Civilinė byla Nr. e2-379-987/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28183-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.9; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.6.9.1

(S)

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Monikai Šulcaitei, Astai Šėžienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Grelida“ dėl turtinės žalos regreso tvarka priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.1. ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Grelida“ 13 591,03 Eur dydžio turtinę žalą regreso tvarka, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas (el. dok. Nr. CBP-28155).

1.2. Kaip ieškinio faktinį pagrindą ieškovas nurodo 2020 m. gegužės 24 d. Lenkijoje įvykusį eismo įvykį, kurį sukėlė atsakovui priklausančią transporto priemonę „DAF FT XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs J. Y. P.; transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kadangi eismo įvykyje nukentėjusio asmens buveinė yra Latvijos Respublikoje, Latvijos nacionalinis draudikų biuras atlygino nukentėjusiam asmeniui žalą ir pareikalavo iš ieškovo 13 591,03 Eur išmokos; ieškovas šią sumą sumokėjęs regreso tvarka nukreipė reikalavimą į atsakovą.

1.3. Ieškovas dublike papildomai nurodė, kad atsakovo civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio yra konstatuota įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu kitoje civilinėje byloje Nr. e2-22263-1064/2021 (el. dok. Nr. DOK-242806).

2.1. Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Grelida“ pateikė atsiliepimą bei tripliką, prašydamas ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. dok. Nr. DOK-231223, DOK-12282).

2.2. Atsiliepime bei triplike keliama prielaida, kad dėl eismo įvykio kaltas ne ieškovui priklausančią transporto priemonę vairavęs vairuotojas, o transporto priemonės „Scania R420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas. Atsakovo teigimu, vairuotojas atsakovui paaiškino, kad iš pradžių dėl eismo įvykio kaltas transporto priemonės „Scania R420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas atsitrenkė į priekyje važiavusią transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Smitz,S.Ko 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovo transporto priemonę vairavęs vairuotojas nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į dėl eismo įvykio kalto vairuotojo valdytą transporto priemonę. Atsakovas pažymi, kad apie eismo įvykio eigą patvirtina tik Lenkijos policijos pranešimas, kuriame neaiškiai nurodomos aplinkybės; prie pranešimo nepridėta eismo įvykio schema, nuotraukos ir pan.; atsakovo vairuotojas buvo nubaustas už saugaus atstumo nesilaikymą, tačiau nenurodoma, ar kitas vairuotojas laikėsi saugaus atstumo. 

2.3. Atsakovo manymu, žala išieškota iš ieškovo neteisėtai, nes eismo įvykiui įvykus Lenkijoje, būtent šios valstybės nacionalinis draudikų biuras turėjo administruoti žalos bylą, o ne Latvijos. Atsakovas pažymi, kad žalos ataskaitą atliko Latvijoje įsteigtas draudikas, jame nepateikta informacija, ar skaičiuojant žalą buvo taikomi eismo įvykio vietos teisės aktai bei tarifai. Be to, žalos apskaičiavimas turėjo būti grindžiamas Lenkijos kaip eismo įvykio vietos teise, aiškinantis, ar ir Lenkijoje kaip Latvijoje automobilio remontas galėtų būti laikomas ekonomiškai nepagrįstu; sąmatoje nurodytos sumos turėjo būti pateikiamos Lenkijoje taikomomis kainomis. Atsakovo manymu, ataskaitoje nėra pagrindimo dėl 2 500,00 Eur transporto priemonės likutinės vertės; ataskaitoje nėra nurodytas nusidėvėjimo procentas, nors transporto priemonė buvo 12 metų senumo ir turėjo 1 000 000 km ridą. 

2.4. Atsakovas prašo atmesti kaip nepagrįstus įrodymus ieškovo pateiktas sąskaitas už transportavimo išlaidas, nes ieškovas nepaaiškina už kokį transportavimą buvo pateikta sąskaita Nr. 35/2020 iš viso 2 000 PLN sumai, bei ieškovas neįrodė sąskaitos Nr. 5080 iš viso 1 134,98 Eur sumai pagrįstumo, kurioje įvardinamos nutemptos dvi transporto priemonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

3. Į teismo posėdį, vykusį 2023 m. balandžio 17 d., bylos šalių atstovai neatvyko; prieš teismo posėdį pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.

4. Ieškinys tenkinamas visiškai.

7. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl dviejų aplinkybių. Pirma, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių atsakovo transporto priemonę vairavusio vairuotojo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio sukėlimo. Antra, ar ieškovas pagrindė visą išieškotinos žalos regreso tvarka dydį.

Dėl įrodymų pakankamumo atsakovo transporto priemonę vairavusio vairuotojo civilinei atskaomybei dėl eismo įvykio sukėlimo nustatyti

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis); už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis); Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka nukentėjusiam išmoką, kai kaltininkas padaro žalą kitoje Europos Sąjungos valstybėje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokiu atveju Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį asmuo grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis). 

9. Nagrinėjau atveju atsakovas neneigia ginčui aktualių tokių faktinių aplinkybių: eismo įvykyje Lenkijoje dalyvavusi transporto priemonė „DAF FT XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė atsakovui; pastarosios transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje; pastaroji transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tačiau ieškovas iškėlė prielaidą, kad dėl Lenkijoje įvykusio eismo įvykio sukėlimo buvo kaltas ne atsakovui priklausančią transporto priemonę valdęs vairuotojas, o kitos transporto priemonės vairuotojas.

10. Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principu „įrodinėja tas, kas teigia“, bylos šalis turi pareigą įrodyti savo iškeltą prielaidą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), išskyrus atvejus, kai egzistuoja CPK 182 straipsnyje įtvirtintos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia. Vienos iš tokių aplinkybių, nuo kurių įrodinėjimo atleidžiama, yra tos aplinkybės, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

11. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika).

12. Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-22263-1064/2021 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudiko biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grelida“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise; šioje byloje 2021 m. gruodžio 1 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai; kaip matyti iš teismo sprendimo aprašomosios ir motyvuojamosios dalių, byloje vyko ginčas ir dėl aplinkybės, kurios transporto priemonės vairuotojas buvo kaltas dėl 2020 m. gegužės 24 d. Lenkijoje įvykusio eismo įvykio; ieškovas kėlė prielaidą, kad dėl eismo įvykio kaltas atsakovui priklausančią transporto priemonę „DAF FT XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs vairuotojas; o atsakovas kėlė prielaidą, kad dėl eismo įvykio kaltas transporto priemonės „Scania“ vairuotojas, kuris pagal atsakovo vairuotojo paaiškinimus, atsitrenkė į priekyje važiavusios transporto priemonės „Mercedes-Benz“ priekabą, o atsakovo transporto priemonę vairavęs vairuotojas nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į dėl eismo įvykio kalto vairuotojo valdytą transporto priemonę. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovas pateikė Lenkijos policijos (inspektorės) pasirašytą raštą su pranešimu apie eismo įvykį, kuriame buvo nurodyta eismo įvykio seka pagal ieškovo iškeltą prielaidą, o atsakovas savo prielaidai pagrįsti įrodymų nepateikė, vairuotojo apklausti neprašė, padarė labiausiai tikėtiną išvadą, kad eismo įvykis įvyko pagal ieškovo nurodytą seką, tai yra atsakovui priklausantis automobilis „DAF“ trenkėsi į transporto priemonę „Scania“, o ši – į transporto priemonę „Mercedes-Benz“. Teismas nustatė būtent atsakovo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykyje padarytos turtinės žalos kilimo, nustačius, kad eismo įvykį sukėlė atsakovo transporto priemonę vairavęs vairuotojas. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-540-852/2022 atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-22263-1064/2021 paliko nepakeistą; kasacinis teismas 2022 m. balandžio 27 d. ir 2022 m. birželio 30 d. atsisakė priimti atsakovo kasacinius skundus; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1293-465/2023 atmetė atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo; Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-541-861/2023 pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą.  

13. Teismas, palyginęs šios bylos nagrinėjimo dalyką su Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-22263-1064/2021 nagrinėto ginčo apimtimi, daro išvadą, kad abiejų bylų šalys sutampa, nes abejose bylose ieškovu ir atsakovu yra tie patys subjektai. Teismas taip pat daro išvadą, kad abejose bylose ginčo dalykas dalyje dėl eismo įvykio sekos taip pat sutampa, ieškovui ir atsakovui remiantis identiškomis prielaidomis. Vadinasi, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22263-1064/2021 yra konstatuotas nagrinėjamai bylai aktualus prejudicinis faktas, kad 2020 m. gegužės 24 d. Lenkijoje įvykęs eismo įvykis kilo dėl atsakovui priklausančios transporto priemonės „DAF FT XF“ vairuotojo kaltės, pastarajam atsitrenkus į transporto priemonę „Scania“, dėl ko pastaroji atsitrenkė į transporto priemonę „Mercedes Benz“ su priekaba (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

14. Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovo iškelta prielaida (kuri yra identiška jau išnagrinėtoje civilinėje byloje iškeltai prielaidai), kad dėl 2020 m. gegužės 24 d. Lenkijoje įvykusio eismo įvykio yra kaltas transporto priemonės „Scania“ vairuotojas, atmetama kaip paneigta prejudiciniais faktais, nustatytais įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, jog dėl pastarojo eismo įvykio yra kaltas būtent atsakovui priklausančią transporto priemonę „DAF FT XF“ vairavęs vairuotojas, bei atitinkamai būtent atsakovui kaip neapdraustos transporto priemonės savininkui kyla civilinė atsakomybė atlyginti žalą nukentėjusiam dėl eismo įvykio asmeniui (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas).

15. Teismui nustačius, kad atsakovo transporto priemonę valdžiusio vairuotojo kaltė dėl eismo įvykio sukėlimo bei atitinkamai civilinė atsakomybė atlyginti žalą nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui yra prejudiciniai faktai, kurie šioje byloje iš naujo negali būti kvestionuojami, atmetami kaip neatitinkantys įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių atsakovo teiginiai, kuriais jis iš naujo ginčija pastaruosius prejudicinius faktus (teigdamas, kad nepakanka įrodymų apie atsakovo transporto priemonės vairuotojo kaltę, kad nebuvo remtasi Lenkijos Respublikos teisės normomis, pagal kurias galėtų būti nustatoma atsakovo transporto priemonę vairavusio vairuotojo kaltė dėl eismo įvykio sukėlimo) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Dėl žalos, priteistinos iš atsakovo regreso teise, dydžio pagrįstumo

16. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 2 straipsnio 13 dalimi ir 17 straipsnio 5 dalimi tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmoką dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, pastaroji išmoka mokama atsižvelgiant į Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatus (toliau – Bendradarbiavimo nuostatai) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. 

17. Vadovaujantis 2002 m. balandžio 29 d. Susitarimo tarp žalų atlyginimo institucijų ir garantinių fondų (toliau - Bendradarbiavimo nuostatai) sąlygomis eismo įvykyje nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje nukentėjęs asmuo nuolat gyvena (Bendradarbiavimo nuostatų įžanginės dalies 2 punktas) nacionalinį draudikų biurą, o pastarasis, atlyginęs žalą eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui, turi teisę pateikti reikalavimą nacionaliniam draudikų biurui, esančiam Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra autoavariją sukėlusios transporto priemonės įprastinė buvimo vieta (Bendradarbiavimo nuostatų įžanginės dalies 3 punktas); nacionalinis draudikų biuras, įvertindamas atsakomybę ir nustatydamas žalos atlyginimo dydį, taiko šalies, kurio įvyko eismo įvykis, įstatymus (Bendradarbiavimo nuostatų 7.2 punktas). Kaip matyti iš Bendradarbiavimo nuostatus pasirašiusių nacionalinių draudikų biurų sąrašo, nuostatus yra pasirašę ir Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos Respublikų nacionaliniai draudikų biurai (el. dok. Nr. CBP-28155 priedas pavadinimu „UAB Grelida ieškinio priedai 2007216800.pdf“).

18. Iš teismo sprendimo 17 punkte aptarto teisinio reglamentavimo galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad asmuo, nukentėjęs eismo įvykyje, įvykusiame Europos Sąjungos teritorijoje, turi teisę kreiptis dėl turtinės žalos atlyginimo į tos valstybės nacionalinį draudikų biurą, kuriame yra jo nuolatinė buvimo vieta. Dėl šios priežasties teismas atmeta kaip nepagrįstą ir prieštaraujančią teisiniam reglamentavimui atsakovo iškeltą prielaidą, jog ieškovas neturi regreso teisės į atsakovą vien dėl to, kad ieškovas išmokėjo išmoką nacionaliniam draudikų biurui, esančiam nukentėjusio eismo įvykyje nuolatinės buvimo vietos valstybėje, o ne eismo įvykio vietos valstybėje.

19. Iš teismo sprendimo 17 punkte aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad nacionalinis draudikų biuras išmoką nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui turi paskaičiuoti ir išmokėti vadovaudamasis tos valstybės teisės aktais, kurioje įvyko eismo įvykis.

20. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko Lenkijos Respublikoje, kas reiškia, kad žalos dydis nukentėjusiajam turi būti paskaičiuotas bei nustatytas vadovaujantis Lenkijos Respublikos teisės aktais.

21. Iš teismo ex officio surinktų Lenkijos Respublikos teisę aiškinančių įrodymų daroma išvada, kad Lenkijos Respublikos teisės aktai neįvardina konkrečių įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti įrodinėjama žala ar/ir įrodymų, kuriais būtų draudžiama remtis įrodinėjimo procese. Vadovaujantis Lenkijos Respublikos teise eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti atlyginti žalą bei padengti su nelaimingu atsitikimu susijusias išlaidas (Lenkijos Respublikos civilinio kodekso 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnio 1 dalis, Lenkijos Respublikos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 1 dalis, 35 straipsnis). Tuo atveju, jei turtinė žala padaryta transporto priemonei, nukentėjusiajam pakanka pateikti sąskaitas už atliktus remonto darbus; kaip papildomi įrodymai gali būti pateiktos nuotraukos, kuriose yra užfiksuota transporto priemonės būklė po nelaimingo atsitikimo, o teismas vertina remonto darbų pagrįstumą (būtinumą) (pavyzdžiui, 2016 m. gegužės 20 d. Glivicių apygardos teismo sprendimas Nr. X Ga 50/16) (plačiau žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-978-987/2023). 

22. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų apie Lenkijos Respublikos teisės turinį, matyti, kad pagal Lenkijos Respublikos civilinio kodekso 361 straipsnio 1-2 dalis žalos atlyginimas apima nuostolius, kurios nukentėjęs asmuo patyrė, ir naudas, kurias pastarasis galėtų gauti, jei jam nebūtų sukelta žala; pagal Lenkijos Respublikos civilinio kodekso 363 straipsnio 1 dalį žala nukentėjusiojo pasirinkimu gali būti atlyginama sumokant atitinkamą pinigų sumą. Prievolė atlyginti žalą sumokant atitinkamą pinigų sumą atsiranda žalos padarymo metu ir nepriklauso nuo to, ar nukentėjęs asmuo atliko sugadinto daikto remontą ir ar apskritai ketina jį taisyti (pavyzdžiui, 2020 m. vasario 27 d. Gdansko apeliacinio teismo nuosprendis byloje Nr. V aCa 599/19) (el. dok. Nr. DOK-242806 priedas pavadinimu „3 priedas.pdf“).

23. Iš teismo sprendimo 21-22 punktuose aptarto Lenkijos Respublikos teisės turinio, aktualaus nagrinėjamam ginčui, daroma išvada, kad nukentėjusiajam, įrodinėjant dėl eismo įvykio, įvykusio Lenkijoje, patirtos turtinės žalos dydį, nebuvo draudžiama remtis rašytiniais įrodymais apie patirtas išlaidas Latvijos Respublikoje dėl transporto priemonių sugadinimo ir/ar likutinės vertės nustatymo. Dėl šios priežasties teismas atmeta kaip nepagrįstą ir prieštaraujančią Lenkijos Respublikos teisiniam reglamentavimui atsakovo iškeltą prielaidą, jog ieškovas neturi regreso teisės į atsakovą dėl nukentėjusiojo išlaidų, patirtų Latvijos Respublikoje bei paskaičiuotų remiantis Latvijos Respublikoje surinktais rašytiniais įrodymais.

24. Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principu „įrodinėja tas, kas teigia“ (CPK 178 straipsnis), atsakovas, iškėlęs prielaidą, kad transporto priemonės sugadinimų vertė bei likutinė vertė yra kitokia nei pagal ieškovo pateikus rašytinius įrodymus, turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius šią jo prielaidą. Atsakovui nepateikus nei vieno jo prielaidą patvirtinančio įrodymo, pastaroji atmetama kaip neįrodyta (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis).

25. Atsakovas taip pat kritikavo ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus apie sugadintos per eismo įvykį transporto priemonės nutempimo išlaidas, teigdamas, kad neaišku už kokias paslaugas yra išrašyta 2020 m. gegužės 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 35/2020 bei teigdamas, kad neaišku, ar pagrįsta yra išlaidų suma 2020 m. birželio 3 d. Sąskaitoje Nr. 5080, nes joje nurodyta, kad nutempimo paslauga buvo suteikta dviem transporto priemonėms Scania (duomenys neskelbtini) ir Scania (duomenys neskelbtini).

26. Teismas, vertindamas atsakovo iškeltas prielaidas, ištyrė kritikuojamų rašytinių įrodymų turinį ir nustatė dvi aplinkybes. Pirma, 2020 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 35/2020 (priešingai nei teigia atsakovas) skiltyje „Prekės ir paslaugos pavadinimas“ aiškiai nurodyta, kad buvo suteikta kelių pagalbos paslauga transporto priemonei „Scania“ (duomenys neskelbtini); sąskaitos dešiniajame kampe nurodyta, kad paslaugos suteikimo data 2020 m. gegužės 24 d., kuri sutampa su eismo įvykio data (el. dok. Nr. CBP-28155 priedas pavadinimu „UAB Grelida ieškinio priedai 2007216800.pdf“). Antra, iš 2020 m. birželio 3 d. Sąskaitos Nr. 5080 turinio matyti, kad skiltyje „Pavadinimas“ įvardinta nutempimo paslauga iš Balstogės į Rygą, kuri buvo suteikta „Scania“ (duomenys neskelbtini)/ „Scania“ (duomenys neskelbtini) (el. dok. Nr. CBP-28155 priedas pavadinimu „UAB Grelida ieškinio priedai 2007216800.pdf“). Teismas sutinka su atsakovo pastaba, jog sąskaitoje nurodytos dvi nutemptos transporto priemonės, tačiau atsakovas neįrodė, kad nukentėjęs dėl eismo įvykio asmuo, kuris turi teisę į nuostolių atlyginimą dėl eismo įvykyje sugadintos transporto priemonės „Scania“ (duomenys neskelbtini) nutempimo, patyrė kokią nors naudą (kuri nebuvo įvertinta reiškiant reikalavimą atsakovui) vien dėl to, kad šis tempė tuo pačiu metu transportavo kelias transporto priemonę.

27. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 16-26 punktus), teismas atmeta kaip neįrodytas atsakovo iškeltas prielaidas apie ieškovo prašomos atlyginti turtinės žalos dydžio nepagrįstumą (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis)

Dėl byloje kilusio ginčo galutinės baigties

28. Teismui nustačius, kad atsakovui priklausančios ir neapdraustos transporto priemonės vairuotojas sukėlė eismo įvykį, atsakovui kyla civilinė pareiga (atsakomybė) apmokėti ieškovui turtinę žalą regreso tvarka, pastarojo patirtą, išmokėjus išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, kuris atlygino žalą nukentėjusiajam per eismo įvykį asmeniui (CK 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246-6.248 straipsniai, 6.249 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 2 straipsnio 13 dalis ir 17 straipsnio 5 dalis). Taigi, ieškinys tenkinamas ir ieškovui iš atsakovo priteisiama 13 591,03 Eur dydžio turtinė žala regreso tvarka.

29. Tenkinus ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo regreso tvarka, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už bendrą priteistą 13 591,03 Eur sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 21 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 306,00 Eur žyminis mokestis ir 263,87 (242,87 Eur + 21,00 Eur) bylinėjimosi išlaidos dėl vertimo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

31. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos 6,34 Eur teismo patirtos pašto išlaidos dėl procesinių dokumentų siuntimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (į. k. 125709291) ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (į. k. 125709291) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Grelida“ (į. k. 303079956) 13 591,03 Eur (trylika tūkstančių penkis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 3 ct) turtinę žalą regreso tvarka, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 591,03 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 21 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 306,00 Eur (tris šimtus šešis eurus ir 00 ct) žyminio mokesčio ir 263,87 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 87 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl vertimo.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Grelida“ (į. k. 303079956) 6,34 Eur (šešis eurus ir 34 ct) teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                        Rūta Poniškaitytė-Liatukė