Baudžiamoji byla Nr. 2K–557/2008
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.5.1.(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. J. M. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 9 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutarties.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 9 d. nuosprendžiu R. J. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąją be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per keturiolika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Iš R. J. M. civiliniam ieškovui UAB „Digimaksas“ priteista 15 800 Lt.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi nuteistosios R. J. M. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,
n u s t a t ė :
R. J. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą šiomis aplinkybėmis: būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, siekdama apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2005 m. rugpjūčio 4 d., apie 12 val., pasinaudodama B. S., t. y. pristačiusi jį UAB „Digimaksas“ darbuotojui kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadybininką ir įpareigojusi jį paimti iš UAB „Digimaksas“ sutartimi nupirktus kompiuterius, iš UAB „Digimaksas“, esančios Kaune, Neries kr. 16, paėmė 10 vnt. kompiuterių MAX, bendros 16 300 Lt vertės, žadėdama atsiskaityti už prekes iki 2005 m. rugpjūčio 13 d., tačiau, negalėdama įvykdyti sutarties sąlygų, apgaule įgijo UAB „Digimaksas“ priklausantį turtą ir taip padarė UAB „Digimaksas“ 16 300 Lt turtinę žalą.
Kasaciniu skundu nuteistoji R. J. M. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 9 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.
Skunde kasatorė nurodo, kad apeliacinis teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 3 dalį, 44 straipsnio 6 dalį ir 305 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Kasatorės teigimu, teismo motyvai dėl jai inkriminuotos veikos (sukčiavimo) sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo jos veiksmuose nėra pagrįsti faktiniais bylos duomenimis. Savo išvadą, kad kompiuteriai buvo perduoti kasatorei, teismas pagrindė tik B. S. parodymais. Tačiau jis byloje taip pat buvo įtariamasis, be to, jo parodymai apie kompiuterių perdavimą kasatorei prieštaringi, neatitinka ir liudytojo A. B. parodymų apie kompiuterių atsiėmimo laiką iš UAB „Digimaksas“, todėl teismas be pagrindo B. S. parodymus laikė įrodymu. Teismas nepaneigė liudytojų I. S. ir A. J. parodymų apie tai, kad B. S. neperdavė kasatorei kompiuterių, nes atmetė juos remdamasis prielaida, jog šis niekada nenurodė, kad matė minėtus liudytojus kompiuterių perdavimo kasatorei momentu, be to, ši prielaida prieštarauja paties B. S. parodymams, nes jis patvirtino, kad nežino, ar kas nors buvo kasatorės bute, nes kompiuterių į butą neįnešė. Teismas nenurodė įrodymų vertinimo motyvų, kodėl vadovaujasi T. K. parodymais apie tai, kad B. S. jam buvo pristatytas kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas, ir atmeta B. S. parodymus, kuriais jis paneigė šias aplinkybes. Dėl to išvada, kad B. S., atsiimdamas kompiuterius, veikė su R. J. M. žinia, irgi yra prielaida. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kasatorė turėjo tikslą apgaulės būdu įgyti UAB „Digimaksas“ turtą – 10 vnt. kompiuterių, nes pirkimo–pardavimo santykius ji įteisino sutartimi, taip pat iš dalies įvykdė sutarties sąlygas, nes sumokėjo 500 Lt pardavėjui. Teismas taip pat atmetė kasatorės apeliacinį skundą, nenurodydamas įrodymų vertinimo motyvų, o tik remdamasis savo nuomone. Vien prielaida yra teismo motyvas, kad kasatorė privalėjo užpajamuoti gautus kompiuterius, nes pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonėje gali būti užpajamuojamos tik faktiškai gautos vertybės. Teismo išvada, kad R. J. M. priklausanti įmonė turėjo pajamų, tačiau su UAB „Digimaksas“ neatsiskaitinėjo, prieštarauja byloje esančiai specialisto išvadai (priedas Nr. 5), kuri patvirtina, jog nuo sutarties sudarymo iki 2008 m. rugsėjo 20 d. kasatorės įmonė neturėjo piniginių įplaukų ir grynųjų pinigų išėmimo iš įmonės sąskaitos nebuvo. Teismas nepaaiškino, kodėl atmeta šiuos finansinius duomenis.
Atsileipimu į nuteistosios kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistosios R. J. M. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad esminių BPK pažeidimų byloje nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir patikrino visas esmines bylos aplinkybes. Nuosprendyje nurodyti įrodymai, kuriais teismas pagrindė išvadas dėl R. J. M. kaltės, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistąją teisinančius įrodymus. Kasatorės kaltė apgaule užvaldžius svetimą turtą pagrįsta tik teisme ištirtais įrodymais ir ją patvirtina liudytojų B. S., UAB „Digimaksas“ vadybininko T. K., direktoriaus A. B. parodymai, netiesiogiai ir pačios nuteistosios parodymai (apie tai, kad ji telefoninių pokalbių su UAB „Digimaksas“ darbuotojais metu jiems minėjo, jog kompiuteriai gauti ir pan.), specialisto išvada, daiktų, dokumentų pateikimo protokolai ir kiti bylos duomenys. Bylos medžiaga nustatyta, kad kasatorė per tiekimo sutartimi nustatytą terminą už gautus kompiuterius neatsiskaitė, po sutarties pasirašymo avansu sumokėdama tik nedidelę dalį pinigų, nors rašytiniai bylos duomenys patvirtina, jog kasatorės vadovaujama įmonė turėjo tokią finansinę galimybę vykdyti savo įsipareigojimus, UAB (duomenys neskelbtini) vardu pirktos prekės nebuvo užpajamuotos šios įmonės finansinėje apskaitoje, be to, nuteistoji, atsakinėdama į UAB „Digimaksas“ prašymus atsiskaityti, nurodydavo tikrovės neatitinkančias žinias apie tariamą prastą įmonės padėtį, išvykas į užsienį. Šios aplinkybės patvirtina, kad kasatorė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteista pagrįstai. Skunde nuteistoji taip pat be pagrindo nurodo, kad apeliacinis teismas neišnagrinėjo jos apeliacinio skundo, nes šis teismas, laikydamasis apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų, pagal paduotą skundą patikrino žemesnės instancijos teismo išvadų teisingumą, atliko teisminį įrodymų tyrimą, dar kartą motyvuotai įvertino įrodymus.
Nuteistosios R. J. M. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl veikos kvalifikavimo ir nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį
Kasaciniame skunde iš esmės nesutinkama su įrodymų vertinimu, tuo pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teigiant, kad nebuvo įrodyta sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėtis. Kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais.
Kasatorė klaidingai teigia, kad apeliacinis teismas nenurodė motyvų, kodėl rėmėsi liudytojo T. K. parodymais apie tai, jog B. S. jam buvo pristatytas kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas, ir atmetė B. S. parodymus, kuriais jis paneigė šias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje šių liudytojų parodymų neatitikimas buvo patikrintas, pašalinant iškilusius prieštaravimus, ir nustatyta, kad liudytojas B. S. visų susitarimo dėl kompiuterių pirkimo sąlygų negirdėjo (tam tikrą laiką nebuvo šalia kasatorės ir UAB „Digimaksas“ vadybininko T. K.), sutarties nepasirašinėjo, todėl galėjo būti nurodytas kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas, jam pačiam to nežinant.
Apeliacinis teismas taip pat motyvuotai pasisakė, kodėl liudytojo B. S. parodymus dėl esminių įvykio aplinkybių (apie kompiuterių pristatymą į R. J. M. namus ir pan.) laiko nuosekliais, vienodais ir, atsižvelgiant į kitų bylos duomenų visumą, neturi pagrindo jais netikėti. Aplinkybė, kad liudytojas B. S. perdavė kompiuterius nuteistajai R. J. M., nustatyta, įvertinus liudytojo B. S., T. K., pačios R. J. M. parodymus, rašytinę bylos medžiagą, o liudytojų I. S. ir A. J. parodymai, kuriais jie neigė šį faktą, argumentuotai atmesti.
Kolegija taip pat atmeta skundo argumentus dėl to, kad apeliacinis teismas atmetė apeliacinį skundą remdamasis savo nuomone, o ne argumentuota įrodymų analize. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad šis teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų (BPK 320 straipsnio 3 dalis), pateikdamas motyvuotas išvadas, kodėl remiasi vienais įrodymais, patvirtinančiais R. J. M. kaltę, ir atmeta kitus, ją teisinančius.
Kasatorė taip pat tvirtina, kad teismai neįvertino specialisto išvados dėl UAB (duomenys neskelbtini) finansinių rodiklių (išvados priedas Nr. 5), kuri patvirtina, jog įmonė neturėjo piniginių įplaukų. Šis argumentas yra analogiškas apeliaciniame skunde nurodytam, kurį patikrinęs apeliacinis teismas nustatė, kad, atsižvelgiant į byloje esančius pajamų išlaidų žiniaraščius, kasatorės vadovaujama įmonė turėjo galimybę vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Kadangi byloje nustatyta, kad kasatorė gavo 10 vnt. kompiuterių, tai teismo išvada, kad ji privalėjo juos nurodyti įmonės finansinėje apskaitoje, yra teisėta ir pagrįsta.
Tai, kad kasatorė kompiuterių pirkimo pardavimo santykius įteisino sutartimi ir vėliau sumokėjo nedidelę dalį sandorio sumos – 500 Lt, nepaneigia jos tikslo apgaule užvaldyti UAB „Digimaksas“ turtą, nes nustatyta, kad piktnaudžiaudama UAB „Digimaksas“ darbuotojų pasitikėjimu, kasatorė, įgijusi prekes (kompiuterius) ir turėdama realią galimybę bent iš dalies vykdyti savo įsipareigojimus, už juos neatsiskaitė, neigė kompiuterių jai perdavimo faktą ir taip apgaule įgijo svetimą turtą.
Nenustačius teismų sprendimų panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, nustatytų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistosios R. J. M. kasacinį skundą.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Albinas Sirvydis
Antanas Klimavičius