Baudž. byla Nr. 1-2343-801/2012 Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00334-2012-4 |
Procesinio sprendimo kategorija N; 2.1.9.1.,1.2.25.4.2., ,2.3.6.4. (S) |
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 3 d.
Kaunas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Mazur, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, Jurgitai Radauskaitei,
dalyvaujant prokurorei Linai Gudonienei,
gynėjai Alvydai Medišauskienei,
nukentėjusiesiems E. B., Ž. B.,
VTAS atstovui Sigitui Šliažui
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
DOMINYKAS JABLONSKIS, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas.
Kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d.
Teismas išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
D. J., būdamas nepilnametis 2012 m. kovo 26 d., apie 14 val., Kaune, Lukšio gatvėje, ties namu Nr. 44, veikdamas kartu su L. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., neturinčiu amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, todėl jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nepradėtas, L. K. pagrasinus nukentėjusiajam nepilnamečiui E. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., peiliu, D. J. iš nepilnamečio nukentėjusiojo E. B. pagrobė Ž. B. priklausantį mobilaus ryšio telefoną LG GT540 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 550 litų vertės padarydami Ž. B. turtinę žalą.
Šioje D. J. veikoje yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 2 d.
D. J. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo iš esmės prisipažino ir parodė, kad padarė veiką, kuria kaltinamas. Prisipažįsta pilnai. Po mokyklos su L. susitarė, kad eis link jo tėvo, turėjo jam paduoti raktus. Tuo metu L. pasakė, kad būtų gerai pagrobti kokį telefoną. Nuėjo prie mokyklos, neprisimena kokios, L. išsitraukė peilį, nuėjo prie E., bandė pagrobti telefoną. Tada jis paėmė peilį ir įsidėjo į kišenę, kad nepadarytų žalos. Pasiėmė telefoną ir nuvažiavo į Girstupį parduoti telefoną. L. E. prašė paskambinti iš telefono. Priėjo prie E., kad pavogti telefoną. L. E. pagrasino peiliu, jis tada tik ir pamatė peilį, kurį jis iš L. paėmė, kad šis žalos nepadarytų. Nukentėjusysis matė peilį. Išsitraukęs peilį, L. liepė duoti paskambinti draugui. Kai įsidėjo peilį į kišenę, pasakė ir nukentėjusiajam, kad važiuotu iki mokyklos, kokios neprisimena. Po to jis su L. pro galines duris išėjo ir nuvažiavo prie Girstupio. Iki mokyklos visi važiavo. Paskui nukentėjusiajam pasakė, kad palauktų prie mokyklos 15 min. ir tuo metu per kitas duris jis su L. pabėgo. Telefonas jau buvo pas juos. Telefoną paėmė, kai buvo prie mokyklos stadiono, krepšinio aikštės. Nukentėjusiojo nepažįsta, pirmą kartą tada pamatė. Jis visą laiką buvo šalia kalbėjo, pritarinėjo L., kad atiduotų telefoną, sekė pagal jį. Tada peilis buvo pas L. Kai grasino, kad atiduotų telefoną, paėmė peilį ir įsidėjo į kišenę, po visko vėl atidavė L. Nepamenu, kada nukentėjusysis atidavė telefoną. Pripažįsta pilnai inkriminuojamą nusikaltimą. Mokosi dabar, vėliau galvojo važiuoti į Vokietiją, ten gyventi, dirbti. Galvoja ten mokintis, sesė ten gyvena. Labai blogai vertina savo veiksmus, nukentėjusiojo atsiprašo. Nesuvokia kodėl taip blogai pasielgė ir tada suprato, kad taip daryti yra blogai. Nepasikartos taip tikrai. Turi pastovią gyvenamąją vietą. Pažada atlyginti padarytą žalą. Su L. vienoje mokykloje mokosi, pažįstami. Mokykloje gerai sueina. Tik mokykloje bendravo. Atsiprašo nukentėjusiojo, labai gailisi, kad taip pasielgė, daugiau taip niekada nesielgs.
Nukentėjusysis E. B. apklausos metu parodė, kad iš pradžių jis su A. pamatė ateinant du vaikinus, priėjo paprašė paskambinti. Atsisakė duoti telefoną. L. K. išsitraukė peilį, išsigando, padavė savo telefoną. Su jais nuvažiavo iki kažkokios mokyklos, kaltinamasis su L. K. įėjo į vidų, liepė jų palaukti lauke, prastovėjo pusę valandos ir išvažiavo namo, nes niekas neatėjo. Matė, kad L. K. turėjo peilį, padavė kaltinamajam, išsigando, kad ką su tuo peiliu padarys. L. sakė: „duok telefoną, reikia labai paskambinti, kad jo išsikrauna, negali paskambinti“. Išsigando, kad gali sužeisti, todėl padavė telefoną. Pirmą kartą juos matė. Tikėjosi, kad atiduos telefoną, todėl važiavo su jais. Telefono neatidavė. Buvau su draugu A. Kaltinamasis aukštesnis vaikinas už L. K. Neatsimena tiksliai, kam davė telefoną. Kaltinamojo atsiprašymą priima, man, kad jis nuoširdus, kad jam tai pamoka ir daugiau taip nesielgs.
Nukentėjusioji Ž. B. apklausta liudytoja parodė, kad įvykyje nedalyvavo. Namo E. grįžo apie 15 val., ji iš darbo apie 18 val. Sūnus jai pasakė, kad jam peiliu pagrasino vaikinai, atėmė telefoną. Labiausiai išsigando ne dėl telefono, o išsigando dėl saugumo, dėl sveikatos. 11 metų E. gydė nuo mikčiojimo, išsigando, kad neatsinaujintų. Labai gaila, jis vaikas taupus. To telefono ji nepirko, dalį tėtis pinigų davė, sūnus didžiąją dalį susitaupė pinigų pats. Gaila, nusiperka daiktą geresnį, o kažkas jį už dyka gauna. Telefonas buvo LG modelio, tiksliai nežino, liečiamas, madingas dabar. Telefonas tiek kainavo, kiek nurodyta 550 litų..
Liudytojas A. Ž. apklaustas teisiamajame posėdyje, kad su draugu buvo prie Rasos gimnazijos, žaidė krepšinį. Priėjo du vaikinai pasakė duoti telefoną paskambinti, nes bus blogai. E. pasakė, kad negali taip sakė kelis kartus. Vienas vaikinas parodė peilį ir E. išsigandęs davė telefoną. Peilį parodė kaltinamojo draugas. Išsigando peilio. Jis tada neturėjo telefono. Kai kaltinamasis su draugu paėmė telefoną, pasakė eiti kartu iki mokyklos. Nuėjo visi prie mokyklos, sakė palaukti prie įėjimo kokį 10 min. Palaukė, niekas neatėjo, nuėjo namo. Vienas vaikinas išsitraukė peilį, parodė, paskui padavė kitam vaikinui. Matė, kaip perdavė. Gal 5 kartus sakė duoti telefoną ir vis nagliau. Peilį parodė, ką gali žinoti, išsigando.
R. J. apklausta liudytoja paaiškino, kad D. J. yra jos sūnus, sutinka duoti parodymus. Ji nieko nežino apie tą įvykį. Jai paskambino pareigūnai, iškvietė, viską papasakojo, kad sūnus prisipažino. Nesako, kad mano sūnus gerai padarė, aišku, kaltas, dar kartą atsiprašo. Žalą atlygins dabar pat, kai išeis iš teismo. Atsiprašo dėl sūnaus elgesio. Kad sūnus taip pasielgė, širdį skauda. Prisipažįsta tą kaltę, pažadėjo nekartoti. Norėjo išvežti gyventi į Vokietiją pas dukrą, į koledžą, ten viskas sutvarkyta, su mokytojais kalbėta, namų ruošą namuose daro. Aplinką reikia pakeisti, draugus. Gyvena dviese su sūnumi. Namuose jis labai geras ir padeda, ir tvarkingas. Išeina į aplinką ir visai kitas vaikas. Buvo baudos, su draugais buvo nemalonumų. Mokėjo baudą vieną kartą, antrą kartą. Prieš du metus, pusantrų viskas buvo. Kaip namuose labai geras, kaip su draugais, tai visai. Nežinojo, kas jo draugai. Po įvykio net iki mokyklos nuvažiavo pasiaiškinti, kas tas L. K.. Mokytojai sakė, kad labai blogas vaikas, jo nemačiusi, nepažįsta. Sūnus buvo nelankęs mokyklos, charakteristika ne kokia. Namuose dabar mokosi, kadangi galvoja išvykti. Kad neišeitų iš namų ir nebendrautų su netinkamai draugais. Nori pas sesę pasiimti sūnų, kad tęsti mokslus, ir futbolas ten yra, viskas. Išvykti iš tos aplinkos. Dabar tik dėl šios bylos negali išvykti. Žalą iš karto gali dabar atlyginti. Sūnus pasižadėjo daugiau taip nesielgti.
Be kaltinamojo D. J. prisipažinimo, jo kaltė baudžiamojoje byloje taip pat įrodyta:
Protokolu-pareiškimu ( t. 1, b.l. 10 ) nustatyta, kad Ž. B. pareiškimu kreipėsi į policiją, pranešdama, kad iš sūnaus buvo pagrobtas telefonas.
Įvykio vietos apžiūros protokolu ( t. 1, b.l. 11-14 ) nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta Kaune, Lukšio g. tarp 42 ir 44 namo.
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ( t. 1, b.l. 21 ) nustatyta, kad Ž. B. pateikė mobiliojo ryšio telefono LG GT540 garantinio talono kopiją.
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ( t. 1, b.l. 43 ) nustatyta, kad liudytojas L. K. pateikė peilį juoda rankena.
Apžiūros protokolu ( t. 1, b.l. 44-45 ) nustatyta, kad apžiūrėtas peilis juoda rankena, pateiktas 2012-06-01 daiktų dokumentų pateikimo protokolu.
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu ( t. 1, b.l. 26-27 ) nustatyta, kad E. B. atpažino L. K., kaip asmenį, kuris 2012 m. kovo mėn. su kitu asmeniu atėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną, prieš tai išsitraukė peilį, kurį po to perdavė kitam asmeniui.
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu ( t. 1, b.l. 28-30 ) nustatyta, kad E. B. atpažino D. J., kaip asmenį, kuris 2012 m. kovo mėn. su kitu asmeniu atėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną, ir jam žemesnis vaikinas perdavė peilį.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. J. kartu su L. K. tyčia, savanaudiškais tikslais, plėšimo būdu, t.y. grasindamas peiliu nukentėjusiajam pagrobė mobilaus ryšio telefoną. Pats kaltinamasis prisipažįsta, kad, iš nukentėjusiojo, pavogė telefoną, peilio jis neturėjo. Peilį išsitraukė L. K., kuris ir pasiūlė jam pavogti telefoną, jis viskam pritarė. Nukentėjusysis matydamas peilį išsigando, kad kaltinamasis peilį gali panaudoti, taigi jautė realia grėsmę. Kaltinamojo D. J. padaryta veika atitinka LR BK 180 str. 2 d., sudėtį ir kvalifikuota teisingai.
Skiriant bausmę ir įvertinant nusikaltimą atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus BK 54 str. 2 d. bei BK 91 str..
Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, nusikaltimą padarė pirmą kartą, nukentėjusiojo atsiprašė, į asmenybę, gyvenimo sąlygas bei kitas aplinkybes, nurodytas LR BK 54 str., 91 str., į tai, kad anksčiau neteistas, charakterizuojamas gerai. Atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino kaltu, gailisi, į tai, kad jo padarytas nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, nukentėjusiojo atsiprašė, kartu su mama atlygino dalį padarytos turtinės žalos, toliau tęsią mokslus. Padarytas sunkus nusikaltimas, kurio sankcija numato tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę, todėl skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į lengvinančias bei kitas aukščiau paminėtas aplinkybes teismas daro išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės , todėl D. J. jos vykdymas atidėtinas vadovaujantis BK 92 str.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 305, 307 str. teismas
n u s p r e n d ž i a :
D. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nuteisti: 1 ( vienerių ) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymą D. J. atidėti 1 (vieneriems ) metams, paskirti auklėjamojo poveikio priemonę įspėjimą, elgesio apribojimą, įpareigojant tęsti mokslą, atiduoti mamai, kuri rūpinasi vaiko ugdymu ir priežiūra. Auklėjamojo poveikio priemonė skiriama 6 ( šešeriems) mėnesiams.
Priteisti iš D. J., o jam neišgalint iš jo mamos R. J., neatlygintą civilinio ieškinio dalį 270 litų Ž. B. turtinės žalos atlyginimui.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.