Civilinė byla Nr. e2FB-12586-639/2019
Proceso Nr. 2-06-3-03058-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.4.2.8.4.; 3.2.7.1.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. gruodžio 16 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas,
sekretoriaujant E. Ž.,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Eurobankrotas“ įgaliotam asmeniui J. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Eurobankrotas“ prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“.
Teismas
nustatė:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. kovo 24 d. nutartimi D. J. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eurobankrotas“.
2017 m. gegužės 9 d. bei 2019 m. liepos 24 d. patvirtinti bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimai.
2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios D. J. mokumo atkūrimo planas.
2019 m. spalio 30 d. gautas pareiškėjos bankroto administratorės UAB „Eurobankrotas“ prašymas spręsti klausimą dėl D. J. patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo. Nurodo, kad kreditoriai nepritarė patikslinto plano projektui dėl to, kad plane didinama bankrutuojančio asmens būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingų lėšų suma.
Patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodyta, jog šiuo metu D. J. pajamos sudaro 2 102,00 Eur atskaičius mokesčius. Plane taip pat prašoma patvirtinti 1 750,00 Eur sumą reikalingą būtinųjų poreikių tenkinimui. 2019 m. spalio 18 d. įvykusiame kreditorių susirinkime dalyvavęs kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“, turinti 91,71 procentus visų kreditorinių reikalavimų bendros sumos, išreiškė nepritarimą bankrutuojančio asmens patikslintam plano projektui. Kreditorė nurodė, kad bankrutuojantis asmuo tik padidėjus darbo užmokesčiui didina ir savo būtinųjų poreikių išlaidas, o tai neatitinka FABĮ paskirties. Taip pat pažymėjo, jog iš pateiktų pranešimų apie būtinąsias išlaidas, matyti, kad bankrutuojančiam asmeniui pakanka 1 473,73 Eur, todėl prašoma patvirtinti 1 750,00 Eur suma atitinkamai gali būti mažinama ir atitinkama dalimi – 312 Eur gali būti didinamos įmokos, mokėtinos kreditoriams.
Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas pateikė atsiliepimą į bankroto administratorės prašymą, kuriame nurodė, jog kreditorių susirinkimų metu kreditorė AB SEB bankas balsavo už patikslinto mokumo plano patvirtinimą, todėl neprieštarauja, jog mokumo planas būtų patvirtintas.
Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą į bankroto administratorės prašymą, kuriame nurodė, jog kreditorė nepritaria plano tikslinimui dėl priežasčių nurodytų Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ) 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Kreditorei iki šiol nėra aišku kokios lėšos būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalingos bankrutuojančiam asmeniui, nes būtinųjų poreikių suma kaskart ženkliai kinta. Dar 2019 m. rugsėjo 9 d. bankrutuojančios D. J. kreditorių susirinkime pateiktame patikslintame mokumo atkūrimo plane Nr. 08.23 nurodyta būtinųjų poreikių suma buvo 2 211,00 Eur/mėn., o jau 2019 m. spalio 18 d. kreditorių susirinkime teiktame patikslintame plane Nr. 09.17 būtinųjų poreikių suma kinta iki 1 750 Eur/mėn. Kreditorės vertinimu per 2 mėn., negali taip ženkliai pakisti suma reikalinga būtinųjų poreikių tenkinimui, t. y. maistui skyrė 370 Eur/mėn., o dabar 280 Eur/mėn., transportui skyrė 350 Eur/mėn., o dabar skiria 200 Eur/mėn. mažiau, tik 150 Eur/mėn. Be to kreditorei iki šiol nėra aišku kiek gauna bankrutuojantis asmuo pajamų, nes dar 2019 m. rugsėjo 9 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo svarstytas patikslintas mokumo atkūrimo planas Nr. 08.23, kurio 3 d. buvo nurodyta, kad bankrutuojančio asmens pajamos sudarys 2 625,56 Eur atskaičius mokesčius, tačiau paskutiniame 2019 m. spalio 18 d. vykusiame kreditorių susirinkime pateiktame patikslinto plano Nr. 09.17 3 d. numatytas darbo užmokestis kito ir sudarė 523 Eur mažesnę sumą, t. y. 2 102 Eur. Tačiau būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga lėšų suma didinama beveik 2 kartus, lyginant su keičiamu mokumo atkūrimo planu, kur būtinųjų poreikių išlaidoms reikalinga suma numatyta 919 Eur/mėn. Kreditorės vertinimu, plano įgyvendinimo metu numatomos gauti vienintelės pajamos - darbo užmokestis, kuriam padidėjus bankrutuojantis asmuo nesiima aktyvių veiksmų maksimaliai sumažinti kreditorių kreditorinius reikalavimus, bet priešingai ženkliai didina sumą skirtiną savo būtiniesiems poreikiams. Bankrutuojančio asmens pajamos padidėjo dvigubai. Ženkliai padidėjus pajamoms bankrutuojantis asmuo nori skirti beveik dvigubai didesnę sumą savo būtinųjų poreikių tenkinimui t. y., nuo 919,95 Eur iki 1 750 Eur. Tokiomis aplinkybėmis bankroto procesas nebus rezultatyvus ir pažeis kreditorių interesus, kai dviem bankrutuojančio asmens kreditoriams įmoka padidinama tik 137 Eur, t. y. nuo 174 Eur iki 312 Eur/mėn., kas neatitinka kreditorių ir bankrutuojančio asmens teisingos interesų pusiausvyros.
Pareiškėjos D. J. bankroto administratorės UAB „Eurobankrotas“ įgaliotas atstovas J. R. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad bankrutuojantis asmuo gyvena ir dirba Norvegijoje, susirado geriau apmokamą darbą ir dėl to teko keisti gyvenamąją vietą, persikelti arčiau darbo vietos, atitinkamai padidėjo išlaidos būtinųjų poreikių tenkinimui, kurių didžiąją dalį sudaro būsto nuomos mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad būtinųjų poreikių tenkinimui skirtinų išlaidų padidėjimą iš esmės sąlygojo su gyvenamosios vietos išlaikymu (nuoma) susijusios išlaidos, laikytina, kad būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga lėšų suma išaugo dėl objektyvių priežasčių, todėl pagrindo netenkinti bankrutuojančio asmens patikslinto mokumo atkūrimo plano, nėra. Bankroto administratorės įgaliotas asmuo taip pat pažymėjo, jog patvirtinus pakeistą (patikslintą) mokumo atkūrimo planą kreditoriai gaus didesnę pinigų sumą, negu tuo atveju, jei būtų vykdomas pirminis mokumo atkūrimo planas.
Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Teismas
konstatuoja:
FABĮ 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad kreditorių susirinkime dėl pritarimo plano projektui balsuojama grupėse. Vieną grupę sudaro įkaito turėtojai ir hipotekos kreditoriai, kitą – kiti kreditoriai. Sprendimas dėl pritarimo plano projektui laikomas priimtu, kai kiekvienoje kreditorių grupėje plano projektui pritaria kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę šios grupės kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Jeigu balsai dėl pritarimo plano projektui vienoje kreditorių grupėje pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad plano projektui nepritarta. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kreditorių sprendimo nepritarti plano projektui priėmimo pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Kai plano projektas patikslinamas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį, bankroto administratorius turi teisę per 2 darbo dienas nuo patikslinto plano projekto gavimo dienos pateikti naują išvadą.
Kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis). Pagal FABĮ 8 straipsnio, reglamentuojančio plano tvirtinimą, 3 dalies nuostatas, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeistos šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos ir (ar) šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytas susitarimas pažeidžia kitų kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis). FABĮ 8 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. liepos 9 d. vyko bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo nepritarta patikslinto mokumo atkūrimo planui, kreditoriai nesutiko su administravimo išlaidų atlyginimo dydžiu, bei bankrutuojančio asmens prašoma būtinųjų poreikių tenkinimui numatyta išlaidų suma. 2019 m. rugsėjo 9 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ nepritarė pateiktam patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui, kadangi būtinųjų poreikių sumos didinimas yra nepagrįstas. Taip pat nustatyta, kad bankroto administratorius 2019 m. spalio 30 d. teisme pateikė prašymą dėl D. J. patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, kuris buvo svarstytas 2019 m. spalio 18 d. kreditorių susirinkime. Iš pateikto bankroto administratoriaus prašymo, 2019 spalio 18 d. kreditorių susirinkimo protokolo balsavimo biuletenių turinio matyti, jog 2019 m. spalio 18 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu balsavo du kreditoriai – AB „SEB“ bankas, kurio finansinių reikalavimų suma sudaro 8,29 procentų bei UAB „Būsto paskolų draudimas“, kurio finansinių reikalavimų suma sudaro 91,71 procentų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ balsavo prieš mokumo atkūrimo plano patvirtinimą, pateikė pastabas, kuriose nurodė, kad bankrutuojantis asmuo nepagrįstai vos tik padidėjus darbo užmokesčiui prašo neproporcingai didinti būtinųjų poreikių tenkinimui numatytas išlaidas, tuo pažeidžiant kreditorių teises ir teisėtus lūkesčius. Atsižvelgus į tai, kad kreditoriai nepritarė šiam projektui, vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 3 dalimi bankroto administratorė plano projektą su išvada pateikė teismui tvirtinti.
Gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, teismas turi pareigą patikrinti tokio atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nesutikdamas su plane nurodytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, bet matydamas bankrutuojančio fizinio asmens pastangas siekti didesnio kreditorių reikalavimo patenkinimo, teismas turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Taigi, plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis Nr. 3K-3-263-706/2015, 2016 m. kovo 2 d. nutartis Nr. 3K-3-128-378/2016).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad mokumo atkūrimo planas nustato fizinio asmens bankroto proceso gaires, jame įtvirtinamos priemonės fizinio asmens mokumui atkurti, kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl be patvirtinto mokumo atkūrimo plano fizinio asmens bankroto procesas negali vykti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis Nr. e3K-3-263-313/2017). Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami per fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka, siekti teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, t. y. suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises. Reikalavimus, keliamus fizinio asmens mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsniai. Jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju bankrutuojantis fizinis asmuo D. J. pasinaudojo FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai jį pateikti kreditorių susirinkimui. Bankroto administratorė, pateikdama prašymą patvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą, nurodė, jog pakartotiniame kreditorių susirinkime kreditorių nurodytos nesutikimo su plano projektu priežastys yra nesusijusios su mokumo atkūrimo plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje numatytus reikalavimus ir prašymą teismui pateikė remdamasi FABĮ 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad buvo tinkamai laikytasi įstatyme nustatytos neteisminės mokumo atkūrimo plano projekto tikslinimo, pakartotinio svarstymo ir kreipimosi į teismą dėl plano tvirtinimo procedūros (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis).
Pažymėtina, kad fizinio asmens bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kuomet kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitikimą FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams.
Iš pateiktų kreditorės nesutikimo priežasčių, matyti, kad nesutikimas su patikslintu planu ginčo atveju patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, t. y. nesutikimas susijęs su FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytais duomenimis, konkrečiai – kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomomis reikalingomis lėšomis. Kaip minėta, kreditorius nesutinka, kad būtiniesiems poreikiams padidinama suma būtų padidinta praktiškai dvigubai, t. y. nuo 919,00 Eur iki 1 750,00 Eur. Šiuo nesutikimu kvestionuojamas ir patikslinto plano atitikimas FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytam reikalavimui dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiko, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos).
Nagrinėjamu atveju ginčas susijęs su fizinio asmens kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafiku, kuriuo bankroto procese bus mokamos jame nurodomos lėšos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui, bei kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomomis reikalingomis lėšomis, todėl akivaizdu, kad šios plano dalys kreditoriams yra ypatingai aktualios, o jų keitimas gali pažeisti bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.
FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos). FABĮ 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad fiziniam asmeniui ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma lėšų suma negali būti mažesnė už lėšų sumą, kuri būtų paliekama fiziniam asmeniui, atliekant išskaitas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Pareiškėja patikslinto mokumo atkūrimo plano 7 punkte nurodė, kad kiekvieną mėnesį jos būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 1 750,00 eurų suma. Šią sumą sudaro: išlaidos maistui – 280,00 Eur, aprangai, avalynei, higienos priemonėms, buitinėms prekėms – 70,00 Eur, susisiekimui ir kt. – 150,00 eurų, būsto išlaikymo išlaidos ir komunaliniai mokesčiai (metų vidurkis) – 1 250,00 eurų (vien tik būsto nuomos mokestis sudaro – 1 070,00 Eur).
Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ nesutinka, kad būtų nustatyta D. J. būtinųjų poreikių tenkinimui 1 750,00 eurų suma per mėnesį ir mano, kad būtų pakankama nustatyti 1 473,73 Eur per mėnesį sumą.
Mokumo atkūrimo plane nurodomos būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtos lėšos leidžia užtikrinti būtinųjų bankrutuojančio asmens poreikių patenkinimą, orų ir nežeminantį asmens gyvenimą visą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalies ir CPK 736 straipsnio nuostatomis, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 minimalios mėnesinės algos (MMA), tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
Vertindamas mokumo atkūrimo plane numatytų pareiškėjos asmeniniams poreikiams tenkinti skirtų būtinųjų išlaidų pagrįstumą, teismas atsižvelgia į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga sudaro 555 Eur, todėl remiantis šioje nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika, taip pat FABĮ 7 straipsnio 3 dalies ir CPK 736 straipsnio nuostatomis, papildomo įrodinėjimo nereikalaujančia vieno asmens būtinųjų išlaidų suma laikytina 277,50 Eur suma. Pažymėtina, kad kita minėtą sumą viršijanti būtinųjų išlaidų dalis turėjo būti pagrįsta įrodymais (CPK 178 straipsnis).
Pareiškėjai pradiniu mokumo atkūrimo planu yra patvirtinta 919,00 Eur suma per mėnesį reikalinga pareiškėjos būtiniems poreikiams tenkinti. Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ nesutiko su 2019 m. spalio 18 d. kreditorių susirinkime svarstytu pareiškėjos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektu Nr. 09.17, tačiau šis naujas planas yra palankesnis kreditoriams, kadangi jame numatytos padidintos įmokos kreditoriams.
Tuo tarpu FABĮ nedetalizuoja, kokios yra būtinosios bankrutuojančio asmens išlaidos, t. y. kiekvienu atveju jos vertinamos individualiai, atsižvelgiant į tam tikrus objektyvius kriterijus. Pagrįsti pajamas bei patiriamas išlaidas turi pats bankrutuojantis asmuo, t. y. jis turi pateikti išsamią informaciją bei ją pagrindžiančius dokumentus.
Pareiškėja D. J. dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje Norvegijoje. Pareiškėjos vidutinis darbo užmokestis 2 102,00 Eur. Mokumo atkūrimo plane numatyta, kad kiekvieną mėnesį bankrutuojančio fizinio asmens būtiniems poreikiams tenkinti būtų skiriama 1 750,00 Eur suma, kurią sudarytų išlaidos maistui – 280,00 Eur, aprangai, avalynei, higienos priemonėms, buitinėms prekėms – 70,00 Eur, susisiekimui ir kt. – 150,00 eurų, būsto išlaikymo išlaidos ir komunaliniai mokesčiai (metų vidurkis) – 1 250,00 eurų (vien tik būsto nuomos mokestis sudaro – 1 070,00 Eur). Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ pažymėjo, kad 1 750,00 Eur suma yra per didelė. Bankroto administratorė prašyme dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo nurodė, kad pareiškėja gyvena Norvegijoje, pragyvenimo kaštai didesni nei Lietuvoje, sumažinus minėtą sumą ji neišgyventų. Atsižvelgiant į atstumus Norvegijoje, bankrutuojantis asmuo pakeitus darbo vietą, privalėjo keisti gyvenamąją vietą dėl ko išaugo nuomos būsto mokestis.
Teismas, įvertinęs pareiškėjos gaunamas pajamas, tai, kad bankrutuojantis asmuo dirba ir gyvena Norvegijoje kur pragyvenimo lygis daug didesnis nei Lietuvoje, sprendžia, kad pareiškėjos mokumo atkūrimo plane nurodyta 1 750,00 Eur suma pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nėra per didelė ir (ar) pažeidžianti jos kreditorių interesus. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ teigdama, jog bankrutuojančio asmens nurodoma būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų suma nelaikytina protinga ir pagrįsta, duomenų dėl galimybių konkrečiomis pareiškėjos gyvenimo sąlygomis šalyje, kur minėtų išlaidų kainos yra ženkliai didesnės nei Lietuvoje, išleisti minėtoms išlaidoms mažesnes sumas, nenurodė. Akivaizdu, kad Norvegijoje ir Lietuvoje tenkančios išlaidos asmeniui kasdienių jo poreikių tenkinimui yra didesnės dėl šių valstybių ekonomikos skirtumų.
Teismui nenustačius, kad patvirtinus fizinio asmens patikslintą mokumo atkūrimo planą būtų pažeistos kreditorių teisės ir teisėti interesai, teismas laiko, kad interesų balansas tarp nemokaus fizinio asmens D. J. bei jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų yra pasiektas, o kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovo nurodyti prieštaravimai laikytini nesudarančiais pagrindo netvirtinti plano. Darytina išvada, kad FABĮ imperatyviai nustatyta tik teismo teisė tvirtinti plano projektą arba jo netvirtinti, jei nebuvo nustatyti procedūriniai pažeidimai. Teismo nuomone, vertinant D. J. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektą, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog rengiant ar teikiant tvirtinti mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, tai yra, planas neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nurodytų formos reikalavimų, ar planas pateiktas tvirtinti, nesilaikant FABĮ 8 straipsnyje nustatytos plano pateikimo tvirtinti tvarkos. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad įgyvendinus teismui pateiktą tvirtinti mokumo atkūrimo planą bus užtikrinta teisinga skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyra bei pasiektas pagrindinis fizinio asmens bankroto tikslas – fizinio asmens mokumo atkūrimas (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Nurodytos išvados, taip pat FABĮ 7 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, jog teismui tvirtinti pateiktas mokumo atkūrimo plano projektas turinio prasme pripažintinas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, sukuriančiu esamą faktinę padėtį atitinkantį balansą tarp pareiškėjos ir jos kreditorių interesų. Atsižvelgiant į bankroto administratorės išvadą ir įvertinus nemokaus fizinio asmens bei kreditorių teises ir teisėtus interesus, atsižvelgiant į tai, kad kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano pakeitimo projekte buvo padidintos įmokos kreditoriams iki 312,00 Eur, todėl tai labiau atitinka kreditorių interesus. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes ir bankroto administratoriaus išvadą dėl D. J. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių, taip pat nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus yra pagrindas pateiktą D. J. kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planą Nr. 09.17 patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
prašymą dėl fizinio asmens (patikslinto) mokumo atkūrimo plano patvirtinimo tenkinti.
Patvirtinti D. J., 2019 m. spalio 30 d. teismui pateiktą (patikslintą) mokumo atkūrimo planą Nr. 09.17.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėjas Saulius Zajarskas