Civilinė byla Nr. 2A-1271-773/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-124572016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.6.; 3.2.4.4.

(S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Arvydo Žibo,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. Č. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl teisės pripažinimo privatizuoti nuomojamą butą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Ginčo esmė

1. Ieškovė G. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis. Nurodė, kad butas ieškovės tėvų šeimai buvo suteiktas 1967 metais. Ieškovės teigimu, ji su motina O. D. J. susitarė, kad butas bus privatizuotas ieškovės vardu, jos surinko reikiamus dokumentus buto privatizavimui, sumokėjo už privatizavimo paslaugas ir 1992 m. sausio mėnesį pateikė visus dokumentus Kauno miesto savivaldybei. Ieškovės teigimu, ji, kaip buto nuomininkės šeimos narė, turėjo teisę privatizuoti ginčo butą, susitarimas, kieno vardu bus privatizuotas buvo išreikštas prašymo privatizuoti butą kitoje pusėje (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis). Pažymėjo, kad savivaldybė delsė sudaryti buto privatizavimo sutartį. Nurodė, kad po mamos O. D. J. mirties (duomenys neskelbtini) buvo pakeista nuomos sutartis. Ieškovės įsitikinimu, ji įvykdė visus būtinus veiksmus nuomojamo buto privatizavimui – laiku ir tinkamai išreiškė valią, pateikė visus reikiamus dokumentus, buvo pradėtos privatizavimo procedūros ir sudaryta buto techninės apskaitos byla, tačiau atsakovė Kauno miesto savivaldybė sandorį įvykdyti vengė. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl privatizavimo proceso eigos, tačiau atsakovės darbuotojai nurodydavo, jog dėl didelio darbo kiekio privatizavimo procedūra užtrunka, kol, galiausia, nurodė, kad ieškovės pateikti dokumentai dingo.
2. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso atsakovei Kauno miesto savivaldybei. Atsakovės teigimu, ieškovė G. Č. neįrodė, kad įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi dėl buto privatizavimo ir atliko kitus tam būtinus veiksmus. Pažymėjo, kad ieškovės G. Č. pateikta buto techninės apskaitos byla nepatvirtina fakto, jog ieškovė pateikė prašymą ir susitarimą dėl ginčo buto privatizavimo. Nurodė, kad ieškovei nepateikus notariškai patvirtinto susitarimo kas taps buto savininku, pirkimo–pardavimo sutartis negalėjo būti sudaroma. Atsakovės vertinimu, ieškovė G. Č. nepateikė įrodymų, kad ginčo buto privatizavimo procedūra buvo pradėta tinkamai ir nebaigta dėl privatizavimo procedūrą vykdančių institucijų kaltės. Pažymėjo, kad ieškovė ir/ar jos šeimos nariai privalėjo domėtis privatizavimo eiga. Be to, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas pripažino ieškovei G. Č. teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis.
2. Teismas nustatė, kad ginčo butas ieškovės tėvams buvo suteiktas 1967 metais, buto nuomininkė buvo ieškovės motina, o šiai mirus ieškovė 2013 m. sausio 17 d. sudarė nuomos sutartį, tačiau butas nebuvo privatizuotas. Teismas pažymėjo, kad ginčo butas galiojant Butų privatizavimo įstatymui priklausė valstybiniam butų fondui, o ieškovė, gyvenusi ir tebegyvenanti šiame bute, turėjo teisę jį privatizuoti. Teismo vertinimu, pačios atsakovės 2016 m. balandžio 19 d. raštas, kuriame nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybėje nėra jokių ieškovės pateiktų privatizavimui reikalingų dokumentų, negali patvirtinti fakto, jog ieškovė butų privatizavimo laikotarpiu nebuvo išreiškusi valios privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog prie minėto rašto atsakovė pridėjo, kaip nurodoma rašte, „išlikusią buto techninės apskaitos bylos Nr.1 3644 kopiją“, leidžia daryti išvadą, jog ieškovė atliko veiksmus, reikalingus buto privatizavimo procedūrai pradėti.
3. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovės argumentus, kad 1992 m. spalio 15 d. techninės apskaitos byla galimai buvo suformuota atsakovės užsakymu buto inventorizacijai. Teismo vertinimu, visuotinai žinomos aplinkybės kontekste, kad 1992 metais vyko itin aktyvus privatizacijos procesas, labiau tikėtina, jog ši techninės apskaitos byla buvo suformuota gavus ieškovės prašymą butą privatizuoti ir apmokėjus už darbą. Be to, techninės apskaitos bylos suformavimas buvo vienas iš privatizavimo proceso veiksmų. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės teigimu, ji į atsakovę kreipėsi 1992 m. sausio mėnesį, techninės apskaitos byla suformuota 1992 m. spalio 15 d. ir bylos viršelyje nurodyta, ne buto nuomininkės ieškovės motinos, o ieškovės santuokinė pavardė. Pažymėjo, kad ieškovė savo pavardę iš (duomenys neskelbtini) pakeitė 1994 m. sausio 14 d., todėl aplinkybė, jog ant bylos viršelio yra būtent ieškovės santuokinė pavardė, rodo, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl buto privatizavimo. Pasak teismo, ieškovės paaiškinimus, kad buvo ne kartą kreiptasi į savivaldybę dėl privatizavimo procedūros, patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas S. J., kurio parodymai nuoseklūs, neprieštaringi.
4. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė G. Č. nepateikė notariškai patvirtinto susitarimo dėl buto privatizavimo. Pažymėjo, kad susitarimus kieno vardu bus privatizuojamas nuomojamas butas galėjo tvirtinti ne tik notarai, bet ir valstybinės įstaigos, įmonės, butų ūkio tarnybos. Pažymėjo, kad ieškovė nurodo, jog jai teikiant prašymą dėl buto privatizavimo jos mama pasirašė sutikimą kitoje prašymo pusėje. Teismas padarė išvadą, kad privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta ne dėl ieškovės, o dėl atsakovės darbuotojų aplaidžiai ir nerūpestingai atliktų pareigų.
5. Teismas atmetė atsakovės Kauno miesto savivaldybės reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą. Šiuo aspektu nurodė, kad teisės aktais nebuvo nustatyti jokie terminai, per kuriuos turėjo būti atliekami atskiri privatizavimo veiksmai. Teismo vertinimu, privatizavimo santykiuose ieškovė G. Č. buvo silpnesnioji šalis, todėl pridavusi dokumentus ir toliau gyvendama ginčo bute pagrįstai laukė kompetentingos institucijos sprendimo dėl buto privatizavimo. Teismas sprendė, kad atsakovė privalėjo užtikrinti ieškovės G. Č. tinkamą teisės privatizuoti butą įgyvendinimą ir jai to nepadarius buvo pažeistas ieškovės teisėtų lūkesčių principas. Pažymėjo, kad ieškovės atžvilgiu vyko tęstinis pažeidimas, todėl ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, nes jis skaičiuotinas nuo 2016 m. balandžio 19 d., kai ieškovė buvo informuota apie negalėjimą butą privatizuoti ir jai atsiųsta ginčo buto techninės apskaitos byla.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms (Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsniui) bei teismų praktikai. Nurodė, kad Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta teismo teisė pripažinti teisę privatizuoti nuomojamas patalpas, tačiau ši teisės norma neleidžia pradėti buto privatizavimo procedūros. Apeliantės vertinimu, teismas turėjo nustatyti, ar ieškovė ir jos motina įgijo teisę Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu privatizuoti ginčo butą ir, ar ši jos teisė buvo pažeista. Pažymėjo, kad asmenys norėję privatizuoti jų nuomojamas patalpas pirmiausia turėjo išreikšti norą jas įsigyti nuosavybės teise. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai sprendė, kad 1992 m. spalio 15 d. buto techninės apskaitos byla patvirtina, jog ieškovė išreiškė valią dėl buto privatizavimo. Apeliantės teigimu, minėta buto techninės apskaitos byla nepatvirtina fakto, kad ieškovė pateikė prašymą ir susitarimą dėl buto privatizavimo. Pažymėjo, kad ieškovė G. Č. į bylą nepateikė nei prašymo, nei susitarimo dėl buto privatizavimo, todėl buto privatizavimo sutartis negalėjo būti sudaryta (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis). Be to, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė nuo 1992 metų, kai tariamai pateikė prašymą dėl buto privatizavimo, iki Buto privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos (1998 m. liepos 1 d.) kreipėsi į atsakovę Kauno miesto savivaldybę dėl to, kad nevykdomas buto privatizavimas. Pasak apeliantės, pati ieškovė G. Č. nesirūpino buto privatizavimu, netinkamai įgyvendino subjektinę teisę, tuo tarpu, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė savo pareigas atliko netinkamai ir pažeidė ieškovės teises.
2. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino ir laikė, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2016 m. balandžio 19 d. Apeliantės teigimu, Buto privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., o ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2016 m. birželio mėnesį. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-1025/2000, Nr. 3K-3-248/2011 ir kt. išaiškino, jog pasibaigus įstatymo galiojimo terminui, asmuo gali realizuoti tik tą teisę, kuri buto įgyta įstatymo galiojimo laikotarpiu ir buvo pažeista. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje ieškovė įstatymų nustatyta tvarka neišreiškė valios dėl buto privatizavimo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė G. Č. neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino. Teismas nenustatė, kada ieškovė G. Č. kaip apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Apeliantės vertinimu, aplinkybės, kad ieškovė G. Č. yra sudariusi nuomos sutartį, moka nuomos mokestį, butas registruotas atsakovės vardu, rodo, jog ieškovė žinojo, kad nėra ginčo buto savininkė, tačiau savo tariamai pažeistų teisių negynė.
3. Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovei teisės aktais nėra suteikta diskrecijos teisė be teismo sprendimo lengvatine tvarka leisti privatizuoti gyvenamąsias patalpas.
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė G. Č. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas, priešingai nei nurodė apeliantė, nustatė, kad ieškovės G. Č. teisė privatizuoti butą atsirado Butų privatizavimo įstatymo pagrindu. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovė G. Č., gyvendama ginčo bute, turėjo teisę jį privatizuoti, tačiau šia teise nepasinaudojo. Teismas pagrįstai sprendė, kad į bylą pateikta buto techninės apskaitos byla patvirtinta, jog ieškovė G. Č. buvo pradėjusi buto privatizavimo procedūrą. Ieškovės teigimu, pačios atsakovės 2016 m. balandžio 19 d. raštas negali patvirtinti, kad ieškovė nepateikė prašymo ir susitarimo dėl buto privatizavimo. Nurodė, kad be atsakovės žinios ji negalėjo paruošti buto techninės apskaitos bylos. Pasak ieškovės G. Č., aplinkybė, kad ieškovė nebuvo buto nuomininkė, tačiau ant buto techninės apskaitos bylos yra būtent ieškovės pavardė ir nurodyta, kad tai privatus fondas, paneigia atsakovės teiginį, jog techninės apskaitos byla buvo suformuota dėl buto inventorizavimo. Ieškovės įsitikinimu, tai, kad Kauno miesto savivaldybėje nerastas ieškovės prašymas dėl buto privatizavimo, nepaneigia ieškovės argumentų, jog ji atliko visus reikiamus veiksmus buto privatizavimui ir privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta dėl atsakovės darbuotojų kaltės. Pažymėjo, kad susitarimą, kieno vardu bus privatizuotas ginčo butas, patvirtino atsakovės darbuotojai, priėmę pareiškimą dėl buto privatizavimo. Teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties termino, nes ieškinio senaties termino pradžia yra 2016 m. balandžio 19 d., kai ieškovė buvo informuota apie savo teisių pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
2. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovės G. Č. tėvui H. Č. 1967 m. gruodžio 14 d. orderiu buvo suteiktas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 13, 15). Nustatyta, kad ieškovės motina O. D. J. 1984 m. balandžio 7 d. sudaro sudarė nurodyto buto nuomos sutartį, kuri buvo pakeista 2013 m. sausio 7 d., nuomininke po motinos mirties nurodant ieškovę G. Č. (b. l. 17, 19–21). Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo skyrius 2016 m. balandžio 19 d. raštu, atsakydamas į ieškovės prašymą, ją informavo, kad parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis nėra pagrindo. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijoje nėra Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovės pateikto prašymo dėl minėto buto privatizavimo (b. l. 8). Iš VĮ Registrų centras išrašo nustatyta, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (b. l. 32).
3. Ieškovė G. Č. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamą butą pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovės teigimu, ji atliko visus būtinus veiksmus reikalingus privatizuoti butą, t. y. 1992 metais pateikė prašymą ir susitarimą dėl buto privatizavimo, tačiau privatizavimo procedūra nebuvo pabaigta dėl atsakovės darbuotojų neveikimo. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, motyvuodamas tuo, kad 1992 m. spalio 15 d. buto techninės apskaitos byla patvirtina, jog ieškovė buvo pradėjusi buto privatizavimo procedūrą, tačiau ši buvo neužbaigta dėl atsakovės darbuotojų aplaidžiai ir nerūpestingai atliktų pareigų. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pas atsakovę nėra išlikusių duomenų apie ieškovės kreipimąsi dėl buto privatizavimo, nepaneigia, jog ieškovė G. Č. kreipėsi dėl ginčo buto privatizavimo. Teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą laiko nepagrįsta.
4. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2012 ir kt.).
5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Butų privatizavimo įstatymas nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje buvo numatyta, kad pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis).
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad sprendžiant, ar asmuo turėjo teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: 1) kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektu (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); 2) kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 3) kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012, 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2017 ir kt.).
7. Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turi aiškinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585-313/2015). Tokiu atveju, kai asmenys pareiškia ieškinį dėl teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis, jie turi pareigą įrodyti, jog egzistuoja visos Butų privatizavimo įstatyme nurodytos sąlygos, lemiančios tokio ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2017).
8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra ginčo, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), gali būti privatizavimo objektu ir ieškovė G. Č. yra tinkamas privatizavimo subjektas. Byloje esminis klausimas yra, ar ieškovė G. Č. Butų privatizavimo įstatyme nustatytu terminu išreiškė valią pasinaudoti buto privatizavimo teise.
9. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė G. Č. ieškinyje nurodė, jog 1992 m. sausio mėnesio pradžioje kartu su motina O. D. J. nunešė į Kauno miesto savivaldybės butų privatizavimo tarnybą visus dokumentus reikalingus buto privatizavimui, savo vardu užpildė pareiškimą dėl buto privatizavimo, ant kurio kitos pusės O. D. J. parašė sutikimą, kad butą privatizuotų ieškovė. Ieškovė G. Č. 2017 m. sausio 19 d. teismo posėdžio metu negalėjo prisiminti, kokius dokumentus 1992 metais nunešė į savivaldybę, pažymėjo, kad prašymą dėl buto privatizavimo parašė  namuose ir jį nunešė į savivaldybę (2017 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 11 min.). Kaip nurodyta šio sprendimo 16 pastraipoje, būtent ieškovė G. Č. turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad egzistuoja visos Butų privatizavimo įstatyme nurodytos sąlygos privatizuoti ginčo butą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji kartu su motina 1992 metais kreipėsi dėl buto privatizavimo ir jos motina ant pareiškimo kitos pusės parašė sutikimą, kad butas būtų privatizuotas ieškovės vardu (CPK 178 straipsnis). Priešingai, ieškovės G. Č. elgesys, kuomet ji neva dar 1992 metais pateikusi prašymą dėl buto privatizavimo iki 2016 metų, t. y. net 24 metus nesikreipė raštu į Kauno miesto savivaldybę ir nesiėmė kitų veiksmų siekdama išsiaiškinti, kodėl jos prašymas nėra išspręstas, rodo, kad labiau tikėtina, jog ieškovė nebuvo pateikusi prašymo privatizuoti ginčo butą ir tokios teisės realizavimo nesiekė. Be to, ieškovė 2013 m. sausio 7 d. sudarė nuomos sutartį savo vardu ir, kaip pati nurodė, tuo metu klausė savivaldybėje, ar yra galimybė privatizuoti butą (2017 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 8 min.). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė G. Č. laiku neatliko Butų privatizavimo įstatyme numatytų veiksmų būtinų subjektinei teisei įgyti, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ginčo buto privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta dėl atsakovės darbuotojų kaltės (Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi įpareigojo šalis pateikti visus turimus dokumentus, susijusius su ginčo buto privatizavimu, tačiau ieškovė tik pateikė pažymą, kad ji mokėsi specialioje internatinėje mokykloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė žinojo, jog savivaldybėje reikia pateikti prašymą dėl buto privatizavimo ir, jos teigimu, ji tai padarė, todėl ieškovės išsilavinimas neatleidžia jos nuo pareigos įrodyti, kad Butų privatizavimo įstatymo nustatytais terminais išreiškė valią dėl buto privatizavimo (CPK 178 straipsnis).
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo spręsti, kad liudytojo S. J. parodymai patvirtina, jog ieškovė išreiškė valią privatizuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą. Nustatyta, kad liudytojas S. J. 2017 m. sausio 19 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovės motina jam sakė, kad yra paduoti dokumentai dėl buto privatizavimo, tačiau savivaldybė vis liepdavo laukti, jis lydėdavo ieškovę ir jos motiną į savivaldybę (2017 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 49 min. – 53 min.). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, liudytojo, kuris yra ieškovės draugas, parodymai negali būti pakankami konstatuoti prašymo privatizuoti butą pateikimo faktą. Atsakovė, kaip valstybės institucija, 2016 m. balandžio 19 d. rašte nurodė, kad savivaldybėje nėra ieškovės pateikto prašymo dėl minėto buto privatizavimo. Be to, liudytojas nenurodė, kada konkrečiai ieškovė ar jos motina kreipėsi dėl ginčo buto privatizavimo ir šias aplinkybes jis girdėjo tik iš ieškovės motinos O. D. J.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojo S. J. parodymai nėra pakankami patvirtinti aplinkybę, kad ieškovė 1992 metais pateikė prašymą dėl buto privatizavimo.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš privatizavimo etapų buvo privatizuojamo objekto įkainojimas. Pagal Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 (toliau – Privatizavimo taisyklės) 10 punktą privatizuojamo gyvenamojo namo, buto kainą nustato tarnybos ar komisijos. Tarnyba ar komisija su gyvenamojo namo, buto įkainojimo aktu supažindina pirkėją. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė nei buto įkainojimo akto, nei mokėjimų atlikimą patvirtinančių įrodymų ir 2017 m. sausio 19 d. teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti kiek ir kada sumokėjo už buto privatizavimą (CPK 178 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčo buto techninės apskaitos byla savaime nepatvirtina, kad ieškovė G. Č. buvo pradėjusi ginčo patalpų privatizavimo procedūrą. Privatizavimo taisyklių 6 punkte buvo numatyta, kad pagal miestų, rajonų valdybų, įmonių, įstaigų, organizacijų užsakymą valstybiniai inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurai (toliau – inventorizavimo biurai) inventorizuoja parduodamus gyvenamuosius namus, butus ir, <...>, nustato, kiek gyvenamasis namas, butas yra nusidėvėjęs. Nustatyta, kad 1992 m. spalio 15 d. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byla, kurioje yra tik buto planas ir techninis pasas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, jog galimai atliekant ginčo butą inventorizaciją buvo įgyvendinta privaloma sąlyga dėl privatizuojamo buto nusidėvėjimo įvertinimo. Taip pat nebuvo atlikta buto teisinė registracija ir išduotas nustatytos formos registravimo pažymėjimas, kaip tai buvo numatyta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, 2 punkte.  Be to, minėtoje techninės apskaitos byloje nėra nei buto įkainojimo akto, nei kitų dokumentų, kurie galėtų patvirtinti buto privatizavimo procedūros pradžią. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog siekiamų privatizuoti patalpų techninės apskaitos byla nėra pakankamas įrodymas, jog asmuo pradėjo privatizavimo procedūrą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2017). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo buto techninės apskaitos byla, nepaisant, jog ant jos yra ieškovės santuokinė pavardė, nepatvirtina, kad ši byla buvo parengta ieškovės pageidavimu siekiant privatizuoti ginčo butą (CPK 178 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas įvertina apeliantės argumentus dėl ieškinio senaties termino taikymo. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-248/2017, 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017).
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė G. Č. tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog žinojo, kad Butų privatizavimo įstatymas nustojo galioti 1998 metais, tačiau, ieškovės teigimu, savivaldybėje jai buvo paaiškinta, kad įstatymo galiojimas bus pratęstas (2016 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 5 min.). Taigi, ieškovė G. Č. jau 1998 metais, žinodama apie butų privatizavimo pabaigą, kaip kiekvienas vidutiniškai apdariai ir rūpestingai besielgiantis asmuo turėjo ir privalėjo suprasti, kad atsakovė nepripažįsta ir taip pažeidžia jos nurodomą teisę į ginčo buto privatizavimą. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog ieškovė iki 2016 metų ėmėsi kokių nors veiksmų tam, jog išsiaiškintų buto privatizavimo galimybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė elgesys, kuomet ji žinodama, kad net 24 metus nėra išspręstas neva jos pateiktas prašymas dėl buto privatizavimo, negali būti laikomas rūpestingu  ir savalaikiu savo galimai pažeistų interesų gynimu. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė G. Č. praleido 10 metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo ir tai taip pat sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
16. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus motyvus ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu, tenkindamas ieškovės ieškinį ir pripažindamas jai teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti ginčo butą, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta būtinoji sąlyga butui lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti – ieškovė G. Č. Butų privatizavimo įstatymo nustatytais terminais neišreiškė valios privatizuoti nuomojamą butą, taip pat nepateikė susitarimo, kurio nuomininko vardu butas bus privatizuojamas (Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnis, 5 straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir padarytas teisines išvadas Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
21. Valstybė šioje byloje patyrė 3,85 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinį skundą tenkinus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės G. Č. (b. l. 111, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės  G. Č. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,85 Eur (tris eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                               Virginija Gudynienė                                                          

                 Mindaugas Šimonis                                                                                                                 

                                                                                                                Arvydas Žibas