Civilinė byla Nr. 2-15820-861/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08807-2015-0

Procesinio dokumento kategorija 106.8.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 18 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų G. R. ir R. R. prevencinio ieškinio atsakovui antstoliui Irmantui Gaideliui, priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

              ieškovai pateikė ieškinį atsakovui ir prašo teismo iki tol, kol bus išspręstas teisinis ginčas dėl sprendime nurodytų asmenų iškeldinimo, uždrausti antstoliui Irmantui Gaideliu vykdyti teisiškai ydingą sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0008/14/00415 – iškeldinimą iš buto asmenų, nurodytų sprendime, neturint pagrindo iškeldinti tų asmenų mažamečių vaikų, taip pat prašo analogiškų kaip reikalavimas laikinųjų apsaugos priemonių.

Ieškinį atsisakytina priimti.

Teisė į teisminę gynybą yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens konstitucinė teisė, o šis konstitucinis principas įtvirtintas LR CPK 5 ir 6 straipsniuose, tokios nuostatos taip pat yra įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnyje ir garantuoja kiekvienam, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos, teisę į teisminę gynybą. Vadovaujantis LR CPK 1 straipsnio nuostata, teismai nagrinėja civilines, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kt. bylas. Pagal LR CPK 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas asmuo pareiškimu turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o tai reiškia, jog suinteresuotu asmeniu šiuo aspektu yra kiekvienas asmuo, kuris LR CPK nustatyta tvarka kreipiasi į teismą, deklaruodamas turįs materialinį teisinį interesą. Tačiau, ieškovas, kreipdamasi į teismą, turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises.

Pažymėtina, kad jeigu ieškovai pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisako priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-13 nutartis c. B. Nr. 3K-3-485/2008). Ginčo dalyku gali būti tik toks atsakovo priimtas aktas ar atliekamas veiksmas, kuris atitinkamiems asmenims (šiuo atveju ieškovams) nustato tam tikras teises ar pareigas, o dėl to priimtas vienoks ar kitoks teismo sprendimas, sukelia teisines pasekmes.

Šiuo atveju, jau ieškinio priėmimo stadijoje akivaizdu, kad ne tik kad nėra įmanomas ieškinio reikalavimo tenkinimas, bet ir neįmanomas tokio reikalavimo nagrinėjimas, teismo sprendimas jokių teisinių pasekmių nesukels ir net negali sukelti, kas reiškia, kad skundžiami atsakovo veiksmai negali būti ginčo objektu, todėl ieškinį atsisakytina priimti nagrinėti, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Taigi, darytina išvada, kad nagrinėdamas ieškinius, negalinčių sukelti teisinių pasekmių, teismas ieškovo teisių apginti negalėtų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Teismas pažymi, kad savo ieškiniu ieškovai reikalauja uždrausti antstoliui vykdyti teismo sprendimą, kuris yra įsiteisėjęs, be to, ieškovai įvardija teismo sprendimą kaip teisiškai ydingą, kas yra iš principo neįmanoma, nes, kaip jau minėta, sprendimas yra įsiteisėjęs, vadinasi, dėl jo ,,ydingumo‘‘, ,,teisingumo‘‘ ar pan., net negali būti keliamas klausimas. Sprendimas privalo būti vykdomas, o antstolis tą ir daro – atlieka savo tiesiogines pareigas.

Atkreiptinas ieškovų dėmesys, kad ieškovai formuluoja reikalavimą ,,iki tol, kol bus išspręstas teisinis ginčas dėl sprendime nurodytų asmenų iškeldinimo‘‘, tačiau toks ginčas jau yra išspręstas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui priėmus 2012-12-18 sprendimą, o Vilniaus apygardos teismui 2013-11-19 nutartį, kuria sprendimas paliktas nepakeistas. Apie jokius kitus nagrinėjamus ginčus dėl iškeldinimo ieškovai neužsimena, taip pat teismas neturi jokių duomenų apie kokius nors kitus procesus, susijusius su ieškovų keliamais reikalavimais (bylas dėl antstolio veiksmų, jei ieškovai mano, kad antstolis pažeidė jų teises ar teisėtus interesus, prašymus dėl proceso atnaujinimo ar kt.)

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovų prevencinis ieškinys atsakovui antstoliui Irmantui Gaideliui dėl uždraudimo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl jo teisinio ydingumo, atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaudamasis LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., 290 str., teismas             

n u t a r i a : 

              atsisakyti priimti ieškovų G. R. ir R. R. prevencinį ieškinį bei su visais priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui. 

Grąžinti G. R. 2015-03-13 sumokėtą 41 Eur žyminį mokestį, AB SEB bankui operacijos Nr. 0239220150313007000000532, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

              Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                Donata Kravčenkienė