Nr. DOK-1253

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00271-2019-7 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės, 

susipažinusi su 2023 m. kovo 5 d. paduotu ieškovų E. M., A. M. ir R. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškinį dėl 90 000 Eur neturtinės žalos, padarytos teikiant medicinines paslaugas, kai pablogėjo paciento sveikata ir jis vėliau mirė, atlyginimo. 

Kasaciniu skundu ieškovai E. M., A. M. ir R. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti, arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. 

Ieškovų kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovų kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai neaiškino ir netaikė, nors turėjo taikyti atsakovei VšĮ RVUL keliamus reikalavimus, nustatytus 2015 m. Galvos smegenų insulto diagnostikos, gydymo, profilaktikos ir reabilitacijos metodikos (toliau - Metodika) 2.3.4.6 papunktyje, 3.20 ir 3.23 punktuose, nustatančiuose, jog esant fliuktuojančiai ligos eigai (Metodikos 2.3.4.6 papunktis), ligoniams, kuriems yra žymus neurologinis deficitas dėl stambios ar vidutinės arterijos (vidinės miego arterijos distalinio segmento, vidurinės smegenų arterijos, pamatinės arterijos) okliuzijos, gali būti taikoma mechaninė trombektomija (užsikimšusios arterijos atkimšimas mechaniniu būdu) (Metodikos 3.20 punktas); galutinį sprendimą dėl gydymo mechanine trombektomija priima neurologas ir intervencinis radiologas ar kitas specialistas, turintis atitinkamą kompetenciją, įvertinęs 3.21 ir 3.22 punktuose nurodytus kriterijus (Metodikos 3.23 punktas). 

2.       Kasacinio teismo praktikoje suformuota prarastos galimybės teorija, kai nustatomos aplinkybės, jog gydytojas ar kitas specialistas turėjo pareigą ir galimybę atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos atlikus pacientas būtų turėjęs galimybę išvengti visų ar bent dalies neigiamų padarinių, todėl byloje gali būti sprendžiama dėl priežastinio ryšio tarp gydytojo veiksmų ir prarastos galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Byloje dalyvavę ekspertai ir specialistai nurodė, kad pirmą kartą nuo insulto pradžios pacientei privalėjo būti nedelsiant atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija. 

3.       Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir 14 straipsnyje įtvirtintą betarpiškumo principą (kartu su CPK 42 ir 217 straipsniais), kadangi ignoravo ieškovų prašymą apklausti ekspertus; teismas atmetė jų išvadas, jomis nesivadovavo. Byloje dėl pirmosios ekspertizės akto neišsamumo buvo atlikta pakartotinė deontologinė ekspertizė, kurios išvadomis ir konstatuojamas sveikatos priežiūros specialisto veiksmų (ne)teisėtumas (kaltė) medicinine prasme. Būtent 2021 m. ekspertizės akto išvados ieškovams leido manyti esant pakankamomis pagrįsti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, nes jose konstatuojamas sveikatos priežiūros specialisto veiksmų (ne)teisėtumas (kaltė) medicinine prasme. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas sprendė vadovautis 2019 m. ekspertizės akto išvadomis ir ekspertų paaiškinimais teisme, o ne 2021 m. ekspertizės akto išvadomis bei neapklausus šias išvadas patvirtinusių ekspertų. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                Artūras Driukas

                                                                                                            Donatas Šernas

                                                                                                            Jūratė Varanauskaitė