Administracinė byla Nr. AS-429-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09333-2023-8 

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m.
gegužės 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 
1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-23-NT-10188 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“; 2) įpareigoti Tarnybą suteikti pareiškėjui atstovą advokatą, pareiškėjui kreipiantis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl Lietuvos Respublikos teismų nutarčių apskundimo ir 2023 m.
balandžio 18 d. bylos Nr. 17338/23, kuri yra tame pačiame teisme ir yra tiesiogiai susijusi su pareiškėjo prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos, atnaujinimo; 3) priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas 2024 m. gegužės 8 d. pateikė pareiškimą, prašydamas: 1) nušalinti bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją, susidedančią iš teisėjų I. K. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
J. G.-L. ir A. K., teismo pirmininko pavaduotoją J. E., teismo pirmininką G. U. ir visą Regionų administracinį teismą; 2) pareiškimą dėl nušalinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka; ir 3) informuoti pareiškėją, kas ir kada nagrinės šį pareiškimą.

Regionų administracinio teismo pirmininkas 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjo pareiškimo dėl teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų I. K., J. G.-L. ir A. K., nušalinimo. Nutartyje nurodyta, kad pareiškėjas pareiškimą dėl nušalinimo bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai grindžia aiškiai nepagrįstais teiginiais bei motyvuodamas teisėjų procesiniais veiksmais. Pareiškėjo argumentai dėl galimo teisėjų kolegijos, teismo pirmininko pavaduotojos bei teismo pirmininko šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi yra išimtinai susiję su teisėjų kolegijos atliktais procesiniais veiksmais, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos teisėjų šališkumą patvirtinančiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas nepateikė jokių faktinių aplinkybių, nesusijusių su teisėjų vykdoma veikla, kurios būtų pagrįstos objektyviais duomenimis ir keltų pagrįstą abejonę dėl teisėjų kolegijos nešališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi. Taip pat nutartyje pažymėta, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nenumato viso teismo nušalinimo instituto, todėl pareiškėjo pareiškimas dėl viso teismo nušalinimo yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

2023 m. gegužės 13 d. pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo pirmininko 2023 m. gegužės 9 d. nutartį ir įpareigoti Regionų administracinį teismą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pareiškimą dėl nušalinimo; 2) išnagrinėti pareiškėjo atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, suteikiant galimybę pareiškėjui pateikti paaiškinimus apie esamą situaciją nagrinėjamoje ir tiesiogiai susijusiose bylose, atsižvelgiant į jų kiekį; 3) kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT) su prašymu išaiškinti, kaip derėtų elgtis teismui, kuriam yra pateiktas pareiškimas nusišalinti, dėl galbūt vykdomos diskriminacijos prieš pareiškėją tautybės, lyties, išsilavinimo, turtinės padėties, politinių ir pilietinių įsitikimų bei neįgalumo pagrindais; 
4) kreiptis į EŽTT su prašymu išaiškinti, ar teismuose susidariusi situacija neturi būti vertinama kaip teisinis, socialinis ir finansinis eksperimentas pareiškėjo ir kitų Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu; 5) įvertinti, ar Regionų administracinio teismo pirmininkas, nagrinėdamas pareiškimą dėl nušalinimo, neinformuodamas pareiškėjo apie priimtus procesinius sprendimus ir pareiškėjui skirdamas baudas, nepažeidė Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) nuostatų, ir ar minėti Regionų administracinio teismo pirmininko veiksmai nelaikytini pareiškėjo persekiojimu ir diskriminacija dėl tautybės, negalios, turtinės padėties, išsilavinimo; pareiškėjo pilietinių ir politinių įsitikinimų; 6) laiku informuoti pareiškėją, kas ir kada nagrinės atskirąjį skundą.

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Regionų administracinio teismo pirmininko 
2024 m. gegužės 9 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl nušalinimo, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, ir nėra skundžiama.

III.

Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartį ir įpareigoti Regionų administracinį teismą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pareiškimą dėl nušalinimo; 2) išnagrinėti pareiškėjo atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, suteikiant galimybę pareiškėjui pateikti paaiškinimus apie esamą situaciją nagrinėjamoje ir tiesiogiai susijusiose bylose, atsižvelgiant į jų kiekį; 3) kreiptis į EŽTT su prašymu išaiškinti, kaip derėtų elgtis teismui, kuriam yra pateiktas pareiškimas nusišalinti, dėl galbūt vykdomos diskriminacijos prieš pareiškėją tautybės, lyties, išsilavinimo, turtinės padėties, politinių ir pilietinių įsitikimų bei neįgalumo pagrindais; 4) kreiptis į EŽTT su prašymu išaiškinti, ar teismuose susidariusi situacija neturi būti vertinama kaip teisinis, socialinis ir finansinis eksperimentas pareiškėjo ir kitų Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu; 5) įvertinti, ar Regionų administracinio teismo pirmininkas, nagrinėdamas pareiškimą dėl nušalinimo, neinformuodamas pareiškėjo apie priimtus procesinius sprendimus ir pareiškėjui skirdamas baudas, nepažeidė Kodekso nuostatų, ir ar minėti Regionų administracinio teismo pirmininko veiksmai nelaikytini pareiškėjo persekiojimu ir diskriminacija dėl tautybės, negalios, turtinės padėties, išsilavinimo; pareiškėjo pilietinių ir politinių įsitikinimų; 6) laiku informuoti pareiškėją, kas ir kada nagrinės atskirąjį skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartis pažeidžia pareiškėjo teisę į nešališką teismo procesą ir teisėtus lūkesčius nebūti diskriminuojamu.

Pareiškėjas paaiškina, kad teismo pirmininkas galbūt piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi ir bando daryti įtaką tarpusavyje susijusioms administracinėms byloms, t. y. jis ir bylą nagrinėjantys teisėjai, nepaisydami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, nagrinėja skundus ir priima procesinius sprendimus tarpusavyje susijusiose bylose. Nei Regionų administracinis teismas, nei teismo pirmininkas nevertina pareiškėjo prašymų sujungti tarpusavyje susijusias bylas, dalį bylų galbūt tyčia persiunčia kitiems teismo rūmams ir nevertina aplinkybės, kad eilinis pilietis dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pataisų negali būti atstovaujamas teisme. Bylą nagrinėjantys teisėjai yra priklausomi nuo politinių grupuočių, kurios vykdo teisinius, finansinius ir socialinius eksperimentus pareiškėjo atžvilgiu.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad skundžiama Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir yra neskundžiama, todėl pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, nepagrįstą jokiais argumentais ar įrodymais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m.
gegužės 13 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas, t. y. ar nėra atsisakymo priimti skundą pagrindų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ne visos pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys gali būti atskirojo skundo objektu. ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Paprastai laikoma, kad teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas apskritai negali prasidėti ar tam tikrais atvejais toliau tęstis, arba dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas. Nenustačius ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies sąlygų, teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu negalima, tačiau motyvai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą ar atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Nagrinėjamu atveju skundžiama 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo 2024 m. gegužės 13 d. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo pirmininko 2024 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria buvo išspręstas pareiškėjo pareiškimas nušalinti teisėjų kolegiją, susidedančią iš teisėjų I. K. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), J. G.-L. ir A. K., teismo pirmininko pavaduotoją J. E., teismo pirmininką G. U. ir visą Regionų administracinį teismą nuo šios administracinės bylos nagrinėjimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo 2024 m. balandžio 8 d. atskirąjį skundą atitinka ABTĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą ir susiformavusią vieningą teismų praktiką. ABTĮ 44 ir 45 straipsniai, reglamentuojantys teisėjo ir kitų asmenų nušalinimą bei pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarką, nenustato, kad nutartis, kuria išsprendžiamas klausimas dėl teisėjui ar visiems kolegijos nariams pareikšto nušalinimo, gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tokio pobūdžio nutartis neužkerta kelio ir tolesnei bylos eigai
(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-307/2007; 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS520-522/2013; 2018 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-703-1062/2018). Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo išvada, kad Regionų administracinio teismo pirmininko 2024 m. gegužės 9 d. nutartis neužkerta kelio tolesniam bylos nagrinėjimui, nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų ir atskirajame skunde iš esmės tik išdėstė savo nusiskundimus, susijusius su, jo nuomone, netinkamu jo pareiškimo dėl teisėjų nušalinimo nagrinėjimu. Įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų administracinio teismo pirmininko 2024 m. gegužės 9 d. nutartis dėl teisėjų nenušalinimo, nesant sąlygų, nustatytų
ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose, atskiruoju skundu neskundžiama.

Nagrinėdama atskirajame skunde pareikštus procesinio pobūdžio prašymus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas prašo kreiptis į EŽTT su prašymu išaiškinti, kaip derėtų elgtis teismui, kuriam yra pateiktas pareiškimas nusišalinti, dėl galimai vykdomos diskriminacijos prieš pareiškėją tautybės, lyties, išsilavinimo, turtinės padėties, politinių ir pilietinių įsitikimų bei neįgalumo pagrindais; taip pat nustatyti, ar teismuose susidariusi situacija nėra vertintina kaip teisinis, socialinis ir finansinis eksperimentas pareiškėjo ir kitų Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu.

Pagal ABTĮ 4 straipsnio 4 dalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla, gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. 

Konvencijos protokolo Nr. 16 1 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad aukščiausieji teismai ir tribunolai, nurodyti vadovaujantis 10 straipsniu, gali prašyti EŽTT pateikti konsultacines išvadas dėl principinių klausimų, susijusių su Konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. Prašantysis teismas ar tribunolas gali prašyti konsultacinės išvados tik tada, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašymas apeliacinės instancijos teismui kreiptis į EŽTT dėl išaiškinimų, kaip teismui elgtis pareiškėjo nurodytu atveju, ir ar Lietuvos Respublikos teismuose susidariusi situacija nėra vertintina kaip teisinis, socialinis ir finansinis eksperimentas pareiškėjo ir kitų Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu, yra bendro ir abstraktaus pobūdžio. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pateiktų reikalavimų nėra aišku, kokie principiniai klausimai (kokias Konvencijoje numatytas teises ir laisves reiktų aiškinti ar taikyti), susiję su Konvencija, administracinėje byloje yra keliami, bei kokie duomenys, pareiškėjo nuomone, šiuos klausimus patvirtina / pagrindžia. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo kreiptis į EŽTT su prašymu pateikti konsultacinę išvadą pareiškėjo nurodytais klausimais.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo įvertinti, ar Regionų administracinio teismo pirmininkas, nagrinėdamas pareiškimą dėl nušalinimo, neinformuodamas pareiškėjo apie priimtus procesinius sprendimus ir pareiškėjui skirdamas baudas, nepažeidė Kodekso nuostatų, ir ar minėti Regionų administracinio teismo pirmininko veiksmai nelaikytini pareiškėjo persekiojimu ir diskriminacija dėl tautybės, negalios, turtinės padėties, išsilavinimo; pareiškėjo pilietinių ir politinių įsitikinimų.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (VAĮ 2 str. 18 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, jog ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas
(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-246-492/2024).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės prašo įvertinti Regionų administracinio teismo pirmininko procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu administracinėse bylose, atitiktį Kodekse įtvirtintiems teisėjų elgesio principams. Pareiškėjas atskirajame skunde išreiškia abejones, ar, nagrinėdamas pareiškėjo pareiškimą dėl nušalinimo, neinformuodamas pareiškėjo apie priimtus procesinius sprendimus ir pareiškėjui skirdamas baudas, teismo pirmininkas nepažeidė Kodekso nuostatų. Remdamasi nurodytu teisiniu reguliavimu bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis pareiškėjo reikalavimas nenagrinėtinas administracinių teismų.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Iveta Pelienė

        Ernestas Spruogis

        Dalia Višinskienė