Civilinė byla Nr. e2A-580-601/2019

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03790-2017-4

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2;

                                                                  3.3.1.14; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 2 d.

Kaunas

      Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Tomo Romeikos,

      teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Minutėlė sau“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Minutėlė sau“ dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, institucija teikianti byloje išvadą – Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Minutėlė sau“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. G. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi bendrojo naudojimo patalpa – pastato 2A2/p (duomenys neskelbtini), Marijampolė, laiptine tvarką: 1) ieškovė savo sąskaita įrengia atskiras laiptinės duris taip, kad būtų atskiriamas patekimas į jos dalį, vedančią aukštyn į antrąjį aukštą, nuo dalies vedančios žemyn į rūsį; 2) laiptinės dalimi, vedančia tik į antrąjį aukštą, naudojasi antrojo aukšto patalpų savininkė atsakovė; 3) laiptinės dalimi, vedančia į rūsį naudojasi abi rūsio patalpų bendrasavininkės. Prie ieškinio pateikė pirmo aukšto planą.

2.       Atsakovė I. G. 2018 m. sausio 19 d. pateikė priešieškinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, kuriuo prašo nustatyti: 1) pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Marijampolė naudojimosi rūsio bei laiptinės patalpomis tvarką, nustatant, kad pagal UAB „Metrum LT“ 2018 m. sausio 18 d. parengtą Rūsio patalpų padalijimo projektą, atsakovės naudojimuisi, valdymui ir disponavimui atitenka rūsio patalpų dalys, pažymėtos indeksais R-1 ir R-5 (bendrai 11,42 kv. m. ploto), ieškovės naudojimuisi, valdymui ir disponavimui atitenka rūsio patalpų dalys, pažymėtos indeksais R-3 ir R-6 (bendrai 11,43 kv. m. ploto), o rūsio patalpų dalys pažymėtos indeksais R-2 ir R-4 (bendrai 10,94 kv. m.) bei laiptinės patalpa, nekilnojamojo daikto kadastro matavimų byloje Nr. 18/666, pažymėta indeksu 1-6 lieka ieškovės ir atsakovės bendram naudojimuisi; 2) negyvenamosios patalpos – pastogės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)-3, Marijampolė, naudojimosi tvarką, nustatant, kad pagal UAB „Metrum LT“ 2018 m. sausio 18 d. parengtą Pastogės patalpų padalijimo projektą, atsakovės naudojimuisi, valdymui ir disponavimui atitenka Pastogės patalpos dalis, pažymėta indeksu 3-2 (23,64 kv. m. ploto), ieškovės naudojimuisi, valdymui ir disponavimui atitenka Pastogės patalpos dalis, pažymėta indeksu 3-3 (24,09 kv. m. ploto), o Pastogės patalpų dalis pažymėta indeksu 3-1 (4,67 kv. m.) lieka ieškovės ir atsakovės bendram naudojimuisi; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė pateikė 2018 m. balandžio 16 d. UAB „Geopora“ naudojimosi projektą su paaiškinamuoju raštu, tačiau gautas 2018 m. birželio 4 d. prašymas nustatyti naudojimosi tvarką pagal 2018 m. gegužės 17 d. UAB „Geopora“ projektą.

4.       Atsakovė 2018 m. birželio 14 d. pateikė patikslintą prašymą nustatyti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, rūsio naudojimosi tvarką pagal UAB „Metrum LT“ 2018 m. birželio 13 d. parengtą Rūsio patalpų padalijimo projektą, ieškovės naudojimuisi, valdymui ir disponavimui atitenka rūsio patalpų dalys, pažymėtos indeksais R-1 ir R-3 (bendrai 8,53 kv. m. ploto), atsakovės naudojimuisi, valdymui ir disponavimui atitenka rūsio patalpa, pažymėta indeksu R-4 (8,51 kv. m. ploto), o rūsio patalpų dalys pažymėtos indeksais R-2 ir R-5 (bendrai 16,02 kv. m.) naudojamos bendrai abiejų šalių.

5.       Ieškovės atstovas 2018 m. rugpjūčio 3 d. posėdyje išreiškė prašymą atsiimti ieškinį, tačiau atsakovės atstovas nesutiko, todėl ieškovė nuo ieškinio atsisakė. Atsakovei palaikant priešieškinį, ir teismo prašant byloje jos priešieškinį laikyti ieškiniu, teismas prašymą tenkino ir nustatė šalių procesinę padėtį, t. y. I. G. byloje laikė ieškove, o priešieškinį – ieškiniu; atsakovę UAB „Minutėlė sau“ laikė atsakove.

6.       Ieškovė I. G. nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – parduotuvės patalpos su 1/2 dalimi rūsio patalpų pažymėtų indeksais: R-1 (3,745 kv. m.) R-2 (9,035 kv. m.) ir R-3 (4,5 kv. m.), (parduotuvės patalpos pažymėtos nuo 1-1 iki 1-5 ir ½ dalis patalpos 1-6), patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Marijampolė; 49/100 dalys Negyvenamosios patalpos – Pastogės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolė; atsakovei priklauso – negyvenamoji patalpa – komercinės paskirties patalpos, su 1/2 dalimi rūsio patalpų pažymėtų indeksais: R-1 (3,745 kv. m.) R-2 (9,035 kv. m.) ir R-3 (4,5 kv. m.), patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Marijampolė; 51/100 dalys Negyvenamosios patalpos – Pastogės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolė (daiktinės teisės neįregistruotos).

7.       Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti ir nustatyti naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą 2018 m. gegužės 17 d. UAB „Geopora“ patvirtintą projektą.

8.       Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus atstovas nurodė, kad abiejų šalių projektai yra panašūs, galimi įgyvendinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: 1) ieškovei I. G. nustatė pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, rūsio naudojimosi tvarką pagal UAB „Metrum LT“ 2018 m. birželio 13 d. parengtą Rūsio patalpų padalijimo projektą, paskiriant naudotis rūsio patalpa, plane pažymėta indeksu R-4 (8,51 kv. m. ploto); 2) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Minutėlė sau“ nustatė pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, rūsio naudojimosi tvarką pagal UAB „Metrum LT“ 2018 m. birželio 13 d. parengtą Rūsio patalpų padalijimo projektą, paskiriant naudotis rūsio patalpas, pažymėtas indeksais R-1 ir R-3 (bendrai 8,53 kv. m. ploto); 3) ieškovės I. G. ir atsakovės UAB „Minutėlė sau“ naudojimui nustatė pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, bendram naudojimuisi rūsio patalpomis tvarką pagal UAB „Metrum LT“ 2018 m. birželio 13 d. parengtą Rūsio patalpų padalijimo projektą, pažymėtas indeksais R-2 ir R-5 (bendrai 16,02 kv. m.); 4) ieškovės I. G. ir atsakovės UAB „Minutėlė sau“ bendram naudojimui priskyrė pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, laiptinę nekilnojamojo daikto kadastro matavimų byloje Nr. 18/666, pažymėtą indeksu 1-6; 5) ieškovei I. G. nustatė negyvenamosios patalpos – pastogės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, naudojimosi tvarką, nustatant, kad pagal UAB „Metrum LT“ 2018 m. sausio 18 d. parengtą Pastogės patalpų padalijimo projektą, ieškovės naudojimuisi atitenka Pastogės patalpos dalis, pažymėta indeksu 3-2 (23,64 kv. m. ploto); 6) atsakovei UAB „Minutėlė sau“ nustatė negyvenamosios patalpos – pastogės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, naudojimosi tvarką, nustatant, kad pagal UAB „Metrum LT“ 2018 m. sausio 18 d. parengtą Pastogės patalpų padalijimo projektą, atsakovės naudojimuisi atitenka Pastogės patalpos dalis, pažymėta indeksu 3-3 (24,09 kv. m. ploto); 7) ieškovei I. G. ir atsakovei UAB „Minutėlė sau“ nustatė negyvenamosios patalpos – pastogės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, naudojimosi tvarką, nustatant, kad pagal UAB „Metrum LT“ 2018 m. sausio 18 d. parengtą Pastogės patalpų padalijimo projektą, bendram naudojimui priskiriant palėpės patalpą pažymėtą indeksu 3-1 (4,67 kv. m.). Teismas taip pat priteisė iš atsakovės UAB „Minutėlė sau“: 1) ieškovei I. G. 1 175 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) valstybei 4,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Skundžiamu sprendimu byla pagal ieškovės UAB „Minutėlė sau“ ieškinį nutraukta.

10. Teismas nurodė, kad šalims pripažįstant poreikį rūsio patalpomis, pažymėtomis plane R-2 ir R-5 naudotis bendrai, kadangi patalpoje R-5 įrengtas šiluminis mazgas, o į šią patalpą patekti abi šalys turės galimybę iš patalpos R-2, į kurią patenkama iš rūsio laiptinės, dalyje dėl bendrų rūsio patalpų naudojimosi tvarkos ieškinys yra pagrįstas.

11. Teismas nustatė, kad nors patalpa R-4 yra didžiausia pagal dydį, tačiau kitų naudingųjų savybių, kurios išskirtų šią patalpą iš kitų, į bylą nepateikta, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad R-4, R-1 ir R-3 patalpos yra apibūdinamos kaip sandėliai, teismas padarė išvadą, kad R-4 patalpa pagal naudingąsias savybes yra vienodo vertingumo kaip ir R-1 ir R-3 dalys. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal ieškovės siūlomą rūsio patalpų R-1, R-3 ir R-4 naudojimosi tvarką kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir abiem bendraturtėm tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys, ieškovei priskyrė naudotis rūsio patalpa R-4; atsakovei rūsio patalpomis R-1 ir R-3 pagal 2018 m. birželio 13 d. projektą.

12. Nustačius, kad 1-6 indeksu pažymėta laiptinė ieškovei priklauso ½ dalimi, o pagal bylos nagrinėjimo metu esamą faktinę situaciją akivaizdu, kad ji reikalinga ieškovei patekti tiek į rūsį, tiek į palėpę, kaip šalių bendro naudojimo patalpas, teismas šią patalpą nusprendė palikti naudotis šalių bendram naudojimui. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovės butas yra antrame aukšte, ir įėjimas į atsakovės buto patalpas suprojektuotas pro laiptinės duris vedančias į rūsį ir palėpę, kaip bendras šalių patalpas, negali būti pagrindas riboti ieškovės teisės į bendras patalpas, užtikrinant atsakovei autonominį įėjimą į jai priklausantį butą.

13. Spręsdamas naudojimosi tvarkos palėpe nustatymo klausimą, teismas pažymėjo, kad patalpų savininkai palėpę valdo remiantis bendrąja dalinės nuosavybės teise. Tai reiškia, kad kiekvienas buto savininkas yra ir dalies palėpės savininkas, nežiūrint to, kad jis nėra savo nuosavybės teisės į palėpės dalį įregistravęs. O vertindamas, kuris iš šalių pateiktas projektas labiausia atitinka bendraturčių interesus, teismas sutiko su ieškovės atstovu, kad ginčo patalpose esant kaminui, kuris yra priskirtinas prie bendrojo naudojimo objektų, net ir įvertinus tai, kad šiuo metu šalys juo nesinaudoja, kaminas turi atitekti abiejų šalių bendram naudojimui, kaip nurodyta ieškovės projekte, projektuojant bendrą patalpą 3-1, nes atsakovės projekte kaminas paliktas ieškovei, kamino plotas nėra išskaičiuotas, todėl idealioji dalis neišlaikyta. Ieškovės siūlomas patekimas į palėpę pro bendro naudojimo patalpą yra racionalus, o dėl siūlomos projektuojamos pertvaros, tai kaip nurodė ieškovės atstovas, ji projekte nurodyta, kad būtų galima atskirti šalių naudojimui priskirtinas palėpės dalis. Be to, teismas pastebėjo, kad šalys, argumentuodamos dėl ko jų teikiami projektai geriausia atitinka šalių interesus, neginčijo, kad projektuose priskirtina šalių naudojimui konkreti dalis būti mažiau vertinga, nei kitai šaliai nurodyta naudojimosi patalpa, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad patalpos iš esmės yra vienodo vertingumo, o ginčas šiuo atveju kilo iš esmės dėl langų ir atskirų įėjimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad pagal ieškovės siūlomą palėpės naudojimosi tvarką kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir abiem bendraturtėm tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Dėl to teismas nustatė negyvenamosios patalpos – pastogės naudojimosi tvarką pagal UAB „Metrum LT“ 2018 m. sausio 18 d. parengtą Pastogės patalpų padalijimo projektą, ieškovės naudojimuisi, valdymui ir disponavimui priskiriant Pastogės patalpos dalį, pažymėtą indeksu 3-2 (23,64 kv. m. ploto), o atsakovės naudojimuisi, valdymui ir disponavimui atiteko Pastogės patalpos dalis, pažymėta indeksu 3-3 (24,09 kv. m. ploto), tuo tarpu Pastogės patalpų dalis, pažymėta indeksu 3-1 (4,67 kv. m.), liko ieškovės ir atsakovės bendram naudojimuisi.

14. Teismas, vertindamas atsakovės prašymą nustatyti naudojimosi tvarką pirmo aukšto laiptais, kad atsakovė galėtų šiais laiptais naudotis reklamos tikslais, sutiko su ieškovės atstovo motyvais, kad šie laiptai nėra šalių bendroji nuosavybė, kiekviena šalis į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas turi autonominius įėjimus, todėl toks prašymas nėra susijęs su bendrosios nuosavybės įgyvendinimu, dėl ko byla ir yra nagrinėjama, todėl tokį prašymą atmetė.

15. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys patenkintinas visiškai, iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Minutėlė sau“, atstovaujama advokato Audriaus Bandzaičio, Kauno apygardos teismo prašo priimti naują sprendimą ir nustatyti naudojimosi tvarką bendrojo naudojimo patalpomis pagal atsakovės pateiktą projektą, su ieškovės pasiūlyta bendro naudojimo patalpos apie kaminą suformavimo pataisa. Nustačius CPK normų pažeidimus, ieškinį prašo palikti nenagrinėtu, pasiūlant šalims pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, arba gražinti bylą nagrinėti iš naujo, sprendžiant klausimą dėl privalomo bylos sustabdymo. Apelianto įsitikinimu, byla apeliacinės instancijos teisme išsamiau būtų išnagrinėta žodinio proceso metu. Apeliaciniame skunde nurodo:

16.1.                       buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio reikalavimas privalomai stabdyti civilinę bylą. Atsakovė pažymėjo, kad UAB „Minutėlė sau“ kelis kartus prašė teismo stabdyti bylą iki bus išspręsti ginčai dėl neteisėtų vienašalių ieškovės ir valstybinių institucijų veiksmų keičiant palėpės statusą, tačiau teismas tokių prašymų netenkino. Anot atsakovės, šiuo metu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla dėl neteisėtų Marijampolės savivaldybės veiksmų, suteikiant palėpei atskirą adresą, bei Kauno apygardos teisme nagrinėjamas atskirasis skundas dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimo atsisakyti priimti ieškinį dėl neteisėtų ieškovės veiksmų, vienašališkai be bendraturtės žinios keičiant nekilnojamojo turto paskirtį;

16.2.                       teismas išnagrinėjo bylą pagal tuometinės atsakovės priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kai nebuvo praeita privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija, t. y. UAB „Minutėlė sau“ kreipėsi į I. G. su pasiūlymu taikiai be teismo notarine tvarka nustatyti naudojimosi laiptine tvarką. Tuo tarpu priešieškiniu I. G. prašė nustatyti naudojimosi tvarką rūsiu ir palėpe. Atsiėmus pirminį ieškinį, teisme liko nagrinėjami klausimai dėl visai kitų dalykų, negu buvo ieškinio pagrindas. Tad ikiteisminė ginčo sprendimo stadija, apelianto nuomone, galėjo ir turėjo būti. Tokią nuomonę dar sustiprina ir tai, kad byloje dalyvavęs specialistas suabejojo ieškovės pateikto palėpės naudojimosi tvarkos įgyvendinimo galimybe, dėl per langą einančios skiriamosios ribos, ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovės parengtas palėpės naudojimosi tvarkos projektas yra tobulesnis ir jis sutiktų, kad būtų nustatyta būtent tokia palėpės naudojimosi tvarka. Taigi, bent dėl naudojimosi dalimi patalpų taikus susitarimas tarp šalių yra įmanomas;

16.3.                       spręsdamas dėl rūsio naudojimosi tvarkos, teismas teisingai nustatė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė prašo patalpas R-2 ir R-5 skirti bendram naudojimui, tačiau patenkino tik ieškovės prašymą, o analogišką atsakovės prašymą visiškai nemotyvuotai atmetė. Pažymėtina, kad prie tokio šių patalpų paskirstymo buvo prieita tik atsakovės iniciatyva po to, kai ieškovė buvo priversta pripažinti, kad rūsyje esantis šiluminis mazgas yra skirtas ir turi likti bendras visam pastatui (prieš tai buvusiame projekte šias įrengimais apkrautas patalpas ieškovė buvo priskyrusi atsakovei, taip sumažindama jai tenkančių laisvų patalpų rūsyje dalį). Pripažinus, kad šioje dalyje tenkinti abiejų šalių prašymai, teismas atitinkamai turėjo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą;

16.4.                       atsakovė nesutinka ir su teismo sprendimu rūsio patalpą R-4 priskirti ieškovei. Anot apeliantės, logiška manyti, kad ieškovei, kuriai priklauso visas pirmasis aukštas, yra pilna pasirinkimo laisvė įsirengti įėjimą į rūsį iš bet kurios pirmojo aukšto vietos į bet kurią rūsio vietą. Todėl samprotavimai apie patekimą į rūsį atskirai įrengiamu įėjimu iš pirmojo aukšto, kai jau yra įrengtas patekimas į rūsį per tam skirtą laiptinę, yra abejotini, ypač atsižvelgiant į tai, kad iki ginčo dėl laiptinės rūsys iš viso ieškovės nedomino, o rengiant įėjimą ne į bendro naudojimo rūsio patalpas, o į ieškovei paskirtą patalpą R-4, laiptų įrenginiais būtų sumažintas jai tenkantis naudingas rūsio plotas. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentą, kad pagal pastate esančias šalių nuosavybės dalis atsakovei priklauso 51/100, o ieškovei 49/100 dalys, tad, jeigu rūsio plotas paskirstomas pažeidžiant šią proporciją, o šalys abu projektus vertina kaip lygiaverčius, socialinį teisingumą labiau atitiktų didesnį ploto praradimą patiriančiai šaliai suteikiant pasirinkimo pirmenybę;

16.5.                       Spręsdamas dėl palėpės naudojimosi tvarkos, teismas nepagrįstai palaikė iš esmės ydingą ieškovės siūlomą projektą. Teismo teisės leidžia atsakovės projektą pakeisti, numatant suformuoti bendrojo naudojimo patalpą aplink kaminą pagal ieškovės siūlomą projektą. Tuo tarpu ieškovės sprendimas, atremti pertvarą į langą yra neracionalus ir techniškai sunkiai įgyvendinamas;

16.6.                       nesuprantamas teismo sprendimas atsisakyti nustatyti naudojimosi tvarką pirmojo aukšto laiptais. Pažymėjo, kad ji pateikė į bylą dokumentus apie savivaldybės jai suteiktą leidimą naudoti šiuos laiptus reklamos tikslais. Atsakovės atstovas nurodė, kad šia teise naudotis buvo trukdoma, tad spręsti šį klausimą teismas ne tik galėjo, bet ir privalėjo, o jo neišsprendęs iš esmės panaikino savivaldybės atsakovei suteiktą teisę ir taip priėmė ydingą sprendimą. Be to, teismas netinkamai interpretavo atsakovės poziciją dėl taikaus ginčo sprendimo: ji ne besąlygiškai atsisakė teisių į pirmojo aukšto dalį reklamai, o tik su sąlyga, kad mainais nebus trukdoma sąžiningai konkurencijai, darant poveikį jos klientams per antro aukšto laiptinę. Teismo motyvai, kad šie laiptai nėra bendrosios nuosavybės objektas, nepagrįsti jokiais įrodymais ir prieštarauja bet kokiai logikai. Teismo sprendimą, kad šie laiptai lyg ir niekam nepriklauso, taip nusišalinant nuo ginčo sprendimo iš esmės, būtina pakeisti.

17. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė I. G., prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo:

17.1.                       nagrinėjamu atveju jokių pagrindų civilinės bylos stabdymui nebuvo. Vien tai, kad atsakovė nesutinka su Marijampolės savivaldybės veiksmais palėpės patalpai suteikiant adresą, nedaro negalimo šios civilinės bylos nagrinėjimo, kadangi administracinėje byloje bus sprendžiamas Marijampolės savivaldybės veiksmų teisėtumo klausimas, kuris nieko bendro su nagrinėjama civiline byla neturi. Civilinėje byloje yra sprendžiamas naudojimosi bendromis patalpomis klausimas – nepriklausomai nuo to, ar bendro naudojimo patalpa yra įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas dalinės nuosavybės teise, ar ne, kiekvienas bendraturtis turi teisę naudotis bendromis namo patalpomis, o esant ginčui tarp namo bendraturčių kreiptis į teismą dėl naudojimosi bendromis patalpomis nustatymo;

17.2.                       įstatymas nenumato, jog tarp šalių kilęs ginčas pagal savo pobūdį turėtų būti sprendžiamas laikantis nustatytos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, nors iš esmės nei ieškovė, nei atsakovė niekada neneigė ir priešingai pripažino, kad ginčas dėl naudojimosi tarp šalių jau yra seniai kilęs ir kad šalys pačios dėl naudojimosi tvarkos nesusitarė, dėl ko ginčą, kilusį tarp šalių, ir išnagrinėjo teismas;

17.3.                       apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės atstovas sutiko, jog atsakovės parengtas naudojimosi palėpės patalpomis tvarkos projektas yra tobulesnis. Tokio pripažinimo nebuvo, priešingai ieškovė palaikė savo reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos palėpės patalpomis, bei nurodė, kad jos parengtas naudojimosi palėpės patalpomis projektas yra teisingesnis, racionalesnis, atitinkantis bendraturčių dalis, priešingai nei atsakovės pateiktas projektas. Ieškovė nurodė, kad pagal atsakovės siūloma projektą jai siūlomoje palėpės patalpos dalyje siūloma palikti bendro naudojimo objektą kaminą, kuris ne tik kas sumažina ieškovei siūlomą palikti patalpos dalies plotą, dėl ko tokiu atveju ieškovei atitektų mažesnė dalis nei jai priklauso, tačiau tokiu atveju esant kaminui, patalpos naudojimas tampa neracionalus, bei nelygiavertis;

17.4.                       patalpa pažymėta indeksu R-4 jai priskirta pagrįstai. Pažymėjo, kad jos patalpos yra pirmajame namo aukšte ir kad ji turi tikslą įsirengti įėjimą į jai priskirtą naudojimuisi rūsio patalpą, ir kad kitose patalpose to padaryti nėra galimybės, kadangi kitos patalpos tam būtų per mažos, virš kitos rūsio patalpos (patalpa pažymėta indeksu R-1) yra laiptinė ir virš jos nėra ieškovei priklausančių patalpų iš kurių galėtų būti įrengtas patekimas. Juolab, kad atsakovė patalpomis nesinaudoja jau eilę metų, atsakovės akcininkė ir vadovė gyvena ne Lietuvoje, tuo tarpu ieškovė patalpose veiklą vykdo nepertraukiamai, dėl ko jai yra poreikis naudotis patalpomis, priešingai nei atsakovei. Be to, atsakovės atstovas teismo posėdžių metu pripažino, kad neturi jokių pagrįstų argumentų, kodėl minėta rūsio patalpa (R-4) turėtų atitekti ne ieškovei, o priešingai atsakovei, vienintelis jų argumentas buvo tai, kad atsakovei turėtų priklausyti didesnė rūsio dalis;

17.5.                       visiškai nepagrįstas atsakovės argumentas, kad rūsio patalpos paskirstytos pažeidžiant proporcijas 51/100 atsakovei ir 49/100 dalys ieškovei, t. y. kad atsakovei paskirta mažiau ploto. Priešingai, rūsio patalpos yra įregistruotos šalių po 1/2 dalį, kas reiškia, kad kiekvienos iš šalių dalys yra lygios. Be to, ieškovės naudojimuisi buvo priskirta rūsio patalpa pažymėta indeksu R-4 (8,51 kv. m. ploto), o atsakovės naudojimuisi, rūsio patalpos, pažymėtos indeksais R-1 ir R-3 (bendrai 8,53 kv. m. ploto), taigi atsakovei atiteko šiek tiek didesnio ploto, nei ieškovei patalpos, dėl ko teigti, jog buvo pažeistos proporcijos (proporcingumo principas) nėra pagrindo;

17.6.                       ieškovė nesutinka su apeliantės teiginiu, kad teismas nenustatė naudojimosi pirmojo aukšto laiptais tvarkos. Šiuo aspektu ieškovė pažymėjo, kad apskritai ieškinyje nebuvo pareikštas reikalavimas nustatyti naudojimosi šiais laiptais tvarką. Be to, kaip teisingai pažymėjo teismas, jų paskirtis yra patekti į ieškovei priklausančias patalpas, juolab, minėti laiptai nėra registruoti kaip šalių nuosavybė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinis skundas atmestinas.

19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

20. CPK 321 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

21. Nagrinėjamu atveju atsakovė, teikdama prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nurodė, kad byla būtų išsamiau išnagrinėta žodinio proceso tvarka, dar kartą apklausiant specialistą bei iš naujo pateikiant parodymus dėl faktinių aplinkybių.

22. Apeliantės prašymas yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esačius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei kviesti į teismo posėdį specialistą. Teismas sprendžia, kad bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka.

Dėl bylos sustabdymo

23. Apeliantė nurodo, kad buvo pažeistas CPK 163 straipsnio reikalavimas privalomai stabdyti civilinę bylą. Atsakovė pažymėjo, kad UAB „Minutėlė sau“ kelis kartus prašė teismo stabdyti bylą iki bus išspręsti ginčai dėl neteisėtų vienašalių ieškovės ir valstybinių institucijų veiksmų keičiant palėpės statusą, tačiau teismas tokių prašymų netenkino.

24. Civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. CPK 163 straipsnio 3 punkto, t. y. privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindu, nagrinėjama byla sustabdoma ne tada, kai yra prielaidos manyti, kad kyla kitas teisinis ginčas, o tada, kai kita civilinė byla jau iškelta, o sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos.

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios bylos sustabdymui nebuvo ir nėra jokių pagrindų, nes kitose bylose vedamas ginčas dėl palėpės statuso (jos įregistravimo kaip atskiro turto vieneto ir pan.) nekeičia jos priklausomybės šalims (šalys neginčija viena kitos nuosavybės teisių į palėpę) ir neatima iš šalių teisės nusistatyti naudojimosi tvarką šia patalpa, tarp šių bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, kuris trukdytu šioje byloje nustatyti reikšmingas šiai bylai aplinkybes.

Dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos

26. Apeliantė nurodo, kad ieškovė nėra pasinaudojusi ikiteismine ginčo sprendimo tvarka.

27. Pažymėtina, kad privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti numatyta įstatyme (CPK 22 str.). Tik nustačius, jog šalių ginčui įstatyme numatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo tvarka ir šia tvarka nebuvo pasinaudota, ieškinys gali būti nepriimtas arba paliktas nenagrinėtu, arba byla nutraukta, t. y. ginčas neišnagrinėtas gali būti iš esmės.

28. Nagrinėjamu atveju tarp šalių (bendraturčių) yra sprendžiamas ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis naudojimosi tvarkos nustatymo (CK 4.81 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios kategorijos bylose nėra įstatyminės nuostatos, jog prieš kreipiantis į teismą, ginčas privalomai turi būti sprendžiamas ikiteismine tvarka. Apeliantė savo skunde taip pat nenurodė jokios įstatyminės nuostatos, kuri įpareigotų ieškovę pirmiausia ginčą spręsti ikiteismine tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo ieškovės ieškinį iš esmės (sprendė tarp šalių kilusį ginčą).

Faktinės bylos aplinkybės

29. Nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – parduotuvės patalpos, su 1/2 dalimi rūsio patalpų pažymėtų indeksais: R-1 (3,745 kv. m.) R-2 (9,035 kv. m.) ir R-3 (4,5 kv. m.), (parduotuvės patalpos pažymėtos nuo 1-1 iki 1-5), patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Marijampolė; 49/100 dalys negyvenamosios patalpos – pastogės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Marijampolė ir 1/2 dalis laiptinės, pažymėtos indeksu 1-6, pastate – gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Marijampolė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2A2/p). Apeliantei (atsakovei) nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – komercinės paskirties patalpos, su 1/2 dalimi rūsio patalpų pažymėtų indeksais: R-1 (3,745 kv. m.) R-2 (9,035 kv. m.) ir R-3 (4,5 kv. m.), patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Marijampolė; 51/100 dalys negyvenamosios patalpos – pastogės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Marijampolė (daiktinės teisės neįregistruotos). Tarp šalių (bendraturčių) kilęs ginčas dėl naudojimosi tvarkos bendrąja daline nuosavybe (rūsiu, palėpe ir pirmo aukšto laiptais šalia pastato).

Dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo

30. CK 4.81 straipsnyje nustatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.82 straipsnyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.

31. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimo yra nurodoma, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).

32. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-248/2018).

Dėl naudojimosi rūsiu nustatymo

33. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai: 1) ieškovei I. G. nustatė pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, rūsio naudojimosi tvarką pagal UAB „Metrum LT“ 2018 m. birželio 13 d. parengtą Rūsio patalpų padalijimo projektą, paskiriant naudotis rūsio patalpa, plane pažymėta indeksu R-4 (8,51 kv. m. ploto); 2) apeliantei UAB „Minutėlė sau“ nustatė pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, rūsio naudojimosi tvarką pagal UAB „Metrum LT“ 2018 m. birželio 13 d. parengtą Rūsio patalpų padalijimo projektą, paskiriant naudotis rūsio patalpas, pažymėtas indeksais R-1 ir R-3 (bendrai 8,53 kv. m. ploto); 3) ieškovės I. G. ir apeliantės UAB „Minutėlė sau“ naudojimui nustatė pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, bendram naudojimuisi rūsio patalpomis tvarką pagal UAB „Metrum LT“ 2018 m. birželio 13 d. parengtą Rūsio patalpų padalijimo projektą, pažymėtas indeksais R-2 ir R-5 (bendrai 16,02 kv. m.).

34. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dėl rūsio patalpos R-4 priskyrimo naudotis ne jai, o ieškovei. Nurodo, kad teismas buvo neobjektyvus, prieštaringai ir nenuosekliai vertino įrodymus.

35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

36. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta motyvų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisingumu rūsio patalpą R-4 priskiriant naudotis ieškovei. Nepaneigtas ieškovės ir pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovei yra patogiau ir racionaliau įsirengti įėjimą į šią patalpą, negu atsakovei. Nors byloje nėra pateikta sprendinių apie galimybes ir sąnaudas, įsirengiant įėjimą į rūsio patalpa R-4, tačiau neabejotina, kad atsakovei tai būtų itin sudėtinga (galbūt neįmanoma), nes įėjimas turėtų užimti dalį aikštės. Netgi ir įsirengus įėjimą iš aikštės pusės, ekonominis patalpos naudingumas (investicijų atsiperkamumas) būtų abejotinas dėl jos dydžio (tik 8,51 kv. m.), jos dislokacijos (rūsyje, be lango), jos atskirties nuo kitų (pagrindinių) atsakovės patalpų. Be to nepaneigtas ieškovės argumentas, kad atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės patalpomis jau eilę metų nesinaudoja, o ieškovė naudoja patalpas nepertraukiamai, kas leidžia spręsti, jog būtent ieškovei rūsio patalpos R-4 priskyrimas yra reikalingesnis ir gali atnešti didesnę naudą.

37. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad neišlaikytos proporcijos pagal šalių turimas nuosavybės dalis. Nustatyta, kad šalims rūsio patalpos priklauso po ½ dalį, o ne po: atsakovei 51/100, o ieškovei 49/100 dalis. Taigi, rūsio patalpos šalims priklauso lygiomis dalimis, todėl laikytina, kad šalims naudojimuisi priskirtos rūsio patalpos atitinka jų turimas nuosavybės dalis, netgi atsakovei suteikta dalis nežymiai yra didesnė (8,53 kv. m.), negu ieškovei priskirta naudojimuisi dalis (8,51 kv. m.).

Dėl naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo

38. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad 1) teismas galėtų pats pakeisti atsakovės projektą (suformuojant bendrojo naudojimo patalpą aplink kaminą), 2) ieškovės sprendimas pagal ieškovė projektą, atremti pertvarą į langą yra neracionalus ir techniškai sunkiai įgyvendinamas.

39. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais. Pažymėtina, kad pareiga nurodyti ieškinio pagrindą ir dalyką tenka šalims (šiuo atveju ir pateikti projektinius pasiūlymus). Šios kategorijos bylose projektinis pasiūlymas yra neatskiriama reiškiamo reikalavimo dalis. Teismas ginčą sprendžia pagal šalių pareikštus reikalavimus (pateiktus projektinius pasiūlymus). Apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje nepateikė kito (apeliantės manymu teisingesnio, negu pirminis) projektinio pasiūlymo dėl palėpės naudojimosi tvarkos nustatymo, kurį apeliacinės instancijos teismas galėtų vertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės vertinti to, kas nėra pateikta.

40. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad ieškovės sprendimas pagal ieškovė projektą, atremti pertvarą į langą yra neracionalus ir techniškai sunkiai įgyvendinamas. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos motyvais. Apeliantė savo skunde nenurodė jokių naujų argumentų, kurie leistų daryti priešingą, negu teismo sprendime padaryta, išvadą.

41. Be to, iš šalių pasisakymų matyti, jog dėl palėpės naudojimosi tvarkos nustatymo šalys nebuvo kategoriškos, leidosi į kompromisus, tačiau galutinai iki ginčo išsprendimo iš esmės nebuvo susitarta taikiai. Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka, neužkerta šalims galimybės keisti šią nustatytą naudojimosi patalpomis tvarką tiek bendru sutarimu, tiek, pasikeitus aplinkybėms, kreipiantis į teismą.

Dėl naudojimosi pirmojo aukšto laiptais

42. Byloje kilo ginčas dėl pirmojo aukšto laiptų, esančių šalia šalims priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise pastato.

43. Apeliantė nurodo, kad ji pateikė į bylą dokumentus apie savivaldybės jai suteiktą leidimą naudoti šiuos laiptus reklamos tikslais. Šia teise naudotis buvo trukdoma, tad spręsti šį klausimą teismas ne tik galėjo, bet ir privalėjo, o jo neišsprendęs iš esmės panaikino savivaldybės atsakovei suteiktą teisę ir taip priėmė ydingą sprendimą. Teismo motyvai, kad šie laiptai nėra bendrosios nuosavybės objektas, nepagrįsti jokiais įrodymais ir prieštarauja bet kokiai logikai. Teismo sprendimą, kad šie laiptai lyg ir niekam nepriklauso, taip nusišalinant nuo ginčo sprendimo iš esmės, būtina pakeisti.

44. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais. Pažymėtina, jog byloje sprendžiamas bendraturčių ginčas dėl naudojimosi tvarkos bendrąja daline nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Taigi, ginčo objektas yra nuosavybės teise bendraturčiams priklausantis turtas. Byloje nėra duomenų (pastato inventorinės bylos duomenys, VĮ Registrų centras išrašai nepatvirtina šio fakto), kad laiptai šalia pastato (esantys Basanavičiaus aikštėje) nuosavybės teisėmis priklauso šalims. Apeliantė tokių duomenų apeliaciniam teismui taip pat nepateikė (CPK 178 str.). Todėl nebuvo (ir nėra) jokio pagrindo spręsti klausimą dėl naudojimosi šiais laiptais tvarkos nustatymo tarp šalių. Aplinkybės dėl laiptų naudojimo reklamos tikslais nėra reikšmingos šioje byloje, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

45. Apibendrinant visus apelianto argumentus pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

46. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

      Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

      Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

      Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.