Administracinė byla Nr. eI2-4367-428/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00409-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 10 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,
sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,
dalyvaujant pareiškėjo V. P. atstovui advokatui A. Č.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2021 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 21-IL-20-000182-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ ir įpareigoti sprendimą priėmusią instituciją Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje jo atstovas advokatas paaiškino, jog skundžiamu sprendimu pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsisakymas buvo grindžiamas tuo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), III skyriaus 16–17 punktais.
Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. baustas 7 kartus už kitus administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus): 2008 m., 2014 m. ir 2017 m. – už nustatyto greičio viršijimą, 2009 m. – pagal Lietuvos Respublikos teisės pažeidimų kodekso 124 (1) straipsnio 2 dalį (Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas), 2018 m. – pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 1 dalį (Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7 ir 8 dalyse numatytus pažeidimus), 2019 m. – pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas), 2020 m. – pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį (Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, kraštovaizdžio objektų teritorijas ir vietinės reikšmės apsaugines zonas nuostatų pažeidimas).
Ginčijamas sprendimas, jog pareiškėjas kelia grėsmę nuosavybei, visuomenės saugumui, grindžiamas iš esmės pareiškėjo padarytais administraciniais teisės pažeidimais (nusižengimais). Tačiau ginčijamame sprendime nenurodyta jokių objektyviai egzistuojančių aplinkybių ir motyvų, leidžiančių spręsti, jog pareiškėjas kelia pavojų visuomenei arba sau.
Pareiškėjas nuo 2006 m. priklauso Kauno medžiotojų sąjungai, o nuo 2007 m. yra įrašytas į Ukmergės (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo narių sąrašą ir yra šio klubo valdybos nariu. Kadangi pareiškėjas neturi galiojančio leidimo laikyti ir nešioti medžioklinius ginklus, negali pats dalyvauti medžiotojų klube ir medžiojamųjų gyvūnų populiacijų reguliavime.
Šiuo metu pareiškėjas nuolat rūpinasi šeima, dirba, dalyvauja medžiotojų klubo veikloje, charakterizuojamas teigiamai, jam taikyta poveikio priemonė – leidimo laikyti (nešiotis) ginklus atėmimas pasiekė savo tikslus, pareiškėjas įvertino savo netinkamą elgesį.
Pareiškėjas yra aktyvus organizacijų bei bendruomenės narys, todėl yra pagrindas manyti, jog turėdamas ginklą pareiškėjas tikrai nekels grėsmės ateityje.
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Želvos seniūnijos 2021 m. vasario 2 d. išduota charakteristika Nr. S-7/1, Kauno medžiotojų sąjungos charakteristika, Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo charakteristika, uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) išduota darbuotojo charakteristika patvirtina, jog pareiškėjas charakterizuojamas gerai.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Atsakovas skundžiamame sprendime nepateikė jokių argumentų, jog pareiškėjo anksčiau padaryti administraciniai nusižengimai kelia grėsmę visuomenei šiuo metu. Atsakovas nepagrindė, kaip leistino greičio viršijimas ir / ar civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės vairavimas arba neužtikrinimas, kad visi medžioklėje dalyvavę medžiotojai pasirašytų medžioklės lape, yra susijęs su leidimo laikyti (nešiotis) ginklą išdavimu. Taigi, atsakovas neįgyvendino pareigos motyvuoti skundžiamą sprendimą, kadangi jokių argumentų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kelia grėsmę visuomenei šiuo metu, skundžiamame sprendime nėra pateikta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog vienas iš esminių kriterijų, į kurį privalo atsižvelgti institucija, atsisakanti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, yra laiko kriterijus, t. y. privalo būti atsižvelgiama, ar duomenys, kurių pagrindu yra priimamas sprendimas, yra aktualūs sprendimo priėmimo metu.
Pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2017 m. lapkričio 20 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 60 Eur bauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 227 straipsnio 1 dalyje (Ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) asmuo), pagrindu. Vilniaus apskr. VPK Ukmergės rajono policijos komisariato administracinio nusižengimo medžiagoje nurodyta, kad, tikrinant 2017 m. lapkričio 19 d. anoniminio pranešimo aplinkybes, (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio namelyje rasti neblaivūs medžiotojai, tarp jų buvo V. P.. Jo lygiavamzdis šautuvas CZ 5814, Nr. A0145, graižtvinis šautuvas TIKKA T3, Nr. A86747, ir kitų medžiotojų ginklai buvo sudėti į šalia medžiotojų namelio stovinčio automobilio bagažinę. Automobilis priklauso medžiotojui J. Z., kuriam tuo metu nustatytas 1,09 promilės girtumas.
Iš esmės pareiškėjo nusižengimas pats savaime jokios grėsmės niekam kelti negali, padėjimas ginklų į automobilio bagažinę yra prilyginamas tinkamo šaunamojo ginklo laikymo reikalavimams.
Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos Įstatyme. Šie klausimai yra detalizuoti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintose Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse. Įstatymo 17 straipsnyje numatyti teisės įsigyti, turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Įstatymo 17 str. 1 d. 10 p.). Minėtoje teisės normoje nurodyta, kad šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) argumentus.
Skundžiamas sprendimas nėra argumentuotas ir nepagrindžia aplinkybės, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nes pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai laiko požiūriu neaktualūs ir nekelia grėsmės visuomenės saugumui, nuosavybei.
Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog skundžiamu sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei Aprašo III skyriaus 16–19 punktais, nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.
Pažymėjo, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje 2021 m. sausio 11 d. buvo užregistruotas pareiškėjo prašymas Nr. 21-G-20-00217-e išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Siekiant nustatyti, ar nėra priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui gali būti neišduodamas, vadovaujantis Aprašo III skyriaus nuostatomis, buvo atlikti patikrinimai, kurių metu nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2017 m. lapkričio 20 d. nutarimu pareiškėjas nubaustas 60 Eur bauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 227 straipsnio 1 dalyje (Ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) asmuo). Administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 19 d. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio namelyje rasti neblaivūs medžiotojai, tarp jų ir pareiškėjas, kuriam nustatytas 1,24 promilės girtumas. Pareiškėjo lygiavamzdis šautuvas CZ 5814, Nr. A0145, ir graižtvinis šautuvas TIKKA T3, Nr. A86747, bei kitų medžiotojų ginklai buvo sudėti į šalia medžiotojų namelio stovinčio automobilio bagažinę. Automobilis priklausė medžiotojui J. Z., kuriam tuo metu nustatytas 1,09 promilės girtumas.
Nuo 2008 m. iki 2020 m. pareiškėjas baustas 7 kartus už kitus administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus), iš jų 2008 m., 2014 m. ir 2017 m. – už nustatyto greičio viršijimą, 2009 m. – už kelio ženklų nesilaikymą, 2018 m. – už tai, kad neužtikrino, jog visi medžioklėje dalyvavę medžiotojai pasirašytų medžioklės lape, 2019 m. – už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės vairavimą, 2020 m. – už tai, kad automobiliu įvažiavo į valstybės saugomą teritoriją, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo.
Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, valdytojui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų
. Tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu. Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintų Reikalavimų, kurie keliami patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta (toliau – Reikalavimai), VIII skyriaus 35.1 punkte nustatyta, kad Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodyti ginklai, A kategorijos ginklų priedėliai, taip pat B kategorijos ginklai ir jų šaudmenys turi būti laikomi gyvenamojoje vietoje ir (ar) kitoje su apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu suderintoje vietoje prie pastato konstrukcijų nejudamai pritvirtintoje metalinėje spintoje (seife).
Surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas, būdamas neblaivus, disponavo ginklu, laikė jį kito neblaivaus medžiotojo automobilio bagažinėje, tai neabejotinai įrodo pareiškėjo keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, visuomenės saugumui (2018 m. sausio 11 d. dėl šių nustatytų aplinkybių pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, išduotas 2006 m. rugpjūčio 21 d. (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2491-402/2018). Pareiškėjo keliamą grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, visuomenės saugumui, viešajai tvarkai įrodo ir užfiksuoti nustatyto greičio viršijimai, kiti skundžiamame sprendime nurodyti teisės pažeidimai, už kuriuos pareiškėjas nubaustas administracine tvarka.
Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog padaryti administraciniai teisės pažeidimai laiko požiūriu neaktualūs ir nekelia grėsmės visuomenės saugumui, nuosavybei, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. Al43-974/2014 nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikė 2021 m. sausio 11 d., tačiau 2017 m. lapkričio 19 d. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą (ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) asmuo), 2017 m. liepos 7 d. vairuodamas transporto priemonę viršijo nustatytą greitį 29 kilometrais per valandą, 2014 m. liepos 4 d. vairuodamas transporto priemonę viršijo nustatytą greitį 27 kilometrais per valandą. Neigiamai pareiškėją charakterizuojantys duomenys sudarė pagrindą pareiškėjui taikyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog aplinkybė, kad ginklai laikomi netinkamai, patvirtina ginklų savininko neatidumą ir nerūpestingumą. Tokio pobūdžio situacijos kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Be to, Įstatyme ir jį įgyvendinančiuose Reikalavimuose nurodytas įpareigojimas nustatytu būdu laikyti ginklus yra imperatyvus ir nėra svarbu, ar konkrečioje situacijoje pagrįstai tikėtina reali grėsmė ir faktinės pasekmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018, 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1520-662/2020).
Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, jog jis yra aktyvus organizacijų ir bendruomenės narys, medžiotojas, charakterizuojamas teigiamai, pažymėtina, jog, atsižvelgiant į pareiškėjo neatsakingo elgesio faktus, jo padarytų teisės pažeidimų pobūdį, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjui teisės aktai yra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumą. Teisė turėti ginklą nėra absoliuti, leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra išduodamas tik tiems subjektams, kuriems netaikomi Įstatymo 17 straipsnyje nustatyti apribojimai. Šiuo atveju pareiškėjo teisė medžioti, kuriai reikalingi ribotos civilinės apyvartos daiktai (šaunamieji ginklai), negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2021 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 21-IL-20-000182-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar pareiškėjo padaryti teisėtvarkos pažeidimai gali būti vertinami kaip keliantys grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir ar pareiškėjas turi teisę turėti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir šaudmenis.
Skundžiamu sprendimu buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas, atsisakydamas išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovavosi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei Aprašo III skyriaus 16–17 punktais.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog jo padaryti administraciniai nusižengimai laiko požiūriu neaktualūs ir nekelia grėsmės visuomenės saugumui, nuosavybei, todėl nesudaro pagrindo jam taikyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas.
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2021 m. sausio 11 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu Nr. 21-G-20-00217-e išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kadangi 2016 m. liepos 28 d. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 884 buvo panaikintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 18-IL-20-00098-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“. Pareiškėjui pirmiau 2016 m. liepos 28 d. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 884 buvo panaikintas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2017 m. lapkričio 20 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta nuobauda už ginklo, šaudmenų nešiojimo, gabenimo, kai tai daro neblaivus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) asmuo, administracinį nusižengimą, numatytą ANK 227 straipsnio 1 dalyje. Minėtame nutarime buvo nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 19 d. (duomenys neskelbtini)., „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio namelyje rasti neblaivūs medžiotojai, tarp jų ir pareiškėjas, kuriam nustatytas 1,24 promilės girtumas, pareiškėjo lygiavamzdis šautuvas CZ 5814, Nr. A0145, ir graižtvinis šautuvas TIKKA T3, Nr. A86747, bei kitų medžiotojų ginklai buvo automobilio, priklausančio medžiotojui J. Z., kuriam taip pat nustatytas 1,09 promilės girtumas, bagažinėje.
Atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą vertino pareiškėjo laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2020 m. padarytus administracinius nusižengimus, tai, kad pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2017 m. lapkričio 20 d. nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 227 straipsnio 1 dalyje, dėl ginklo, šaudmenų nešiojimo, gabenimo, kai tai daro neblaivus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) asmuo, taip pat buvo vertinama, jog pareiškėjas 2008 m., 2014 m. ir 2017 m. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už nustatyto greičio viršijimą, 2009 m. – už kelio ženklų nesilaikymą, 2018 m. – už neužtikrinimą, jog visi medžioklėje dalyvavę medžiotojai pasirašytų medžioklės lape, 2019 m. – už vairavimą transporto priemonės, neapdraustos civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, 2020 m. – už įvažiavimą automobiliu į valstybės saugomą teritoriją, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo.
Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtino, jog pareiškėjas 2008–2020 m. laikotarpiu baustas 8 kartus už administracinius nusižengimus, iš jų 3 kartus už greičio viršijimą, 1 kartą už kelio ženklų nesilaikymą, 1 kartą už ginklo, šaudmenų nešiojimą, gabenimą, kai tai daro neblaivus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) asmuo, 1 kartą už neužtikrinimą, jog visi medžioklėje dalyvavę medžiotojai pasirašytų medžioklės lape, 1 kartą už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės vairavimą, 1 kartą už įvažiavimą automobiliu į valstybės saugomą teritoriją.
Skundžiamas sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus buvo priimtas, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei Aprašo III skyriaus 16–17 punktais, įvertinus padarytus pareiškėjo teisėtvarkos pažeidimus, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sprendimas buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus, bei atsižvelgus į tai, jog pareiškėjui pirmiau 2016 m. liepos 28 d. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 884 buvo panaikintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 18-IL-20-00098-e už draudimo nešiotis, gabenti ginklus apsvaigus nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau) pažeidimą.
Pažymėtina, jog ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra numatytos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Šie klausimai detalizuoti Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse. Taigi, neabejotina, jog Įstatymo
tikslas yra užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Atitinkamai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Kaip žinia, ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo nutarimai pripažino, jog visuomenės ir valstybės saugumas yra konstitucinė vertybė.
Taigi, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ginklai vertinami kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esantys daiktai, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojami.
Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17, 18 ir 30 straipsnių nuostatas, asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Šiose Įstatymo normose išsamiai numatytos sąlygos bei atvejai, kada asmeniui gali būti neišduodamas arba panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, taip pat nustatyti griežti reikalavimai asmenų elgesiui įgyjant, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms.
Kaip minėta, Konstitucinis Teismas dar 2001 m. balandžio 12 d. nutarime akcentavo, kad įstatymų leidėjas turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką, o viešojo administravimo subjektui nesuteikta diskrecijos teisė pasirinkti kitokį elgesio variantą.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas imperatyviai numato, kad ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Policijos įstaiga privalo motyvuotai nurodyti atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normą lingvistiniu bei teleologiniu teisės aiškinimo būdais, 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 pažymėjo, kad apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs duomenys tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nepateikta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).
Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas imperatyviai draudžia A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, valdytojui, naudotojui ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Pareiškėjas šių reikalavimų nepaisė, dėl to Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2017 m. lapkričio 20 d. nutarimu jam paskirta nuobauda už ginklo, šaudmenų nešiojimo, gabenimo, kai tai daro neblaivus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) asmuo, administracinį nusižengimą, numatytą ANK 227 straipsnio 1 dalyje, tuo pagrindu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 18-IL-20-00098-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Nurodytas pareiškėjo pažeidimas patvirtina visišką pareiškėjo neatsakingumą ir nerūpestingumą, nepagarbą įstatymams. Pareiškėjas 2008–2020 m. laikotarpiu padarė ir kitų administracinių nusižengimų: nustatyto greičio viršijimas vairuojant transporto priemonę, neapdraustos civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės vairavimas, kelio ženklo reikalavimų nesilaikymas, kurie neabejotinai susiję su grėsme kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, be to, kiti pareiškėjo padaryti pažeidimai – įvažiavimas automobiliu į valstybės saugomą teritoriją, neužtikrinimas, jog visi medžioklėje dalyvavę medžiotojai pasirašytų medžioklės lape, – tik patvirtina pareiškėjo neatsakingumą ir nepagarbą teisės aktų reikalavimams bei tai, kad pareiškėjo elgesys kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Pareiškėjo interesas naudotis ginklu medžioklei nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 17 d nutartis administracinėje byloje Nr. A-1091-575/2017).
Įvertinus pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir pavojingumą, akivaizdu, jog pareiškėjas nesilaiko teisės aktais nustatytų elgesio taisyklių, į bylą pateikti pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys nepaneigia pareiškėjo asmenybės pavojingumo, jo atsainaus ir nerūpestingo požiūrio į visuotinai pripažintas vertybes, nustatytas elgesio normas. Pirmiau nurodyti pareiškėjo padaryti teisėtvarkos pažeidimai, vertinant pareiškėjo galimą elgesį ateityje, leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas kels grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Teismo vertinimu, pareiškėjo 2008–2020 m. laikotarpiu padaryti administraciniai nusižengimai yra nepateisinami ir nesuderinami su Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimais ginklo turėtojui.
Atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas dėl periodiškai daromų administracinių nusižengimų kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bei tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, nepažeisdamas asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.
Skundžiamas sprendimas dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo. Nepanaikinus skundžiamo sprendimo, išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei taip pat netenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Audrius Grauželis
Jolanta Medvedevienė
Asta Urbonienė