Administracinio nusižengimo byla Nr. II-630-1131/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00826-2022-3                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.11; 21.10.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R  T I S

2022 m. liepos 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,

sekretoriaujant Dianai Abent, 

dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Vladui Miliui,

administracinėn atsakomybėn patrauktam A. G. (A. G.), 

galimai transporto priemonės savininkei D. K. (nuotoliniu būdu),

vertėjai Olgai Macijauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10497-2022 pakeitimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2022 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10497-2022 (toliau ir – nutarimas) A. G. (toliau ir – pareiškėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 ir 2 dalis, 427 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2022 m. balandžio 14 d. 20.50 val. Vilniuje, Saracėnų g. ir Daugėliškio g. sankryžoje, vairavo automobilį „Lexus GS 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,81 promilių neblaivumas. Asmuo turėjo nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė būdamas neblaivus. Automobilis taip pat neturėjo privalomosios techninės apžiūros bei civilinės atsakomybės draudimo, šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 226 punktų nuostatas. Jam paskirta administracinė nuobauda – 1250 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 40 mėnesių ir transporto priemonės automobilio „Lexus GS 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas (b. l. 7-8).

Pareiškėjas pateikė skundą, kurio prašo grąžinti automobilį „Lexus GS 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde nurodoma, kad 2022 m. balandžio 8 d. automobilis „Lexus GS 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas D. K.. Automobilis buvo su trūkumais, kuriuos pareiškėjas pažadėjo sutvarkyti, dėl to D. K. paliko automobilį „Lexus GS 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui. Automobilį pareiškėjas pardavė už 11 000 Eur (b. l. 2).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimo nepateikė. 

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. paaiškino, kad pardavinėjo automobilį „Lexus“, jis buvo angliškas, vairas kitoje pusėje, dėl to kaina buvo mažesnė. Skelbime nenurodė defektų, t. y. kad nebuvo katalizatoriaus. Kai D. K. pirko automobilį, ji sužinojo, kad nėra katalizatoriaus, jis jau buvo paėmęs 11 000 Eur už automobilį, jie sutarė, kad jis sutvarkys tą defektą ir įstatys katalizatorių. Automobilį jau buvo pardavęs, pinigų nenorėjo grąžinti, todėl pasirašė vekselį, įsipareigojo sutvarkyti automobilį 2 savaičių bėgyje. Tada pažįstamas jo paprašė nuvažiuoti į Saracėnų g., pas pažįstamo merginą, jis buvo išgėręs ir pasakė, kad pažįstamas sėstų už vairo. Jie nuvažiavo, draugas nuėjo, tuo metu privažiavo policija, po 5-10 minučių jo paklausė, kodėl mašina stovi viduryje kelio, jis pamatė, kad tikrai negerai stovėjo, policija paprašė automobilį patraukti, nes jis trukdė pravažiuoti ir išvažiavo. Jis 10-15 minučių sėdėjo automobilyje ir pastebėjo, kad už kito automobilio yra vieta, kur galima perstatyti automobilį. Raktai buvo pas jį, todėl jis pavažiavo apie 5 metrus, kad perstatytų automobilį, policija jį pamatė ir iš karto privažiavo. Jie su D. K. jau vieną kartą bendravo, ji norėjo pirkti kitą automobilį iš jo, bet nenusipirko, nes ten buvo defektų. Nuo tada yra pažįstami, susipažino per skelbimus, nes jis talpina skelbimus internete. Automobilis buvo be katalizatoriaus, su defektu. Konkretaus remonto laiko neaptarė, nes katalizatorių reikėjo užsakyti iš Lenkijos ir nežinojo, kiek tai užtruks. D. K. ir jis susitarė, kad jis kaip galima greičiau sutvarkys automobilį. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė, kad yra defektai, D. K. apie defektus sužinojo pirkimo metu, kai užsidegė „check engine“ lemputė, tada prijungė kompiuterį ir pasirodė, kad nėra katalizatoriaus. Viskas vyko jo namų kieme, (duomenys neskelbtini). Kompiuterį turi OVD2, kuris prijungiamas prie telefono. Prieš tai kelis kartus degė ta lemputė, bet nuo akumuliatoriaus nuimdavo „klėmą“ ir lemputė užgesdavo. Nepamena, kada jam buvo surašytas protokolas. Vekselį surašė pardavimo dieną, D. K. pinigus padavė grynais ir jau po to jis juos išleido. Jis užsiima automobilių pardavimu ir pabijojo, kad ji persigalvos, dėl to nenorėjo grąžinti pinigų. Vekselį pasirašė todėl, kad susitarė, kad jis sutvarkys automobilį, o grąžinti pinigų jis nenorėjo. Pinigų negrąžino, nes jam jų reikėjo įsigyti katalizatoriui ir bijojo, kad ji neapsigalvotų. Jis pardavė automobilį už 11 000 Eur, viskas įvyko tą pačią dieną. Gal po kelių dienų surašė jam protokolą po pardavimo, gal po 10 dienų, neprisimena. Nepateikė policijai jokių dokumentų dėl pasikeitusio automobilio savininko. Pranešė D. K., kur automobilis ir kas su juo atsitiko. Pinigų jai kol kas negrąžino. Vekselį pasirašė, nes po to ji pasitarus su kitais žmonėmis, jie jai gali pasakyti, kad automobilis be katalizatoriaus blogas ir ji atsisakys pirkti automobilį. Bijojo, kad dar trūkumų atsiras, nežino tos mašinos, keletą mėnesių turėjo ją. Jis automobilius perka, pataiso ir parduoda, labiau yra pardavimo specialistas, ne remonto. Turi keletą automobilių ir su šiuo automobiliu važinėjo mažai. Jie susitarė dėl 11 000 Eur ir ji jam turėjo 11 000 Eur sumokėti. Gaunasi, kad jis nepardavė automobilio. Ji jam žadėjo sumokėti 11 000 Eur, sumokėjo 700 Eur pirkimo metu. Jie susitarė dėl 11 000 Eur, buvo klausimas, ar grynais, ar pavedimu, jis atsakė, kad grynais. Sutarė dėl 11 000 Eur, bet ji jam tiek nesumokėjo, davė tik detalėms. Vekselis surašytas 11 000 Eur sumai, nes tokiai sumai susitarė.

Teismo posėdžio metu galimai transporto priemonės savininkė D. K. paaiškino, kad pirko automobilį, jie susitarė, kad jis (A. G.) įdės katalizatorių, surašė vekselį, po to sužinojo, kad kažkur jį girtą pagavo su tuo automobiliu ir dabar ta mašina yra kažkur nutempta. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė jo kieme, pasirašė vekselį, susitarė, kad sutvarkius, jis jai paskambins ir ji galės pasižiūrėti viską. Jis jai turėjo sutaisyti tą mašiną, nes jai dar nepatiko kai kurios detalės, tai kad vienas nuo kito nepabėgtų, pasirašė vekselį, kad abiem būtų ramiau. Atrodo, originalas liko pas jį, o kopija pas ją, o gal pas jį buvo kopija, o pas ją originalas, pas ją nieko neliko. Būtų kreipusis į teismą su tuo vekseliu ir sutartimi, jei jis nebūtų tos mašinos atidavęs. Pasitiki A. G., jis visada bendravo, tikrai nemano, kad jis apgautų. Jie susipažino per skelbimus. Jie ne visiškai atsiskaitė, t. y.  ji sumokėjo katalizatoriui 700 Eur ir dar kažkiek, gal 200 Eur, kad jis pasitaisytų ten kažką. Sutartyje buvo nurodyta automobilio kaina 8000-9000 Eur, bijo sumeluoti, bet lyg ir už tiek sutarė pirkti automobilį. Ji jam davė pinigus detalėms ir kuomet jis būtų sutvarkęs katalizatorių, ji atiduotų likutį. Jie užsakinėjo tą katalizatorių iš firmos, buvo sunku rasti, todėl viskas ilgai užtruko, daugiau nei mėnesį tikrai, tiksliai nežino. A. G. ieškojo to katalizatoriaus, visą laiką su ja palaikė ryšį. Ji nesenai sužinojo, kad automobilis policijoje, prieš keletą savaičių. Jai nepranešė tą pačią dieną, kad automobilis uždarytas. Neprisimena, kada buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, galbūt balandžio 8 d. Sutartį pasirašė kieme, (duomenys neskelbtini), vekselį irgi ten pat. Automobilį pirko dėl to, kad jis gražus ir patiko, neskaitant to, kad vairas kitoje pusėje. Ji neketino Lietuvoje gyventi, ruošėsi į Angliją ir su minimu automobiliu būtų keliavusi į Angliją. Lietuvoje ji nedirbo, šiuo metu oficialiai nedirba, nežino, kada paskutinį kartą Lietuvoje gavo pajamas. Gal prieš du metus Lietuvoje dirbo ilgesnį laiką. Neseniai buvo (duomenys neskelbtini) įsidarbinusi kelioms dienoms. Ji važinėja, dažniausiai jos veikla yra siejama su Lenkija. Užimtumo taryboje nėra registruota. Oficialių pajamų negauna, 11 000 Eur jai davė senelis, kaip palikimą. Dar kažką reikėjo keisti automobilyje, ten buvo lipdukai, apdaila, kuri jai nepatiko. Automobilio salonas kreminis, šviesus, pavarų dėžė yra automatinė, kuro tipas – dyzelis, pusiau elektrinis, hibridas. Atrodo, kad jis neturi pakrovimo, tausoja energiją ir nėra taršus, tas jai patiko. Automobilyje sėdėjo, jis jai patiko, buvo gražus. Gali būti, kad sumaišė salono spalvą su praeita mašina, t. y. gali būti, kad maišo „Mercedes“ ir „Lexus“ saloną, „Mercedes stovėjo šalia, bet ji norėjo pirkti „Lexus“ ir pirko.

Iš 2022 m. balandžio 8 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilio „Lexus GS 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjas – A. G., pirkėja – D. K.. Informacija apie automobilio įvykius ir trūkumus: automobilis su trūkumais (katalizatorius). Automobilio kaina – 11 000 Eur, atsiskaitymo būdas – grynaisiais pinigais (b. l. 3-4).

Iš 2022 m. balandžio 8 d. paprastojo vekselio matyti, kad A. G. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti D. K. 11 000 Eur iki 2022 m. balandžio 20 d. (b. l. 5).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus AVPK Patrulių rinktinė priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad 2022 m. balandžio 14 d. 22.05 val. buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė iš Vilniuje, Saracėnų g. ir Daugėliškio g. sankryžos. Kita informacija: apgadintas galinis bamperis, dešinės pusės galinis sparnas, dešinės pusės priekinės ir galinės durelės (b. l. 15-16).

Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio M. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. balandžio 14 d. patruliuojant kartu su vyr. patrule R. K., apie 20.10 val. Vilniuje, Daugėliškio g., pastebėjo automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Didžioji Britanija), kurį prieš tai matė važiuojantį Kalvarijų g. ir staigiai įsukusį į Daugėliškio g. Po kiek laiko jiems privažiavus, automobilis „Lexus“ stovėjo kairėje kelio pusėje, be avarinio signalo, užvestu varikliu. Priėjus prie automobilio, vairuotojo pusėje sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo, A. G., nuo kurio jautėsi alkoholio kvapas. Asmuo pasakė, kad neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės, tačiau jie nematė vairavimo fakto, todėl su asmeniu prevenciškai buvo pašnekėta apie transporto priemonės vairavimą, o A. G. paaiškino, kad kaip tik laukia vairuotojo, kuris netrukus turėtų ateiti. Pašnekėjus jie išvažiavo. Po kurio laiko, apie 20.50 val., važiuojant Trimitų g., jie pastebėjo, kad minėtas „Lexus“ automobilis pradėjo judėti, todėl nedelsiant buvo įvažiuota į Daugėliškio g. ir Saracėnų g. sankryžą, kur pamatė besiparkuojantį „Lexus“ automobilį. Priėjus prie jo, vairuotojo pusėje pastebėjo A. G., su kuriuo prieš tai buvo prevenciškai bendrauta. Asmuo paaiškino, kad tik perstatė automobilį. 20.54 val. buvo patikrintas asmens neblaivumas alkotesteriu „Alcotest Drager 7510” Nr. ARKB-0369, patikros sertifikato Nr. 1540428, alkotesteris parodė 0,93 promilių neblaivumą. 21.11 val. patikrinus asmenį alkotesteriu, jis parodė 0,81 promilių neblaivumą. Taip pat paaiškėjo, kad A. G. teisė vairuoti šios kategorijos transporto priemones, yra sustabdyta. Automobilis taip pat neturi privalomosios techninės apžiūros bei civilinės atsakomybės draudimo. Pildant reikiamus dokumentus bei fiksuojant pažeidimą į ANR registrą, A. G. pasišalino nuo jų nežinoma kryptimi, nors visą laiką stovėjo prie jų. Asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau protokolas įteiktas nebuvo, bandant susisiekti telefonu – A. G. neatsiliepė. Ant reikiamų dokumentų asmens parašai nepadėti. Automobilis taip pat stovėjo pažeisdamas KET reikalavimus, todėl į vietą atvyko tralas, kuris automobilį priverstinai išvežė į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 17-18). 

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Lexus GS 300“ kaina Lietuvoje su PVM yra 21 160 Eur su PVM.

        Skundas atmestinas.  

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinėn atsakomybėn patraukas A. G. ginčija nutarimo dalį, kuria jam paskirta administracinio poveikio priemonė transporto priemonės automobilio „Lexus GS 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. A. G. teigia, kad dar prieš nagrinėjamą įvykį jis minėtą automobilį buvo pardavęs D. K., tad įvykio metu ši transporto priemonė jam nebepriklausė.

ANK 29 straipsnyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais. Už šio kodekso 427 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas vertina, ar administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. ir D. K. pirkimo-pardavimo sandoris yra teisėtas.

Teismas, įvertinęs tiek A. G., tiek D. K. paaiškinimus teismo posėdžio metu, juos taip pat gretindamas su byloje esančiais įrodymais, daro išvadą, kad jų parodymai tarpusavyje esminėse detalėse skiriasi ir yra prieštaringi, A. G. pateikiama versija, jog nagrinėjamo įvykio metu automobilis jam jau nebepriklausė, yra gynybinė, siekiant išvengti atsakomybės.

Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad paties A. G. parodymai teisiamojo posėdžio metu dėl esminių detalėse skyrėsi – A. G. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad D. K. jam už automobilį sumokėjo 11 000 Eur grynaisiais pinigais, jie pasirašė prikimo-pardavimo sutartį tą pačią dieną, tačiau po to, kai buvo apklausta D. K. teismo posėdyje, kuri paaiškino, kad A. G. sumokėjo tik 700 Eur katalizatoriui pirkti, likusius buvo sutarę, kad atiduos vėliau, A. G. savo parodymus pakeitė ir jau tvirtino, kad 11 000 Eur jam D. K. nesumokėjo, sumokėjo tik 700 Eur. Paklaustas, kodėl jis pakeitė parodymus, nurodė, kad ne taip suprato teismo klausimą, tačiau teismas tokius jo paaiškinimus laiko nenuosekliais, nelogiškais, siekiant išvengti atsakomybės. Be to, A. G. tvirtino, kad jie surašė vekselį būtent dėl to, kad jis bijojo, jog D. K., sužinojusi, jog automobilyje nėra katalizatoriaus, nepersigalvotų jo pirkti ir nepaprašytų jo atiduoti visų 11 000 Eur, kuriuos jis jau buvo išleidęs (kas jau neatitinka A. G. antros versijos, kad jam buvo sumokėta tik 700 Eur), tačiau visiškai neaišku ir nelogiška, kodėl vekselis buvo surašytas tokiomis sąlygomis, kad tai jis, A. G. įsipareigoja sumokėti D. K. 11 000 Eur, o ne atvirkščiai. Be to, elementarios kritikos neatlaiko ir tai, kad nors D. K. teismui paprastu paštu atsiuntė vekselio ir pirkimo pardavimo sutarties originalus, tačiau apskritai ji teismui negalėjo paaiškinti, pas ką liko vekselio originalas, o pas ką – kopija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vekselis buvo surašytas apribojant piniginį reikalavimą data – iki 2022 m. balandžio 20 d., tačiau po šios datos pretenzijos nebuvo pareikštos, nors kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių D. K. po šios datos automobilis perduotas nebuvo. Taip pat nesuprantama ir nelogiška, kodėl D. K. pasirašė vekselį 11 000 Eur, jei ji A. G. buvo sumokėjusi tik 700 Eur, o automobilio kainą sutarusi 8000-9000 Eur; neaišku ir kodėl vekselį tokiai sumai pasirašė ir A. G., jei vėliau teismo posėdžio metu pradėjo tvirtinti, kad D. K. jam sumokėjo tik 700 Eur. D. K. paaiškinimai taip pat neatitinka A. G. paaiškinimų – D. K. nurodė, kad ji susitarė už automobilį mokėti 8000-9000 Eur, o ne 11 000 Eur, kaip nurodė A. G. ir kaip parašyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Tai neatlaiko elementarios logikos – automobilis buvo parduotas gana nesenai, D. K. nėra automobilių prekyba užsiimantis asmuo, kad negalėtų atsiminti, kokia kaina buvo sutarta už automobilį, juolab tai nėra kasdienis pirkinys. Be to, D. K. ir A. G. nurodė, kad D. K. automobilį apžiūrėjo, D. K. nurodė, kad automobilio salonas yra šviesus, paaiškino, kokios dar apdailos detalės jai nepatiko ir ji prašė A. G. jas pakeisti, patvarkyti, tačiau iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilio salonas yra tamsus, juodas. Taigi, tai teismui kelia pagrįstų abejonių, ar D. K. apskritai tą automobilį yra mačiusi, juolab, kaip minėta, tai nėra kasdienis pirkinys ir sumaišyti automobilio salono spalvas yra labai maža tikimybė, kai tuo tarpu ji atsiminė daug smulkesnes automobilio salono detales, kurios jai nepatiko. Teismas vertina ir paties A. G. poziciją ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu – A. G. nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei nutarimą nedalyvavo ir nesirūpino savo teisėmis ir interesais ir skundą teismui padavė tik tada, kai iš nutarimo sužinojo, jog automobilis konfiskuotas. Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog A. G. paaiškinimai teisme neatitinka byloje esančių įrodymų, yra prieštaringi, o D. K. siekia jam padėti išvengti atsakomybės; teismui nekyla abejonių, kad tiek A. G., tiek D. K. meluoja dėl sudaryto automobilio pirkimo-pardavimo sandorio. Dėl to konstatuotina, jog A. G. ir D. K. sudarytas automobilio pirkimo-pardavimo sandoris yra apsimestinis, teismas neturi pagrindo išvadai, kad A. G. automobilį „Lexus GS 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė D. K.; minėtas automobilis nagrinėjamo pažeidimo metu priklausė ne D. K., o A. G..

Minėtas automobilis atitinka administracinio nusižengimo padarymo priemonės sampratą ir laikytinas konfiskuotinu turtu. Kaip jau minėta, už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą transporto priemonės konfiskavimas yra privalomas. Įstatymų leidėjas imperatyviai nustato, kad, jo vertinimu, šio administracinio nusižengimo padarymo atveju tokios administracinio poveikio priemonės taikymas yra būtinas pasiekti administracinės nuobaudos tikslus: nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei jį auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. G. vairavo automobilį būdamas neblaivus, turėdamas nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė būdamas neblaivus.

ANK 29 straipsnio 5 dalis numato galimybę išieškoti turto vertę tais atvejais, kai turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Turto kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Jeigu turto natūra konfiskavimas, kaip viena iš griežčiausių administracinių poveikio priemonių, sukelia neproporcingas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar jo artimiesiems, jis yra netikslingas, nes tokia administracinio poveikio priemonė nepadeda pasiekti administracinės nuobaudos paskirties, t. y. priešingai – dėl sukeliamų neproporcingų pasekmių patiriamas neteisingumas.

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Lexus GS 300“ kaina Lietuvoje su PVM yra 21 160 Eur. Iš 2022 m. balandžio 8 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilio kaina – 11 000 Eur.

Nagrinėjamu atveju VšĮ „Emprekis“ pažyma nesivadovautina, nes joje nurodyta vidutinė transporto priemonės kaina, t. y. pateiktas masinis transporto priemonės vertinimas, kuriame formaliai atsižvelgiama į techninius parametrus ir reali transporto priemonės būklė ir jos nusidėvėjimas nėra vertinami. Nors pats A. G. sandoryje automobilį įvertino 11 000 Eur, tačiau pažymėtina, jog sandoris – apsimestinis ir dėl to nėra pagrindo tvirtinti, kad tai tikroji sandorio sumą, parodanti automobilio vertę rinkoje. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad be sutartyje nurodyto automobilio trūkumo – katalizatoriaus, automobilis turi ir kitų trūkumų, kuriuos užfiksavo pareigūnai pažeidimo padarymo metu, t. y. apgadintas galinis bamperis, dešinės pusės galinis sparnas, dešinės pusės priekinės ir galinės durelės, kas transporto priemonės vertę taip pat gana žymiai sumažina. Kita vertus, įvertintina ir tai, kad A. G. nustatytas 0,81 prom. neblaivumas, t. y. dvigubai viršijantis minimalią ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė už vairavimą neblaiviam, A. G. jau yra teistas už automobilio vairavimą neblaiviam (Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-1932-1078/2021) ir taip pat analogiškai kaip ir šioje byloje vairavo iš užsienio nusipirktą automobilį, buvo pateikęs analogišką versiją, kad automobilis jam nepriklauso, kad prieš įvykį jis automobilį jau buvo pardavęs kitam asmeniui, bet pardavimo dokumentų neturi, taigi matyti, jog versijas apie teisės pažeidimo padarymo metu jo vairuotus ir neva parduotus automobilius teikia bylose kaip gynybinę ir siekdamas išvengti poveikio priemonių – automobilio konfiskavimo, daug kartų baustas administracine tvarka už vairavimą neturint teisės, viešosios tvarkos pažeidimą, greičio viršijimus, variavimą neblaiviam, kitus KET pažeidimus. A. G. padaryti pažeidimai yra vieni iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, o pakartotinis pavojingas elgesys po to, kai buvo nuteistas už vairavimą neblaiviam baudžiamąja tvarka, rodo, kad anksčiau skirta bausmė ir specialiosios teisės atėmimas, nuobaudos tikslų, nepasiekė, A. G. jokių išvadų nepadarė, elgiasi neatsakingai ir kelia grėsmę kitiems kelių eismo dalyviams. Teismų praktikoje ne kartą nurodoma, kad teisės pažeidimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Tokiais atvejais, be kita ko, turi būti motyvuota, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia administracinio poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas. Be jau paminėtų aplinkybių, įvertintina ir tai, kad A. G. Sodros duomenimis nedirba, taip pat jis posėdžio metu nurodė, kad yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje ir nors, jo teigimu, jis perka ir parduoda automobilius, tačiau matyti ir tai, kad oficialių pajamų jis neturi ir tai vertinant visų kitų bylos aplinkybių kontekste netiesiogiai reikštų, jog konfiskavus transporto priemonės vertę, šių piniginių lėšų išieškojimas iš A. G. galimai būtų apsunkintas arba apskritai neįmanomas, o asmuo tokiu atveju apskritai išvengtų administracinėmis poveikio priemonėmis siekiamų tikslų, ypatingai kai asmuo gynybines versijas apie neva parduotus automobilius, siekdamas išvengti jų konfiskavimo, bylose teikia jau ne pirmą kartą. Šiuo atveju konfiskavus automobilį bus pasiekti ANK keliami tikslai, t. y. užkirstas kelias analogiškų visuomenei pavojingų teisės pažeidimų darymui, juolab kad, kaip jau minėta, A. G. daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pažeidimai yra pasikartojančio pobūdžio, kas rodo, jog A. G. sąmoningai ignoruoja teisės aktų reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad naujausioje teismų praktikoje pasisakoma ir apie tai, kad teismo sprendimas dėl administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės (kasacinė nutartis Nr. 2K-201-303/2022).

Atsižvelgdamas į visa tai, teismas neturi pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju minėtos transporto priemonės konfiskavimas yra neproporcinga priemonė, Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jo keisti nėra, todėl A. G. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

Netenkinti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-10497-2022 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 22164916938).

Nutarčiai įsiteisėjus, D. K. teismui atsiųstus paprastojo vekselio ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties originalus, saugomus byloje, grąžinti D. K., juos atiduodant asmeniškai D. K..

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                            Asta Benetytė