Civilinė byla Nr. e2-72-944/2022

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00060-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.12.2

(S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 5 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė,

sekretoriaujant Rimai Šiaulienei, Danutei Šolinskienei,

dalyvaujant ieškovės V. L. įmonės vadovui V. L., atstovui advokatui Romanui Lupeikai,

atsakovams D. J., R. J., jų atstovei advokatei Aldonai Stasiulaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. įmonės ieškinį atsakovams D. J. ir R. J. dėl bendraturčių teisių pažeidimo ir teisių įgyvendinimo ir atsakovų D. J. ir R. J. priešieškinį ieškovei dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo, trečiasis asmuo UAB „Dvarkiemis“.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė pareiškė šiuos reikalavimus: atsakovus D. J. ir R. J. įpareigoti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ant 139 kv. m ploto bendro naudojimosi žemės sklypo, esančio (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), dalies, plane pažymėtos indeksu D, įrengtus užtvaro (tvoros) elementus; priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019-02-25 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-212-1068/2019, nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp ieškovės ir atsakovų, ši tvarka yra įregistruota viešame registre. Paaiškino, kad ieškovė 2020 metų birželio mėnesį pastebėjo, kad atsakovai be ieškovės, kaip pastatų ir žemės sklypo bendraturtės, sutikimo neteisėtai pradėjo tvoros statybos darbus, t. y. žemės sklype įtvirtino kuolus. Atsakovai tvora siekė užtverti ir užtvėrė ieškovei galimybę laisvai apeiti apie pastatą–prekybos patalpą ir prižiūrėti ant pastato sienos įrengtus įrenginius. Ieškovė išsiuntė įspėjimo dėl darbų nutraukimo, tačiau darbai nebuvo nutraukti ir tuo metu, kai jau faktiškai tvora buvo įrengta, 2020-06-29 ir 2020-07-14 ieškovei buvo teikiami siūlymai ir prašymas dėl sutikimo įrengti tvorą. Kadangi ieškovės tokie pasiūlymai netenkino, ieškovė 2020-07-08 raštu išsakė būsimos tvoros trūkumus ir savo pastabas. Kadangi atsakovai į ieškovės pasiūlymus nekreipė dėmesio ir baigė tvoros statybą be ieškovės sutikimo, 2020-07-28 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorinį skyrių dėl statybų sustabdymo bei atliekamų darbų be ieškovės sutikimo. Ieškovės manymu, atsakovai statydami tvorą pažeidė jos, kaip žemės sklypo ir pastato bendraturtės, teises ir suvaržė ieškovei galimybę laisvai naudotis 139 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D. Ši bendro naudojimo žemės sklypo dalis yra skirta įvažiavimui bei 1 metro pločio laisvam apėjimui apie pastatą–prekybos patalpą, kuris yra reikalingas tiek pastato, tiek prie jo sienos pritvirtintų įrenginių priežiūrai bei eksploatacijai.  Atsakovai prie nurodyto pastato sienos iš (Duomenys neskelbtini) gatvės pusės į bendro naudojimo žemės sklypo dalį įrengė stulpą, kuris sumažino apėjimo apie pastatą plotį ir trukdo ne tik praeiti, bet ir trukdys apšildant pastatą. Toje vietoje atsakovai įrengė įvažiavimo vartus, kurių be atsakovų žinios ieškovė negali atidaryti ir prieiti prie ant pastato sienos esančių įrenginių. Atsakovai nurodyto pastato šiaurinėje dalyje nuo pastato–prekybos patalpos iki atsakovams priklausančio ūkinio pastato bendro žemės sklypo dalyje įrengė tvorą su varteliais ir taip suvaržė ieškovei galimybę naudotis bendro naudojimosi žemės sklypu, apeiti apie ieškovei priklausantį pastatą – prekybos patalpą bei prižiūrėti ten įrengtus įrenginius. Atsakovai įrengdami tvorą nepakankamai bendradarbiavo su ieškove, visiškai neatsižvelgė ir nepaisė ieškovės pastabų dėl tvoros įrengimo, jos aukščio, tvoras įrengė savavališkai, negavę ieškovės šiems darbams atlikti sutikimo. Su priešieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad nedavė sutikimo nė dėl vienų vartelių įrengimo. Paaiškino, kad atsakovų prašomas sutikimas dėl vartelių įrengimo pažeistų jos, kaip savininkės teisę laisvai apeiti apie pastatą, prižiūrėti esančius įrenginius. Tokio pobūdžio aplinkybės yra pakankamos ir sudaro pagrindą pagrįstai neduoti sutikimo dėl vartelių įrengimo. 

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Teigė, kad įrengta tvora, neatitinka teismo priimto sprendimo dėl naudojimosi tvarkos patvirtinimo, riboja ieškovo teisę apeiti apie pastatą ir prižiūrėti įrenginius. Patvirtino, kad dėl vartelių įrengimo atsakovai su ieškove nesitarė, o atsiųstas raštas dėl sutikimo ir ieškovės atsakymas nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovė davė sutikimą dėl vienų vartelių įrengimo.

Atsakovė priešieškiniu prašė leisti atsakovams be ieškovės sutikimo įrengti varstomus vartelius ant bendro naudojimo sklypo, esančio adresu (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), dalies, plane pažymėtos indeksu D, 1 m. pločio juostoje nuo pastato sienos vakarinėje sklypo dalyje iš Daukanto g. pusės, ieškovo reikalavimus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovai siekia pagal parengtą tvoros schemą aptverti naudojimosi tvarkoje indeksu A-222 kv. m pažymėtą sklypo dalį. Tokiu būdu būtų atribota gyvenamosios paskirties sklypo dalis nuo verslui skirtos sklypo dalies, kad būtų užtikrintas atsakovų gyvenimo sąlygų neliečiamumas, privatumas ir nuosavybės saugumas, atsakovai galėtų efektyviai, pilnai įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teises į naudojamą sklypo dalį, nes pašaliniai asmenys neturėtų galimybės patekti į namų valdai skirtą sklypo dalį. Paaiškino, kad atsakovai 2020-06-29 raštu atskleidė ieškovei savo siekius įrengti sklype tvorą, nurodė būtinumo priežastis ir sąlygas tvorai įrengti, kad bendras apėjimas apie bendros nuosavybės pastatą nebus uždarytas, planuojami įrengti varteliai užtikrins patekimą į teritoriją, vykdant pastato remontą ir priežiūrą bei galimybę ieškovei pasirūpinti savo įrenginiais, t. y. bendras apėjimas apie pastatą nebus užstatytas jokiais asmeniniais daiktais, kad tvoros įrengimas nesukels ieškovei jokių grėsmių, neigiamų padarinių prekybos verslui, tačiau sudarys saugias gyvenimo sąlygas atsakovams ir užtikrins gyvenimo sąlygų privatumą. Svarbu tai, kad atsakovai į žemę įbetonavo du metalinius stulpelius ties šiaurine sklypo riba bendro naudojimo sklypo dalyje, t. y. 1 m pločio juostoje nuo pastato sienos, ties riba, kuri skiria sklypo dalis, skirtas verslui ir namų valdai. Pažymėjo, kad šių stulpelių paskirtis fiksuoti vartelių varčių uždarymą. Vienas stulpelis (toliau – stulpelis Nr. 1) įrengtas ties susikirtimu priestato rytinės ir šiaurinės sienos, kitas stulpelis (toliau – stulpelis Nr.2) įrengtas ties susikirtimu pastato šiaurinės ir vakarinės sienos ((Duomenys neskelbtini) g. pusės). Stulpeliai vienas nuo kito yra 10,67 m atstumu su pastato siena nesurišti. Teigė, kad objektyvios neigiamos aplinkybės lėmė būtinybę atriboti gyvenamąją sklypo dalį nuo verslui skirtos sklypo dalies bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame sklype. Prie įėjimo į gyvenamąsias patalpas yra tik atsakovams priklausantys statiniai: ūkinis pastatas ir šulinys. Atsakovams skirta naudotis sklypo dalis (namų valdos zona) atvira, yra dviejų intensyvaus eismo gatvių sankryžoje (Duomenys neskelbtini); pašaliniai asmenys atsakovams skirtoje sklypo dalyje užkandžiauja, šiukšlina ir pan. Tai vertintina, kaip neigiamas poveikis atsakovų privataus gyvenimo kokybei, pažeidžiamas gyvenimo saugumas ir neliečiamumas, nesaugu išleisti į kiemą mažamečius vaikus, tačiau tvoros įrengimas pašalintų šiuos neigiamus padarinius.

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Teigė, kad ieškinio reikalavimai nepagrįsti, nes dėl vienų vartelių buvo duotas ieškovės sutikimas, dėl kitų vartelių įrengimo yra pareikštas priešieškinis. Paaiškino, kad atsakovai raštu kreipėsi dėl vartelių įrengimo ir prašė ieškovės sutikimo. Ieškovė pateikdama atsakymą į atsakovų raštą nurodė motyvus dėl nesukimo dėl vienų vartelių. Atsakovų vertinimu toks raštas suponuoja logišką išvadą, kad dėl vienų vartelių, t. y. nuo (Duomenys neskelbtini) g., įrengimo ieškovė neprieštaravo, nes atsiųstame atsakyme nieko nepasisakė dėl vartelių nuo (Duomenys neskelbtini) g. Dėl vartelių įrengimo nuo (Duomenys neskelbtini) g. pusės nurodė, kad jie būtini dėl teisės į privatų asmens gyvenimą, dėl saugumo ir pan. Pažymėjo, kad ieškovei nėra daromos kliūtys dėl apėjimo apie pastatą. Teigė, kad ieškovei priklausančiomis patalpomis nuomos pagrindu naudojasi UAB „Dvarkiemis“, kuris taip pat nebuvo išsakęs pastabų dėl kliūčių apeiti apie pastatą, prižiūrėti įrengtus prietaisus ar pan.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Dvarkiemis“ išvažiuojamojo teismo posėdžio metu reikalavimų pagrįstumą paliko spręsti teismo nuožiūra.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, t. y. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esantis (Duomenys neskelbtini), priklauso: ieškovei 318/691 dalys, atsakovei D. J. – 321/691 dalys, atsakovui R. J. – 52/691 dalys. Ieškovei nuosavybės teisėmis priklauso 58/100 dalys pastato–prekybos patalpų, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esančių (Duomenys neskelbtini), atsakovei D. J. priklauso butas, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esantis (Duomenys neskelbtini), bei atsakovams D. J. ir R. J. priklauso po 1/2 dalį priklauso buto, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esančių (Duomenys neskelbtini). Plungės apylinkės teismas 2019-02-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-212-1068/2019, nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2018-11-28 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą: D. J. asmeniškai paskirta naudotis 13 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Al; D. J. ir R. J. bendram naudojimui priskirta 222 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu A; V. L. įmonei asmeniškai paskirta naudotis žemės sklypo dalimis: 103 kv. m. ploto dalis, plane pažymėtomis indeksu B; 53 kv. m. ploto dalis, plane pažymėta indeksu Bl; 10 kv. m. ploto dalis, plane pažymėta indeksu B2; visų bendraturčių bendram naudojimui paskirta naudotis 151 kv. m. ploto dalis po pastatu, plane pažymėta indeksu C ir 139 kv. m. ploto dalis, plane pažymėta indeksu D. 2020-06-26 ieškovės V. L. įmonės įspėjimas. 2020-06-29 ir 2020-07-14 atsakovų prašymai ieškovei Dėl sutikimo įrengti tvorą žemės sklype (Duomenys neskelbtini). 2020-07-08 ieškovės V. L. įmonės pareiškimas Dėl 2020-06-29 prašymo duoti sutikimą tvoros statybai. 2020-07-28 ieškovės V. L. įmonės pareiškimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Klaipėdos teritoriniam skyriui. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atsakymas Dėl tvorų, pastatytų žemės sklype (Duomenys neskelbtini). Ieškovės pateikta 2021-01-26 fotolentelė. Antstolio Jono Petriko 2021-10-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 52.

Dėl tvoros elementų ir vartelių įrengimo.

Teismas nurodo, kad byloje nėra ginčo, kad žemės sklypas, esantis (Duomenys neskelbtini) priklauso ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise, teismo sprendimu patvirtintina naudojimosi šiuo sklypu tvarka.

Byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl vartelių rengimo bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, t. y. ieškovė reikalauja pašalinti tvoros elementus, t. y. du stulpelius, ir tokiu būdu užtikrinti apėjimą apie pastatą, atitinkamai atsakovai prašo teismo duodi sutikimą vienų vartelių įrengimui.

Neginčytina aplinkybė yra tai, kad ginčo žemės sklypas, esantis (Duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne tik atsakovams, bet ir ieškovei, kurie, būdami sklypo bendraturčiais, turi vienodą teisę naudotis atitinkama dalimi minėto žemės sklypo, ją valdyti, ja disponuoti, spręsti su žemės sklypu susijusius klausimus ir pan. Nustatyta, kad žemės sklypas nėra padalintas, atitinkamos jo dalys nėra atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau teismo sprendimu yra nustatyta bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka, kas reiškia, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas turi būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendrai visų bendraturčių sutarimu pagal teismo nustatytą naudojimosi tvarką (CK 4.75 straipsnis). Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002-09-19 nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma, yra išplėtotos bei detalizuotos Civilinio kodekso (toliau ir CK) normose. Nuosavybės teisė – tai teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylos Nr. 3K-3-344/2012; Nr. 3K-3-233/2013). Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-7-378/2015; Nr. e3K-3-316-403/2018; Nr. e3K-3-355-701/2018).

 Šiuo atveju ieškovas savo subjektinę teisę pasirinko ginti reikšdamas reikalavimą atkurti iki jo subjektinės teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. pašalinti tvoros elementus iš bendro naudojimo žemės sklypo ploto. Toks ieškovo reikalavimas atitinka negatorinio ieškinio sampratą, todėl, vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei vadovaujantis šį reglamentavimą aiškinančia kasacinio teismo praktika, ieškovas turėjo įrodyti, kad jis yra žemės sklypo, kuriame yra įrengti tvoros elementai – du stulpeliai, savininkas, taip pat tai, kad minėtos tvoros buvimas jam priklausančiame žemės sklype pažeidžia jo teises (CK 4.98 straipsnis).

Taigi, pirmoji būtinoji negatorinio ieškinio patenkinimo sąlyga, kad ieškovui priklauso dalis žemės sklypo, esančio (Duomenys neskelbtini),  egzistuoja, ginčo dėl to byloje nekilo, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar atsakovų pastatytos tvoros elementai pažeidžia ieškovės teises.

Byloje kilęs ginčas dėl tvoros elementų bendraturčiams priklausančiame žemės sklype. Pagal Aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymo Nr. D1-713 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo 3 lentelės 3.1 punkto nuostatas įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai) priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, todėl pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas statybos leidžiančio dokumento nereikia, tačiau iki statybos pradžios statytojas privalo gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus). Esant tokiam teisiniam reglamentavimus vien ta aplinkybė, kad tvoros elementai yra pastatyti žemės sklypo dalyje, kuri skirta bendram naudojimui, yra pakankama konstatuoti asmens, t. y. ieškovės teisių pažeidimą.

Nagrinėjau atveju ieškovė savo teisių pažeidimą grindė tuo, jog ginčo tvoros elementai  žemės sklype buvo įrengti atsakovų neteisėtai, t. y. nesant jo rašytinio sutikimo, o įrengti varteliai trukdo jam patekti į bendro naudojimo žemės sklypo dalį, kuri skirta apeiti apie pastatą, esantį (Duomenys neskelbtini), prižiūrėti ant pastato sienos įrentus įrenginius.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo nesutikimo dėl vartelių įrengimo, t. y. atsakavai vertino, kad ieškovė nesutinka dėl vartelių įrengimo tik nuo (Duomenys neskelbtini) g. pusės, tuo tarpu ieškovė teigė, kad jokio sutikimo nebuvo davusi. Byloje pateikti duomenys dėl šalių susirašinėjimo iki kreipimosi į teismą dienos. 2020-06-26 ieškovas įspėjimu nurodo atsakovams, kad be jos sutikimo negali statyti tvoros ir užtverti apėjimo apie pastatą. Reaguodami į šį raštą atsakovai 2020-06-29 ir 2020-07-14 pateikė prašymus dėl sutikimo įrengti tvorą žemės sklype, esančiame (Duomenys neskelbtini). Šiuose prašymuose yra atsakovų įgalioto asmens parašas, tačiau ieškovės parašo nėra. 2020-07-08 ieškovės pareiškime nurodoma: „pažymėtina, kad tarp jūsų raudonai pažymėtų plane vartelių ant namo sienos atsidurtų įmonei priklausantis parduotuvės šaldymo įrenginys, kurį reikia prižiūrėti ir remontuoti, todėl nesutinku, kad būtų įrengti dveji varteliai“. Šiuo raštu atsakovai siekė įrodyti, kad ieškovė sutiko dėl vienų vartelių įrengimo, todėl priešieškiniu reikalavimo leisti be ieškovės sutikimo įrengti vartelius, nuo (Duomenys neskelbtini) g. pusės. Teismo posėdžio metu ieškovė neigė davusi sutikimą dėl vartelių įrengimo. Teismas nurodo, kad teisės aktuose nustatyta, kad bendraturčio sutikimas turi būti rašytinės formos, t. y. negali būti sudaroma tokia situacija, kai bendraturčio sutikimas ar leidimas įrodinėjamas loginėmis išvadomis ar kt. Byloje nėra pateikta rašytinio ieškovės rašto, kuris atitiktų Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimus, t. y. kad ji sutinka dėl konkrečių vartelių įrengimo. Esant tokiai situacijai pripažintina, kad atsakovai neturi rašytinio bendraturčio sutikimo įsirengti vartelius nuo (Duomenys neskelbtini) g. pusės. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pastebėta ir atkreiptas atsakovų dėmesys, kad reiškiamas atsakovų reikalavimas tik dėl vienų vartelių, t. y. nuo (Duomenys neskelbtini) g. pusės, tačiau atsakovai reikalavimo netikslino. Teismas nurodo, kad bylos susijusios nuosavybės teisių gynimu yra dispozityvios, atitinkamai teismas nėra aktyvus, t. y. negali peržengti pareikštų byloje reikalavimų, pasisakyti ir vertinti tų aplinkybių, kurios nėra susijusios su reiškiamais reikalavimais. Šalims galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). Darytina išvada, kad atsakovai neturi rašytinio ieškovės sutikimo dėl vartelių įrengimo nuo (Duomenys neskelbtini) g. pusės ir šis faktas yra pakankamas konstatuoti ieškovės teisių pažeidimą ir pagrįstą jos reikalavimą pašalinti šį tvoros elementą (CPK 178 straipsnis).

Dėl kitų vartelių įrengimo, t. y. nuo (Duomenys neskelbtini) g. pusės atsakovai pareiškė priešieškinį. Atsakovai įrodinėjo, kad minėtų vartelių buvimas/įrengimas nepažeidžia ieškovės teisių, varteliai nuo (Duomenys neskelbtini) gatvės bus įrengti taip, kad ieškovė turės galimybę jais naudotis, t. y. bus perduoti raktai/jei tokie bus ar kt., kitais varteliais, t. y. nuo (Duomenys neskelbtini) g. pusės, praėjimas nėra/nebus apsunkintas, nes raktai ieškovei bus perduoti, jeigu bus nuspręsta dėl rakinamų vartelių įrengimo. Atsakovai nurodė, kad varteliai yra būtini, nes kitu atveju būtų pažeistas jų saugumas, privatumas, leistų pašaliniams asmenims ar laukiniams žvėrims patekti į ginčo sklypo teritoriją ir pan.

Nagrinėjamu atveju išskirtinė šio ginčo aplinkybė yra tai, kad žemės sklypui, esančiam (Duomenys neskelbtini), nustatytas dvejopas žemės sklypo naudojimo būdas, t. y. šis sklypas priskirtas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (juose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai) ir komercinės paskirties objektų teritorijos (juose teritorija, skirta prekybos, paslaugų ir pramogų statiniams statyti). Atitinkamai ieškovei priklauso prekybos patalpos, esančio (Duomenys neskelbtini), o atsakovai disponuoja butais, esančiais (Duomenys neskelbtini). Tokio pobūdžio duomenys yra nurodyti Nekilnojamojo turto registro išraše, t. y. išviešinti, ir šie duomenys turi didesnę įrodomąją galią pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį. Esant tokio pobūdžio faktinei situacijai ieškovė ir atsakovai turi skirtingus siekius ir interesą dėl jiems priklausančio žemės sklypo dalies naudojimo pobūdžio, siekio, tikslo ar pan. ir todėl ypatingai sudėtinga suderinti esamus iš esmės skirtingus šalių interesus. Aptarto pobūdžio aplinkybės dėl sklypo naudojimo būdo reikšminga vertinant ieškovės nesutikimą dėl vartelių įrengimo nuo S. Daukanto g. pusės.

Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2009; Nr. 3K-3-571/2009). Bendrame žemės sklype vykdant statybas (ypač statant naujus statinius) neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams, tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą įteisinti statinį, pastatytą bendraturčiams priklausančiame žemės sklype, yra pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui.

Bendraturčiai savo poziciją, t. y. atsisakymą duoti sutikimą dėl savavališkai pastatyto tvoros elemento –vartelių – turėtų pagrįsti įrodinėdami, kad bendraturčio pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Tai, kad statinys jau yra savavališkai pastatytas, savaime neatskleidžia jų teisių pažeidimo – savo teisių pažeidimą jie turi pagrįsti, įrodinėdami netinkamą teisių įgyvendinimo būdą ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015). Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jam ribojama teisė apeiti apie pastatą, tačiau kuo konkrečiai pasireiškia jo kaip bendraturčio pažeisimas nenurodė. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi tvarka priėmimo, nebuvo tokių atvejų, kai jam buvo trukdoma apeiti apie pastatą, kad jis neturėjo galimybės apeiti apie pastatą dėl užrakintų vartelių, dėl buvusių daiktų ar pan. UAB „Dvarkiemis“ nurodė, kad nuo to laiko, kai nuomojasi patalpas iš ieškovės, jai nebuvo sudaromos kliūtys dėl įrenginių priežiūros ar pan. Iš esmės ieškovas nurodė, kad jam nemalonu eiti į teritoriją, kuri atskirta varteliais, tačiau konkrečių objektyvaus pobūdžio duomenų dėl to, kad būtų negalėjęs pateikti į teritoriją nepateikė.

Šioje byloje būtina atskirti dvi aplinkybes, t. y. teisės ieškovei, kaip žemės sklypo bendraturtei, disponuoji jai priklausančiu turtu, t. y. apeiti apie pastatą, jį prižiūrėti, remontuoti ar kt., ir teisės žemės sklypo, esančio (Duomenys neskelbtini), bendraturčiams (ieškovei ir atsakovams) apiboti kitų asmenų – ne bendraturčių, galimybes pateikti į šį ginčo žemės sklypą. Išvažiuojamojo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovai gali apsitverti tvora jiems asmeniškai teismo sprendimu priskirtą naudotis teritoriją, tačiau vieno metro apėjimas apie pastatą turi būti paliktas neužtvertas, atsakovai negali įrengti vartelius ar kitokio pobūdžio užtvaro elementus.

Teismas nurodo, kad visas žemės sklypas, esantis (Duomenys neskelbtini), nuo trečiųjų, pašalinių asmenų nėra aptvertas. Atitinkamai atsakovai pagal teismo sprendimu patvirtintą naudojimosi tvarką siekia izoliuoti jų naudojamą teritoriją, tačiau siekia ją izoliuoti ne atimant galimybę ieškovei naudotis žemės sklypo dalimi, tačiau siekdami privatumo nuo kitų, pašalinių asmenų. Teismas nurodo, kad nesudarius fizinio barjero ir palikus 1 m tarpą nuo pastato sienos, pati tvoros paskirtis prarastų prasmę, nes kiti asmenys netrukdomai galėtų vaikščioti po šią teritoriją. Pastebėtina, kad ieškovei priklausančiose patalpose vyksta prekybos veikla, t. y. ten veikia parduotuvė, atitinkamai verslas siekia, kad kuo daugiau interesantų, pirkėjų ateitų. Tokiu būdu prarandama, bet kokia galimybė kontroliuoti, kad UAB „Dvarkiemis“ klientai nepažeistų atsakovų teisių ir nesinaudotų jų teritorija. Teismo posėdžio metu ieškovė negalėjo paaiškinti, kaip turėtų būti neįrengus vartelių užtikrinama atsakovams priskirtos teritorijos apsauga ir privatumas.

Byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovams priklausantis turtas yra gyvenamosios paskirties. Ten gyvena atsakovų sūnus su šeima. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju nurodė, kad tvora ir varteliai yra būti siekiant apsaugoti šeimos privatų gyvenimą, užtikrinti šeimos saugumą ir pan. Atsakovai poreikį dėl vartelių įrengimo grindė ir dėl vaikų. Nors byloje nėra duomenų apie atsakovų anūkus ar kitus asmenis, tačiau byloje fotonuotraukose, kuriose fiksuojamas kiemas, matyti ir vaikų žaidimo vieta, žaislai ar kt.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis įtvirtina žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą: „Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą“. Privatus gyvenimas yra suprantamas kaip kiekvieno asmens sritis, į kurią niekas negali be asmens sutikimo įsikišti. Ši neliečiama asmens sritis, kaip būtų galima spręsti iš Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalies analizės, tai asmeninis, šeimyninis gyvenimas, asmens garbė ir orumas. Privati informacija sudaro asmens privataus gyvenimo neliečiamumo turinį.  Šiuo atveju nors ieškovė ir atsakovai yra bendraturčiai, tačiau, atsakovai turi teisę į privataus gyvenimo apsaugą nuo trečiųjų asmenų, t. y. asmenų, kurie nėra bendraturčiai. Atitinkamai turi teisę, kad šeimos gyvenimas būtų gerbiamas ir ši teisė būtų užtikrinta bei saugoma.

Dėl tokio pobūdžio aplinkybių, kuomet siekiama suderinti iš esmės skirtingus interesus, t. y. verslo siekį pritraukti kuo daugiau klientų, pirkėjų ir asmeninį privataus gyvenimo interesą, racionalu reikalauti izoliuoti tam tikrą teritoriją nuo pašalinių asmenių, kad pašaliniai asmenys negalėtų be teisėto pagrindo patekti į šią teritoriją. Pastebėtina, kad ieškovė, trečiasis asmuo „Dvarkiemis“ nesant vartelių objektyviai negalėtų užtikrinti, kad žemės sklypu naudotųsi tik bendraturčiai ar kiti asmenys su bendraturčių sutikimu, leidimu, priežiūra.

Atsižvelgiant į tokio pobūdžio aplinkybes konstatuotina, kad atsakovai turi subjektinę teisę reikalauti apsitverti teritoriją nuo pašalinių asmenų, atitinkamai užtikrinant bendraturčio teisę be ribojimų pakliūti į bendro naudojimo teritoriją, skirtą apeiti apie pastatą. Atkreiptinas dėmesys, kad apėjimas apie pastatą nėra kasdienis ir nuolatinis veiksmas, t. y. pats ieškovas nurodė, kad apeiti apie pastatą reikia dėl jo ir įrenginių priežiūros, kas būna kelis kart per metus. Teismo vertinimo tokio pobūdžio ribojimai, kaip vartelių įrengimas, atitinkamai užraktai ar kitokio pobūdžio priemonės turės būti pateiktos ieškovei, ir tokio pobūdžio veiksmai negali būti vertinama neproporcingu bendraturčio teisės varžymu dėl esminio jam priklausančio turto naudojimo, valdymo ar kt. varžymu. Be to, ieškovė nurodė, kad nėra pateikta jokių duomenų kokie varteliai bus įrengti. Teismas nurodo, kad be abejonės, vartelių įrengimas negalės prieštarauti teisės aktų reikalavimams, tačiau įvertinus tą aplinkybę, kad vartelių įrengimui statybos leidžiančio dokumento nereikia, todėl byloje pateiktas eskizas–kontrolinė nuotrauka, yra pakankamas, kad ieškovė galėtų įvertinti ir pasisakyti dėl tokio tipo vartelių įrengimo. Objektyvaus pobūdžio duomenų, kad atsakovų nurodomų vartelių įrengimas pažeistų ieškovės teises nėra pateikta, todėl pripažintina, kad ieškovė nepagrįstai atsisakė atsakovams duoti rašytinį sutikimą įrengti vartelius nuo (Duomenys neskelbtini) g. pusės.

 Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

Atsižvelgus į aptartą kasacinio teismo praktiką dėl įrodymų pakankamumo ir leistinumo reikalavimų, konstatuotina, kad atsakovai įrodė, kad vartelių įrengimas bendro naudojimo žemės sklype, esančiame (Duomenys neskelbtini), nuo (Duomenys neskelbtini) g. pusės yra būtinas ir pagrįstas siekiant apsaugoti savo šeimos ir privataus gyvenimo neliečiamumą. Atitinkamai ieškovė neįrodė, kad minėtų vartelių įrengimas, iš esmės pažeistų jos, kaip savininko teises valdyti, naudoti, prižiūrėti savo turtą, todėl priešieškinis tenkintinas (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad vartelių įrengimas neturi apsunkinti, riboti ieškovės ar jos įgaliotų asmenų teisių patekti į ginčo žemės sklypo dalį, kuri priskirta naudotis bendrai su atsakovais, t. y. ieškovei turi būti duoti užraktai ar kt. prietaisai (jeigu tokie bus įrengti). Priešingu atveju, t. y. ieškovei neturint galimybės pateikti ar šią teisę apsunkinus, būtų pagrindas ieškovei kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo.

Bylinėjimosi išlaidos.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies. Reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė vieno reikalavimo atsisakė ir teismas bylos dalį nutraukė. Tuo tarpu atsakovų priešieškinis patenkintas visiškai, ir leista atsakovams įsirengti vartelius. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovams teismo laiko reikšminga tą aplinkybę, kad atsakovai darbus pradėjo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nors ieškovų ir atsakovų priešiškumas buvo akivaizdus. Esant tokiai situacijai, teismas pagal CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, šalių turėtas išlaidas palieka joms pačioms.

Valstybė šioje byloje patyrė 49,28 Eur pašto išlaidų, kurios lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovės ir atsakovų, t. y. iš ieškovės priteistina 24,64 Eur suma, o iš kiekvieno atsakovo po – 12,32 Eur .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies:

atsakovus D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigoti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ant 139 kv. m ploto bendro naudojimosi žemės sklypo, esančio (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), dalies, plane pažymėtos indeksu D, įrengtą tvoros (vartelių varčios/stulpelio) elementą įrengtą nuo Kęstučio g. pusės.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį tenkinti: 

leisti atsakovams D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) be ieškovės V. L. įmonės, juridinio asmens kodas 164291772, sutikimo įrengti varstomus vartelius 139 kv. m ploto bendro naudojimosi žemės sklypo, esančio (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), dalies, plane pažymėtos indeksu D, 1 m. pločio juostoje nuo pastato sienos vakarinėje sklypo dalyje iš Daukanto g. pusės.

Priteisti iš ieškovės V. L. įmonės, juridinio asmens kodas 164291772, 24,64 Eur pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas už pašto išlaidas 5662.

Priteisti iš kiekvieno atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 12,32 Eur pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas už pašto išlaidas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja                                                 Aušra Barškietytė