jas priimdama patvirtino, jog neturi pretenzijų nei dėl prekių kiekio, nei kokybės, nei sąskaitose nurodytų atsiskaitymo už prekes sąlygų, atsiskaitymo termino. Atsakovė yra verslininkė, kaip pati nurodo, didmeninės pirkimo–pardavimo sutarties šalis, todėl turėtų suprasti sąskaitose faktūrose nurodytų sąskaitos apmokėjimo terminų reikšmę ir tikslą – aiškiai ir nedviprasmiškai informuoti prekes įsigyjančią šalį apie tai, per kiek laiko turi būti sumokėta perkamų prekių kaina.
12.3. Atsakovės apeliaciniame skunde visiškai pripažįstamas faktas dėl 98 255,69 Eur skolos už faktiškai patiektas prekes egzistavimo, taip pat nekeliama jokių klausimų ir dėl ginčo sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminų teisingumo, pradelstų mokėjimų palūkanų skaičiavimo, todėl šiuo atveju nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai nustatė bylos nagrinėjimui aktualias faktines aplinkybes.
12.4. Prekinis kreditas nėra ir negali būti aiškinamas kaip teisė apskritai nemokėti už prekes ar teisė nesilaikyti sąskaitose faktūrose nustatytų mokėjimo terminų – prekinis kreditas yra maksimali kreditoriaus toleruotina skolininko nepradelsto įsiskolinimo už patiektas prekes suma, kuriai esant dar gali būti priimami ir vykdomi nauji užsakymai. Prekinis kreditas nėra nei leidimas nemokėti už prekes, nei leidimas nesilaikyti sąskaitose faktūrose nustatytų mokėjimo terminų. Kadangi byloje vyksta ginčas tik dėl atsakovės įsiskolinimo pagal ieškinyje nurodytas sąskaitas faktūras ir konkrečiai už pagal ginčo sąskaitas faktūras pateiktas prekes, atsakovės argumentai dėl prekinio kredito egzistavimo ir jo sumos sumažinimo iki 50 000 Eur, vertintini kaip visiškai nesusiję su bylos dalyku ir atsakovės pareiga atsiskaityti už faktiškai patiektas prekes.
12.5. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nepateikė jokių papildomų įrodymų ar informacijos, kad ginčo pagrindą sudarančių sąskaitų faktūrų pagrindu pateiktos prekės būtų buvusios nekokybiškos ar pateiktos ne laiku.
12.6. Tarp šalių yra susiklostę didmeninio tiekimo ir pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, o ne rangos teisiniai santykiai. Atsakovė nepateikė jokių argumentų ir paaiškinimų, kodėl teigia, kad tarp šalių galėjo susidaryti ir rangos teisiniai santykiai, jeigu ieškovė neatlieka jokių rangos ar jiems artimų darbų – ieškovė parduoda prekes atsakovei, kurias atsakovė atsiima ieškovės sandėlyje pasirašydama priėmimo–perdavimo aktą, jas pasikrauna ir išsigabena. Ieškovė neteikia jokių paslaugų atsakovei ir neatlieka jokių rangos darbų. Dėl nurodyto, atsakovės argumentai dėl teisės stabdyti mokėjimo prievolės vykdymą remiantis rangos teisiniams santykiams taikytina teismų praktika ir teisiniu reglamentavimu, vertinti kaip nepagrįsti.
12.7. Atsakovės teiktas priešieškinis nėra susijęs su ginčo sąskaitų faktūrų pagrindu pateiktų prekių kokybe ar trūkumais, priešieškinio reikalavimai neturi jokio aiškaus tiesioginio ryšio su ginčo dalyku, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti priešieškinį. Nors atsakovė turi teisę priešieškinį pateikti įprastine tvarka atskiroje byloje, tačiau po to, kai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti priešieškinį, atsakovė ieškinio įprastine civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka taip ir nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo
14. Byloje nustatyta, kad ieškovė pagal atsakovės užsakymus parduoda stiklo pluošto baseinus. Tarp šalių atskira sutartis raštu nebuvo sudaryta; atsakovė pirko iš ieškovės gaminius (stiklo pluošto baseinus) pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo fiksuojama ir prekių kaina, ir apmokėjimo sąlygos.
15. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 2 d. iki 2021 m. liepos 16 d. atsakovei išrašė ir pateikė apmokėjimui dvylika PVM sąskaitų faktūrų: Nr. LAPE 3362 sumai 5 668,85 Eur, Nr. LAPE 3375 sumai 14 154,58 Eur, Nr. LAPE 3377 sumai 11 603,90 Eur, Nr. LAPE 3381 sumai 10 697,61 Eur, Nr. LAPE 3386 sumai 16 845,62 Eur, Nr. LAPE 3387 sumai 8 338,11 Eur, Nr. LAPE 3395 sumai 3 478,75 Eur, Nr. LAPE 3397 sumai 6 152,85 Eur, Nr. LAPE 3399 sumai 3 388 Eur, Nr. LAPE 3402 sumai 6 029,43 Eur, Nr. LAPE 3403 sumai 7 400,36 Eur ir Nr. LAPE 3422 sumai 5 760 Eur; iš viso sąskaitos faktūros išrašytos bendrai 99 518,06 Eur sumai. PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad atsakovė sąskaitas turi būti apmokėti per 30 dienų nuo pateikimo momento. Bylos duomenys (pakrovimo lapai) patvirtina, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės buvo perduotos atsakovei UAB „Luxe Pools“. Likusi neapmokėta suma pagal išrašytas sąskaitas faktūras sudaro 98 255,95 Eur.
16. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 15 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškovės ieškinį ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 98 255,95 Eur skolos bei 2 392,30 Eur palūkanų. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 7 d. galutiniu sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, nepaisydamas į bylą pateiktų įrodymų, pagrindžiančių tiek ieškovės ir atsakovės susitarimo dėl atsiskaitymo sąlygų turinį, tiek atsakovės teisę sustabdyti mokėjimo prievolės įvykdymą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Taigi, pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas skundžiamas visa apimtimi.
Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo
17. Pažymėtina, kad šalys nebuvo sudarę rašytinės sutarties dėl tarpusavio teisinių santykių. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad šalis siejo mišrūs rangos – didmeninio pirkimo–pardavimo santykiai. Tuo tarpu ieškovė laikosi pozicijos, jog tarp šalių susiklostė didmeninio pirkimo–pardavimo (tiekimo) teisiniai santykiai. Taigi, iš esmės abi šalys pripažįsta, kad jas sieja didmeninio pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, tačiau nesutaria dėl galbūt kitų tarpusavio santykių kvalifikacijos.
18. Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui.
19. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.306 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutarties dalyku gali būti neišimti iš apyvartos daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, vertybiniai popieriai ir kitokie daiktai bei turtinės teisės. Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku taip pat gali būti prieauglis, derlius ir kiti atsirandantys daiktai (CK 6.306 straipsnio 2 dalis). Pirkimo–pardavimo sutarties dalykas gali būti apibūdintas tiek pagal individualius požymius, tiek pagal rūšį (CK 6.306 straipsnio 3 dalis).
20. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013; kt.). Kvalifikuojant sutartį būtina išsiaiškinti šalių sudarytos sutarties esmę ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019).
21. Vienas iš kriterijų, pagal kuriuos pirkimo–pardavimo sutartys atribojamos nuo rangos, įtvirtintas CK 6.645 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė, palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte, yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-887/2003; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010).
22. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, parduodamos produkcijos suformavime tikėtina labiau dominavo žaliavų bei kitų komponentų kaina, o ne darbų kaina; kitų duomenų, reikšmingų santykius kvalifikuoti rangos santykiais, atsakovė neatskleidė. Be to, pagamintas prekes ieškovė perdavė atsakovei, pati jų nemontavo. Vien tai, kad prekės dar nebuvo pagamintos (t. y. jas gamino ieškovė), nesudaro pagrindo šalių santykius pripažinti tik rangos santykiais, kadangi pagal CK 6.306 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutarties dalyku gali būti ne tik daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi, bet ir tie, kurie gali būti sukurti.
23. Iš kitos pusės, sutiktina ir su tuo, kad šalių sutartiniai santykiai ilguoju periodu galbūt turi ir rangos sutarties bruožų, kadangi, pasak atsakovės, ieškovė baseinus gamino pagal atsakovės brėžinius ir užsakymus. Tai rodo ir kiti tarp šalių vykstantys teisminiai ginčai pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (dėl registruoto dizaino, nesąžiningos konkurencijos, kitos teisinės pretenzijos, reiškiamos dėl byloje nedalyvaujančių asmenų veiklos). Visgi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, susijęs su per konkretų laikotarpį ieškovo pateikta ir atsakovės priimta produkcija, t. y. atsiskaitymu už ją, o ne šios produkcijos trūkumais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo klausimo tinkamam išsprendimui taikytinos pirkimo–pardavimo (didmeninio pirkimo–pardavimo) sutarties nuostatos.
Dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove
24. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad atsakovė pagal ieškinyje nurodytas sąskaitas faktūras ginčo laikotarpiu (nuo 2021 m. birželio 2 d. iki 2021 m. liepos 16 d.) gavo (priėmė) ieškovės pagamintus baseinus ir kad už šią produkciją atsakovės įsiskolinimas ieškovei sudaro 98 255,95 Eur. Tačiau, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovės ir atsakovės susitarimo sąlygų, aplinkybių, kad ieškovė vėlavo pagaminti baseinus, o pagaminti baseinai buvo su trūkumais, dėl ko atsakovė turėjo teisę sustabdyti mokėjimo prievolės įvykdymą. Tokių apeliacinio skundo argumentų kontekste ir įvertintina, dėl ko konkrečiai šalys buvo susitarusios ir kokie bylos duomenys patvirtina šių susitarimų vykdymą arba, priešingai, nevykdymą.
25. Atlikus byloje esančių įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Pirkimas–pardavimas yra viena iš sutarčių rūšių, sandoris, kurio sudarymo bei galiojimo ypatumus nustato bendrosios sandorių sudarymo bei galiojimo taisyklės (CK 1.63–1.96 straipsniai), bendrosios prievolių teisės bei sutarčių teisės normos (CK 6.1–6.65 straipsniai, 6.154–6.228 straipsniai), taip pat bendrosios pirkimo–pardavimo sutarties ypatumus reglamentuojančios nuostatos (CK 6.305–6.349 straipsniai). Atskiroms pirkimo–pardavimo sutarties rūšims gali būti taikomos specialios CK taisyklės (CK 6.350–6.431 straipsniai). CK normos nenustato specialių pirkimo–pardavimo sutarties reikalavimų tarp juridinių asmenų sudaromai prekių pirkimo–pardavimo sutarčiai. Pagal didmeninio pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja nustatytu laiku perduoti savo pagamintus ar įsigytus daiktus pirkėjui nuosavybės teise (patikėjimo teise) pastarojo verslo poreikiams ar kitokiems su asmeniniais, šeimos ar namų ūkio poreikiais nesusijusiems poreikiams tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą (CK 6.371 straipsnis).
26. Byloje nustatyta, kad šalis pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai siejo dar iki ginčo laikotarpio, t. y. tarp šalių vyko ilgalaikis bendradarbiavimas. Šalys buvo susitarę ir dėl leistino įsiskolinimo už ieškovės pateiktą produkciją, kuris iki 2021 m. birželio 2 d. buvo 100 000 Eur, o po 2021 m. birželio 2 d. – sumažėjo iki 50 000 Eur. Nors atsakovė nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės dėl leistino įsiskolinimo ir jo įtakos šalių ginčui, tačiau nei prieštaravimuose, nei apeliaciniame skunde neįrodinėja, jog ieškinio pateikimo metu ieškovė neturėjo teisės reikalauti sumokėti 98 255,95 Eur skolą, t. y., kad ieškovės nurodomų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs ar faktinis atsakovės įsiskolinimas buvo kitoks, ar jis viršijo leidžiamą įsiskolinimo dydį ir pan.
27. Šioje vietoje pažymėtina, kad šalys skirtingai traktuoja šalių susitarimą dėl leistino įsiskolinimo. Atsakovė nurodo, kad ši sąlyga reiškia maksimalų priimtiną įsiskolinimą už ieškovės pagamintą produkciją, kurio vertė 100 000 Eur (vėliau 50 000 Eur), t. y. atsakovė ieškovei sumoka perviršio sumą po to, kai atsakovės patiektų užsakymų vertė viršija 100 000 Eur. Tuo tarpu ieškovė laiko, kad prekinis kreditas nėra ir negali būti aiškinamas kaip teisė apskritai nemokėti už prekes ar teisė nesilaikyti sąskaitose faktūrose nustatytų mokėjimo terminų – prekinis kreditas yra maksimali kreditoriaus toleruotina skolininko nepradelsto įsiskolinimo už patiektas prekes suma, kuriai esant dar gali būti priimami ir vykdomi nauji užsakymai. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų apeliacinės instancijos teismui vertinti, kurios šalies pateiktas išaiškinimas iš tiesų atitiko tikrąją šalių valią bei realiai buvo vykdomas. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, susijusios su leistinu įsiskolinimu ar jo sumos sumažinimu, nėra tiesiogiai susijusios su ginčo dalyku, atsakovės įsiskolinimo pagal ginčo sąskaitas faktūras suma, pačiu skolos faktu, bei atsakovės prievole sumokėti įsiskolinimą, kadangi, kaip jau nurodyta aukščiau, atsakovė neginčijo fakto, jog ieškinio pateikimo metu ieškovė turėjo galiojančią reikalavimo teisę pagal išvardintas PVM sąskaitas faktūras. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė vienašališkai 2021 m. birželio 2 d. sumažino leistino įsiskolinimo dydį taip pat nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi atsakovė neįrodinėjo, jog su tokiu sutartinių santykių modifikavimu ji nesutiko ar kad toks pakeitimas iš esmės apsunkino atsakovės, kaip vienos iš sandorio šalies, padėtį.
28. Kaip minėta, nesutikimą mokėti ieškinyje nurodytą skolą ieškovei už jos patiektą produkciją (baseinus) atsakovė grindžia ir tuo, kad ieškovė galimai nesilaikydavo baseinų gamybos terminų bei jos pagaminti ir patiekti baseinai buvo su trūkumais, kurie išryškėjo pradėjus juos eksploatuoti. Tokia situacija, atsakovės vertinimu, suteikė teisę atsakovei stabdyti sutartinių įsipareigojimų vykdymą, remiantis CK 6.46 ir 6.58 straipsniais. Teisėjų kolegija su tokia atsakovės pozicija nesutinka.
29. Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, ginčas šioje byloje kilo dėl konkrečiu laikotarpiu – 2021 m. birželio 2 d. - 2021 m. liepos 16 d. ieškovės išrašytų sąskaitų faktūrų neapmokėjimo. Atsakovė neneigia, kad minėtų sąskaitų faktūrų pagrindu parduotą produkciją gavo (priėmė). Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė vėlavo pagaminti ir/ ar perduoti atsakovei produkciją pagal minėtas sąskaitas faktūras, taip pat nėra įrodymų, kad šiuo laikotarpiu atsakovei pateikti baseinai būtų nekokybiški ar kad ieškovei būtų teiktos kitokios pretenzijos dėl pagamintų (pateiktų) baseinų. Taigi, šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės argumentai, jog ji (atsakovė) turi teisę stabdyti mokėjimo prievolės vykdymą ieškovei dėl vėlavimo pateikti prekes ir/ ar dėl netinkamos pateiktų prekių kokybės, vertintini kaip objektyviai nepagrįsti. Nesant neginčijamų (objektyvių) aplinkybių, dėl kurių atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove už perduotus (priimtus) gaminius, ieškovei iš atsakovės pagrįstai priteista likusi pagal ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras neapmokėta 98 255,95 Eur suma.
30. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1807-852/2022 pagal UAB „Luxe Pools“ ieškinį UAB „Poliplastas“ dėl netinkamo prievolių vykdymo ir nuostolių atlyginimo, kurioje atsakovė įrodinėja, jog ieškovės pagaminta produkcija (baseinai) yra su trūkumais. Svarbu tai, kad šioje byloje atsakovė nenurodo ir neįrodinėja, jog ieškovės laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 2 d. iki 2021 m. liepos 16 d. pateikti baseinai turėjo defektų (trūkumų), t. y. atsakovė nurodo trūkumus baseinų, įsigytų iš esmės dar 2018, 2019 ir 2020 metais. Taigi, nei nagrinėjamoje byloje kartu su prieštaravimais dėl preliminaraus sprendimo, nei priešieškinyje, kuris nebuvo priimtas, nei civilinėje byloje Nr. e2-1807-852/2022 atsakovė nepateikė duomenų apie netinkamą 2021 m. vieno mėnesio laikotarpiu pagamintos produkcijos (baseinų) kokybę.
31. Nesutiktina, kad šiuo atveju atsakovė turėjo teisę, galbūt žinodama informaciją apie ankstesniais laikotarpiais pagamintų baseinų trūkumus, remiantis CK 6.46 ir 6.58 straipsniais sustabdyti mokėjimus už naujai pagamintus ir atsakovei perduotus baseinus. Atsakovės minimų CK straipsnių pagrindu galima stabdyti tik priešpriešinės prievolės įvykdymą. Siekiant nustatyti, ar egzistavo teisėti pagrindai atsakovei (pirkėjai) sustabdyti savo sutartinės prievolės vykdymą, būtina įvertinti, kokius priešpriešinius įsipareigojimus pagal ginčo sutartį prisiėmė pardavėja (ieškovė) ir pirkėja (atsakovė). Kaip jau nurodyta aukščiau, ieškovė ir atsakovė nebuvo sudariusios rašytinės sutarties dėl prekių pirkimo–pardavimo. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad tarp šalių buvo sudaryti kokie tai žodiniai susitarimai (išskyrus susitarimą dėl leistino įsiskolinimo) dėl ilgalaikio ieškovės įsipareigojimo pagaminti atitinkamą kiekį baseinų ar dėl konkrečių gamybos terminų. Taigi, šalių tarpusavio pareigos, kaip tvirtina bylos duomenys, buvo nustatinėjamos kiekvienu konkrečiu atveju pateikiant naują užsakymą dėl produkcijos pardavimo (pagaminimo). Tokiu būdu priešpriešinėmis pareigomis galėtų būti laikomas atitinkamo baseino, atitinkančio užsakymo sąlygas ir kokybės standartus, pardavimas (pagaminimas) bei atsiskaitymas už šį konkretų užsakymą. Taigi, atsakovės pareiga apmokėti už 2021 m. (ginčo laikotarpiu) pagal sąskaitas faktūras parduotus (pagamintus) baseinus negali būti laikoma priešpriešine prievole dėl 2018-2019 metais galbūt nekokybiškai pagamintų (parduotų) baseinų. Tai, kad atsakovei 2018-2020 m. galbūt buvo parduoti nekokybiški baseinai, savaime nereiškia, jog ir 2021 m. birželio-liepos mėnesiais parduoti baseinai taip pat turėjo trūkumų, kai nėra pateikta šią aplinkybę objektyviai patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei tokie produkcijos trūkumai visgi išryškėtų, atsakovė galėtų savo teises ginti kitoje byloje, kas iš esmės ir yra daroma civilinėje byloje Nr. e2-1807-852/2022.
32. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ir nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove už parduotus konkrečius gaminius, ieškovei iš atsakovės pagrįstai priteista likusi pagal PVM sąskaitas faktūras neapmokėta 98 255,95 Eur suma, taip pat ir 2 323,88 Eur palūkanų, apskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad prievolės mokėti palūkanas ar jų dydžio atsakovė apeliaciniame skunde neginčija.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
33. Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas, kuriuo paliktas nepakeistas preliminarus teismo sprendimas, įvertinus bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, yra pagrįstas ir teisėtas; bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, teisingai taikė materialiosios teisės normas, rėmėsi aktualia teismų praktika; apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas.
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos atsakovei neatlyginamos, o ieškovei iš atsakovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal ieškovės teismui pateiktus dokumentus ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 089 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovės. Šis ieškovės prašymas tenkintinas, nes prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus rekomenduojamo dydžio atitinkamam procesiniam dokumentui parengti, numatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Luxe Pools“ ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Poliplastas“ naudai 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Agnė Tikniūtė
Žilvinas Terebeiza
Alma Urbanavičienė