Civilinė byla Nr. e2A-672-866/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13604-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 2.4.2.13

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Zinkevičiaus, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. S., R. S. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Consilium optimum“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. S., R. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Consilium optimum“ dėl tabako gaminių ir kitų rūkalų dūmų patekimo į nuosavybę, trečiasis asmuo - Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai L. S. ir R. S. (toliau kartu – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Consilium optimum“ (toliau – atsakovė) nutraukti iš atsakovės valdomo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nenatūraliai atsirandančių tabako gaminių ir kitų rūkalų dūmų patekimą į ieškovų L. S. namą ir R. S. žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad atsakovė yra uždaroji akcinė bendrovė, atstovaujama direktoriaus V. R. A., ir vykdanti ūkinę komercinę veiklą atsakovės valdomame sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė bei atsakovės darbuotojai vartoja rūkalus, įskaitant tabako gaminius, nurodytose vietose:

2.1.                      Pavėsinėje, esančioje už 2,2 m nuo R. S. sklypo ribos ir už 3,20 m nuo L. S. individualaus gyvenamojo namo;

2.2.                      Atsakovės sklypo teritorijoje 3 m nuo R. S. sklypo ribos ir 7 m nuo L. S. individualaus gyvenamojo namo;

2.3.                      Bet kurioje kitoje atsakovės sklypo vietoje, esančioje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatų, iš kurios rūkalų, įskaitant tabako gaminių, dūmai patenka į ieškovų sklypą ir namą.

3.       Teigė, kad atsakovės sklypo zona, esanti tarp (duomenys neskelbtini) 50 ir 48 pastatų yra tapusi nuolatiniu vartojamų rūkalų metu susidarančių nuodingų produktų patekimo į ieškovų nuosavybę šaltinis. Tabako gaminius atsakovės vadovai, darbuotojai ir klientai vartoja pavieniui ir grupėmis po 3 – 6 asmenis vienu metu, visą atsakovės darbo dienos laiką, o neretai ir po darbo, ne darbo valandomis pavėsinėje rengiamų vakarėlių, pasisėdėjimų metu. Taip pat nurodė, kad pagal suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą ieškovai siekia apginti savo, kaip žemės sklypo ir pastato savininkų, daiktines teises, nesusijusias su valdymo netekimu.

4.       Atsakovė UAB „Consilium optimum“ atsiliepimu prašė ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Nurodė, kad jokiame teisės akte nėra įtvirtintas draudimas privačiuose žemės sklypuose rūkyti tabako gaminius. Ieškovų pateikiami įrodymai nepagrindžia ieškinyje nurodomų aplinkybių, kad atsakovė pažeidžia ieškovų teises, o tik apsiribojama deklaratyviais teiginiais ir emocinio pobūdžio argumentais. Atsakovė taip pat iškėlė abejones ir dėl paties ieškinio reikalavimo, nurodydama, kad reikalavimo tenkinimas nebūtų veiksmingas. Teismo sprendimo įvykdymas iš esmės priklausytų nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip: oro sąlygų (pavyzdžiui, būtų privaloma vertinti, ar nėra vėjo, dėl kurio dūmai pakryptų į ieškovų sklypo pusę), nuo pašalinių asmenų (praeivių) (kaip antai, jei šie pašaliniai asmenys rūko prie atsakovės valdomo sklypo ir tabako gaminių dūmai patenka į atsakovės veiklos sklypą, o per jį – į ieškovų sklypą) ir pan.

6.       Trečiasis asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimu prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

7.       Ieškovai dublike papildomai nurodė, jog patikslina ieškinio reikalavimą ir prašo teismo įpareigoti atsakovę nutraukti jos valdomame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nenatūraliai atsirandančių tabako gaminių ir bet kokių deginamų daiktų (anglių, malkų ir pan.) dūmų patekimą į ieškovų žemės sklypą.

8.       Atsakovė UAB „Consilium optimum“ triplike papildomai nurodė, kad nė vienas teisės aktas nenumato draudimo asmenims rūkyti ar kūrenti tokias medžiagas kaip malkas ir anglis privačiuose žemės sklypuose. Vadinasi, atsakovė veikia teisės aktų nustatytose ribose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė bei priteisė lygiomis dalimis ieškovams iš atsakovės 1 413 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10.       Teismas atkreipė dėmesį, kad techninėmis priemonėmis galima pašalinti įvairius degimo rezultate išsiskiriančius kenksmingus komponentus – tam naudojami gartraukiai, dūmų surinkėjai, todėl vertino, kad atsakovė nepagrįstai teigė, jog ieškovų reikalavimo neįmanoma įvykdyti. Teismas nurodė, kad ieškovas yra užfiksavęs vaizdo fiksavimo priemonėmis, kaip pavėsinėje, kuri yra šalia ieškovų sklypo ir gyvenamojo namo, pastoviai rūkoma. Be ieškovų parodymų, minėta faktinė aplinkybė konstatuota 2022 m. kovo 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

11.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovės veiksmai pažeidžia įstatymų ir kitų asmenų teises ir interesus. Vis dėlto, teismas ieškinį atmetė, kadangi teismo posėdyje nustatyta, kad atsakovė pakeitė rūkymo vietą atsakovės valdomame sklype, todėl, kaip nurodo ieškovai, dūmai nepatenka į ieškovų gyvenamąją aplinką. Teismas negali nustatyti pareigos atsakovei, jeigu, iškėlus bylą teisme, atsakovė įvykdė ieškovų reikalavimus.

12.       Teismas nurodė, kad dublike ieškovai tikslino ieškinio reikalavimą, prašė teismą įpareigoti atsakovę nutraukti atsakovės valdomame sklype nenatūraliai atsirandančių tabako gaminių ir bet kokių deginamų daiktų (anglių, malkų ir pan.) dūmų patekimą į L. S. namą ir R. S. žemės sklypą. Teismas nagrinėjo ieškinyje išdėstytą ieškininį reikalavimą. Dublikas yra pagal CPK 227 straipsnį paruošiamasis dokumentas – ieškovo atsiliepimas į atsakovo pareikštą atsiliepimą. Ieškiniai ir ieškinio patikslinimai reiškiami CPK 137, 141 straipsniuose nustatyta tvarka, o ne paruošiamųjų dokumentų procesinėje stadijoje ir forma.

13.       Ieškinį atmetus, kai atsakovė geranoriškai įvykdė ieškovų reikalavimus, teismas ieškovams iš atsakovės priteisė 1 413 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos esmė

14.       Apeliantė (atsakovė) UAB „Consilium optimum“ apeliaciniu skundo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti – iš ieškovų atsakovės naudai priteisti atsakovės patirtas 3 478 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3 388 Eur atstovavimo išlaidos ir 90 Eur išlaidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

15.       Nurodo, kad dūmų patekimas į kitą sklypą yra esminė ieškovų įrodinėtina aplinkybė. Būtent ieškovams tenka pareiga ne tik nurodyti, bet ir įrodyti dūmų patekimo faktą. Ieškovų į bylą pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina ieškovų įrodinėtinos aplinkybės dėl rūkalų dūmų patekimo į kitą sklypą. Iš protokolo turinio matyti, kad vaizdą fiksuojančiomis techninėmis priemonėmis (fotoaparatu ir mobiliuoju telefonu) yra užfiksuoti skirtingose atsakovės valdomo sklypo vietose rūkantys žmonės, tačiau rūkalų dūmų patekimas į ieškovų sklypą nėra fiksuojamas ir pats dūmų patekimo veiksmas nėra įrodytas. Teigia, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pavidalu buvo išdėstyta ieškovų pozicija, bet ne faktai. Nei dūmų koncentracijai ore, nei dūmų judėjimui ir patekimui iš atsakovės sklypo į ieškovės sklypą fiksavimui nėra pasitelkta jokių techninių priemonių.

16.       Atkreipia dėmesį, kad į civilinę bylą yra pateiktas kitas konkuruojantis antstolės A. Stanišauskaitės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Protokolu yra konstatuota, kad tabako gaminius vartoja ir pašaliniai asmenys, kurie būna prie atsakovės ir (ar) ieškovų žemės sklypo (eina pakeliui). Šie asmenys nėra susiję su atsakove, t. y. nėra atsakovės darbuotojai, lankytojai ir (ar) klientai. Tai patvirtina atsakovės nurodytą aplinkybę, kad tabako gaminiai yra vartojami iš esmės visur ir įvairiose vietose ne tik atsakovės veiklos sklype, bet ir aplink atsakovės bei ieškovų sklypus, be to, ieškovai nepagrindė, kodėl pažeidėju laikytina būtent atsakovė.

17.       Atsakovės teigimu, teismas padarė klaidingą išvadą, jog neva atsakovė įvykdė ieškovų reikalavimus. Ieškovai teigė, kad atsakovė rūkymo vietą perkėlė. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad jokių rūkymo vietos perkėlimo veiksmų neatliko, o žmonės rūkė ir teberūko įvairiose sklypo vietose. Teismas, nesant jokio pagrindimo tiesiog perrašė ieškovų poziciją, tuo tarpu atsakovės pozicijos visiškai nepaisė. Ieškovų nurodyta aplinkybė, kad ieškovai dūmų neužuodžia, patvirtina ieškinio nepagrįstumą, o ne ieškinio reikalavimų geranorišką patenkinimą. Po civilinės bylos iškėlimo atsakovė jokių veiksmų dėl rūkymo vietos perkėlimo neatliko. Jeigu atsakovė nedaro nieko (nepakeitė rūkymo vietos), o ieškovams jau atrodo, kad dūmų nebesijaučia, tai vadinasi ne atsakovės veiksmai buvo faktorius lėmęs jaučiamą dūmų kvapą ieškovų sklype. Kaip nurodoma NVSC atsakyme, atitinkamo skyriaus specialistai, reaguodami į ieškovo skundą, atvyko į ginčo teritoriją ir neidentifikuotiems atsakovo darbuotojams pateikė atitinkamas rekomendacijas. Įgyvendinus šias rekomendacijas, buvo įrengta papildoma rūkymo vieta, tačiau atsakovė kitose sklypo dalyse rūkyti neuždraudė.

18.       Ieškovų reikalavimo teismas negali patenkinti dėl jo abstraktumo ir priklausymo nuo išorinių sąlygų, nepriklausančių nuo atsakovės valios. Ieškovai reikalavimuose nenurodė ir teismo posėdžių metu negalėjo paaiškinti, kokiu konkrečiu būdu turi būti įgyvendinamas jų keliamas reikalavimas. Taigi, ieškovų keliamas reikalavimas yra negalimas ir neturi būti tenkinamas dėl savo ydingumo ir proceso taisyklių neatitikimo.

19.       Apeliantai (ieškovai) L. S. ir R. S. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinant bei priteisiant bylinėjimosi išlaidas, arba bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

20.       Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl tariamo ieškinio reikalavimo įvykdymo, kadangi byloje tokių įrodymų nėra. Ieškovas šią aplinkybę neigė, atsakovė taip pat šią aplinkybę neigė, tvirtindama, kad rūko ir rūkys viso sklypo teritorijoje. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė pakeitė tabako gaminių vartojimo vietą todėl, kad ieškovas atsakovą fotografuoja ir filmuoja kai atsakovė vartoja tabako gaminius ir tai pažeidžia atsakovės teisę į privatumą, dėl to, atsakovė kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Toks veiksmas neatitinka „geranoriško“ ieškovų reikalavimų įvykdymo.

21.       Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nustatęs, kad atsakovė ieškinio reikalavimą įvykdė bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas, prieš atmesdamas ieškinį, neįvykdė pareigos išaiškinti ieškovui teisę atsisakyti ieškinyje pareikštų reikalavimų ar jų dalies arba sumažinti reikalavimus bei paaiškinti tokių procesinių veiksmų atlikimo teisinius padarinius. Taip pat teismas, atmesdamas ieškinį, sprendime nenurodė jokių teismui pateiktų dokumentų, įrodančių ieškinyje pareikštų reikalavimų patenkinimą, todėl laikytina, kad ši teismo sprendimo dalis yra nemotyvuota – tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

22.       Nurodo, kad teismas sprendime nemotyvavo ir nevertino, ar atsakovas, įrengdamas rūkymo vietą kitoje atsakovo namo pusėje, tačiau toliau faktiškai leisdamas rūkyti ieškovo namo pusėje, išskyrus pavėsinę, ieškinio reikalavimą įvykdė iš dalies ar visiškai, atsižvelgiant, kad ieškovas reikalavimo, jog į ieškovo nuosavybę nepatektų jokie dūmai iš visos atsakovo sklypo teritorijos, o ne tik iš pavėsinės, todėl teismo sprendimas yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas dėl neatleistos bylos esmės.

23.       Ieškovai L. S. ir R. S. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos pagrįstai, nes ieškinys iš tikro turėjo būti patenkintas kaip visiškai įrodytas.

24.       Taip pat teigia, kad atsakovė klaidina teismą teigdama, neva atsakovės sklype vartojamų tabako gaminių dūmai nepatenka į ieškovų nuosavybę, nes tai įrodo atsakovės teismui pateiktas 2022 m. spalio 24 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kadangi antstolis nejautė tabako gaminių dūmų kvapo stovėdamas atsakovo sklype įvairiose vietose. Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiais, nes 2022 m. spalio 24 d. atsakovės antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nebuvo fiksuojamos faktinės aplinkybės ieškovo sklype, todėl iš šio protokolo atsakovė negali žinoti, ar patenka teršalai į ieškovų nuosavybę, ar nepatenka.

25.       Atsakovė UAB „Consilium optimum“ atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atkreipia dėmesį, kad ieškovė netinkamai interpretuoja atsakovės pateiktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, atsakovės pasisakymus teismo posėdžio metu.

26.       Taip pat teigia, kad ieškovai apeliaciniu skundu sąmoningai ir nesąžiningai siekia suklaidinti proceso dalyvius: viena vertus, ieškovai nurodo, kad atsakovė neįvykdė ieškiniu keliamų reikalavimų, kita vertus, ieškovai taip pat tvirtina, kad teismas turėjo procesinę pareigą pasiūlyti ieškovams atsisakyti ieškinio (ar jo dalies) reikalavimų ir išaiškinti tokio atsisakymo teisinius padarinius, kartu grąžinant ir žyminio mokesčio dalį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

28.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys dėl tabako gaminių ir kitų rūkalų dūmų patekimo į nuosavybę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

29.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

30.       Ieškovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė vaizdo įrašus, kuriuose, ieškovų teigimu, užfiksuoti rūkymo faktai atsakovės sklype ieškovų namo pusėje, šalia pavėsinės. Nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo, siekiant įrodyti, kad atsakovė nėra iki šiol įvykdžiusi ieškovės reikalavimo nutraukti atsakovės valdomame sklype nenatūraliai atsirandančių tabako gaminių dūmų patekimą į ieškovų žemės sklypą ir namą.

31.       Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia šių įrodymų pateikimo būtinumo esamoje proceso stadijoje, kadangi teikiamais įrodymais įrodinėtinos aplinkybės, kurios pripažintos pačios atsakovės tiek jos teiktame apeliaciniame skunde, tiek ir atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą. Byloje nekilo ginčo tarp šalių dėl to, jog atsakovė nėra įvykdžiusi ieškovų keliamų reikalavimų, iš teiktų procesinių dokumentų turinio seka, kad šių reikalavimų vykdyti atsakovė ir neketina. Teikiami įrodymai neturės esminės įtakos tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui, todėl sprendžiama prašomų prijungti naujų įrodymų nepriimti ir nevertinti visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

Dėl teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo, procesinių pažeidimų

32.       Ieškovai apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės dėl atsakovės tariamai įvykdyto ieškovų reikalavimo, nepasiūlė ieškovams atsisakyti ieškinio ir neišaiškino šio neatsisakymo teisinių pasekmių. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių teismui pateiktų dokumentų, įrodančių ieškinyje pareikštų reikalavimų patenkinimą, todėl laiko, kad ši teismo sprendimo dalis yra nemotyvuota ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

33.       Nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio baigiamųjų kalbų metu ieškovų atstovas nurodė, kad tai, kad ieškinio pateikimo metu minėtoje vietoje (pavėsinėje ir atsakovės valdomame sklype, ieškovų sklypo pusėje) vyko rūkymo veikla patvirtina ir išvadą teikiančios institucijos atsakymas, pateiktas rugpjūčio 26 d., kuriame konstatuota, jog buvo nustatyti trūkumai, o atsakovė geranoriškai sutiko įrengti rūkymo vietą kitoje vietoje, t. y. kitoje sklypo pusėje, kitoje namo pusėje, o kartu sutiko ir iškabino įspėjimus, draudžiančius rūkyti minėtoje pavėsinėje. Ieškovai nurodė, kad šiais veiksmais atsakovė pripažino ieškinį, nors tiesiogiai to netvirtina, bet atliko veiksmus, kurie bent jau iš dalies nutraukė dūmų sklidimą į ieškovų sklypą ir šias aplinkybes užfiksavo pati atsakovė, kurios pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog kai asmenys rūko naujai įrengtoje vietoje, dūmų nesijaučia sklype.

34.       Ieškovų atstovas taip pat teigė, kad dūmai, jei skleidžiami iš atsakovės sklypo tam tikrose vietose, ypač ten kur rugpjūčio pabaigoje uždraudė rūkyti ir akivaizdu, kad uždraudė ne šiaip sau, o dėl to, kad ten buvo rūkoma, patenka į ieškovų sklypą dūmai. Replikuodamas į atsakovės atstovo baigiamąją kalbą, ieškovų atstovas nurodė, kad atsakovės užsakytas antstolio protokolas, atliktas jau po to kai buvo rūkykla perkelta į kitą sklypo pusę už atsakovės pastato, prie stovėjimo aikštelės, taigi, ši aplinkybė apskritai nepaneigia ieškovės protokolo, kad dūmai patenka kai yra rūkoma pavėsinėje, dar daugiau, paties atsakovės protokolas patvirtina, kad yra būdai kaip sumažinti ar net visiškai eliminuoti dūmų patekimą, atkreipė dėmesį, kad net jeigu teismas nustatytų, kad iš tikro ieškinio pagrindas išnyko vykstant bylai, tokiu atveju, taip, byla gali būti nutraukiama, bet tuo metu visos bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos iš šalies, kuri yra kalta dėl prasidėjusio proceso. Atkreipė dėmesį, kad vien tik tai, kad buvo perkelta rūkymo vieta, pripažįstant, kad rūkant pavėsinėje dūmai sklinda, vis dėlto yra būtina uždrausti atsakovei yra skleisti dūmus iš bet kurios sklypo vietos į ieškovų sklypą.

35.       Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė pakeitė rūkymo vietą atsakovės valdomame sklype, todėl, kaip tai nurodė ieškovai, dūmai nepatenka į ieškovų gyvenamąją aplinką. Taigi, teismas sprendė negalintis nustatyti pareigos atsakovei, jeigu iškėlus bylą teisme, atsakovė įvykdė ieškovų reikalavimus, todėl ieškovų ieškinį atmetė. Kaip nustatyta anksčiau, byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės reikalavimai šiuo atveju nėra įvykdyti, tačiau kartu nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra motyvuotas. Darant išvadas dėl dūmų nepatekimo į ieškovų sklypą teismas vadovavosi prie ieškinio pateiktu Nacionalinio sveikatos centro 2022 m. rugpjūčio 26 d. atsakymu, ieškovų atstovo paaiškinimais, teiktais teismo posėdžio metu.

36.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas teismo procesiniam sprendimui panaikinti tik tuo atveju, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju, vien aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nepasiūlė ieškovams atsisakyti ieškinio savaime nelemia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, tuo labiau, šios aplinkybės iš esmės neįrodinėjo ir patys ieškovai. Pažymėtina, kad ieškovus nagrinėjamoje byloje atstovauja profesionalus teisininkas ir, be kita ko, teismo posėdžio metu šalims buvo išaiškintos jų teisės ir pareigos, įtvirtintos CPK 42 straipsnyje, įskaitant ir teisę atsisakyti ieškinio

Dėl ieškovų galimai pažeistų teisių, ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

37.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad L. S. yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. R. S. yra namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Ieškovei priklausantis žemės sklypas ribojasi su, atsakovės teigimu, nuomos teise jos valdomu sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) (t. y. atsakovės buveinės adresas). 

38.       CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys. Remdamasis CK 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis).

39.       Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2020 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020 24, 25 punktus). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).

40.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai teigia, jog jų teisės pažeistos iš atsakovės sklypo į ieškovės sklypą ir ieškovo namą patenkančiais iš tabako gaminių naudojimo išsiskiriančiais dūmais, t. y. jų žalingumu ieškovų sveikatai. Taigi, ieškovams tenka pareiga įrodyti, kad dūmai iš tiesų patenka iš atsakovės sklypo į ieškovo sklypą (CPK 178 straipsnis).

41.       Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio seka, kad įvertinęs byloje pateiktą antstolio Daliaus Traigio 2022 m. kovo 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei ieškovų pateiktas fotonuotraukas, teismas padarė išvadą, kad dūmai patenka į ieškovų sklypą ir tokiu būdu daro žalą ieškovų sveikatai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos išvados nėra pagrįstos byloje esančiais įrodymais.

42.       Visų pirma, tiek 2022 m. kovo 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tiek byloje pateiktos fotonuotraukos nesuteikia pagrindo teigti, kad iš tabako gaminių vartojimo išsiskiriantys dūmai patenka į ieškovo sklypą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtuose įrodymuose yra užfiksuotas tabako gaminių vartojimo faktas atsakovės sklype, tačiau ne iš jų vartojimo išsiskiriančių dūmų patekimas į ieškovės sklypą. Vien tai, kad sklype yra vartojami tabako gaminiai savaime nereiškia aplinkybės dėl dūmų patekimo į gretimą žemės sklypą egzistavimo.

43.       Nors 2022 m. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolis nustatė, kad „Tęsiant faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugą į gretimame sklype esančią pavėsinę užėjo trys asmenys, kurie apsilankymo metu vartojo tabako gaminius. Priėjus prie Pareiškėjo pastato įėjimo buvo jaučiamas tabako gaminių dūmų kvapas, tad atidarius įrengtus langus tikėtina, kad šis dūmų kvapas būtų juntamas ir pastato viduje“, tačiau antstolis nenustatė iš tabako gaminių vartojimo išsiskiriančių dūmų patekimo į ieškovų sklypą. Tuo labiau, šioje byloje ieškovai neįrodinėjo, kad juntamas kvapas besąlygiškai reikštų žalą jų sveikatai. Kita vertus, iš byloje pateikto antstolės Astos Stanišauskaitės 2022 m. spalio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad antstolė konstatavo, jog asmenims atsakovės valdomame sklype vartojant tabako gaminius šalia ieškovo sklypo ribos dūmų kvapas nėra jaučiamas.

44.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į tai, kad tiek atsakovės valdomas sklypas, tiek ieškovės sklypas yra kaimyniniai sklypai, taip pat tai, kad šalys pripažino, kad rūkoma atviroje lauko teritorijoje, atitinkamas kiekis dūmų gali patekti į ieškovo sklypą, tame tarpe esant atitinkamoms oro sąlygoms, pvz. vėjo. Tačiau, ieškovai turėtų pasirinkti atitinkamas įrodinėjimo priemones siekiant pagrįsti tiek faktinį dūmų patekimą į jų sklypą, tiek jų sveikatai dėl atsakovės veiksmų galimai daromą žalą, o ne vien tik remtis prielaida, jog pats rūkymo faktas gretimame sklype sąlygoja jų teisių pažeidimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovai neįrodė iš tabako gaminių vartojimo išsiskiriančių dūmų patekimo iš atsakovės valdomo sklypo į ieškovo sklypą. Bylos duomenimis taip pat nėra pagrindo teigti, jog atsakovės veiksmai sąlygoja ar šiuo atveju galėtų sąlygoti žalą ieškovų sveikatai.

45.       Primintina, kad ieškovai ieškinyje pareiškė reikalavimą nutraukti iš atsakovės valdomo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nenatūraliai atsirandančių tabako gaminių ir kitų rūkalų dūmų pateikimą į ieškovų L. S. namą ir R. S. žemės sklypą. Nors ieškovai akcentuoja, kad ieškiniu nėra reikalaujama uždrausti atsakovei (jos darbuotojams ir kt.) rūkyti jos valdomame sklype ir kad šis reikalavimas yra objektyviai įmanomas, apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.

46.       Lietuvos Aukščiausiais Teismas, toliau plėtodamas praktiką dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, konkrečiai atsakovo veiksmų neteisėtumo, yra nurodęs, kad jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).

47.       Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis priimat civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 17 punktas).

48.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o 2 dalyje – kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, inter alia (be kita ko), reiškia, jog savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės; turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).

49.       Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės neliečiamumas neturi būti traktuojamas kaip absoliutus: nei Konstitucija, nei galiojanti kitų įstatymų sistema, nei visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos nepaneigia galimybės įstatymuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka nusavinti turtą arba apriboti jo valdymą, naudojimą ar disponavimą juo (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Šio teismo taip pat pasisakyta, kad ribojant nuosavybės teisę visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

50.       Nagrinėjamu atveju, Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato draudimo rūkyti privačiuose žemės sklypuose (kiemuose). Todėl, teismo vertinimu, nesant teisinio pagrindo draudžiančio atsakovei (jos darbuotojai ir kt.) vartoti tabako gaminius jos valdomame žemės sklype, nesant nuomotojo draudimo, bei nesant objektyviai pagrįstų įrodymų dėl faktinio dūmų patekimo į ieškovų sklypą ir sveikatai keliamos žalos, draudimas atsakovės valdomame sklype naudoti tabako gaminius neatitiktų nuosavybės teisės gynimo principų. Be to, ieškovų reikalavimą patenkinimas reikštų, kad atsakovė turėtų užtikrinti dūmų nepatekimą į ieškovo sklypą, kas nėra objektyviai įmanoma dėl jo įvykdymo sąlygiškumo (priklausymo nuo oro sąlygų ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

51.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors klaidingai nustatė ieškinio reikalavimo įvykdymo faktą, tačiau priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimus atmetė bei kurio panaikinti ieškovų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Todėl ieškovų apeliacinis skundas atmestinas. 

52.       Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir priimdamas teisingą procesinį sprendimą, netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas išimtinai dėl klaidingo ieškinio materialinio reikalavimo įvykdymo fakto nustatymo, todėl atsakovės apeliacinį skundas tenkintas ir pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų keistinas.

53.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir žyminiam mokesčiui (CPK 93 straipsnio 1–3 dalys). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

54.       Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos procesinį rezultatą, spręstina, kad ieškovai laikytini pralaimėję šį ginčą, todėl teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė.

55.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė iš viso 3 478 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės patirtas išlaidas, daro išvadą, kad pastarosios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl atsakovės naudai iš ieškovų priteistinos 3 478 Eur bylinėjimosi išlaidos.

56.       Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atsakovė prašė priteisti 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 847 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą ir 726 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, spręstina, kad atsakovei kompensuotinos visos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. 

57.       Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 105 Eur žyminio mokesčio.  CPK 321 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. Ši nuostata netaikoma, kai toje pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo esmės. Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

58.       Nagrinėjamu atveju atsakovės UAB „Consilium optimum“ apeliacinis skundas buvo paduotas tik dėl teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, atsakovei grąžintinas jos už apeliacinį skundą sumokėtas 105 Eur žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 3 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Consilium optimum“ apeliacinį skundą tenkinti.

Ieškovų L. S. ir R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (jas priteisiant iš ieškovų atsakovės naudai) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies antrąją pastraipą išdėstyti taip:

„Priteisti atsakovės  uždarosios akcinės bendrovės „Consilium optimum“ (juridinio asmens kodas 300049915) naudai 3 478 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme, lygiomis dalimis iš atsakovų (po 1 739 Eur) L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Consilium optimum“ (juridinio asmens kodas 300049915) naudai 1 573 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, lygiomis dalimis iš atsakovų (po 786,50 Eur) L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Consilium optimum“ (juridinio asmens kodas 300049915) 105 Eur žyminio mokesčio sumokėto 2023 m. sausio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 8, AB Swedbank.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.