Baudžiamoji byla Nr. 1-134-963/2026

Proceso Nr. 1-01-1-36973-2025-0

                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7.;

                                                                                      1.1.9.2.; 1.1.9.7.; 1.2.25.5.;

                                                2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

                                                (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,

sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei, Linai Pazdrazdienei,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,

kaltinamajam A. J., jo gynėjai advokatei Astai Mačernytei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

A. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent:

jis 2025 m. spalio 17 d., 21.15 val., prie Baltijos pr. 40 pastato, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Faymonville“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,24 promilių neblaivumas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. pripažino kaltę visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nurodė, kad atvažiavo į uostą apie 15 val., kelto bilietas buvo tik kitos dienos vakare, laukti reikėjo daugiau nei parą. Kadangi prieš tai dieną buvo gimtadienis, atvažiavo kolegos, kurių bilietai irgi buvo tik kitą dieną, todėl nusprendė išgerti. Iš pradžių su kolega dviese išgėrė butelį degtinės, po to prisijungė dar vienas kolega, tačiau negali pasakyti kiek dar alkoholio išgėrė vėliau. Miegoti nuėjo apie 5-6 val. Pamiegojęs apie 1,5 – 2 val. nusprendė, kad jam reikia į keltą. Jį pamatė apsauginis, kuris iškvietė policiją; atvykę policijos pareigūnai nustatė neblaivumą ir išvežė į komisariatą. Automobilis, kurį vairavo neblaivus, priklauso įmonei. Šiuo metu iš darbo yra atleistas, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Ikiteisminio tyrimo metu iš karto savo kaltės neprisipažino dėl streso. Savo finansinę būklę vertina kukliai, santaupų, vaikų ar išlaikomų asmenų neturi; turi 3 500 eurų vartojimo kreditą, kurį moka dalimis. Planuoja parduoti motorines transporto priemones, jog galėtų jį padengti. Šiuo metu ieškosi darbo, tačiau gyvena kaimo vietovėje, kurioje blogas susisiekimas, todėl mano, kad nepavyks greitai susirasti darbo. Prašo teismo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojai – seseriai V. J., be užstato.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamasis.

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

Iš 2025 m. spalio 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo E. I. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, jog 2025 m. spalio 17 d., apie 21.15 val., adresu Baltijos pr. 40, Klaipėda, sunkiasvorė transporto priemonė „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Faymonville“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), vairuojama A. J., kliudė Klaipėdos centrinio terminalo įvažiavimo vartus bei juos apgadino. Po eismo įvykio (iki eismo įvykio aplinkybių patikslinimo) A. J. pirmu tikrinimu nustatytas 2,27 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 2,24 promilių neblaivumas. Įvykio vietoje apklaustas KCT darbuotojas E. G.. Žala Klaipėdos centriniam terminalui nustatinėjama. Vadovaujantis LR BPK 140 straipsniu A. J. sulaikytas ir uždarytas į Klaipėdos AVPK areštinę. Sunkiasvorė transporto priemonė „Volvo“ kartu su priekaba ir ant jos esančiu kroviniu priverstinai nuvežta į policijos saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 1-6).

Iš 2025 m. spalio 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio jaunesniosios tyrėjos V. K. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo nustatyta, kad 2025 m. spalio 17 d. dirbant kartu vyresn. tyrėju E. I., šaukiniu „L1101“, 21.29 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojų buvo gautas pranešimas, kad adresu Baltijos pr. 40, Klaipėda, prieš 2-5 min. centriniame Klaipėdos terminale a/m „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), kliudė įvažiavimo kompiuterį ir apgadino. Vairuotojas galimai gali būti ir neblaivus. 21.40 val. atvykus nurodytu adresu Baltijos pr. 40, Klaipėda, privažiavę prie vieno iš terminalų, lauke stovintis vyras, vėliau apklaustas kaip liudytojas E. G., jiems nurodė kur stovi transporto priemonė, kuri padarė eismo įvykį. Privažiavus prie nurodytos sunkiasvorės transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurios buvo prikabinta taip pat ir priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo pakeltas krovinys, galimai žvejybinis kateris, transporto priemonės vairuotojo nepastebėjo. Priėjęs E. G. nurodė, kad sunkiasvorės transporto priemonės vairuotoją iki tualeto palydėjo kitas įmonės darbuotojas, vėliau apsiklaustas kaip liudytojas S. G.. Pastebėjo, kad iš terminalo patalpų išeidinėjo S. G. su sunkiasvorės transporto priemonės vairuotoju. Priėjus prie jų, S. G. nurodė, kad šalia jo esantis vyras yra sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas. Priėjęs E. G. papasakojo, kad sunkiasvorė transporto priemonė kliudė bei apgadino terminalo 6-to posto vartų bilietų išdavimo kompiuterį bei metalinę konstrukciją. Nurodyto vairuotojo buvo paklausta ar yra vartojęs alkoholio, šis nurodė, kad yra gėręs ir nemažai. Priėjus prie tarnybinės transporto priemonės sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojui, kaip vėliau nustatyta, kad tai A. J., pirmu tikrinimu nustatytas 2,27 promilių neblaivumas. Po pirmo tikrinimo A. J. buvo patalpintas į „L1101“ laikino sulaikymo kamerą. Antru tikrinimu nustatytas 2,24 promilių neblaivumas. Bendraujant su A. J., šis kalbėdamas vis keitė savo nuomonę, nurodė skirtingas aplinkybes bei, kad alkoholį vartojo po padaryto eismo įvykio. E. G., S. G. įvykio vietoje buvo apklausti kaip liudytojai matę eismo įvykį ir atpažinę sunkiasvorės transporto priemonės vairuotoją. Sunkiasvorėje transporto priemonėje ant panelės buvo rastas vairuotojo pažymėjimas, kuris priklausė A. J., taip pat buvo surastas tarp išmėtytų dokumentų ir transporto priemonės priekabos registracijos dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini). Sunkiasvorės transporto priemonės viduje buvo betvarkė, išmėtyti daiktai, dokumentai, sklido alkoholio kvapas. Į įvykio vietą buvo iškviestas papildomas ekipažas „L1103“, kurie atvykę atliko papildomus veiksmus (supildė priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą bei A. J. atliko neblaivumo testą). „L1103“ sulaikytą sunkiasvorės transporto priemonės vairuotoją A. J. pristatė į Klaipėdos AVPK OVS laikino sulaikymo kamerą, tačiau A. J. buvo uždarytas į areštinę. Įvykio vietoje buvo nubraižyta eismo įvykio schema, atlikti matavimai, apklausti liudytojai, įvykio vieta, sunkiasvorė transporto priemonė, priekaba kartu su kroviniu fotografuota, užfiksuoti matomi apgadinimai. Atvykęs atsakingas asmuo už sunkiasvorės transporto priemonės priverstinį nuvežimą pasirašė dokumentus bei iš įvykio vietos su sunkiasvore transporto priemone iš įvykio vietos išvažiavo. Sunkiasvorė transporto priemonė kartu su priekaba bei kroviniu nuvežta ir bus palikta saugoti adresu Gobergiškės g. 18, Šlapšilės kaimas, Gargždai, Klaipėdos r. Iš įvykio vietos paimtas vairuotojo pažymėjimas, kuris priklauso A. J., Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos registracijos dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini). Pačios sunkiasvorės transporto priemonės „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo rasti nepavyko dėl betvarkės kabinoje, o pats vairuotojas tiksliai negalėjo nurodyti, kur jį padėjo. Be to, išsiųstas reikalavimas dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrašų pateikimo, kuriose matosi eismo įvykis ir sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas. Dėl sunkiasvorės transporto priemonės, priekabos ir krovinio su atsakingais asmenimis susisiekti nepavyko, kadangi A. J. jų nenurodė. Per informacines sistemas buvo nustatyta, kad sunkiasvorė transporto priemonė ir priekaba priklauso UAB (duomenys neskelbtini), tačiau kam tiksliai priklauso krovinys nėra aišku. Užregistruotas eismo įvykis ROIK: 07-25-9648012 (1 t., b. l. 12-15).

Iš 2025 m. spalio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelės nustatyta, kad įvykio vieta yra Baltijos pr. 40, Klaipėda, kurioje matomi Klaipėdos centrinio terminalo įvažiavimo vartai, 6 posto vartų bilietų išdavimo kompiuteris bei jo konstrukcija. Matyti, jog 1 m aukštyje ir 0,05 m. aukštyje yra nulaužtas kompiuterio apatinis rėmas, 1,50 m aukštyje apgadinta pagrindinė kompiuterio dėžė bei apgadintas telefonas. Pravažiavus po 6 posto vartus patenkama į vidinę terminalo aikštelę, kurioje priešais Muitinės postą matoma stovinti sunkiasvorė transporto priemonė „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), ant priekabos yra žvejybinis kateris. Atidarius vairuotojo dureles, užlipus į kabiną, matoma daug šiukšlių, išmėtyti popieriai, asmeniniai daiktai, maistas, buteliai ir kt. Ant priekinės panelės padėta piniginė, kurioje yra du vairuotojo pažymėjimai priklausantys A. J.. Taip pat tarp išmėtytų popierių buvo rastas priekabos „Fymonville“ registracijos dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojo pažymėjimai bei registracijos dokumentas supakuot į popierinį voką, plomba Nr. K190244520. Apžiūrėjus krovinio medinį laikiklį, 0,43 m aukštyje ir 0,50 m aukštyje iš kairės pusės, ties užpakaliniu kampu aptiktas apgadinimas. Taip pat maždaug 1,50 m aukštyje apgadintas žvejybinis kateris iš kairės pusės (1 t., b. l. 34-36, 38-56).

Iš 2025 m. spalio 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl pareigūno kūno kamerų įrašų nustatyta, jog prie tarnybinio pranešimo pridedami pareigūno E. I. kūno kameros įrašai, kuriuose užfiksuotas A. J. neblaivumo tikrinimas alkotesteriu. Įraše pavadinimu „export-5xp2f“ užfiksuotas pirmo tikrinimo rezultatas, t. y. 2,27 promilių neblaivumas; įraše pavadinimu „exort-jkzw1“ – antro tikrinimo rezultatas, t. y. 2,24 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 86-87).

Iš 2025 m. spalio 20 – 27 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti UAB „Centrinis Klaipėdos terminalas“ pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba ir kroviniu įvažiavimas pro pakeliamą užtvarą ir konstrukcijos kliudymas (1 t., b. l. 83-85).

Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2025 m. spalio 17 d. A. J. alkoholio kiekio matuokliu pirmu tikrinimu 21.43 val. nustatytas 2,27 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 21.58 val. – 2,24 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 16-17).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad transporto priemonė „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Faymonville“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 58-59).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto apyvartos išrašo nustatyta, kad transporto priemonės „Volvo“ likutinė vertė – 17 708,66 Eur (1 t., b. l. 62).

Iš UAB „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad transporto priemonės „Volvo“ vidutinė rinkos vertė Lietuvoje su PVM – 37 200 Eur (1 t., b. l. 63).

  Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. G. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas. Pamainą pradėjo 2025 m. spalio 17 d. 07.00 val. adresu Baltijos pr. 40, Klaipėda, Klaipėdos centriniame terminale. Apie 21.15 val. į jo postą atėjo kolega E., kuris paaiškino, kad viena iš įvažiavusių sunkiasvorių transporto priemonių kliudė įvažiavimo vartų konstrukciją ir sustojo aikštelėje šiek tiek pavažiavęs nuo vartų. Tuomet kartu su E. nuėjo iki sunkiasvorės transporto priemonės pabendrauti su vairuotoju. Vairuotojas tuo metu sėdėjo kabinoje vienas, atidarė jiems dureles. E. jam pasakė „Man atrodo, kad jis yra neblaivus“, kadangi paprašius dokumentų, vairuotojas ilgai krapštėsi, tačiau buvo akivaizdžiai nekoordinuotas, šiek tiek neadekvatus, kalbėjo neaiškiai, tačiau alkoholio kvapo neužuodė, nes į kabiną nelindo. Paėmęs kelis dokumentus vairuotojas išlipo iš transporto priemonės ir iškart svirduliavo, akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus. Pasiėmęs dokumentus nuėjo nuskenuoti juos bei iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu į postą atėjo tas pats vairuotojas, kuris pasiprašė į tualetą, jis jam leido, tačiau iš akiračio jo nepaleido, kad šis nepabėgtų. Vairuotojui einant į tualetą, matėsi, jog šis smarkiai svirduliuoja. Jo akivaizdoje alkoholio vairuotojas nevartojo, kitų pašalinių veiksmų nedarė (1 t., b. l. 30-31).

 Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. G. parodė, kad yra „(duomenys neskelbtini)“ saugos darbuotojas. 2025 m. spalio 17 d. pradėjo pamainą 07.00 val. adresu Baltijos pr. 40, Klaipėda, Klaipėdos Centriniame terminale. 21.05 val. prie posto privažiavo sunkiasvorė transporto priemonė „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), ant kurios buvo negabaritinis krovinys (žvejybinis kateris). Per vaizdo stebėjimo kamerą matė, kad sunkiasvorę transporto priemonę vairavo vyras, kuris kabinoje buvo vienas. Taip pat per kameras matė, kad sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas per daug susuko vairą į kairę pusę, dėl ko krovinio apatine medine laikiklio dalimi kliudė bilietų išdavimų kompiuterio stovą. Sunkiasvorė transporto priemonė po kliudymo iškart apsisukusi sustojo šiek tiek toliau vidinėje aikštelėje. Kai pastebėjo, jog įvyko eismo įvykis, paprašė kolegos pažiūrėti įvažiavimo vartus ar jie nėra kliudyti. Kolega patvirtino, kad buvo kliudytas įvažiavimo vartų bilietų išdavimo kompiuteris bei jo konstrukcija. Iškart nuėjo perspėti pamainos vyresnįjį S. Tada, pastebėję, kad sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas sustojo, jie su S. pribėgo prie jo norėdami pasikalbėti dėl įvykio. Priėjus prie vairuotojo, jis nurodė jam išlipti iš sunkiasvorės transporto priemonės. Vairuotojui išlipus, šis smarkiai svirduliavo, kalbėjo neaiškiai, alkoholio kvapo neužuodė, tačiau kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Vairuotojui pasakė apie tai, kad šis kliudė įvažiavimo konstrukciją, paprašė pasiimti visus dokumentus ir eiti iki jų posto, tačiau vairuotojas pradėjo blaškytis, tada įlipo atgal į kabiną, neva ieškoti dokumentų. Jiems su S. pasirodė įtartina, todėl iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Be to, kol vyko policijos pareigūnai, vairuotojas visą laiką buvo kabinoje, ar kabinoje gėrė alkoholį nematė, ką veikė viduje nurodyti negali (1 t., b. l. 23-25).

BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkto reikalavimai, atsispindintys ir prokurorės suformuluotame kaltinime, yra blanketinio pobūdžio. Remiantis KET 14 punktu – „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.“

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. jis 2025 m. spalio 17 d., 21.15 val., prie Baltijos pr. 40 pastato, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Faymonville“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,24 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo A. J. kaltė įrodyta jo paties parodymais, kuriais jis prisipažino kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tai yra policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojų S. G. ir E. G. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, apžiūros protokolu ir kt. Kaltinamojo A. J. veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nes jis nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

        Dėl laidavimo taikymo. 

        Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo sesuo V. J. prašė atleisti kaltinamąjį A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį jai kaip laiduotojai, pateikė duomenis apie save, ji yra neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Iš pradžių apie įvykį sužinojo iš savo sugyventinio, kadangi jis pirmas informaciją apie įvykį pastebėjo internete, atpažino, jog tai jos brolis. Po to su broliu bendravo per mamą, kuri susiekė su juo. Broliui išreiškė palaikymą, sakė, jog padės, jeigu tik reikės. Brolio asmeniškai paaiškinimo nereikalavo, nes situacija ir taip buvo aiški. Šeimoje yra penki vaikai, nuolat bendrauja, aptaria problemas, palaiko artimą ryšį. Yra vyresnioji sesuo, mano, kad brolis klausys jos, tiki, kad jam yra autoritetas. Brolio elgesį vertino neigiamai, brolis supranta, kad pasielgė negerai. Brolis alkoholiu nepiktnaudžiauja, išgerdavo nebent savaitgaliais ar per šventes, dabar pasižadėjo visai nevartoti alkoholio. Prašo laidavimą skirti be užstato, jos atlygis į rankas per mėnesį siekia 1 100 Eur, turi kreditinių įsiskolinimų, augina 9 metų vaiką.

Prokurorė su šiuo prašymu sutiko, siūlė taikyti laidavimą be užstato vienerių metų terminui.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. BK 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kitos minėto BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laidavimas gali būti taikomas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-7-75/2011, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-153-976/2018, Nr. 2K-67-942/2019). Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, nepripažinus asmens, siekiančio tapti laiduotoju, tinkamu būti laiduotoju ir vertu teismo pasitikėjimo, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas.

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018). 

Teismo nuomone, šioje byloje yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui. Nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir labai gailisi nusikaltęs, kritiškai vertina savo elgesį. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Byloje nustatyta viena A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. A. J. anksčiau neteistas ir nėra dėl jo pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų, administracine tvarka baustas, jam paskirtas baudas sumokėjo, duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. Kitų kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje taip pat nenustatyta.

Visos šios aptartos aplinkybės rodo, kad yra labai didelė tikimybė, kad A. J. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. Ši nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė. Bausmės paskyrimas kaltinamajam prieštarautų teisingumo principui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. J. atiduotinas pagal laidavimą V. J., kuri yra anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, susijusi su kaltinamuoju artimais šeimyniniais ryšiais. Teismo nuomone, V. J. realiai galės tinkamai atlikti laiduotojos funkcijas, stebėti, kad A. J. daugiau nepadarytų teisės pažeidimų ir būtų drausmingas, nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nes, kaip matyti, tarp jų yra glaudus ryšys. Teismo manymu, V. J. yra asmuo, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo. Tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam A. J.. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja, byloje nėra. Teisingumas šioje byloje gali būti pasiektas atleidus kaltinamąjį A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, perduodant A. J. laiduotojos V. J. atsakomybėn, nustatant laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams. Atleidus A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutrauktina. Atsižvelgiant į laiduotojos asmenines savybes ir materialinę padėtį, į kaltinamojo asmenybę, užstatas neskirtinas.

        Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. J. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių nusikaltimų transporto eismui – vairavo sunkiasvorę transporto priemonę neblaivus sukeldamas ir eismo įvykį, kurio metu nukentėjo kitų asmenų turtas, ir tik atsitiktinumo dėka sunkių pasekmių nebuvo sukelta. Todėl teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise A. J. yra būtinas. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, neblaivumo lygį, kaltinamojo asmenybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos nuo 2025 m. spalio 18 d.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Faymonville“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), kuri nuosavybes teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, tačiau nagrinėjamu atveju nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį, taigi reikėtų konfiskuoti šio turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad. vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-81-676/2019). Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, jog transporto priemonės „Volvo“ vidutinė rinkos vertė Lietuvoje su PVM yra 37 200 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė ilgalaikio turto apyvartos išrašą, iš kurio matyti, kad transporto priemonės „Volvo“ likutinė vertė – 17 708,66 Eur. Atsižvelgiant į visa tai, teismas sprendžia, kad visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina pinigų suma mažintina iki 5 000 Eur; teismo vertinimu, šiuo atveju tokios sumos išieškojimas iš kaltinamojo bus pakankama jam baudžiamojo poveikio priemonė.

Teisme 2025 m. gruodžio 9 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo Nr. APD-2025-13945, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo priteistinos jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 316,67 Eur, apskaičiuotas pagal advokatės A. Mačernytės prašymą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. J. gynėja paskirta BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kuris nepatenka į baudžiamojo proceso įstatyme nurodytus atvejus (BPK 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai), kada antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltu pripažinto asmens nepriteisiamos. A. J. gynėja paskirta, nes baudžiamoji byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Byloje nepatekta jokių duomenų, kad kaltinamojo A. J. galimybės dirbti ir gauti pajamas būtų ribotos, o jo turtinė padėtis yra prasta. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei priteisimas iš kaltinamojo atitinka proporcingumo principo reikalavimus, yra teisingas, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo A. J. priteistinos.

A. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas – panaikintinas pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Vairuotojo pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti A. J. vardu, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotini AB „Regitra“.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –vokas su CD disku su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojos V. J., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui.

Baudžiamąją bylą A. J. nutraukti.

Išaiškinti laiduotojai V. J., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl A. J. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti A. J., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus. Nustatyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą dienos, tai yra nuo 2025 m. spalio 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, A. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš jo išieškoti konfiskuotino turto – „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) valstybės naudai.

Priteisti iš kaltinamojo A. J. antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 316,67 Eur (tris šimtus šešiolika eurų ir 67 centus) pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gruodžio 8 d. pažymą Nr. APD-2025-13945.

A. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Kaltinamojo A. J. byloje saugomus vairuotojo pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –voką su CD disku su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja         Rasa Stonkuvien