VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883, suinteresuoti asmenys byloje antstolis V. M., „Swedbank“, AB, Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, V. G..

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėjas A. C. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas pripažinti negaliojančiu hipoteka įkeisto turto (buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai pažymėtai G-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio skolininkui (pareiškėjui) turto pardavimo iš varžytinių aktą 2018-02-21 Nr. S-18-240-3223 (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)) ir taikyti restituciją; pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai pažymėtai G-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas sustabdyti visus priverstinio išieškojimo veiksmus (vykdymo, turto perdavimo, buto atlaisvinimo) vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 iki šio skundo ir šios bylos išnagrinėjimo pabaigos.

Nurodo, kad, įvykdžius teismo sprendimą, kuris gali būti panaikintas išnagrinėjus bylą, gali kilti didelių nepatogumų ir finansinių nuostolių vėliau atgręžiant sprendimo vykdymą. Dėl to yra būtina stabdyti šių nutarčių vykdymą iki tol, kol ši byla (skundas) bus išnagrinėta, nes bankas jau pardavė pareiškėjo turtą iš varžytynių už dvigubai mažesnę nei reali rinkos kaina (tik už 148 596,00 Eur), kurio reali rinkos vertė buvo beveik 2 kartus didesnė (nepriklausomų NT vertintojų nuomone, turto vertė galėjo siekti virš 250 000 Eur) nei varžytynių pardavimo kaina, todėl pareiškėjas teismo prašo skubiai sustabdyti visus vykdymo ir išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje pagal hipoteka įkeistą turtą iki šios bylos ginčo tarp šalių nagrinėjimo pabaigos ir pritaikyti minėtas laikinąsias apsaugos priemones.

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vykdymo procese išsprendžia CPK nustatyta tvarka.

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas nepranešus šalims (CPK 147 straipsnio 1 dalis). CPK 147 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris pareikštas skunde dėl antstolio veiksmų, teisme gautas 2018-04-06.

Kaip žinia, įstatymas numato, kad viena iš galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų kiek kitaip, nei pagal bendrąsias nuostatas, yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo klausimas. Įstatymo leidėjo valia pats skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų ir tik tuomet, kai teismas pripažįsta tai esant reikalinga, jis turi teisę taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės ir vykdymo veiksmus stabdyti. Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir / ar teisėti interesai, jau būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18, 281 straipsniuose. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones ypač svarbu suderinti visų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų ir principų, tarp jų teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką (CPK 2 straipsnis). CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinta, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis V. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0240/14/03883 dėl skolos bei palūkanų išieškojimo iš A. C. išieškotojo „Swedbank“, AB, naudai. Šioje vykdomojoje byloje buvo paskelbtos A. C. priklausančio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) dalies, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), antrosios varžytynės. Varžytynės vyko elektroniniu būdu interneto tinklapyje www.evarzytynes.lt (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)), varžytynių pradžia 2015-11-24, o pabaiga 2015-12-28 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pagal Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, minėtas turtas (butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) dalis, esanti (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso V. G. (įregistravimo pagrindas: 2018-02-21 Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-18-240-3223, įrašai galioja nuo 2018-02-28) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Kaip minėta, pareiškėjas skundu dėl antstolio V. M. veiksmų prašo pripažinti negaliojančiu hipoteka įkeisto turto (buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai pažymėtai G-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio skolininkui (pareiškėjui) turto pardavimo iš varžytinių aktą 2018-02-21 Nr. S-18-240-3223 (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)) ir taikyti restituciją.

Kaip žinoma, teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, taip pat tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2). Šioje vietoje, be kita ko pažymėtina, kad pareiškėjas jau ne kartą su analogiškais prašymais bei skundais yra kreipęsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir, šiuo atveju, kaip ir ankstesniais, vertinant pareiškėjo skundo tikėtiną pagrįstumą, teismas pažymi, kad skunde dėl antstolio veiksmų keliami reikalavimai antstoliui (dėl pripažinimo negaliojančiu 2015 m. vykusių nekilnojamojo turto antrųjų varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) turto pardavimo iš varžytinių aktą 2018-02-21 Nr. S-18-240-3223 ir restitucijos taikymo) turėtų būti reiškiami ne ypatingosios teisenos tvarka (kaip skundas dėl antstolio veiksmų pagal CPK 510-513 straipsnius), bet ginčo teisenos tvarka (CPK 135-143 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2016 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016).

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011, yra nurodęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis <...> suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Taigi, teismas pažymi, kad vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo sustabdyti išieškojimo vykdomojoje byloje vykdymą, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo (siejamo su 2018-04-06 skundu dėl antstolio veiksmų) įvykdymas galėtų pasunkėtų, t. y. nepagrindė, kodėl šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Antstoliui skundo netenkinus, teismas dėl pareiškėjo skundu reiškiamų reikalavimų pasisakys skundą nagrinėdamas iš esmės, tačiau šiuo atveju pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios įrodytų būtinybę sustabdyti išieškojimo iš nekilnojamojo turto vykdomojoje byloje vykdymą, kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog teismai kitose bylose jo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje.

Taigi, remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika bei atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat įvertinus tą aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju teismas sprendžia tik klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, kurių būtinumo, teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, darytina išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti šį pareiškėjo prašymą, todėl jis atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 147, 290-292, 510 straipsniais,

n u t a r i a:

pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                  Gintaras Seikalis