Civilinė byla Nr. e2-1283-960/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10062-2019-0 

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.2.; 2.6.10.5.2.17.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų

Lietuvos Respublikos vardu

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Švaros virusas“, ieškinį atsakovui Š. A. dėl žalos priteisimo. 

Teismas,

n u s t a t ė :

Ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 12 515,58 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka buvo įteiktos ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Atsakovui per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, sprendimas priimamas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

         Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjusia 2018 m. kovo 13 d., ieškovei iškelta bankroto byla ir bankroto administratore paskirta UAB „Barota“. Juridinių asmenų registre įregistruotas 2011 m. kovo 31 akcininkų sąrašas, kuriame nurodyta, jog nuo 2011 m. kovo 31 d. 51 paprastąsias vardines akcijas įsigijo ir valdo atsakovas, o 49 paprastąsias vardines akcijas įsigijo ir valdo T. L.. Iš akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog 2011 m. gruodžio 20 d. T. L. pardavė turėtas 49 paprastąsias vardines akcijas Š. A.. Taigi, ieškovės direktorius ir vienintelis akcininkas buvo atsakovas Š. A.. Ieškovė nurodo, kad atsakovas kaip įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas nevykdė jam pavestų pareigų: pažeidė pareigą veikti kreditorių interesais bei nedaryti jiems žalos, bankroto administratoriui neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų bei neperdavė turto, jį iššvaistė ir (ar) pasisavino, tokiais savo veiksmais sukeliant ieškovei nuostolius, tuo pačiu apsunkinant atsiskaityti su ieškovės kreditoriais, o praradęs ieškovės turtą ir įmonei tapus nemokiai, neinicijavo bankroto bylos iškėlimo. Netinkamas įmonės vadovo pareigų vykdymas sukelia civilines teisines pasekmes – prievolę atlyginti žalą. 

Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) nustatyta, kad kai įmonės administracijos vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo jam CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti atsiradusią žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Taigi, atsakovas bankroto administratoriui neperdavė įmonės turto, nesudarė turimo turto sąrašo (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą), balanso bankroto bylos įsiteisėjimo dienos duomenimis, neperdavė ir jokių su įmonės veikla susijusių, bankroto procesui reikalingų dokumentų. Atsakovas užkirto galimybę bankroto administratoriui patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį nei 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBI 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą), išaiškinti tikrąjį bankrutavusios įmonės turtą, jo sudėtį, buvimo vietą, įmonės skolininkus. Neperduodama dokumentų atsakovas kaltais veiksmais užkirto galimybę bankroto administratoriui vykdyti debitorinių skolų išieškojimą, nustatyti kokį turtą turi įmonė, ar vykdė veiklą nepažeidžiant teisės aktų nustatytų teisių ir pareigų, todėl atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) yra akivaizdūs.

Pažymėtina, kad įmonei patyrus žalą dėl neperduotų įmonės finansinių dokumentų bei turto, žala kyla ir įmonės kreditoriams, nes tokiu būdu sumažėja kreditorių galimybė, kad jų finansiniai reikalavimai bus patenkinti. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog iš įmonės pajamų tenkinami ne tik kreditorių reikalavimai, tačiau ir apmokamos administravimo išlaidos, žalos dydis turėtų būti vertinamas ne tik pagal byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą, tačiau ir administravimui skirtas lėšas, todėl ieškovė nurodo, kad atsakovo padarytos žalos dydį sudaro bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma (2 515,58 Eur) ir teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata (10 000 Eur), iš viso 12 515,58 Eur.

Be to, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, pažeidinėjant teisės aktus, nevykdant įstatymų ir teismo nutartimi nustatytų pareigų, neteikiant dokumentų, neperduodant įmonės turto, yra užkirstas kelias bankroto administratoriui patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį, nei 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą), vykdyti debitorinių skolų išieškojimą, išaiškinti tikrąjį bankrutavusios įmonės turtą, jo sudėtį, buvimo vietą, įmonės veiklą, skolininkus ir skolas pagrindžiančius dokumentus yra neįmanomas, todėl laikytina, kad yra priežastinis ryšis tarp neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 12 515,58 Eur dydžio žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo yra tenkintinas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas, CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 12 515,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. balandžio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista, todėl iš atsakovo priteisiama 282,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas (akto redakcija iki 2017-07-01), 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-2751 95 straipsnio 3 dalis) ir 23,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis), iš viso – 305,52 Eur.

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai. 

Priteisti iš atsakovo Š. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 515,58 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 515,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB „Švaros virusas“, juridinio asmens kodas 302568809, naudai.

Priteisti iš atsakovo Š. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 305,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atšaukti parengiamąjį teismo posėdį, paskirtą 2020 m. gegužės 14 d., 13.30 val.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                       Dariuš Lučinski