Baudžiamoji byla Nr. 1-985-288/2012

Teisminio proceso Nr. 1-26-1-785-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.2.26.2.1, 2.3.6.4.5

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 3 d.

Kaunas

              Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, Aušrai Volkavičienei, Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, gynėjai Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajam R. J. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, du suaugę vaikai, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis – darbingumas 40 procentų, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.,

n u s t a t ė :

2011 m. birželio 4 d. apie 11 val. 30 min., viešoje vietoje – Kaune, AB „Urmo bazės“ teritorijoje, esančioje adresu Kaunas, Pramonės pr. 16, kaltinamasis elgdamasis įžūliai, išplūdo nukentėjusįjį R. J. necenzūriniais žodžiais, išsitraukęs iš rankinės lenktinį peilį grasino susidorojimu, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. l d.

Kaltinamasis V. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad dieną prieš įvykį jo žmona grįžo iš KMUK, po kojos operacijos. Šeštadienį 2011-06-04 nuvyko į Urmo bazę apsipirkti. Nuvyko į daržovių sandėlius. Apsipirkęs jis lėtai ėjo stumdamas vėžimėlį , o žmona užėjo dar į 12- tą sandėlį. Jis ėjo lėtai, laukdamas žmonos. Prie 5- to sandėlio prieš jį pasirodė vaikiškas vėžimėlis dvynukų. Atkreipė dėmesį, nes vėžimėlis tarybinių laikų. Vėžimėlis stovėjo išilgai rampos, jo ratai prie pat bordiūro krašto, o šalia vėžimėlio atsitūpusi nugara į jį  moteris. Vaikas dviejų metų prie vėžimėlio ir mergaitė. Apie 10 minučių prastovėjo žiūrėdamas . Jam pasidarė keista , nes  tik mažas pastūmimas ir tas vėžimėlis būtų nukritęs nuo bordiūro. Berniukui nusibodo stovėti, jis atsisėdo. Prieš tai ėję du jaunuoliai su koja nustūmė berniuką po vežimo rankena. Berniukas neverkė. Tuo metu atėjo jo žmona, jie praėjo pro tuos vaikus nuėjo per rampą, nulipo laiptais. Ties geltona galerija pamatė, kad jo žmona atsilikusi ir atsisukęs išgirdo kaip rėkė nukentėjusysis necenzūriniais žodžiais į jį kreipdamasis kaltindamas, kad jis suvažinėjo jo mergaitę. Nesupratęs, kas atsitiko, paklausė jo ar jis matė, kad jo mergaitę suvažinėjo. Nukentėjusysis jam atsako, kad jo žmona jam sakė. Jo žmona pasakė, kad nieko blogo mergaitei nepadarė, tuomet nukentėjusysis  sudavė jo žmonai. Dar prieš susistumdymą pas jį buvo telefonas, apsidairė, pamatė, kad nėra apsaugos, išsiėmė telefoną, atsilenkė jį ir sakė, „paleisk moterį, ką darai“, pamatė dar liudytoją. Nuo jo atsistojo liudytoja ir dar kita liudytoja su vaikais 150 metrų atstumu nuo jo sustojo, o nukentėjusysis rėkė „ pjauna, mane, pjauna“, o jo draugė sako „ mačiau kai peilį buvo išsitraukęs“. Tačiau jis peilio neturėjo, telefoną buvo išsitraukęs. Norėjo policijai paskambinti. Bet kada pamatė, kad žmoną puola, tada neskambino. Plūdo nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais. Bet nukentėjusysis pirmas jį plūdo necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusysis mušė jo žmoną, dar buvo viena moteris jo klausė kaip jam ne gėda mušti moterį. Sakė nukentėjusiajam, kad moterį paleistų, norėjo, kad jis išsigąstų, jis atšoko, pradėjo rėkti. Dienos metas buvo,- daug žmonių buvo. Garsiai kalbėjo, nes jo žmoną puolė, norėjo, kad paleistų jo žmoną. Pripažįsta karštai sureagavo, norėjo, kad nukentėjusysis išsigąstų. Taikytis su nukentėjusiuoju nenori, nes pats nukentėjusysis kaltas. Per akistatą net nesistengė taikytis. Pareikalavo pinigų. Ko jam jo atsiprašyti, tai nukentėjusysis turi jo atsiprašyti, kad jį užpuolė, kad jo žmoną užpuolė. Kai jis jau nuėjo, nukentėjusioji bendrininkė visą kelią sekė jį sakydama „nori papjauti“. Iki sustojimo sekė. Kaip tada nebijojo, kad papjaus.? Šoko draskytis, suplėšė jo maikę . Atvyko troleibusas Nr.12 jis įlipo, ta moteris paskui. Pamatė kaip nukentėjusysis krenta po troleibuso ratais, rėkdamas, kad nevažiuotų, nes policija iškviesta. Kai atėjo pareigūnai, nukentėjusysis parodė pareigūnams į jį. Liudytoja taip pat rėkė, kad tai jis. Policijos pareigūnai jį apieškojo, nebuvo jokio peilio, nuvežė į skyrių, buvo mašinoje uždarytas ir krata daryta, peilio nerado. Peilio jis neturėjo. Mergaitės jis neužkabino, jokio garso nebuvo, jokio verksmo nebuvo. Tik vėžimėliu prisilietė. Pasuko vežimėlį ir nuėjo. Mergaitės neužkliudė, tik prisilietė. Kažkokie vyrai praeidami vaiką užkabino .

Nors kaltinamasis kaltu ir neprisipažįsta, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo R. J., liudytojų A. B., I. V. parodymais, liudytojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, protokolu- pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, akistatos protokolu bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis R. J. parodė, kad asmeniškai kaltinamojo nepažįsta. 2011-06-04 11.30 val. buvo Urmo bazės teritorijoje. Buvo su savo drauge, su dviem mažais vaikais. Apsipirko. Draugė tvarkėsi su vaikais. Kaltinamo žmona praėjo pirma, kaltinamasis su dideliu vežimu vijosi žmoną, vežimas sunkus, jis tempė tą vežimą kliudydamas žmones. Užkliudė jų mergytę, pradėjo verkti . Jis pasivijo kaltinamąjį krepštelėjo jam per petį ir sako, kad jeigu taip elgsis, ateis metas, kada kas įspirs į užpakalį. Kaltinamasis atsisuko, numetė vežimą, išsitraukė tikrą desantininko peilį, pradėjo rėkti, vadinti jį necenzūriniais žodžiais, grasino papjauti . Greitai atbėgo apsauginis, bandė kažką su racija daryti, bet nesikišo. Pamatė, kad kaltinamojo nesulaiko, jis pradėjo bėgti, mėgino vytis kaltinamąjį. Nepastebėjo kur kaltinamasis padėjo peilį. Atvykę pareigūnais sustojime sulaikė kaltinamąjį. Gerai nepatikrino kur kaltinamasis peilį padėjo, galėjo peilį išmesti į žolę. Peilis vertingas, vargu ar kas prisipažintų jį radęs. Abu su žmona kaltinamąjį sulaikė. Jis plūdosi necenzūriniais žodžiais. Pats kaltinamojo neplūdo necenzūriniais žodžiais ,jam nesudavė bei  jo žmonos nemušė. Žino, kad buvo desantininko peilis. Pats tarnavo tarybinėje armijoje, vyr. leitenantas atsargoje, žino kas yra desantininko peilis. Briaunos apie 12-15 centimetrų. Atskiria telefoną nuo peilio. Ne telefonas buvo pas kaltinamąjį, o peilis. Matė atlenktą peilį. Kaltinamasis peilį iš rankinės išsitraukė. Dar jo žmona prašė, kad jis baigtų. Visą tai matė dar viena mokytoja, nuovadoje liudytoja pasisakė, kad ji mokytoja. Savo parodymų nekeičia. Kaltinamasis prie  jo buvo kai  peilį išsitraukė.

              Liudytoja B. parodė, kad bazėje pirmą kartą pamatė abu ir kaltinamąjį , ir nukentėjusįjį. 2011-06-04 jos su teta ėjo apsipirkti. Apsipirkusios ėjo atgal, teta užsižiūrėjo prie laiptelių vaikus. Kai ji atsisuko pamatė piktą kaltinamąjį, kuris nulipo su krepšiu ant ratų nuo laiptų Ji lipo paskui. Tuomet pribėgo nukentėjusysis, sako „ar nematai kur eini“. Tada kaltinamasis pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, nulipo žemyn abu vyriškiai. Matėsi, kad tarp jų bus konfliktas. Su teta paėjo, nesigręžiojo, kai išgirdo triukšmą. Kai atsisuko pamatė, kad kaltinamasis turėjo peilį . Apsauginis buvo, buvo daug žmonių. Jos teta išsigando. O ji norėjo padėti, norėjo, kad teisybė būtų. Pagalvojo, kad kažkas gali įvykti, todėl ėjo link ten. O kaltinamasis kažkur dėjo peilį ar tai į piniginę, ar tai į makštį. Jis kažkur dėjo peilį, bet to momento neįsidėmėjo. Matė peilį tikrai . Jo sumaišyti su kitu kokiu blizgančiu daiktu negalėjo. Kaltinamasis mosikavosi peiliu, blaškėsi.. Rankose laikė žemai, kaip durtų žemai į pilvą. Kai ėjo link sustojimo nukentėjusysis ir kaltinamasis , ji taip pat ėjo, prisijungė, kad sulaikyti kaltinamąjį. Atvažiavo troleibusas, kaltinamasis su žmona įsibrovė atsisėsti . Ji pati turėjo mobilaus ryšio telefoną, paskambino policijai. Atvykę pareigūnai sulaikė kaltinamąjį. Nematė, kad kaltinamasis kur išmestų peilį. Bet mano, kad troleibusą blogai pareigūnai apžiūrėjo. 

              Liudytoja I. V. parodė, kad 2011-06-04 ji su dviem mažesniais vaikais, su nukentėjusiuoju ėjo apsipirkti. Jau išeinant , iki rampos galo likus 30m., ji šluostė mergaitei rankas , kai kaltinamasis praeidamas kaip “tankas“, grubiai, nemandagiai, užkabino mergaitę. Mergaitė pradėjo verkti. Nukentėjusysis viso to nematė. Kai jis priėjo, papasakojo jam. Nukentėjusysis nusivijo kaltinamąjį. Pačios pradžios konflikto ji nematė, negirdėjo kas ten tarp jų vyksta. Kai pakėlė akis, pamatė kaip kaltinamasis su peiliu šmėžuoja po nosimi. Ji paėmė vaikus , norėjo eiti link jų. Pribėgo apsauginis, norėjo vestis kaltinamąjį. Ji buvo su vaikais, tašėmis, vežimuku, liko ant rampos. Laukė gal 10 minučių, tuomet visi dingo. Paskambino nukentėjusiajam, klausė kur jie visi dingo. Jis atsakė, kad jie prie sustojimo, jau pareigūnus iškvietė. Kol ji priėjo iki sustojimo , jau pareigūnai buvo atvykę. Matė peilį, matė peilio ašmenis, panašus į medžioklinį, žvejybinį, peilis buvo atlenkiamas, labai išsigando. Jai stresas buvo. Kaltinamasis paklaikusiomis akimis švaistėsi visu kūnu su peiliu, atrodė kad bet kurią minutę gali smigti peiliu, neigiamos emocijos iš jo liejosi.

              Liudytoja S. K. parodė, kad ji su kaltinamuoju buvo bazėje, apsipirko. Nieko jie nekliudė, o nukentėjusysis pradėjo kolioti jos vyrą, įžeidinėti, sudavė jai kumščiu per petį. Jos vyras bandė ją užstoti. Sakė jam, kad nesikištų, kad muštynes provokuoja. Nukentėjusysis sekė paskui juos iki sustojimo, paskui liudytojai ėjo. Neleido lipti į troleibusą , jai rankinuką nuo peties liudytoja nutraukė. Paskui atvyko pareigūnai. . Jos vyras peilio neturėjo. Jos vyras sakė nukentėjusiajam „ar tu matei“, nukentėjęs atsakė „man žmona sakė“ . Jos vyras kultūringai kalbėjo, pamatė, kad tai provokacija. Pareigūnai ir jos daiktus apžiūrėjo policijoje, ir pirktus iš krepšelio išėmė. Jos vyras tikrai nekaltas.

              Liudytojas R. N. parodė, kad dirba Kauno AVPK patrulių rinktinėje. Kaltinamojo nepažįsta, teko jį matyti sulaikant. Kadangi buvo pranešta budinčiam, kad buvo grasinta peiliu, apžiūrinėjo troleibusą, klausinėjo žmonių apie peilį. Peilis nebuvo rastas.

              Liudytojas E. Č. davė analogiškus parodymus, nurodo, kad peilio nerado.

              Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo R. P. parodė, kad 2011-06-04 apie 11.40 val. dirbdamas „Urmo bazėje“, pastebėjo tarpusavyje konfliktuojančius du vyriškius. Priėjęs arčiau išgirdo kaip stambesnis vyriškis apsirengęs baltos spalvos maikute nešėsi lagaminą su ratukais. Viešoje vietoje pradėjo kolioti necenzūriniais žodžiais kitą vyriškį- smulkesnio kūno sudėjimo. Pamatė kaip stambesnis vyriškis iš piniginės išsitraukė lenktinį peilį ir pradėjo eiti link antrojo vyriškio. Tuomet liudytojas priėjo prie to stambesnio vyriškio, paėmė už rankos ir pasakė baigti viešoje vietoje demonstruoti peilį. Tad vyriškis peilį susilankstė ir įsidėjo į kelnių kišenę ir nuėjo link viešojo transporto sustojimo, o paskui tą nusekė antras vyriškis kartu su moteriške. Kas toliau tarp jų vyko, liudytojas nematė /b. l. 14-15/.

Protokolu - pareiškimu konstatuota, kad nukentėjusysis kreipiasi į policiją pranešdamas apie įvykį bazės teritorijoje, kaip nepažįstamas vyriškis išplūdo jį necenzūriniais žodžiais, išsitraukęs iš rankinės lenktinį peilį  grasino jam susidorojimu /b. l. 4/.

              Įvykio vietos apžiūros protokolu konstatuota, kad apžiūrėta įvykio vieta Pramonės pr.16, Kaune, mašinų stovėjimo aikštelė, metaliniai laiptai /b. l. 5-6/.

              Akistatos protokolu konstatuota, kad abu proceso dalyviai likę prie savo parodymų/b. l. 41-43/.

Įvertinus visus surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

              Kaltinamasis viešoje vietoje įžūliais veiksmais, koliodamasis necenzūriniais žodžiais, grasindamas peiliu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 284 str. 1 d.

              Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas vadovaujasi nukentėjusiojo R. J. parodymais, kurie nuo pat tyrimo pradžios yra vienodi, nuoseklūs, prieštaravimų tarp jų nėra ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusiojo parodymai patvirtinti liudytojų A. B., I. V. parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotasi R. P. bei atitinka bylos faktines aplinkybes.

              Kaltinamojo neprisipažinimą teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo iškelta versija, jog pats nukentėjusysis mušė kaltinamojo žmoną, o jis bandė ją ginti vertinama kritiškai, prieštaraujanti surinktiems įrodymams bei nustatytoms bylos aplinkybėms.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinčių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas nepriskirtinas prie sunkių nusikaltimų, todėl jam skirtina bausmė - bauda.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 299, 301, 302 str., 303 str. 2 d., 304, 305, 307, 308str.,

n u s p r e n d ž i a :

              V. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį bausme – bauda 5 MGL dydžio (650 Lt- šešių šimtų penkiasdešimties litų).

              Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

              Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja                                                                                                                                            Liuba Kymantienė