N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 25 d.

Klaipėda

            Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K.S., jo atstovui advokatui Tomui Leščinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K.S. skundą institucijai, skyrusiai administracinę nuobaudą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Vileikių užkardai dėl 2010-12-14 nutarimo panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo,

n u s t a t ė :

2010 m. gruodžio 7 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos (toliau – ir VSAT Pagėgių rinktinės Vileikių užkarda) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog 2010 m. birželio 7 d. apie 15.35 val. K.S. Šilutės r., Rusnės sen. pasienio ruože plaukė iš Atmatos į Skirvytės upę, kurios vaga eina valstybės siena, be Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduoto leidimo. Taip pat plaukiojo nepranešęs VSAT apie išvykimo iš dislokacijos vietos laiką, plaukiojimo priemonėje plaukiančių asmenų skaičių, plaukiojimo rajoną, švartavimosi punktus ir numatomą sugrįžti laiką. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 598 patvirtintų Pasienio teisinio režimo taisyklių 16, 17 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 205 straipsnio 2 dalį.

VSAT Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos pareigūno (toliau – ir Institucija) 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimu K.S. veika perkvalifikuota į ATPK 205 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 450 Lt bauda.

            Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti, nes pasibaigė nuobaudos skyrimo terminai. Mano, jog nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, jame nenurodyta, kokia priemone jis plaukė Atmatos ir Skirvytės upėmis. Pabrėžia, jog nutarime nurodyta, jog jis pažeidimą padarė 2010 m. birželio 7 d., o nuobauda paskirta 2010 m. gruodžio 14 d., t.y. praleidus administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Akcentuoja, jog Institucija tą pačią dieną priėmė nutarimą, kuriuo jį nubaudė 3500 Lt bauda už ATPK 119³ straipsnio pažeidimą. Mano, jog jo veiksmuose yra realioji pažeidimų sutaptis, todėl Institucija privalėjo paskirti subendrintą nuobaudą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašo nutarimą panaikinti.

         Institucija, priėmusi  skundžiamą nutarimą  - VSAT Pagėgių rinktinės Vileikių užkarda atsiliepimu (b.l. 31-32) prašo panaikinti nutarimą, nes buvo pažeistos nuobaudos skyrimo taisyklės.  Nurodo, jog K.S. pažeidimas padarytas, siekiant išvengti transporto priemonės ir juo važiuojančio asmens dokumentų patikrinimo pasienio ruože. Padarytas pažeidimas pagrįstas byloje surinktais įrodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų parodymais. Pabrėžia, jog pareigūnas nepraleido nuobaudos skyrimo termino, nes 2010 m. gruodžio 6 d. nutarimu terminas skirti nuobaudai buvo pratęstas, nes ilgą laiką buvo bandoma iškviesti pažeidėją protokolo surašymui. Institucija tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 43), atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Skundas tenkintinas iš dalies, nutarimas naikintinas ir byla grąžintina Institucijai  nagrinėti iš naujo (ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. K.S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 205 straipsnio 1 dalį, kuri numato administracinę atsakomybę už pasienio teisinio režimo taisyklių arba pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl pasienio teisinio režimo taisyklių reikalavimai yra reglamentuoti kituose teisės aktuose.

Administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 10) nurodyta, kad K.S. pažeidė Pasienio teisinio režimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 598, 16 ir 17 punktų reikalavimus. Jo veika kvalifikuota pagal ATPK 205 straipsnio 2 dalį. Skundžiamame nutarime (b.l. 26) nurodyta, jog pažeidėjas pažeidė minėtų taisyklių 10, 17 punktų reikalavimus, veika perkvalifikuota į ATPK 205 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog ATPK 284 straipsnio 2 dalis nustato,  jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Taisyklių 10 punktas nustato, jog asmenys valstybės sienos apsaugos zonoje gali būti tik su Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotais vienkartiniais terminuotais leidimais. <...>. Taisyklių 17 punktas reglamentuoja, jog laivų ir kitų plaukiojimo priemonių kapitonai (škiperiai) ir laivavedžiai, neketinantys išplaukti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, prieš išplaukdami į teritorinę jūrą, Kuršių marių, kitus vidaus vandenis, privalo ryšio priemonėmis pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie išvykimo iš dislokacijos vietos laiką, plaukiojimo priemonėje esančių asmenų skaičių, plaukiojimo rajoną, švartavimosi punktus ir numatomą grįžimo laiką. Laivų ir kitų plaukiojimo priemonių kapitonai (škiperiai) ir laivavedžiai taip pat privalo pranešti apie grįžimą į uostą, prieplauką ar kitą plaukiojimo priemonių nuolatinės dislokacijos vietą. Išplaukti ir žvejoti, važiuoti arba eiti pėsčiomis per užšalusius Kuršių marių vandenis, esančius pasienio ruožo teritorijoje, ir pasienio vandenis, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, be Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimo draudžiama. Šių leidimų pavyzdžius ir išdavimo tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas (Taisyklių 16 punktas).

K.S. neigia padaręs pažeidimą, t.y. plaukęs vandens motociklu be VSAT išduoto leidimo, taip pat nepranešęs apie išvykimo iš dislokacijos vietos laiką, plaukiojimo priemonėje esančių asmenų skaičių, plaukiojimo rajoną, švartavimosi punktus ir numatomą sugrįžti laiką. Skundą grindžia ir tuo motyvu, jog praleistas nuobaudos skyrimo terminas, be to, jo atžvilgiu tą pačią dieną priimti du nutarimai dėl tuo pačiu metu padarytų pažeidimų, t.y. nepaklusimo VSAT pareigūnui sustabdyti vandens transporto priemonę (pagal ATPK 119³ straipsnį) bei plaukimo be VSAT išduoto leidimo (pagal ATPK 205 straipsnio 1 dalį).

Dėl nuobaudos skyrimo termino

 Byloje būtina nustatyti, ar administracinė nuobauda buvo paskirta nepraleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyto termino. ATPK 35 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

Rašytine bylos medžiaga patvirtina, jog pažeidimas buvo nustatytas 2010 m. birželio 7 d. Byloje pateikti duomenys: sąrašai apie siuntas (b.l. 17, 18), VSAT Vileikių užkardos raštai policijai (b.l. 19-20), siuntos šaknelės (b.l. 21, 22), tarnybinis pranešimas (b.l. 23) patvirtina, jog ilgą laiką K.S. buvo siunčiami kvietimai atvykti į Instituciją administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, tačiau jis neatvykdavo, nuvykę pareigūnai jo namuose nerasdavo. ATPK 35 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti terminai gali būti pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Pagal šią normą, administracinę nuobaudą skiriantis organas (šiuo atveju teismas), nustatęs nors vieną iš nurodytų aplinkybių ir turėdamas pagrindo manyti, kad administracinė nuobauda negalės būti paskirta (administracinė byla negalės būti išnagrinėta) per ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, iki šio termino pasibaigimo privalo jį pratęsti. Tačiau administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas tik tuo atveju, kai jis dar nėra suėjęs. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (LVAT 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje N-556-594/2008, 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartis byloje N-756-1494/2007). Institucija, pasinaudojusi ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe, pratęsė nuobaudos skyrimo terminus, nes pažeidimas užfiksuotas 2010 m. birželio 7 d., todėl paskutinė nuobaudos skyrimo diena buvo 2010 m. gruodžio 8 d. Byloje pateiktas Institucijos 2010 m. gruodžio 6 d.  nutarimas, kuriuo pratęstas nuobaudos skyrimo terminas iki vienerių metų, terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (b.l. 25). Konstatuojama, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas nepraleidus nuobaudos skyrimo terminų, nes jie pagrįstai buvo pratęsti.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo padarius kelis administracinius teisės pažeidimus

ATPK 33 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Įvertinus minėtą įstatymo nuostatą, darytina išvada, jog iš tikrųjų šioje normoje yra numatytas nuobaudų skyrimas esant administracinių teisės pažeidimų sutapčiai, kaip nurodo savo skunde ir pažeidėjas. Tačiau teisės teorijoje ir praktikoje yra išskiriamos dvi nusikaltimų sutapties rūšys: idealioji sutaptis (tai atvejis, kai pažeidėjas viena veika tuo pačiu metu padaro du pažeidimus, numatytus skirtingose ATPK normose) ir realioji sutaptis (tai atvejis, kai asmuo keliais savarankiškais veiksmais, skirtingu metu padaro du ar daugiau pažeidimų, numatytų skirtinguose ATPK straipsniuose ir nei iš vieną iš jų jam dar nebuvo paskirta administracinė nuobauda). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog K.S. 2010 m. birželio 7 d. administracinius teisės pažeidimus, kuriais yra kaltinamas, įvykdė tą pačią dieną, bet skirtingu metu: Skirvytės upėje 15.35 val. ir 16.00 val. Iš VSAT pareigūnų tarnybinių pranešimų (b.l. 11, 12, 13) matyti, jog pirmą kartą pažeidimas buvo užfiksuotas 15.40 val., kai Skirvytės upe dideliu greičiu praplaukė raudonos spalvos vandens motociklas, registracijos Nr. N-2650, o pareigūnai M.K. ir M.S., vykdę tarnybą pasienio ruože „Pėstysis patrulis“, III krantinės pradžioje, žiūrint per žiūronus, aiškiai matė plaukiantį vandens motociklą, kuriame sėdėjo du asmenys. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M.S. parodė, jog apie 150 metrų atstumu matė vandens motociklą, tačiau sunku buvo įžiūrėti ten sėdinčius asmenis. Apie 16.00 val. vandens motociklas grįžo ties Rusnės valymo įrengimais ir baltos spalvos vėliavėlės pakėlimu pareigūnas A.N. stabdė vandens motociklą. Tokie duomenys pateikti minėto pareigūno tarnybiniame pranešime (b.l. 12), taip pat jame nurodyta, jog vandens motociklą vairavo iš matymo pažįstamas asmuo K.S. Teismo posėdžio metu pareigūnas parodė, jom vandens motociklą vairavęs administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pro jį praplaukė 5 metrų atstumu.  Pažeidimo subjektą aiškiai įvardijo ir pažeidimo padarymo metu  Skirvytės upėje žvejojęs žvejys V.V. (b.l. 15).  Darytina išvada, jog pažeidimai padaryti savarankiškais veiksmais ir pažeidimų nagrinėjimo metu - 2010 m. gruodžio 14 d. jis nebuvo nei už vieną nubaustas, todėl akivaizdu, jog tarp padarytų pažeidimų yra realioji sutaptis, todėl Institucija už įvykdytus administracinius pažeidimus privalėjo skirti subendrintą administracinę nuobaudą. Todėl laikytina, jog VSAT Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimai Nr. 126-28-10 (nagrinėjamas šioje byloje), Nr. 126-29-10 (adm. byla Nr. II-57-609/2011), kuriais buvo paskirtos dvi atskiros administracinės nuobaudos, pažeidžia patraukto administracinėn atsakomybėn asmens teises bei sunkina jos padėtį, todėl byla grąžintina Institucijai pakartotinam nuobaudos rūšių ir dydžių skyrimo bei jų subendrinimo klausimo sprendimui. Tokia teismų praktika suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. nutartimi adm. byloje Nr. N⁶² - 663 – 05 (publikuota „Administracinių teismų praktika“, Nr. 7, 2005). Pažymėtina, kad bet kuriuo atveju skiriant nuobaudą už kelis pažeidimus turi būti atskirai įvertinamas ir kvalifikuojamas kiekvienas iš padarytų pažeidimų, nurodoma už jį pagal ATPK numatytas bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles skirtina nuobauda ir tik tada paskiriama galutinė nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Teismas taip pat pabrėžia, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Kiekvienas asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik įrodžius jo kaltę įstatymų leidėjo numatytų įrodymų visuma. Byloje pateikti įrodymai vienareikšmiai nepatvirtina, jog pažeidimą padarė būtent K.S. Pažymėtina, kad pažeidimą užfiksavę pareigūnai M.K. ir M.S. tarnybiniuose pranešimuose ir S.S., kuris važiavo per Atmatos upės tiltą, nurodė, jog matė vandens motociklu plaukiančius du asmenis, tačiau konkrečiai jų įvardinti negalėjo. Tik antrąjį pažeidimą užfiksavęs pareigūnas A.N., kurio reikalavimui sustoti nepakluso vandens motociklo vairuotojas, nurodė, kad motociklą vairavo būtent K.S. Todėl Institucija privalo spręsti subjekto traukimo administracinėn atsakomybėn tinkamumo klausimą, pažymint tai, kad vandens motociklas registruotas R.S. (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sūnaus) vardu (Lietuvos saugios laivybos administracijos duomenys, b.l. 37).

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas tenkintinas iš dalies, byla grąžintina Institucijai subjekto patraukimo administracinėn atsakomybėn tinkamumo bei nuobaudos dydžio skyrimo bei jų subendrinimo klausimo sprendimui.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

            skundą patenkinti iš dalies.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimą, kuriuo K.S. pagal ATPK 205 straipsnio 1 dalį paskirta 450 Lt bauda, panaikinti ir bylą grąžinti institucijai nagrinėti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai  Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                                     Aušrelė Mažrimienė