Baudžiamoji byla Nr. 1-1299-737/2019

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59090-2018-7

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

   2019 m. liepos  16 d.

      Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė,

sekretoriaujant Ina Jankulskaitei,

dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, Oksanai Gabrilaitienei,

vertėjai Irinai Pirtinienei,

kaltinamajai G. V., jos gynėjui advokatui Antanui Vitlipui,

nukentėjusiajai D. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. (buv. A.) V., asmens kodas  (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Jurbarko r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti aukštąjį išsilavinimą, netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

G. V. 2018 m. gruodžio 7 d. apie 09.00 val. daugiabučio namo esančio (duomenys neskelbtini), antrojoje laiptinėje, pirmame aukšte, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiąja D. D. metu, tyčia ranka sugriebė nukentėjusiajai D. D. už rūbų krūtinės srityje ir ją pastūmė bei vieną kartą įspyrė nukentėjusiajai D. D. į kairės kojos blauzdą, tuo sukeldama jai fizinį skausmą ir padarydama nukentėjusiajai D. D. odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje – nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji G. V., apklausta teisiamajame posėdyje, savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad su kaimyne D. D. yra konfliktiškuose santykiuose. D. D. ją nuolat kaltina nebūtais dalykais. Įvykio dieną laiptinėje  tarp jos ir nukentėjusiosios nieko neįvyko, fizinio kontakto nebuvo. Jos tik prasilenkė laiptinėje, o ji pasakė nukentėjusiajai, kad pasitrauktų. Tuo tarpu nukentėjusioji stovėdama pirmame aukšte jai priekaištavo dėl atidaromo lango ir ją fotografavo. D. D. buvo su žieminiais drabužiais, todėl ji objektyviai nebūtų galėjusi padaryti kraujosruvos ant jos kūno.

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamosios kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent:

Nukentėjusiosios D. D. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad jos santykiai su kaltinamąja G. V. yra blogi. Su kaltinamąja vyksta konfliktai dėl žiemą atidarinėjamų laiptinės langų. 2018 m. gruodžio 7 d. ryte ėjo pas gydytoją. Buvo pirmame aukšte prie pat laiptų kai išgirdo, kad iš buto išėjo G. V.. Sustojo ir matė kaip G. V. nusileido iki trečio aukšto, akivaizdžiai atidarė abu langus ir nusileido iki apačios. Paklausus kaltinamosios kada ji baigs atidarinėti langus, G. V. griebė ją už krūtinės, stumtelėjo į 28-ojo buto duris ir spyrė jai į blauzdą. G. V. avėjo senovinius batus su kabliukais. Po smūgio ji susirietė iš skausmo. Sužalotą koją pamatė iš karto pakėlusi kelnes, o mėlynė ir šašas atsirado vėliau. Tą dieną kai surašė pareiškimą policijai nuėjo pas gydytoją V. C., kuri viską užfiksavo.

Liudytojos V. C. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad ji yra VšĮ Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja. 2018 m. gruodžio 7 d. tarp 13 ir 14 val. į ją kreipėsi D. D. skųsdamasi, kad yra sumušta kaimynės. Įvykis buvo įvykęs 2018 m. gruodžio 7 d. apie 9 val. ryto. Nukentėjusioji atėjo verkdama, buvo panikoje. Pacientę buvo sunku nuraminti. Objektyviai kairėje blauzdoje buvo rasta hematoma, paraudimas, patinimas, dalinai nubrozdinimas, vertintinas kaip lengvas sumušimas. Tokio pobūdžio sužalojimas būdingas spyrimui, o ne griuvimui. Tokio pobūdžio nubrozdinimą galima padaryti spiriant ir per rūbus. Daugiau jokių sužalojimų nebuvo konstatuota. Pacientė atvyko skubos tvarka, beveik prieš darbo pabaigą, ji ir slaugytoja  koją apžiūrėjo vizualiai. Nukentėjusioji lankosi gydymo įstaigoje nuolat, nes serga hipertonine liga, pacientė yra jau virš 25 metų. D. D. jai pasakojo, kad išėjo į koridorių ir kažką pasakius kaimynei, kaimynė nepatenkinta spyrė jai koja į blauzdą.

Liudytojos M. B. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad tiek nukentėjusioji, tiek ir kaltinamoji yra jos kaimynės. Su kaimynėmis nekonfliktuoja. Apie įvykį žino tik iš nukentėjusiosios pasakojimo. Praėjus dienai ar dviem po įvykio D. D. pasikvietė ją į savo buto koridorių, pakėlė kelnių klešnę ir parodė mėlynę ant kojos žemiau kelio. Nukentėjusioji pasakė, kad jai įspyrė kaltinamoji.  

Liudytojos V. K. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad  tiek nukentėjusioji, tiek ir kaltinamoji yra jos kaimynės, santykiai nekonfliktiški. D. D. pas ją atėjo iš karto po įvykio. Ji buvo labai susijaudinusi, drebėjo jos rankos, labai verkė. D. D. rodė mėlynę ir pasakojo, kad G. V. į koją jai įspyrė dėl atidarinėjamų langų. Ji pati laiptinėje jokio triukšmo negirdėjo. Dėl G. V. atidarinėjamų langų laiptinėje žiemą būna labai šalta.

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 7 d. iš pareiškėjos D. D. priimtas pareiškimas dėl  įvykusio konflikto laiptinėje su kaimyne G. V. (1 t., b. l. 26-27). 

2018 m. gruodžio 27 d. akistatos protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji  D. D. liko prie  savų duotų parodymų,  t. y.  patvirtino, kad G. V. jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir įvykio metu ji avėjo batus aukštais storais kulnais, o  įtariamoji  G. V. liko prie savų duotų parodymų, t. y. kad smurto D. D. atžvilgiu nenaudojo, tačiau pakeitė parodymus dėl savo avėtos  avalynės,  teigdama, kad įvykio metu ji  avėjo  žemakulnius batus (1 t., b. l. 122-126). 

2018 m. gruodžio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti  daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje 1-ojo aukšto aikštelė.  Apžiūros metu  fotografuota (1 t., b l. 17-24). 

2019 m. vasario 7 d. parodymų patikrinimo vietoje  protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji D. D. parodė  vietą, kurioje  ji buvo  2018 m. gruodžio 7 d. kuomet jos atžvilgiu G. V. panaudojo fizinį smurtą. Pateiktos nuotraukos įkeltos į elektroninę laikmeną  (CD kompaktinį diską) (1 t., b. l. 43-50). 

2018 m. gruodžio 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji D. D. pateikė  fotonuotraukas,  kuriose užfiksuotas jos  kojoje padarytas sužalojimas (1 t., b. l. 54-60, 2 t. b.l.25). 

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3743/2018 (02) nustatyta, kad D. D. konstatuota poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, padaryti kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai, tiek vertinant juos atskirai, tiek kartu,  atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 64).  

Ekspertė M. K. teisiamojo posėdžio metu savo išvadą patvirtino, papildomai paaiškino, kad nukentėjusiajai sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, tai galėjo būti ir bato kulnas. Kampas taip pat yra bukas daiktas, bukabriaunis, taip kad bato kulnas taip pat gali būti bukas daiktas. Sužalojimas yra nebūdingas griuvimui ant lygaus paviršiaus. Nubrozdinimas rodo kontakto vietą ir jei su didesne jėga, tai gali būti padarytas ir per drabužius. Šiuo atveju nubrozdinimas yra gana ilgas ir siauras, tai galima teigti, jog galėjo būti padarytas siauresniu daiktu.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia žmogaus mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-689/2018). 

Esant prieštaringiems abiejų proceso dalyvių parodymams, teismas įgalintas itin kruopščiai ištirti įrodymus, kad būtų eliminuota bet kokia apkalbėjimo galimybė. Teismas vertindamas nukentėjusiosios parodymus, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji nuosekliai nuo pat pirmos dienos tvirtino, kad kaltinamoji jai sudavė smūgį (spyrė). Tą pačią dieną po įvykio ji kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą bei nuvyko pas VšĮ Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoją V. C.. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. C. patvirtino, kad nukentėjusioji kreipėsi skusdamasi, kad ją sumušė kaimynė. Pasak liudytojos, D. D. buvo panikoje, verkė, vizualiai apžiūrėjus kairėje blauzdoje buvo rasta hematoma, paraudimas, patinimas, dalinai nubrozdinimas, kurį gydytoja įvertino kaip lengvą sumušimą. Nors apklaustos liudytojos M. B. ir V. K. paties įvykio nematė, tačiau patvirtino ant D. D. kojos mačiusios mėlynę, kuri pasak D. D. atsirado nuo G. V. įspyrimo. Liudytoja V. K. paaiškino, kad D. D. pas ją atėjo iš karto po įvykio, buvo labai susijaudinusi, verkė. D. D. paaiškinimus taip pat patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad D. D. padaryta poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Kaip nurodyta išvadoje ir kaip teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialistė, sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu,  galimai bato kulnu, vienu ar daugiau trauminių poveikių, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Taigi, aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, teismas nukentėjusiosios parodymais dėl kaltinamosios pavartoto fizinio smurto tiki, nes jie yra nuoseklūs ir patvirtinti kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Tuo tarpu vertinant G. V. parodymus, matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ji nebuvo nuosekli. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji teigė, kad lipdama laiptais  pirštines ji laikė rankoje, tuo tarpu teisme, kaltinamoji nurodo, jog lipdama laiptais kailines pirštines jau mūvėjo. Paaiškino, kad pirštinės buvo labai storos, todėl būtų negalėjusi sugriebti nukentėjusiajai už atlapų. Be to, ji rankose nešėsi skėtį, maišelį, rankinę. Ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu kaltinamoji  teigė, jog avėjusi batus su šešių centimetrų pakulne, tačiau akistatos metu ir teisme ji šiuos parodymus paneigė ir jau tvirtino, jog avėjo batus žema pakulne. Nurodytos aplinkybės, jas vertinant sistemiškai su ištirtais įrodymais, duoda teismui pagrindą netikėti kaltinamosios G. V. parodymais. 

Neabejotina, kad G. V. suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdyti jai sveikatą ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nustačius, kad kaltinamosios G. V. veiksmuose yra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, teismas konstatuoja, kad G. V. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, o būtent – tyčia ranka sugriebė nukentėjusiajai D. D. už rūbų krūtinės srityje ir ją pastūmė bei vieną kartą įspyrė nukentėjusiajai D. D. į kairės kojos blauzdą, tuo sukeldama jai fizinį skausmą ir padarydama nukentėjusiajai D. D. odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, t. y. sukeldama nežymų sveikatos sutrikdymą.  Kaltinamosios veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

G. V. padarė vieną nesunkią baigtą nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į itin svarbią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – žmogaus sveikatą. Veika padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamoji praeityje neteista (1 t., b. l. 92), bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 88). Nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (1 t., b. l. 90-91). Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro duomenimis, G. V. Psichikos sveikatos centre lankėsi 2013 m. gegužės 23 d., paskutinis vizitas buvo 2013 m. birželio 19 d. Kreipėsi dėl užsitęsusios stresogeninės situacijos, nustatytas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nuo 2013 m. birželio 19 d. iki 2013 m. liepos 1 d. gydyta Respublikinėje Kauno ligoninės psichiatrijos skyriuje, diagnozė – mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas, problemos susijusios su kitomis teisinėmis aplinkybėmis. 2018 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į psichiatrą dėl stresogeninės situacijos vykstant ikiteisminiam tyrimui (1 t., b. l. 84, 87).

 Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninė laikmena, kurioje yra keturios nukentėjusiosios pateiktis nuotraukos, paliktinos saugoti kartu su bylos medžiaga.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

G. V. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti ją 6 (šešerių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, o pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninę laikmeną, palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                               Jūratė Petraškienė