| Civilinė byla Nr. e2A-272-883/2024
|
| Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03052-2023-9
|
| Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.4; 2.7.5; 2.8.2; 3.3.1.19.2. (S)
|
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Almos Jurgelienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gencentras“, trečiųjų asmenų D. O. ir S. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos veislininkystė“ prevencinį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gencentras“, tretiesiems asmenims D. O. ir S. B. dėl neteisėtų veiksmų vykdymo uždraudimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos veislininkystė“ (toliau – AB „Lietuvos veislininkystė“) pateikė prevencinį ieškinį, kuriuo prašo uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gencentras“ (toliau – UAB „Gencentras“) iki 2024 m. gegužės 2 d. vykdyti genetinės medžiagos (bulių spermos) pardavimus AB „Lietuvos veislininkystė“ klientams pagal pateiktą sąrašą, kuris nurodytas ieškinio priede Nr. 12.
2. Ieškovė nurodė, kad D. O. (trečiasis asmuo) AB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. vasario 3 d. buvo paskirtas (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo S. B. nuo 2012 m. vasario 1 d. užėmė (duomenys neskelbtini) poziciją, kurio atsakomybė buvo visų genetinių medžiagų (bulių spermos) likučių administravimas, užsakymų klientams pildymas.
3. Tretieji asmenys S. B. 2023 m. kovo 28 d., o D. O. 2023 m. balandžio 21 d pateikė prašymus nutraukti darbo santykius su AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo iniciatyva. Ieškovei AB „Lietuvos veislininkystė“ tapo žinoma, jog dar 2023 m. sausio 6 d. buvo įsteigta bendrovė UAB „Gencentras“, kurios viena iš (duomenys neskelbtini) (valdančių bendrovės kontrolinį akcijų paketą) buvo D. O. sutuoktinė (duomenys neskelbtini), o jos (duomenys neskelbtini) paskirtas S. B.. 2023 m. kovo 30 d. UAB „Gencentras“ patvirtinta veislininkystės veiklos licencija, leidžianti vykdyti analogišką veiklą, kokią vykdo ir ieškovė. Ieškovė įsitikinimu, atsakovė ketina atlikti LR Konkurencijos įstatymo draudžiamus veiksmus, neteisėtai panaudojant ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją (apie genetinės medžiagos pirkėjus (klientus), parengtus veisimo planus ieškovės klientams) su tikslu nesąžiningai konkuruoti ir neteisėtai uždirbti pajamas, kurios priklausytų AB „Lietuvos veislininkystė“.
4. Atsakovė UAB „Gencentras“ su ieškiniu nesutiko ir pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė neįrodė prevenciniam ieškiniui keliamų sąlygų egzistavimo; pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė sieks neteisėtai panaudoti ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, kadangi ieškovės nurodyta informacija apie jos klientus (klientų pavadinimų (vardų ir pavardžių) sąrašas) neatitinka komercinėms paslaptims taikomų kriterijų.
5. Trečiasis asmuo D. O. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2023 m. balandžio 24 d. jis pateikė ieškovės vadovui visą informaciją su klientų sąrašais, kontaktiniais duomenimis, kartu buvo perduotas ir spermos tiekėjų kontaktinių asmenų sąrašas. Taip pat visa informacija buvo perduota ir ieškovės (duomenys neskelbtini) N. B., kuris perėmė D. O. darbo funkcijas. Tą pačią dieną, t. y. 2023 m. gegužės 2 d. D. O. ir (duomenys neskelbtini) bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog D. O. užima (duomenys neskelbtini) pareigas.
6. Trečiasis asmuo D. O. pabrėžė, kad jis neturi jokių teisinių sąsajų su atsakove, t. y. jis nėra šios bendrovės akcininkas, darbuotojas ar susijęs kitais teisiniais pagrindais su bendrove, todėl D. O., neturėdamas jokio ryšio su šia bendrove, neperduoda jai jokios ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos ir (ar) komercinių paslapčių, taip pat tokios informacijos neturi.
7. D. O. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovė tikslingai pateikia teismui netinkamą informaciją apie veisimo planų rengėjus ir nurodo, kad veisimo planai buvo parengti ieškovės ir D. O. neteisėtai perduoti atsakovei. Toks ieškovės elgesys yra laikomas nesąžiningu, nes ieškovė nerengia veisimo planų. Šią paslaugą, t. y. veisimo planų rengimą, atlieka (duomenys neskelbtini)asociacija, atstovaujama direktoriaus D. O., remdamasi ieškovės ir kitų analogišką veiklą užsiimančių bendrovių siūloma genetine medžiaga, kurios tikslas yra pateikti geriausią veisimo planą ūkininkams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir uždraudė atsakovei UAB „Gencentras“ iki 2024 m. gegužės 2 d. vykdyti genetinės medžiagos (bulių spermos) pardavimus ieškovės AB „Lietuvos veislininkystė“ klientams pagal į bylą pateiktą sąrašą (ieškinio priedas Nr. 12, 2023 m. gegužės 29 d. pažyma, 514 klientų), kuris laikytinas sudėtine teismo sprendimo dalimi; ieškovei AB „Lietuvos veislininkystė“ iš atsakovės UAB „Gencentras“ priteisė 3976,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas nustatė, kad nuo 2023 m. balandžio 19 d. trečiasis asmuo S. B. tapo 40 proc. UAB „Gencentras“ (duomenys neskelbtini), o nuo 2023 m. balandžio 25 d. šios įmonės (duomenys neskelbtini). Likusios 60 proc. dalies įmonės akcijų savininke tapo (duomenys neskelbtini), kuri yra atsakovo D. O. sutuoktinė. Įmonei 2023 m. kovo 30 d. išduotos šios veislininkystės veiklos – ūkinių gyvūnų spermos laikymo ir tiekimo rinkai veiklos bei ūkinių gyvūnų embrionų saugojimo veiklos licencija. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Gencentras“ buvo nurodytas genetinės medžiagos tiekėjo CRV Holding BV atstovu Lietuvoje, nors prieš tai juo buvo ieškovė.
10. Teismas pažymėjo, kad S. B. vykdė (duomenys neskelbtini) pareigas, pagal kurių nuostatų 5.14 punktą jis buvo atsakingas už komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos išsaugojimą. D. O. kaip (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) pareiginių nuostatų 5.8 punktą taip pat buvo atsakingas už komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos išsaugojimą. Teismas pažymėjo, kad bet kokių pareigybių darbuotojai buvo įpareigojami saugoti komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją, ne tik vadovaujančias pareigas užimantys asmenys.
11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės klientų sąrašai, kontaktiniai duomenys, sutarčių su jais turinys, sąlygos, atsiskaitymo tvarka, klientų poreikiai, susiję su ieškovės teiktomis paslaugomis, paslaugų teikimo istorija, ieškovės klientų duomenų bazės nėra vieša informacija, ieškovė šią informaciją laikoma slapta, saugoma vidiniais teisės aktais, ir jos negalima lengvai gauti, kadangi tokia informacija internete viešai neskelbiama, todėl nagrinėjamo ginčo kontekste teismas vertino, kad ieškovės nurodyta informacija apie klientus gali būti laikoma komercine paslaptimi, nes tai nėra paprasčiausia konfidenciali informacija, nėra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama, nėra darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis.
12. Teismas trečiųjų asmenų veiksmus vertino nesąžiningos konkurencijos prasme ir nurodė, kad yra pagrindas konstatuoti tiek neteisėtą komercinės paslapties perdavimą ir potencialiai visiškai tikėtiną neteisėtą jos panaudojimą atsakovės veikloje, bet ir apskritai trečiųjų asmenų ir atsakovės pradėtus ir potencialiai visiškai tikėtinus ateityje neteisėtus veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti ieškovės galimybėms konkuruoti.
13. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus – neteisėtai gavo iš trečiųjų asmenų ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, ją akivaizdžiai ketino naudoti savo ūkinėje komercinėje, analogiškoje ieškovei vykdomai veiklai veikloje, tai uždraudus laikinosiomis apsaugos priemonėmis jokios kitokios veiklos su kitokiais klientais nebevykdė, bandė perimti ir ieškovės genetinės medžiagos tiekėją. Teismas sprendė, jog yra pagrindas vertinti, kad dėl atsakovės pasirengimo vykdyti neteisėtus veiksmus ir tikėtino jų vykdymo ateityje ieškovė būtų patyrusi ir patirtų žalos, kadangi labai tikėtinai būtų netekusi ar netektų dalies, galimai net ženklios, ieškovės klientų, dėl ko ieškovė nebūtų gavusi didelės apimties pajamų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai
14. Atsakovė UAB „Gencentras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Teismas be pagrindo sprendė, kokia informacija laikytina komercine paslaptimi, t. y. iš esmės neatliko jokios informacijos kvalifikavimo kaip komercinės paslapties, apsiribojęs deklaratyviais teiginiais. Teismas netinkamai ir nepagrįstai sutapatino komercinę paslaptį ir konfidencialią informaciją ir taip padarė nepagrįstą išvadą, kad visa ieškovės Sąraše ir Taisyklėse nurodyta informacija yra laikoma komercine paslaptimi.
14.2. Teismas ne tik neatliko nurodyto informacijos apie klientus vertinimo, bet apsiribojo vieninteliu ieškovės argumentu bei įrodymu dėl komercinės paslapties egzistavimo – sutarčių su klientais nurodymu Taisyklėse. Apeliantė nurodė, kad jei viskas, ką ieškovė įrašytų į Taisykles ar Sąrašą, nekvestionuojamai būtų laikoma komercine paslaptimi, netektų prasmės nei egzistuojantis teisinis reguliavimas, nei teismų praktika, kadangi pakaktų tik darbdavio sudaromų informacijos sąrašų. Tačiau teisinis reguliavimas ir teismų praktika kaip tik įpareigoja teismą ginčo atveju vertinti darbdavio pasirinkimą kvalifikuoti tam tikrą informaciją komercine paslaptimi ir tokios informacijos priklausimą paties darbuotojo žinioms bei gebėjimams.
14.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės įstatinis kapitalas yra net 1206302,56 Eur, todėl nėra pagrindo abejoti, kad ieškovė su jos nurodytais klientais turėjo komercinių santykių. Ieškovė, pateikdama pažymą dėl 514 klientų sąrašo bei turėdama pareigą įrodyti, kad būtent šiame sąraše esantys subjektai yra jo klientai, kuriems jis 2023 m. teikė paslaugas ar pardavė prekes, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, komercinių santykių su jais buvimą, t. y. paslaugų teikimo, prekių pirkimo-pardavimo sutartis, sąskaitas už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes, sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus ir pan. Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių minėtas aplinkybes, ieškovė į bylą nepateikė.
15. Tretieji asmenys D. O. ir S. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1 Pirmosios instancijos teismas, vertindamas trečiųjų asmenų supažindinimo su pareiginiais nuostatais aplinkybes ir darydamas išvadą, kad „su darbo sutarčių pakeitimais jie buvo supažindinami, todėl nėra pagrindo abejoti, kad jie buvo supažindinti ir susipažino su vėliausių pareigų nuostatais“ iš esmės sutapatino susipažinimą su darbo sutartimi (jos pakeitimais) ir pareiginiais nuostatais, nors to neleidžia daryti nei Darbo kodeksas, nei logika, kadangi tai yra atskirą paskirtį turintys dokumentai su skirtingu turiniu ir loginės sąsajos, kad supažindinimas su vienu iš šių dokumentų lemia ir susipažinimą su kitu, nėra.
15.2 Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog tretieji asmenys turėjo galimybę disponuoti svarbiausia ieškovės verslo veiklos informacija, kadangi byloje ieškovė neįrodinėjo nei ką tretieji asmenys žinojo, nei ko nežinojo, o teismas šią išvadą padarė remdamasis nepasirašytais S. B. kaip (duomenys neskelbtini) ir iš viso neegzistuojančiais D. O. kaip (duomenys neskelbtini) pareiginiais nuostatais. Be to, teismas padarė išvadą, kad tretieji asmenys žinojo su ieškovės veikla susijusią informaciją, tačiau vien šis žinojimas nesiejant jo su tuo, ar buvo žinomos komercinės paslaptys ar konfidenciali informacija, ar tai buvo tiesiog darbinė, viešai prieinama, darbinių žinių ar gebėjimų dalimi esanti informacija, negali būti pagrindas išvadai, jog tretieji asmenys turėjo pareigą tokią informaciją saugoti kaip komercines paslaptis.
15.3 Byloje teismas neatliko teismų praktikoje suformuotų darbdavio (ieškovės) tinkamo pareigų vertinimo ir pažeidė pareigą ištirti šalių pateiktus įrodymus. Šis pažeidimas lėmė klaidingą teismo išvadą, kad tretieji asmenys, ėję (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) pareigas, atsako už komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos išsaugojimą.
15.4 Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad S. B. atsakomybėje buvo visos genetinės medžiagos (bulių spermos) likučių administravimas, užsakymų klientams pildymas, nesirėmė jokiais objektyviais įrodymais, nes pati ieškovė šioms aplinkybėms pagrįsti į bylą nepateikė nei vieno įrodymo. Teismo išvada apie tai, kokia informacija disponavo tretieji asmenys ir ar ji sudaro ieškovės komercinę paslaptį, tėra pagrįsta prielaida, o ne įrodymais, ir padaryta pažeidžiant vieną esminių civilinio proceso principų – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.
15.5 Teismo išvada, kad tretieji asmenys po darbo teisinių santykių nutraukimo laisvai disponavo ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija, taip pat yra nepagrįsta, kadangi D. O. į bylą pateikė įrodymus, jog prieš baigiantis jo darbo santykiams jis pats asmeniškai perdavė jo turėtą darbinę informaciją ne tik ieškovės vadovui, bet ir ieškovės naujajam (duomenys neskelbtini) – N. B., kuris perėmė D. O. darbo funkcijas. Be to, teismo išvada, kad D. O. turėjo saugoti informaciją apie šiuos klientus kaip ieškovės komercinę paslaptį yra absoliučiai nelogiška ir neteisėta, nes ši informacija jam žinoma dėl užimamų pareigų (duomenys neskelbtini) asociacijoje.
15.6 Teismas nurodė, kad nėra pateiktų įrodymų, kad veisimo planai nėra ieškovės komercinė paslaptis, tačiau, ieškovė perka veisimo (poravimo) planų rengimo paslaugą iš šios asociacijos, kas vienareikšmiai patvirtina, kad veisimo planai nebuvo ir nėra jos nuosavybė ir, atitinkamai, komercinė paslaptis.
16. Ieškovė AB „Lietuvos veislininkystė“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Gencentras“ apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliantės UAB „Gencentras“ apeliacinio skundo ir palikti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Apeliaciniu skundu apeliantė UAB „Gencentras“ nepagrįstai sutapatina prevencinio ieškinio pareiškimo ir tenkinimo sąlygas su ieškinio dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, pareiškimo ir tenkinimo sąlygomis (reikalavimais). Apeliantė UAB „Gencentras“ nepagrįstai reikalauja ieškovės pareikšto prevencinio ieškinio atžvilgiu taikyti įrodinėjimo taisykles, kurios priskiriamos ieškinio dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, tenkinimo atvejams.
16.2. Pareikšto prevencinio ieškinio pagrindu nurodytos faktinės aplinkybės, kad realią grėsmę dėl ieškovei galinčios kilti žalos ateityje patvirtina ieškovės buvusių darbuotojų (trečiųjų asmenų), tikėtinai apeliantei UAB „Gencentras“ perduota ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija, kadangi apeliantė UAB „Gencentras“ faktiškai ruoštas vykdyti analogišką ieškovei veiklą, perimant pagrindinį genetinės medžiagos tiekėją ir aiškiai ruošiantis nesąžiningai perimti ieškovės klientus.
16.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tretieji asmenys D. O. ir S. B. buvo ilgamečiai ieškovės darbuotojai, vykdę svarbias pareigas, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad abu tretieji asmenys pagal savo darbo funkcijas turėjo galimybę disponuoti svarbiausia ieškovės verslo veiklos komercine informacija.
16.4. Po darbo santykių nutraukimo 2023 m. gegužės 2 d. D. O. neperdavė AB „Lietuvos veislininkystė“ jokios informacijos apie savo ilgametį darbą su klientais (su genetinės medžiagos pirkėjais), taip pat neperdavė jokių kontaktų/sutarčių su genetinės medžiagos tiekėjais. Civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, trečiasis asmuo D. O. nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės teiginius dėl neperduotos informacijos/dokumentų. Be to, kaip teisingai nustatyta skundžiamu sprendimu, bendrovėje AB „Lietuvos veislininkystė“ buvo patvirtintas „Komercinių (gamybinių) paslapčių bei konfidencialios informacijos sąrašas“, kuriame bendrovės sutarčių su klientais, tiekėjais turinys apibrėžiamas kaip komercinę reikšmę turintys ir saugotini duomenys.
16.5. Civilinėje byloje teisingai ištirtos faktinės aplinkybės. kurios leidžia pagrįstai teigti, jog UAB „Gencentras“ buvo įsteigta D. O. (veikiant per sutuoktinę (duomenys neskelbtini)) ir S. B. iniciatyva, vieninteliu tikslu – vykdyti analogišką konkuruojančią veiklą, kaip ir AB „Lietuvos veislininkystė“, siekiant perimti pagrindinį genetinės medžiagos Europoje tiekėją CRV Holding BV, bei pasinaudojant D. O. iš ieškovės perimta komercinę paslaptį sudarančia informacija, tiesiogiai vykdyti pardavimus ieškovės klientams (ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms).
16.6. Būsimos žalos realumą ir faktą, patvirtina su ieškiniu pateikti įrodymai, apie AB „Lietuvos veislininkystė“ vykdomus pardavimus klientams (ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms). AB „Lietuvos veislininkystė“ vykdoma veikla (veisimo planų rengimas ir genetinės medžiagos perpardavimas) yra pagrindinė bendrovės veikla, iš kurios uždirbamas pelnas. Tuo atveju, jeigu AB „Lietuvos veislininkystė“ klientams genetinės medžiagos pardavimus (pagal AB „Lietuvos veislininkystė“ klientų duomenis) būtų pradėjęs vykdyti naujai įsteigtas ir nesąžiningai konkuruoti ketinantis atsakovas UAB „Gencentras“, AB „Lietuvos veislininkystė“ būtų negavusi pajamų ir negalėjusi uždirbti suplanuoto pelno (kartu nepapildant ir valstybės biudžeto). Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų gauta UAB „Gencentras“ finansinė nauda yra Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama nukentėjusio asmens (šiuo atveju ieškovo AB „Lietuvos veislininkystė“) žala.
2. Atsakovė UAB „Gencentras“ atsiliepimu į trečiųjų asmenų D. O. ir S. B. apeliacinį skundą prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Lietuvos veislininkystė“ ieškinį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tretieji asmenys buvo atsakingi už ieškovės komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos išsaugojimą bei turėjo galimybę ją laisvai disponuoti; tretieji asmenys nutraukė darbo santykius su ieškove be priežasties; visa ieškovės nurodyta informacija yra komercinė paslaptis.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
18. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2024 m. balandžio mėn. pradžios atsakovės ir „Marketingas verslui" susirašinėjimą el. laiškais dėl ūkininkų sąrašo pateikimo bei pavyzdinį ūkininkų sąrašą. Atsakovė nurodo, kad neturėjo galimybės pateikti šių įrodymų anksčiau, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi gavo pasiūlymą iš „Marketingas verslui“ dėl ūkininkų sąrašo pateikimo ir pavyzdinį ūkininkų sąrašą tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2024 m. balandžio mėn. pradžioje. Atsakovės įsitikinimu, šis įrodymas yra būtinas nagrinėjant klausimą dėl klientų pripažinimo komercinėmis paslaptimis, t. y. jis patvirtina, kad tokie klientų (ūkininkų) sąrašai, neatsižvelgiant į tai, ar ten nurodyti fiziniai, ar juridiniai asmenys, yra laikoma vieša ir lengvai prieinama informacija bei niekaip neatitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų komercinių paslapčių kriterijų.
19. Tretieji asmenys kartu apeliaciniu skundu pateikė 2023 m. lapkričio 27 d. Paslaugų teikimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini) asociacijos, kurį prašo pridėti prie bylos. Tretieji asmenys nurodo, kad neturėjo galimybės pateikti šio įrodymų anksčiau, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi informaciją apie tokią sudarytą sutartį gavo tik po sprendimo priėmimo ir pažymi, kad iš minėtos sutarties matyti, kad būtent ieškovė perka veisimo (poravimo) planų rengimo paslaugą iš šios asociacijos, kas vienareikšmiai patvirtina, kad veisimo planai nebuvo ir nėra jo nuosavybė ir, atitinkamai, komercinė paslaptis.
20. CPK normos nustato, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas).
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo iškelta 2023 m. liepos 4 d. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė 2024 m. kovo 14 d. Iš apeliantų S. B. ir D. O. kartu su apeliaciniu skundu pateiktos sutarties matyti, kad ji sudaryta tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini) asociacijos 2023 m. lapkričio 27 d. Atsižvelgiant į tai, kad D. O. nurodo, jog nuo 2003 m. yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad minėtą sutartį apeliantai turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui. Atitinkamai apeliantės UAB „Gencentras“ pateikti įrodymai yra gauti po skundžiamo sprendimo pabaigos, taigi savo esme yra nauji įrodymai, be to, jie esminės įtakos ginčo išsprendimui neturi.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta anksčiau, apeliantų UAB „Gencentras“, D. O. bei S. B. kartu su apeliaciniais skundais pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).
23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės prevencinis ieškinys dėl uždraudimo UAB „Gencentras“ iki 2024 m. gegužės 2 d. vykdyti genetinės medžiagos (bulių spermos) pardavimus AB „Lietuvos veislininkystė“ klientams.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagrindinė ieškovės AB „Lietuvos veislininkystė“ (buvęs pavadinimas AB „Šiaulių regiono veislininkystė“) veiklos sritis yra veislinių bulių – reproduktorių auginimas, jų vertinimas pagal produktyvumą ir kitus funkcinius požymius bei įvertintų bulių kuo platesnis panaudojimas Lietuvos galvijų bandų gerinimui.
25. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ trečiasis asmuo D. O. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) pozicijoje, o nuo (duomenys neskelbtini) paskirtas (duomenys neskelbtini). Trečiojo asmens D. O. darbo teisiniai santykiai ieškovės įmonėje baigėsi (duomenys neskelbtini), jį atleidus iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį – darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių.
26. Trečiasis asmuo S. B. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) pareigose. Trečiojo asmens S. B. darbo teisiniai santykiai ieškovės įmonėje baigėsi (duomenys neskelbtini) jį atleidus iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį – darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių.
27. 2017 m. rugsėjo 18 d. posėdyje buvo patvirtintos AB „Lietuvos veislininkystė“ komercinių (gamybinių) paslapčių bei konfidencialios informacijos naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) bei komercinių (gamybinių) paslapčių bei konfidencialios informacijos sąrašas (toliau – Sąrašas), su kuriais D. O. pasirašytinai supažindintas 2017 m. gruodžio 8 d., o S. B. – 2020 m. gegužės 18 d.
28. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, kad 2023 m. sausio 6 d. buvo įregistruota atsakovė UAB „Gencentras“. 2023 m. balandžio 19 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi T. Š. ir L. Š. pardavė S. B. 40 vnt., o (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu D. O. – 60 vnt. atsakovės UAB „Gencentras“ akcijų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) su S. B. sudarė darbo sutartį, pagal kurią S. B. pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) pareigas (numatyta darbo pradžia 2023 m. balandžio 25 d.).
29. 2023 m. kovo 20 d. atsakovei UAB „Gencentras“ išduota veislininkystės veiklos licencija (leidimas), suteikianti teisę verstis: 1) veislininkystės veikla/ūkinių gyvūnų spermos laikymo ir tiekimo rinkai veikla (kodas 2996); 2) veislininkystės veikla/ūkinių gyvūnų embrionų saugojimo veikla (kodas – 2999).
Dėl informacijos pripažinimo komercine/konfidencialia paslaptimi vertinimo
30. Nagrinėjamoje byloje ieškovė AB „Lietuvos veislininkystė“ pareiškė prevencinį ieškinį, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Prevencinio ieškinio dalykas ir pagrindas yra susiję su ieškovės būsimu teisių pažeidimu, susijusiu su buvusių ieškovės darbuotojų D. O. (kartu su sutuoktine (duomenys neskelbtini)) ir S. B. iniciatyva įsigytos konkuruojančios bendrovės UAB „Gencentras“ akcijomis ir tikėtinais ketinamais vykdyti genetinės medžiagos (bulių spermos) pardavimus AB „Lietuvos veislininkystė“ klientams pagal ieškovės pateiktą klientų sąrašą. Pagal pareikštą prevencinį ieškinį ieškovės reikalavimų pagrįstumui įvertinti reikšmingos įrodinėjamos aplinkybės byloje yra dėl to, ar atsakovės UAB „Gencentras“ veikla kelia grėsmę ieškovės, kaip galvijų genetinės medžiagos (bulių spermos) parinkimo atstovės, teisių ir teisėtų interesų suvaržymui. Ieškovė įrodinėjo, kad tretieji asmenys, dirbdami AB „(duomenys neskelbtini)“, disponavo visa esmine AB „Lietuvos veislininkystė“ komercinę paslaptį sudarančia informacija, kurią bendrovė saugojo vidinėmis taisyklėmis, ir tretieji asmenys, kaip buvę ieškovės darbuotojai, perėmė minėtą ieškovės informaciją, apimančią veisimo planų ieškovės klientams turinį ir klientų poreikį genetinei medžiagai. Taigi, ieškovė įrodinėjo, kad egzistuoja grėsmė, kad atsakovė UAB „Gencentras“ atliks neteisėtus veiksmus, panaudojant AB „Lietuvos veislininkystė“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Nagrinėjamu atveju apeliantų UAB „Gencentras“, S. B. ir D. O. iš esmės pagrindinis apeliacinių skundų argumentas yra, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, kas yra laikoma ieškovės komercine paslaptimi, bei nepagrįstai konstatavo, kad visa ieškovės saugoma informacija yra laikoma ne tik konfidencialia, bet ir komercine paslaptimi. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliacinių skundų argumentais.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma į informaciją, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių. Konfidencialia informacija taip pat gali būti laikoma informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais. Specifinio pobūdžio konfidenciali informacija – tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau, kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
32. Komercinė paslaptis yra konfidencialios informacijos dalis. Komercine paslaptimi laikoma informacija, jeigu ji turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006, 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011, kt.).
33. Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
34. Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi, tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 1.116 straipsnyje nurodyti komercinės paslapties požymiai yra suformuluoti taip, kad į komercinės paslapties sąvoką patektų platus spektras bendrovės interesų. Aptarti formalieji teisės kriterijai beveik neriboja informacijos, kuri galėtų būti laikoma komercine paslaptimi, pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014), t. y. komercine paslaptimi gali būti pripažinta ne tik praktinė patirtis ir technologinė informacija, bet ir verslo informacija (taip pat ir su klientais susijusi informacija), jeigu ji atitinka komercinei paslapčiai taikomus slaptumo, vertingumo ir protingos apsaugos reikalavimus. Tai, ar konkreti informacija šiuos reikalavimus atitinka, yra fakto klausimas, nagrinėtinas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 57 punktas; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022, 48 punktas).
36. Ieškovės teigimu, tretieji asmenys D. O. ir S. B. dirbdami pas ieškovę ir ilgus metus vykdydami savo darbo funkcijas AB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo visus ieškovės pardavimų duomenis, informaciją apie parengtus veisimo planus klientams bei klientams parduodamos genetinės medžiagos rūšį, kiekį, kainas bei apie AB „Lietuvos veislininkystė“ tiekėjus (genetinės medžiagos pardavėjus).
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė ieškinyje nurodė, kad tretieji asmenys susipažino su didele dalimi komercinę paslaptį sudarančios informacijos, kuri buvo gan abstrakčiai apibrėžta, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo sukonkretinta iki su klientais susijusios informacijos bei veisimo planų. Tam, kad minėta informacija būtų pripažinta komercinę paslaptį sudarančia informacija, reikia nustatyti ne tik faktą, kad informacija yra konfidenciali ir saugoma protingomis priemonėmis, bet ir turi būti nevieša bei turėti komercinę vertę. Svarbu pabrėžti, kad apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pateiktas ieškovės klientų sąrašas bei veisimo planai negali būti pripažintini komercine paslaptimi. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ji komercine paslaptimi laiko ne šiaip klientų sąrašą, bet ir sutarčių su jais turinį, sąlygas, atsiskaitymo tvarką, taip pat bendrovės duomenų bazes. Visgi, remiantis bylos duomenimis, ieškovė pateikė iš esmės tik savo klientų sąrašą bei išrašą, kuriame nurodytos pardavimų klientams sumos. Byloje nėra duomenų, kokios sutartys buvo sudarytos su nurodytais klientais ir ar išvis jos buvo sudarytos, be to, ieškovė nurodė, kad turi tam tikras duomenų bazes, tačiau taip pat jokios informacijos apie jas neteikė, byloje nėra duomenų apie šių duomenų apsaugojimo laipsnį, t. y. kokie vartotojai gali naudotis duomenų bazėse esama informacija, kiek jiems leidžiama peržiūrėti konkrečią informaciją, ar duomenys, kuriais galima disponuoti darbinėje veikloje yra skirstomi tarp darbuotojų pagal prieinamumo lygį ir pan.
38. Pažymėtina, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. AB „Lietuvos veislininkystė“ buvo patvirtintos Taisyklės bei Sąrašas, su kuriais D. O. pasirašytinai supažindintas 2017 m. gruodžio 8 d., o S. B. – 2020 m. gegužės 18 d. Vertinant šių dokumentų reikšmę ginčo informacijos pripažinimui komercine paslaptimi, matyti, kad ieškovė priimdama šiuos lokalinius aktus siekė nustatyti, kurie duomenys, dokumentai bei informacija pripažintini jos veiklai esmine informacija, kurie gali būti laikytini komercine paslaptimi ar konfidencialia informacija, tačiau tiek Taisyklėse, tiek Sąraše ieškovė nėra aiškiai nurodžiusi, kurie duomenys yra tik konfidenciali informacija, o kurie – komercinė paslaptis. Sąrašo antrame punkte nustatyta, kad komercine (gamybine) paslaptimi bei bendrovės konfidencialia informacija laikomos bendrovės sudarytos sutartys ar susitarimai su ūkio subjektais, klientais, kredito įstaigomis, finansinės nuomos (lizingo) bendrovėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, sutarčių ir susitarimų objektas, sąlygos, atsiskaitymo tvarka ir kita informacija, kuri pagal bendrovės sudarytas sutartis ar susitarimus yra laikoma konfidencialia, o pagal teisės aktų nuostatas nėra vieša informacija. Šiame sąraše ieškovė taip pat nėra nurodžiusi apie tam tikrų duomenų bazių priskyrimą konfidencialiai ar komercinę paslaptį sudarančiai informacijai.
39. Ieškovė nurodo, kad po darbo santykių nutraukimo 2023 m. gegužės 2 d. D. O. neperdavė ieškovei jokios informacijos apie savo ilgametį darbą su klientais (su genetinės medžiagos pirkėjais), taip pat neperdavė jokių kontaktų/sutarčių su genetinės medžiagos tiekėjais, o perduotame bendrovės darbo funkcijoms vykdyti skirtame kompiuteryje nebuvo išsaugota jokia informacija - kompiuterio programinės įrangos naudojimo istorija, kietasis duomenų diskas buvo ištrinti. Remiantis šiais duomenimis darytina išvada, kad ieškovė nedėjo tinkamų pastangų talpinti jai svarbius duomenis bendrovės sistemoje, tinkamai apsaugant šią informaciją. Ieškovė prisiėmė riziką leisdama ieškovei svarbią informaciją saugoti D. O. darbiniame kompiuteryje bei nededant protingų pastangų dėl atitinkamų duomenų išsaugojimo.
40. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodydama, kad komercine paslaptimi laiko ne šiaip klientų sąrašą, bet ir sutarčių su jais turinį, sąlygas, atsiskaitymo tvarką, taip pat bendrovės duomenų bazes, bylos nagrinėjimo metu pateikė tik minėtą klientų sąrašą, kuriame nurodyti juridinių/fizinių asmenų kodai, klientų vardai, pavardės, pavadinimai, tačiau šiame sąraše nėra pateikta duomenų, kurie leistų šį sąrašą vertinti kaip išimtinai turintį komercinę paslaptį sudarančią informaciją.
41. Pirma, ieškovė veikia siaurame, sąlyginai nišiniame rinkos segmente, todėl jos klientai nuspėjami. Pažymėtina, kad paprastai komercine paslaptimi pripažįstama informacija, susijusi su tam tikru įdirbiu, bendrovės pastangomis kaupiama informacija, kurios negalima gauti iš viešųjų šaltinių, o nagrinėjamu atveju patį klientų sąrašą galima sudaryti peržiūrint viešai prieinamą informaciją bei naudojant įvairių asociacijų viešai skelbiamus duomenis, tokių kaip pvz. Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos tinklapyje skelbiami duomenys (https://holstein.lt/apie-mus/). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 45 punktas). Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014). Kitaip tariant, duomenys apie ieškovo klientus gali būti pripažinti komercine paslaptimi, jei ieškovas įrodo, kad konkretūs duomenys buvo jo sukaupti dedant atitinkamas pastangas, dėl ilgamečių ryšių su atitinkamu klientu (klientais), turi komercinę vertę, o konkurentui būtų sunku gauti tokią informaciją pačiam neinvestavus pakankamai laiko ir pastangų. Antra, kaip minėta, nurodytame klientų sąraše nėra jokių duomenų apie tai, ar ieškovė su nurodytais klientais yra užmezgusi ilgalaikius santykius, ar šie klientai atliko vienkartinius pirkimus. Ieškovė pateikė lentelę, kurioje nurodytos išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų sumos, tačiau šie duomenys nėra pakankami vertinti santykių su klientais ilgalaikiškumą, klientų poreikių, pirkimo sąlygas ir pan.). Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais, kad ne kiekvienas klientų ir jų perkamų prekių sąrašas ir ne kiekviename versle gali būti laikomas komercine paslaptimi.
42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad siekiant komercinės paslapties apsaugos, turi būti įrodyta, kad atitinkamam darbuotojui buvo suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra ieškovo komercinė paslaptis, todėl komercine paslaptimi gali būti pripažįstama tik ta informacija, kuri buvo aiškiai atsakovo darbuotojui įvardyta, be to, tokios informacijos sąrašas negali būti aiškinamas plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020).
43. Ieškovė teikdama ieškinį nurodė, kad tretieji asmenys atlikdami savo darbines funkcijas susipažino su ne tik su klientais susijusia informacija, bet ir veisimo planais, kuriuos ieškovė taip pat priskiria komercinę paslaptį sudarančiai informacijai. Ieškovės patvirtintame Sąraše ar Taisyklėse veisimo planai nėra įtraukti kaip konfidencialią ar komercinę paslaptį sudaranti informacija. Jeigu, ieškovės teigimu, veisimo planai yra su bendrovės pagrindine veikla susiję esminiai dokumentai, jų konfidencialumo apsauga turėtų būtų įtvirtinama aiškiai ir nedviprasmiškai. Be to, byloje ieškovė neteikė nei vieno pavyzdinio veisimo plano, iš kurio turinio būtų galima spręsti apie jo specifiškumą, informacijos nepasiekiamumą viešoje erdvėje ir pan.
44. Apibendrinant pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog tam tikra informacija darbdavio patvirtintame lokaliniame akte yra nurodyta kaip konfidenciali ar komercinė paslaptis, nėra pakankama spręsti dėl šios informacijos atitikties visiems komercinės paslapties ar kitos saugomos konfidencialios informacijos požymiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateikta su jos klientais susijusi informacija bei veisimo planai nėra tokio slaptumo, vertingumo bei protingos apsaugos lygio, kad atitiktų komercinės paslapties požymį. Visgi, įvertinus byloje esančius argumentus, rašytinius įrodymus bei atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiškumą, darytina išvada, kad minėti duomenys atitinka specifinio pobūdžio konfidencialios informacijos požymius – tretieji asmenys neabejotinai buvo su ja susipažinę vykdydami būtent su gamyba ir pardavimais susijusias darbines funkcijas, todėl minėta ieškovės informacija yra saugoma net ir pasibaigus darbo santykiams.
Dėl nesąžiningos konkurencijos ir prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų vertinimo
45. Pagrindinis įstatymas, kuriame įgyvendinama konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija ir nustatomas sąžiningos konkurencijos gynimo mechanizmas, yra Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas (toliau – KĮ). Minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus bei padarytos žalos, atsiradusios dėl konkurencijos teisės pažeidimų, atlyginimo ypatumus. KĮ draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme ar kituose įstatymuose, skirtuose atskiroms ūkinės veiklos sritims, nustatomos išimtys (KĮ 2 straipsnio 1 dalis).
46. KĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Taigi, siekiant ūkio subjekto atliktus veiksmus pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina nustatyti šios normos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: pirma, egzistuoja konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, atitinkami konkurento veiksmai nėra sąžiningi, t. y. atlikti turint tikslą konkuruoti nesąžiningai; trečia, šie veiksmai gali pakenkti (ar pakenkė) konkurento ūkinei veiklai, jo gebėjimui konkuruoti tam tikroje rinkoje (tam tikrame ūkio sektoriuje).
47. Nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti, kad ieškovė pateikė prevencinį ieškinį, kuriuo įrodinėja, jog ateityje atsakovė gali atlikti ieškovės nurodytus veiksmus, kurie pažeis jos teises ir interesus bei gali padaryti ieškovei žalos. Kartu sutiktina su ieškovės AB „Lietuvos veislininkystė“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentų, jog apeliantė UAB „Gencentras“ nepagrįstai reikalauja ieškovės pareikšto prevencinio ieškinio atžvilgiu taikyti įrodinėjimo taisykles, kurios priskiriamos ieškinio dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, tenkinimo atvejams. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar trečiųjų asmenų veiksmai įsigyjant atsakovės akcijas bei atsakovei vykdant iš esmės tapačią veiklą kelia grėsmę ieškovei bei gali sukelti jai žalą.
48. Kasacinio teismo praktikoje nurodomos šios prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2021, 25 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-781/2023, 25 punktas).
49. Apeliantė UAB „Gencentras“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be jokių objektyvių įrodymų pripažino atsakovę atlikus nesąžiningos konkurencijos veiksmus – nepagrįstai prilygino analogišką veiklą galinčios vykdyti bendrovės akcijų įsigijimo faktą nesąžiningai konkurencijai. Su šiais apeliantės argumentais nesutiktina dėl kelių aspektų.
50. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, KĮ 15 straipsnio 1 dalyje nėra įvardintas baigtinis nesąžiningos konkurencijos veiksmų sąrašas, jame išvardintos konkrečios situacijos, kai nesąžininga konkurencija preziumuojama. Teisėjų kolegija pažymi, kad pavyzdinis nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kurie per se pripažįstami neteisėtais sąžiningos verslo praktikos požiūriu, sąrašas įvardijamas KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 – 7 punktuose, tačiau nustatinėjant, ar ūkio subjektas kito ūkio subjekto atžvilgiu atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus minėtu sąrašu neapsiribojama. Kitaip tariant, nesąžiningos konkurencijos veiksmais gali būti pripažinti ir kiti veiksmai, neįvardinti KĮ 15 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju konkuruojančio subjekto veiksmų kvalifikavimas neteisėtais sąžiningos konkurencijos požiūriu priklauso nuo to, ar egzistuoja pagrindai, leidžiantys pripažinti juos prieštaraujančiais įprastai ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ar geriems papročiams (bono mores).Nagrinėjamo ginčo atveju apeliacinės instancijos teismas šios nutarties 31 – 45 punktuose konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog jos nurodyti duomenys gali būti pripažintini komercinę paslaptį sudarančia informacija, tačiau vertinant ieškovės įrodymus prevencinio ieškinio aspektu, atsižvelgtina į atsakovės potencialiai tikėtinus ateityje neteisėtus veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti ieškovės galimybėms konkuruoti.
51. Būtina prielaida sąžiningai konkurencijai, kaip vienai iš pamatinių rinkos ekonomikos vertybių, apsaugoti yra nesąžiningos konkurencijos veiksmų įvardijimas ir uždraudimas įstatymu. Kaip jau minėta, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Taigi, norint asmens atliktus veiksmus pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina konstatuoti, kad: pirma, egzistuoja konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, atitinkami konkurento veiksmai nėra sąžiningi, t. y. atlikti turint tikslą konkuruoti nesąžiningai; trečia, šie veiksmai gali pakenkti (ar pakenkė) konkurento ūkinei veiklai, jo gebėjimui konkuruoti toje ūkinėje veikloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-440-790/2019, 39 punktas). Nagrinėjamoje civilinėje byloje iš esmės nekyla ginčas dėl to, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Gencentras“ veikia tame pačiame rinkos segmente – 2023 m. kovo 30 d. atsakovei buvo išduota veislininkystės veiklos licencija (leidimas), suteikiantis teisę atsakovei verstis veislininkystės veikla/ūkinių gyvūnų spermos laikymo ir tiekimo rinkai veikla (kodas 2996) bei veislininkystės veikla/ūkinių gyvūnų embrionų saugojimo veikla (kodas 2999), vadinasi, ieškovė ir atsakovė laikytinos konkurentėmis KĮ 3 straipsnio prasme.
52. Vertinant antrąją sąlygą dėl konkuravimo veiksmų nesąžiningumo, svarbūs šie aspektai: pirma, bylos duomenys patvirtina, kad naujai įsteigta įmonė UAB „Gencentras“ siekė tapti nauju oficialiu pagrindinio genetinės medžiagos tiekėjo CRV Holding BV atstovu Lietuvos rinkoje, pakeisdama iki tol ilgametį atstovą AB „Lietuvos veislininkystė“. Ieškovės duomenimis, CRV Holding BV tiekiama genetinė medžiaga sudarė daugiau nei 65 proc. visos AB „Lietuvos veislininkystė“ importuojamos genetinės medžiagos (bulių spermos) dalį bei beveik 50 proc. visų metinių pardavimų dalį. Genetinės medžiagos tiekėjo CRV Holding BV oficialioje interneto svetainėje Lietuvos rinkos oficialiu atstovu (platintoju) 2023 m. sausio mėn. buvo nurodoma AB „Lietuvos veislininkystė“. Tuo tarpu po atsakovės UAB „Gencentras“ įkūrimo tiekėjo CRV Holding BV oficialioje interneto svetainėje Lietuvos rinkos oficialiu atstovu (platintoju) jau buvo nurodomas UAB „Gencentras“. Ieškovė nurodo, kad ieškovei AB „Lietuvos veislininkystė“ kreipusis į tiekėją CRV Holding BV dėl tęstinio bendradarbiavimo, ir paaiškinus, jog UAB „Gencentras“ įsigyta buvusių bendrovės darbuotojų, UAB „Gencentras“ buvo pašalinta iš oficialių CRV Holding BV platintojų sąrašų. Apeliantų apeliaciniame skunde nurodoma, kad informacija apie tiekėjus yra vieša ir talpinama ieškovės internetiniame puslapyje. Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovė yra išviešinusi savo tiekėjus, tačiau svarbus aspektas yra tai, kad D. O. buvo ieškovės darbuotojas, turintis reikšmingą bendradarbiavimo patirtį su minėtu tiekėju, todėl aplinkybė, kad atsakovė būsimą tiekėją pasirinko atsitiktiniu būdu, vertinama kritiškai. Antra, vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad kartu su trečiojo asmens D. O. rašytiniais paaiškinimais pateiktas elektroninio laiško išrašas, kuris patvirtina, jog trečiasis asmuo, nors ir nurodė, kad visi kontaktai yra tam tikroje duomenų bazėje, tačiau prie prisegtų elektroninio laiško priedų matyti, jog jis turėjo ir savo sudarytą kontaktų/duomenų bazę, t. y. kaupė ieškovei svarbius duomenis savo darbiniame kompiuteryje. Ieškovės atstovai nustatė, kad D. O. perduotame bendrovės darbo funkcijoms vykdyti skirtame kompiuteryje nebuvo išsaugota jokia informacija, kompiuterio programinės įrangos naudojimo istorija, kietasis duomenų diskas buvo ištrinti.
53. Kaip jau minėta, ieškovė nesiėmė pakankamai priemonių, siekdama talpinti ir saugoti jai svarbius duomenis bendrovės sistemoje, tačiau pats D. O. veiksmas dėl ieškovei priklausančių duomenų ištrynimo ir jų neperdavimo ieškovei, vertintinas kaip nesąžiningas ieškovės atžvilgiu, kaip siekimas padėti atsakovei įgyti tam tikrą konkurencinį pranašumą.
54. Nesąžiningos konkurencijos veiksmus rodo ir tai, kad trečiasis asmuo D. O. dar dirbdamas bendrovėje AB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo atsakovės akcijų bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine (duomenys neskelbtini), o S. B. praėjus labai nežymiam laiko tarpui po išėjimo iš darbo taip pat įsigijo dalį atsakovės akcijų ir tapo jos (duomenys neskelbtini). Be to, svarbus aspektas rodantis nesąžiningos konkurencijos veiksmų suderinamumą yra tai, jog abu tretieji asmenys įsigijo tos pačios įmonės akcijų, abu panašiu metu apsisprendė palikti darbo pozicijas. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, kad tretieji asmenys pradėjo abejoti dėl nestabilios ieškovės bendrovės ateities, t. y. ieškovės bendrovės darbuotojams nuolat buvo pranešama apie bendrovės galimą privatizavimą ir, atitinkamai, reorganizavimą. Su šiais apeliantų argumentais nesutiktina dėl kelių priežasčių: visų pirma, apeliantai pateikė nuorodą, nukreipiančią į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikiamą informaciją, jog tęsiama „Lietuvos veislininkystė“ pertvarka – atsisakoma nuostolingų veiklų Marijampolėje, nurodydami, kad ji pagrindžia bendrovės nestabilią būklę. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta informacija yra paskelbta 2023 m. spalio 18 d., t. y. tretiesiems asmenims jau nedirbant AB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės sėkmingą veiklą pagrindžia ir viešai skelbiami rekvizitai.lt duomenys, pagal kuriuos ieškovės pardavimo pajamos 2023 metais sudarė 2 514 201 Eur, o grynasis pelnas 2023 m. sudarė 88 716 Eur. Taigi, trečiųjų asmenų paaiškinimai bei pateikti įrodymai nepagrindžia, kad darbo santykių nutraukimas buvo sąlygotas konkrečiomis, su abejotinomis ieškovės veiklos tęstinumu susijusiomis priežastimis ir atsakovai pateikė prašymą atleisti iš darbo ieškovės bendrovėje be svarių priežasčių savo iniciatyva, kas taip pat indikuoja nesąžiningą konkurenciją ir atitinkamai neteisėtus veiksmus įsigyjant konkuruojančios bendrovės akcijų su tikslu veikti tapačioje rinkoje. Svarbu pažymėti, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas per se (pats savaime) nėra neteisėta veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012)
, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes daro išvadą, jog yra pagrindas spręsti dėl KĮ įtvirtintų nuostatų taikymo ir atsakovės veiksmų, kaip siekio nesąžiningai konkuruoti, kvalifikavimo, tuo atitinkamai patvirtinant prevenciniame ieškinyje privalomą įrodyti neteisėtų veiksmų sąlygą.
55. Kita prevencinio ieškinio sąlyga – realios grėsmės aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama. Ieškovas pagal prevencinį ieškinį įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, jog jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, kurie kelia jo teisių pažeidimo pavojų. Prevencinio ieškinio atveju paprastai nėra realios žalos, o ketinama užkirsti kelią potencialiai žalai. Taigi, prevenciniu ieškiniu siekiama užkirsti kelią žalai, kuri gali atsirasti ateityje, ir jo patenkinimas reiškia tai, kad yra įrodyta, jog atsakovas atlieka (gali atlikti) neteisėtus veiksmus, sudarančius sąlygas žalai atsirasti ateityje, bet ne tai, kad šiais veiksmais žala jau yra padaryta ir yra visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018, 22 punktas).
56. Ieškovai ieškinyje nurodė kelias aplinkybes, t. y. AB „Lietuvos veislininkystė“ vykdoma veikla (veisimo planų rengimas ir genetinės medžiagos perpardavimas) yra pagrindinė bendrovės veikla iš kurios uždirbamas pelnas. Toks pelnas dividendų forma papildo ir Lietuvos valstybės biudžetą. Tuo atveju, jeigu AB „Lietuvos veislininkystė“ klientams genetinės medžiagos pardavimus (pagal AB „Lietuvos veislininkystė“ klientų duomenis) būtų pradėjęs vykdyti naujai įsteigtas ir nesąžiningai konkuruoti ketinantis atsakovas UAB „Gencentras“, AB „Lietuvos veislininkystė“ būtų negavusi pajamų ir negalėjusi uždirbti suplanuoto pelno (kartu nepapildant ir valstybės biudžeto). Atkreiptinas dėmesys, kad konstatavus nesąžiningą konkurenciją ieškovės atžvilgiu ir nustačius kryptingus atsakovės veiksmus veikti tapačioje rinkoje, disponuojant specialaus pobūdžio konfidencialia informacija, kurią tretieji asmenys įgijo dirbdami pas ieškovę, įvertinus tikruosius atsakovės ketinimus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlieka reali grėsmė, jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ir padaryta žala ieškovei, vykdant pardavimus ieškovės klientams ir sumažinant jos pardavimo pajamas, todėl nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas uždrausti atsakovei UAB „Gencentras“ iki 2024 m. gegužės 2 d. vykdyti genetinės medžiagos (bulių spermos) pardavimus AB „Lietuvos veislininkystė klientams“ pagal ieškinio priede pateiktą sąrašą yra proporcinga priemonė.
Dėl bylos procesinės baigties
57. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį iš dalies motyvavo netinkamai, tačiau išnagrinėjęs bylą iš esmės priėmė teisingą sprendimą, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 14 d. sprendimas paliktinas galioti apeliacinės instancijos teismo nurodytų motyvų pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
58. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisia atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas; taip pat šios išlaidos yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio civilinėse bylose dydžio.
59. Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą apeliantų UAB „Gencentras“, S. B. ir D. O. bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė prašo jos naudai iš atsakovės priteisti 1633,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio, todėl, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, teismas ieškovei iš atsakovės priteisia 1633,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei AB „Lietuvos veislininkystė“, juridinio asmens kodas 302705528, iš atsakovės UAB „Gencentras“, juridinio asmens kodas 306212575, 1633,50 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimt trijų eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
Teisėjai Rasa Bartašienė
Alma Jurgelienė
Irena Stasiūnienė