Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-1447-1035/2018

              Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01073-2018-3

              Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 18.1; 19.10

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2018 m. birželio 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,

sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. O.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį , 481 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

              D. O. 2018 m. balandžio 26 d., apie 19.40 val., Vilniuje, Ateities g. 91, vairuodamas automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, paprašius vairuotojo pateikti dokumentus, savo nepasitenkinimą išreiškė necenzūriniais žodžiais ir atsisakė pateikti dokumentus, t. y. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Šiais veiksmais D. O. pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punktą ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 481 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje.

Teismo posėdyje D. O. kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų nepripažino ir paaiškino, kad nurodytą dieną buvo sustabdytas su telefonu rankoje, pokalbis vyko, tai pripažįsta. Buvo sustabdytas prekybos centro „Mandarinas“ automobilių aikštelėje, nes toje zonoje pokalbis ir įvyko. Jį sustabdė, kai važiavo automobiliu prekybos centro automobilių stovėjimo aikštele. Dėl pirmo protokolo nesiginčijo, davė dokumentus, policijos pareigūnai pasakė, kad surašys protokolą. Tuo metu laukė savo automobilyje „Volvo“. Protokolą rašė gal 10–15 minučių. Šiam protokolui pateikė dokumentus be jokių komentarų, nesiginčijo, tam buvo aiški priežastis. Sėdėdamas ir laukdamas, kol surašys protokolą, vėl kalbėjo telefonu. Atėjęs policijos pareigūnas padavė pasirašyti dokumentus, nepastebėjo, koks baudos dydis buvo paskirtas, todėl to pareigūno ir paklausė, kokia bauda paskirta, jam atsakė, kad 90 Eur. Skirta bauda jam pasirodė per didelė, klausė, kodėl gavo maksimalią baudą, norėjo argumentų, kodėl paskirta tokia bauda, nors policijos pareigūnai sakė, kad baudos dydis yra nuo 30 iki 90 Eur. Yra išsiuntęs skundą dėl tokio dydžio baudos, bet skundas dar neišnagrinėtas. Kaip ir sakė, sutiko su pažeidimu, tiesiog buvo diskusija, kodėl tokio dydžio bauda. Policijos pareigūnas sureagavo į tai emocingai, gal pastarajam pasirodė, kad per daug jis klausia. Policijos pareigūnas atidavė jam dokumentus, protokolą ir grįžo į savo automobilį. Policijos pareigūnų automobilis buvo netoli jo automobilio, kadangi buvo prisiparkavę automobilių aikštelėje, juos skyrė gal 15 metrų atstumas. Jis išvažinėjo iš aikštelės, važiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės vietos ir sustojo apie 3–4 metrų atstumu nuo policijos pareigūnų automobilio, kadangi važiavo atbuline eiga. Tuo metu suskambo jo telefonas ir jis išjungė variklį. Jo automobilio galinė dalis buvo lygiagreti su policijos pareigūnų automobilio priekine dalimi. Jis sustojo važiuojamojoje dalyje, o policijos pareigūnai stovėjo automobilių stovėjimo vietoje. Jis atsiliepė telefonu, pokalbis buvo labai trumpas, pasakė, kad perskambs. Tuomet užsivedė variklį ir pradėjo važiuoti. Per garsiakalbį išgirdo policijos reikalavimą sustoti automobilių aikštelės vietoje. Prie jo priėjo policijos pareigūnas ir paprašė dokumento. Jis pasakė, kad dokumentą neseniai buvo davęs, jei nori rašyti protokolą, tai visus duomenis turi. Jam ta situacija nepatiko, pasirodė, kad šis policijos pareigūno reikalavimas buvo perdėtas, nes prieš 3 minutes jam surašė protokolą ir grąžino dokumentus. Jis atsisakė duoti dokumentus, sakė, kad jie turi visus jo duomenis, kad jų net nereikia, nes visą informaciją apie baudas gauna per VMI el. portalą. Jo prašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir registracijos liudijimą. Formaliai, tai šis reikalavimas buvo teisėtas, bet perteklinis ir nelogiškas. Visas pokalbis buvo pakeltu tonu, bet necenzūrinės leksikos gal nebuvo. Pokalbio metu gal ir išsprūdo koks necenzūrinis žodis, bet tai buvo nesąmoningas poelgis, tai nebuvo nukreipta į policijos pareigūną. Normalu, kad tokioje situacijoje toks žodis galėjo išsprūsti. Kadangi atsisakė pateikti dokumentus, pradžioje kalbėjo su jaunesniu policijos pareigūnu, o vėliau prie jo priėjo vyr. policijos pareigūnas, kuris, jam pasirodė, mokė jaunesnį policijos pareigūną kaip elgtis tokioje situacijoje. Jam buvo liepiama išlipti, bandė atidaryti dureles, nors automobilis buvo užrakintas. Bendravo su policijos pareigūnais per langą. Jie ginčijosi ir tas vyresnis policijos pareigūnas bandė įkišti ranką į automobilio vidų ir atidaryti dureles. Pamena, kad buvo pasakyta, kad jei nevykdys teisėtų jų reikalavimų, bus panaudotos spec. priemonės. Jis pasakė pareigūnams, kad išlips pats, bet matyt, kad tai nebuvo svarbu. Jam papurškė dujų, bet buvo nusukęs galvą, tai pataikė į kaklą, bandė atidaryti dureles. Jis atidarė duris, jie pradėjo tempti jį iš automobilio, pakartojo, kad pats išlips. Bandė jį ištraukti, bet jiems nepavyko to padaryti, jis pats išlipo. Spec. priemonės buvo panaudotos pilna apimtimi, nors iš principo jis nesipriešino, tada jį pristatė į 1 PK. Toks elgesys jam pasirodė perteklinis, jis buvo adekvatus, nemano, kad reikėjo naudoti spec. priemones. Jis tiesiog bandė išsiaiškinti situaciją. Policijos pareigūnų veiksmų neskundė. Jis nesijaučia kaltas, nes praktiškai buvo išprovokuotas taip elgtis. Suprato, kad policijos pareigūnai persistengė, per daug rodė savo galią. Formaliai turi paklusti policijos pareigūnams, bet yra ir žmogiškoji pusė. Šiuo atveju jie turėjo teisę elgtis kaip numatyta įstatymo, bet šie veiksmai, mano, kad buvo pertekliniai, juk nebuvo jokios agresijos. Žinoma, kai sukyla emocijos, gal ir prieštaravo tam, buvo emocingas.

Teismo posėdyje liudytojas K. M. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinėje vyr. patruliu. Paaiškino, kad kiek pamena, su asmeniu (nurodo į D. O.) teko susidurti dėl telefono, kadangi juo naudojosi vairuojant automobilį. Tikslios datos nepamena, kiek pamena, tai buvo Ateities g. Tiksliai visų detalių nepamena. Pamena, kad sustabdė asmenį dėl telefono, surašė protokolą su nutarimu. Asmenį sustabdė prekybos centro „Mandarinas“ aikštelėje, bet tiksliai vietos negali pasakyti. Po to, pilietis prie jų privažiavo atbuline eiga, rodė kažkokius gestus, bet tiksliai jų nepasakys, nes naudojosi kompiuteriu, matė, kad jis (asmuo) naudojosi mobiliojo ryšio priemone, ją laikė prie ausies. Asmuo, naudodamasis mobiliojo ryšio priemone, judėjo atbuline eiga, šiek tiek pastovėjo ir tada nuvažiavo į priekį. Nematė, kokius gestus rodė žmogus, kadangi naudojosi kompiuteriu, bet pakėlęs akis pamatė, kad asmuo naudojosi telefonu, jis važiavo į priekį, o gal judėjo atbuline eiga. Sustabdė pilietį dar kartą, pareikalavo dokumentų, bet jis atsisakė juos pateikti. Prie asmens jis priėjo ir prašė pateikti visus dokumentus, kurie yra privalomi, t. y. vairuotojo pažymėjimą, techninės apžiūros pasą, tačiau asmuo atsisakė pateikti dokumentus. Atsikalbinėjo, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Visas šis atsikalbinėjimas truko gal 5–10 minučių. Nepasakys, ar asmuo aiškino, kodėl nenori pateikti dokumentų. Kiek pamena, pilietis buvo jėga ištrauktas iš automobilio ir pristatytas į 1 PK. Dokumentai yra reikalingi, kadangi rašant protokolą, reikia suvesti duomenis. Jo nuomone, reikia reikalauti dokumentų atlikti visą procedūrą, t. y. prašyti pateikti dokumentus, užfiksuoti pažeidimą. Pilietis, antrą kartą sustabdžius, elgėsi labai agresyviai, agresyviai elgėsi ir pirmą kartą. Negali pasakyti, kokius necenzūrinius žodžius vartojo asmuo. Tarnybiniame pranešime teisingai nurodyti necenzūriniai žodžiai. Teismui paskelbus vyr. patrulio K. M. 2018 m. balandžio 26 d. tarnybinį pranešimą (b. l. 3), liudytojas patvirtino tarnybinį pranešimą, kad viskas nurodyta teisingai. Dėl antro pažeidimo laiko, tai protokole techninė klaida, įvykiai vyko vienas po kito.

Per baigiamąsias kalbas D. O. papildomai paaiškino, kad po liudytojo apklausos nori patikslinti kai kurias aplinkybes. Pirmą kartą buvo sustabdytas aikštelėje ir padavus dokumentus jokios agresijos ar ginčų nebuvo, pareigūnas surašė protokolą su nutarimu. Kai išsiaiškino dėl baudos dydžio, pradėjo diskutuoti, pokalbis nebuvo švelnus, bet sąmoningai necenzūrinių žodžių nevartojo. Pokalbio metu gal ir galėjo koks žodis išsprūsti, bandant išsiaiškinti situaciją. Mano, kad reikalavimas dar kartą pateikti dokumentus buvo perteklinis, mano, kad policijos pareigūnai naudojosi savo teise reikalauti dokumentų, nors to nereikėjo, be to, pareigūnai turėjo protokolo kopiją, galėjo duomenis suvesti iš jo. Dėl paties įvykio, kad kalbėjo antrą kartą telefonu, tai nubaudus už tokį nusižengimą, žino, kaip galima kalbėti, t. y. išjungus variklį. Jis kalbėjo telefonu, kuomet variklis buvo išjungtas, tikėtina, kad jie negalėjo įvertinti, automobilis užvestas ar ne, kadangi stovėjo galu, o jie sėdėjo automobilyje. Yra užtikrintas tuo, kad nepažeidė taisyklių kalbėdamas telefonu su išjungtu varikliu, juolab, kad tai buvo aikštelė. Jis sustojo 5–8 sekundėms važiuojamojoje dalyje, dėl to galėjo būti pastaba. Padėjus telefoną išgirdo reikalavimą sustoti, sustojo toje pat vietoje kaip ir pirmą kartą. Dėl agresijos, tai buvo pakeltas tonas ir reikalavimas paaiškinti, kodėl taip daroma, o policijos pareigūnai negalėjo to atsakyti, todėl mano, kad tai sukėlė jiems įtampą, kas padarė įtaką neproporcingiems jų veiksmams jo atžvilgiu. Dėl paties įvykio, tai situacija nemaloni, gailisi, bet mano, kad policijos pareigūnai turi taip pat išlaikyti pagarbą. Mano, kad šioje vietoje tikriausiai turėjo būti ramesnis, bet taip pat jų veiksmai jam padarė įtaką, kas sukėlė tas pasekmes. Dėl savo veiksmų gailisi, o dėl policijos pareigūnų veiksmų – jie buvo pertekliniai.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą, ANK 481 straipsnio 1 dalyje – už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ANK 506 straipsnio 4 dalyje – už statutinio valstybės tarnautojo teisėto reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus.

Teismo vertinimu, D. O. kaltę padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 481 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, teisme apklausto liudytojo K. M. parodymai, iš dalies paties D. O. paaiškinimai.

Iš D. O. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės, jog jis vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, paprašius vairuotojo pateikti dokumentus, savo nepasitenkinimą išreiškė necenzūriniais žodžiais ir atsisakė pateikti dokumentus, t. y. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų (b. l. 2).

Pats D. O. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2018 m. balandžio 26 d., apie 18.20 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, prie prekybos centro „Mandarinas“, Vilniuje, Ateities g., privažiavus patrulių automobiliui išgirdo reikalavimą priparkuoti transporto priemonę. Prie automobilio priėjo pareigūnas ir paprašė dokumentų. Juos pateikęs, gavo paaiškinimą, kad bus surašytas protokolas už kalbėjimą telefonu. Pareigūnai surašė protokolą. Jis išreiškė nuomonę, kad tokia didele bauda yra neteisinga bausti. Iš pareigūno gavo atsakymą, kad baudos dydį galės ginčyti teisme. Atidavęs protokolą, pareigūnas įsėdo į tarnybinį automobilį. Jis atbuline eiga pajudėjo iš stovėjimo vietos. Sustojo šalimais pareigūno automobilio. Tuo metu suskambo telefonas. Jis, išjungęs automobilio variklį, atsiliepė į telefono skambutį. Baigęs pokalbį, užsivedė automobilį ir pajudėjo. Tik pajudėjus, išgirdo pareigūno reikalavimą sustoti dar kartą. Priėjęs pareigūnas dar kartą pareikalavo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Pateikti dokumentą jis atsisakė, nes ką tik pareigūnai buvo jį atidavę ir duomenis pareigūnai turi. Pareigūnas pareikalavo išlipti iš automobilio. Su pareigūnais kilo ginčas dėl perteklinių jų veiksmų ir reikalavimų (b. l. 5). Analogiškos pozicijos D. O. laikėsi ir teisme, nurodydamas, kad jis kalbėjo telefonu, kuomet automobilio variklis buvo išjungtas, padėjus telefoną išgirdo reikalavimą sustoti. Priėjęs policijos pareigūnas jo paprašė pateikti dokumentus. Jis atsisakė pateikti dokumentus, nes ką tik jam buvo surašytas protokolas ir grąžinti dokumentai, sakė, kad jie turi visus jo duomenis. Mano, kad reikalavimas dar kartą pateikti dokumentus buvo perteklinis, mano, kad policijos pareigūnai naudojosi savo teise reikalauti dokumentų, nors to nereikėjo, nes pareigūnai turėjo protokolo kopiją ir galėjo iš jo suvesti duomenis. Formaliai, tai šis reikalavimas buvo teisėtas, bet perteklinis ir nelogiškas. Visas pokalbis buvo pakeltu tonu, bet necenzūrinės leksikos gal nebuvo. Pokalbio metu gal ir išsprūdo koks necenzūrinis žodis, bet tai buvo nesąmoningas poelgis, tai nebuvo nukreipta į policijos pareigūną. Normalu, kad tokioje situacijoje toks žodis galėjo išsprūsti. Žinoma, kai sukyla emocijos, gal ir prieštaravo tam, buvo emocingas. Dėl agresijos, tai buvo pakeltas tonas ir reikalavimas paaiškinti, kodėl taip daroma, o policijos pareigūnai negalėjo to atsakyti, todėl mano, kad tai sukėlė jiems įtampą, kas padarė įtaką neproporcingiems jų veiksmams jo atžvilgiu. Supranta, kad šioje vietoje tikriausiai turėjo būti ramesnis, bet policijos pareigūnų veiksmai jam padarė įtaką, kas sukėlė tas pasekmes.

Šią D. O. poziciją teismas vertina kritiškai, kadangi protokole nurodytas faktines aplinkybes įrodo byloje surinkta ir teismo ištirta rašytinė medžiaga bei teismo posėdyje apklausto liudytojo K. M. parodymai. Štai vyr. patrulio K. M. ir vyr. patrulio P. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2018 m. balandžio 26 d., apie 19.30 val., Vilniuje, Ateities g. 91, ties prekybos centru „Mandarinas“, pastebėjo važiuojantį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis. Minėtas automobilis buvo sustabdytas įjungus šviesos ir garso signalus. Kaip vėliau paaiškėjo automobilį vairavo D. O.. Dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Vairuotojui įteikus protokolą ir jiems atsisėdus į tarnybinį automobilį, automobilio „Volvo“ vairuotojas atbuline eiga privažiavo prie jų tarnybinio automobilio, kairėje rankoje prie kairės ausies laikė mobiliojo ryšio priemonę ir atsisukęs į juos purtė galvą ir kažką šnekėjo, po ko pradėjo važiuoti pirmyn naudodamasis mobiliojo ryšio priemone. Minėtas automobilis buvo pakartotinai vėl sustabdytas įjungus šviesos ir garso signalus dėl KET pažeidimo. Patruliui K. M. priėjus prie automobilio, prisistačius ir paprašius vairuotojo pateikti dokumentus, vairuotojas pro atvirą langą pasakė (nevartotini žodžiai, nurodyti tarnybiniuose pranešimuose). Jis dar kartą garsiai pareikalavo nusiraminti ir pateikti dokumentus, D. O. atsakė (nevartotini žodžiai, nurodyti tarnybiniuose pranešimuose), į jo teisėtus reikalavimus nereagavo, keikėsi toliau. Tada priėjus vyriausiajam patruliui P. K. ir dar kartą pareikalavus pateikti dokumentus, D. O. pasakė: „Ko Jūs norit, nieko nepateiksiu, nes prieš tai man skyrėte baudą ir nieko nežinau“. D. O. buvo paaiškinta dėl ko jis buvo antrą kartą sustabdytas, jis atsakė (nevartotini žodžiai, nurodyti tarnybiniuose pranešimuose). Pro atvirą langą vairuotojo buvo aiškiai kelis kartus pareikalauta pateikti dokumentus arba išlipti iš transporto priemonės ir nesikeikti, bet pastarasis tai kategoriškai daryti atsisakė, nevykdė jų teisėtų reikalavimų ir nekreipdamas į juos dėmesio pradėjo kažkam skambinėti. Bandant atidaryti duris vyras griebė vyriausiajam patruliui P. K. už rankos vengdamas sulaikymo, garsiai buvo pasakyta, jeigu neišlips iš automobilio bus panaudotos spec. priemonės – dujos. Bet D. O. į tai nereagavo, priešinosi laikydamas vyriausiąjį patrulį P. K. už rankos neleisdamas atidaryti durų, dėl ko buvo panaudotos spec. priemonės – dujos ir jėga ištrauktas iš automobilio (b. l. 3, 4).

Liudytojas K. M., teisme pasakodamas apie antrą D. O. sustabdymą, parodė, kad pastarasis prie jų privažiavo atbuline eiga, matė, jog jis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, ją laikė prie ausies. D. O., naudodamasis mobiliojo ryšio priemone, judėjo atbuline eiga, šiek tiek pastovėjo ir tada nuvažiavo į priekį. Sustabdžius dar kartą D. O., pareikalavo dokumentų, bet pastarasis atsisakė juos pateikti, atsikalbinėjo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, kurie nurodyti tarnybiniame pranešime. Be to, elgėsi labai agresyviai. Atsakydamas į teismo klausimą, ar buvo būtina antrą kartą sustabdžius D. O. vėl reikalauti, kad pastarasis pateiktų dokumentus, atsakė, kad pagal visą procedūrą reikia prašyti pateikti dokumentus, kad būtų užfiksuotas pažeidimas.

Teismas neturi pagrindo nesivadovauti policijos pareigūno K. M. teismo duotais parodymais, nes jie atitinka šio pareigūno iš karto po įvykio surašytame tarnybiniame pranešime nurodytoms faktinėms aplinkybėms, be to, byloje nenustatyta aplinkybių, kad šis liudytojas būtų suinteresuotas apkalbėti D. O.. Pažymėtina, kad tokios pačios įvykio aplinkybės nurodytos ir kito vyr. patrulio P. K. tarnybiniame pranešime. Šio pareigūno suinteresuotumas bylos baigtimi taip pat nenustatytas. Taigi teismas neturi pagrindo nesivadovauti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, kad D. O. ir antrą kartą pažeidė draudimą naudotis mobiliojo ryšio priemone, kai ja naudojamasi rankomis. Būtent tai ir buvo jo antro sustabdymo priežastis. D. O. pateikta versija, kad jis, atbuline eiga privažiavęs prie pareigūnų automobilio, sustojo ir išjungė variklį, tada atsiliepė telefonu, po to vėl užvedė variklį ir pradėjo judėti, visiškai neįtikina teismo ne tik dėl to, kad prieštarauja objektyviems pareigūnų paaiškinimams, tačiau, teismo nuomone, yra neįtikinama ir nelogiška. D. O. nepaaiškino, kodėl jam išvis reikėjo atbuline eiga privažiuoti prie policijos automobilio po to, kai jam buvo įteiktas nutarimas dėl pirmo pažeidimo, kurį jis pripažino. Šių aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad, priešingai nei teigia D. O., ne policijos pareigūnai, o būtent jis tokiu būdu (privažiuodamas prie pareigūnų automobilio ir kalbėdamas telefonu) norėjo išreikšti savo nepasitenkinimą dėl pareigūnų jam skirtos, jo nuomone, per didelės baudos, manydamas, kad antrą kartą nebus baudžiamas už tą patį pažeidimą. Tai patvirtina ir vėlesni D. O. veiksmai bendraujant su antrą kartą jį sustabdžiusiais pareigūnais ir klausiant jų, ko jie nori, nes ką tik jau nubaudė jį už kalbėjimą telefonu. Taigi D. O. naudojimosi mobiliojo ryšio priemone, naudojant ją rankomis, faktą teismas laiko neginčijamai nustatytu.

Dėl kitų D. O. inkriminuotų nusižengimų atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis neneigia, jog su policijos pareigūnu buvo kilęs ginčas dėl dokumentų pateikimo, jis nenorėjo pateikti dokumentų, nes manė, kad tai perteklinis pareigūnų reikalavimas, visas pokalbis vyko pakeltu tonu, buvo emocingas, pokalbio metu gal ir išsprūdo necenzūrinis žodis. Teismas šią D. O. nurodytą aplinkybę vertina kaip pripažinimą, kad jis nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų pateikti dokumentus ir, būdamas viešoje vietoje, t. y. automobilių stovėjimo aikštelėje, bendravo su policijos pareigūnais pakeltu tonu, vartodamas necenzūrinius žodžius. Kaip minėta, teismas neturi pagrindo nesivadovauti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, kad D. O. jų reikalavimu nepateikė prašomų dokumentų ir vartojo necenzūrinius žodžius. Iš esmės pripažindamas šias aplinkybes D. O. akcentavo policijos pareigūnų veiksmus, kurie jį išprovokavo taip elgtis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pareigūnų veiksmai buvo teisėti. Su tuo sutinka ir pats D. O.. Neturi teisinės reikšmės, ar pareigūnų reikalavimas pateikti dokumentus nagrinėjamoje situacijoje buvo ar nebuvo perteklinis. Kelių eismo taisyklių 16 punkte numatyta, kad sustabdytas transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus. Nepaisant to, kad policijos pareigūnai prieš tai buvo surašę D. O. nutarimą pagal jo pateiktus dokumentus, jis buvo sustabdytas antrą kartą dėl kito galimai padaryto administracinio nusižengimo. Taigi policijos pareigūno reikalavimas atitiko minėtas KET nuostatas. Aplinkybė, kad policijos pareigūnai iš esmės galėjo antrą kartą ir neprašyti D. O. dokumentų, o administracinio nusižengimo protokolą arba nutarimą surašyti vadovaudamiesi prieš tai priimtame nutarime nurodytais duomenimis, nesudarė pagrindo D. O. atsisakyti vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus pateikti dokumentus, nes tokia D. O. pareiga išplaukia ne tik iš bendro policijos pareigūnų reikalavimų privalomumo principo, tačiau ir konkrečiai nurodyta KET 16 punkte. Teismas, vertindamas D. O. elgesį, negali neatkreipti dėmesio ir į tai, kad policijos komisariate, praėjus apie 1 val. laiko po aptariamo įvykio, D. O. buvo nustatytas 0,20 promilių girtumo laipsnis (b. l. 6). Todėl D. O. teisminio bylos nagrinėjimo metu dažnai akcentuojamai jo emocinei būklei, kurią, jo teigimu, sukėlė pareigūnų elgesys, įtaką galėjo turėti ir jo paties ne visiškai blaivaus asmens būsena.

Teismo aptarti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad D. O. vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, o jį dėl to sustabdžius ir paprašius pateikti dokumentus, savo nepasitenkinimą viešoje vietoje išreiškė necenzūriniais žodžiais ir atsisakė pateikti dokumentus, t. y. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Šios D. O. veikos teisingai kvalifikuotos pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 481 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį.

Iš bylos duomenų matyti, kad nusižengimai padaryti 19.40 val., o ne 16.40 val., kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Laikas, nurodytas administracinio nusižengimo protokole, laikytinas rašymo apsirikimu ir ištaisytinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti nusižengimai, susijęs su transportu ir kelių ūkiu bei viešąja ir valdymo tvarka), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimai padaryti tiesiogine tyčia), D. O. asmenybę (dirbantis, baustas administracine tvarka, b. l. 9–11), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, ANK 36 str. 1 d. 12 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra aktuali tik kalbant apie D. O. padarytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad D. O. 2017 m. lapkričio 25 d. jau buvo baustas pagal tą patį ANK 417 straipsnį. Kitiems D. O. padarytiems nusižengimams, numatytiems ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, ši aplinkybė nėra aktuali.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, D. O. skirtinos ANK 417 straipsnio 3 dalies, 481 straipsnio 1 dalies, 506 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, jų dydžius nustatant tarp minimalios ribos ir vidurkio (ANK 34 str.). Už kelis administracinius nusižengimus skiriamos administracinės nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnio nustatyta tvarka, galutinę nuobaudą skiriant pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu ir 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

D. O. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) Eur baudą.

D. O. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) Eur baudą.

D. O. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 100 (vieno šimto) Eur baudą.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, D. O. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį, 481 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 130 (vieno šimto trisdešimties) Eur baudą.

              Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 18082987605. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.

              Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

              Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                                 Valerij Lauš