Civilinė byla Nr. e2A-231-368/2023
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01223-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1;
2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 3.4.3.5.3
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 19 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. sausio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-163-632/2023 pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Talismanas LT“ dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. J. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Talismanas LT“ 990,73 Eur žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teisme 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi UAB „Vilotera“ iškelta bankroto byla. Nemokumo administratorius UAB „Vilotera“ vardu, gindamas bendrovės ir jos kreditorių interesus pareiškė ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1758-265/2017, reikalaujant priteisti 162 142,60 Eur žalą iš atsakovų R. V. ir L. B.. Ieškovei pateikus apeliacinį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 1 d. priėmė nutartį, kuria Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, UAB „Vilotera“ patikslino ieškinį ir kartu su nurodytais atsakovais reikalavimą dėl skolos priteisimo pareiškė ir ieškovui M. J. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi paliko galioti 2021 m. kovo 17 d. sprendimą. Byloje, kurioje administratorė reiškė reikalavimą ieškovui, iš bendrovės buvo priteista 990,73 Eur bylinėjimosi išlaidų administravimo lėšų. Ieškovas kreipėsi į bendrovės administratorių, tačiau šis atsisakė atlyginti šias išlaidas nurodydamas, kad administruojant įmonę jokių lėšų nebuvo gauta.
3. Bankrutavusios UAB (toliau – ir BUAB) „Vilotera“ bankroto administratorius UAB „Talismanas LT“ netinkamai atliko savo, kaip bankroto administratoriaus pareigas, nes nusprendė pareikšti BUAB „Vilotera“ vardu ieškinį ieškovui, kuris nebuvo atsakingas pagal pareikštus reikalavimus. Ieškovas patyrė 990,73 Eur žalą (bylinėjimosi išlaidas), kurių būtų nepatyręs, jeigu jam nebūtų buvęs pareikštas ieškinys. BUAB „Vilotera“, iš kurios buvo priteistos 990,73 Eur bylinėjimosi išlaidos, jų ieškovui neatlygino, todėl prašo teismo šias išlaidas priteisti ieškovui iš atsakovės. Taip pat prašo teismo priteisti jam išlaidas už teisines paslaugas.
4. 2022 m. spalio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 990,73 Eur žalos atlyginimo ir 22 Eur žyminį mokestį. 2022 m. spalio 13 d. byloje buvo priimtas papildomas sprendimas, kuriuo ieškovo naudai priteistos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos – 605 Eur išlaidos už teisines paslaugas.
5. Atsakovė 2022 m. spalio 24 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė teismo panaikinti 2022 m. spalio 6 d. sprendimą už akių ir bylos nagrinėjimą atnaujinti iš esmės; panaikinti 2022 m. spalio 13 d. papildomą sprendimą; ieškovo ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime atsakovė pateikė argumentus dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo, dėl 2022 m. spalio 6 d. sprendimo už akių nepagrįstumo ir neteisėtumo.
6. 2022 m. gruodžio 8 d. teismas nutartimi patenkino atsakovės pareiškimą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. spalio 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, nustatęs, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytos aplinkybės, t. y. atsakovės pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, panaikino Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. spalio 6 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą bei panaikino 2022 m. spalio 13 d. priimtą papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas priteisimo.
7. Atsakovė UAB „Talismanas LT“ nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad atsakovė neatliko jokio neteisėto veiksmo, todėl nėra būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Bankroto administratorė kreipėsi su ieškiniu į teismą ir galutinėje instancijoje, jo ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovė elgėsi teisėtai kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo (skolų) priteisimo, nes faktinės aplinkybės leido spręsti, kad bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala ir jei bankroto administratorius (atsakovas) būtų nesikreipęs į teismą dėl įmonės teisių gynimo, būtų pažeisti kreditorių interesai ir jiems būtų padaryta žala, taigi būtų konstatuotas bankroto administratoriaus neteisėtas neveikimas. Asmens kreipimasis į teismą pats savaime, net jei ieškinys ir atmetamas, nelaikomas neteisėtu veikimu, nes tai yra kiekvieno asmens teisė, o bankroto procese įmonės teisių gynimas susijęs su viešuoju interesu yra privalomas, todėl atsakovė privalėjo šia teise pasinaudoti. Tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo įrodo, kad kilo iš tikro sudėtingi fakto bei teisės taikymo klausimai, dėl ko ginčas du kartus buvo nagrinėjamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atsakovė elgėsi atidžiai, analizavo turimus dokumentus ir juose fiksuotas aplinkybes, konsultavosi su profesionaliais teisininkais, atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartyje esančius išaiškinimus bei tik tada priėmė sprendimą atsakovu traukti ir M. J. Aplinkybė, kad BUAB „Vilotera“ ieškinys atmestas, nevertintina kaip bankroto administratorės UAB „Talismanas Lt“ neteisėtas veiksmas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio prasme. Kadangi jokių piniginių lėšų BUAB „Vilotera“ bankroto procese negauta, nebuvo iš ko dengti administravimo išlaidų. Atitinkamai BUAB „Vilotera“ neturėjo galimybės sumokėti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovui iš BUAB „Vilotera“ administravimo lėšų priteistų 990,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2023 m. sausio 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
9. Teismas vertino, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiu sandorį bei priteisti 162 142,60 Eur žalos atlyginimą bankrutuojančios UAB „Vilotera“ naudai yra aiškiai susijęs su UAB „Vilotera“ siekiu bankroto procese gausinti savo turtą, kuris atitinkamai būtų skiriamas jos kreditorių reikalavimams tenkinti ir toks bylinėjimasis buvo susijęs su pagrindiniais juridinių asmenų bankroto proceso tikslais (kuo didesniu juridinio asmens kreditorių reikalavimų patenkinimu). Todėl bankroto administratoriaus UAB „Talismanas Lt“, atstovaujant BUAB „Vilotera“, veikimą, teismas nepripažino neteisėtu veiksmu, kaip tai vertina ieškovas, o, priešingai, laikė teisėtu, sąžiningu bei privalomu elgesiu, atidžiai ginant BUAB „Vilotera“ ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus.
10. Teismas pažymėjo, tai, jog byla buvo perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik įrodo aplinkybę, kad teismuose buvo sprendžiami sudėtingi fakto ir teisės taikymo klausimai, dėl ko ginčas po du kartus buvo nagrinėjamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tuo labiau, kad BUAB „Vilotera“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Talismanas LT“, profesionalaus teisininko, advokato, nesprendė vienas dėl reikalavimų reiškimo, o konsultavosi ir analizavo visus turimus dokumentus ir veiksmus su advokatu, kuris laikė, jog toks ieškinys turėjo būti teisme patenkintas ir šiuos reikalavimus M. J. reiškė sąžiningai. Teismas vertino, kad byloje nėra nustatyta, kad BUAB „Vilotera“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Talismanas LT“, reikšdama reikalavimus atsakovams, tarp jų M. J., būtų veikusi nesąžiningai ir/ar piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis. Taip pat nebuvo nustatyta, kad bankroto administratorius UAB „Talismanas LT“ būtų elgęsis nesąžiningai ar piktnaudžiavęs procesinėmis teisėmis
11. Aplinkybės, jog BUAB „Vilotera“ ieškinys buvo atmestas, teismas nevertino kaip bankroto administratoriaus UAB „Talismanas Lt“ neteisėto veiksmo CK 6.246 straipsnio prasme. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje patirtos bylinėjimosi išlaidos teisminiame procese nelaikomos žala, jos priteisiamos tame pačiame procese, dėl kurio susidarė šios išlaidos, pagal jų paskirstymo taisykles. Bankroto byloje nebuvo gautos piniginės lėšos, kurios būtų naudotos administravimo išlaidoms dengti bei byloje nėra duomenų, kad šios piniginės lėšos būtų panaudotos neteisėtai. Kadangi jokių piniginių lėšų BUAB „Vilotera“ bankroto procese negauta, nebuvo iš ko dengti ir administravimo išlaidų. Atitinkamai BUAB „Vilotera“ neturėjo galimybės sumokėti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovui iš BUAB “Vilotera“ administravimo lėšų priteistų 990,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12. Teismas ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, ieškovui neįrodžius, kad reikalavimas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėtų būti laikytinos žala ir nuostoliais, atsiradusiais dėl neteisėto atsakovo veikimo byloje, nes šios išlaidos turėjo būti priteisiamos tame pačiame procese, dėl kurio susidarė šios išlaidos, pagal jų paskirstymo taisykles.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovas M. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Apelianto teigimu, teisės normų ir reikšmingų faktų vertinimas sprendime be jokio pagrindo prieštarauja vertinimui byloje išdėstytame 2022 m. spalio 6 d. sprendime už akių, kuriuo ieškinys buvo patenkintas.
13.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo veiksmų teisėtumą ieškovo atžvilgiu reiškiant reikalavimą byloje.
13.3. Sprendime pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo veiksmų neteisėtumo neįtraukiant byloje priteistų išlaidų į administravimo išlaidų sąmatą.
13.4. Apelianto nuomone, teismas neteisingai sprendė, kad teisinis reguliavimas nenumato galimybės priteistų bylinėjimosi (administravimo) išlaidų priteisti iš administratoriaus asmeninių lėšų.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Talismanas LT“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti 399,30 Eur išlaidų ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atsakovo pareiškime dėl 2022 m. spalio 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai teismo kruopščiai buvo įvertinti ir padarius išvadą, kad jie turi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, minimas sprendimas už akių pagrįstai buvo panaikintas bei bylos nagrinėjimas atnaujintas. Asmens kreipimasis į teismą, pats savaime, net jei ieškinys ir atmetamas, nelaikomas neteisėtu veikimu, nes tai yra kiekvieno asmens teisė.
14.2. Pagal bankrutavusios įmonės ieškinį nagrinėtoje byloje nurodytų aplinkybių visuma sudarė pagrindą kelti klausimą, ar M. J. laikėsi tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o tai, kad teismai negalėjo patikimai nustatyti reikšmingų aplinkybių ir po ilgo nagrinėjimo ieškinys vis tik buvo atmestas, susiję ir su M. J. vaidmeniu bei neskaidriu elgesiu UAB „Vilotera“. Aplinkybė, kad BUAB „Vilotera“ ieškinys buvo atmestas, nevertintina kaip bankroto administratoriaus UAB „Talismanas Lt“ neteisėtas veiksmas CK 6.246 straipsnio prasme.
14.3. Priteisimas patirtų bylinėjimosi išlaidų iš bankrutuojančios bendrovės administravimui skirtų lėšų nereiškia, kad jos priteistos iš bankroto administratoriaus ar kad nesant piniginių lėšų administravimo išlaidoms dengti iš tokių lėšų priteistas bylinėjimosi išlaidas turi dengti bankroto administratorius. Jokių piniginių lėšų BUAB „Vilotera“ bankroto procese negavo, nebuvo iš ko dengti administravimo išlaidų, todėl BUAB „Vilotera“ neturėjo galimybės sumokėti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovui iš BUAB “Vilotera“ administravimo lėšų priteistų 990,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.
14.4. Ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-823/2020, nors nagrinėjamas ginčas neturi panašumo su kasacinio teismo išnagrinėta byla. Todėl nepagrįsti yra ieškovo teiginiai, kad jo nurodyta teismų praktika pagrindžia teisėtą pagrindą jo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo, kaip administravusio BUAB „Vilotera“ bankrotą, asmeninių lėšų.
14.5. Patirtos bylinėjimosi išlaidos teisminiame procese nelaikomos žala, jos priteisiamos tame pačiame procese, dėl kurio susidarė šios išlaidos, pagal jų paskirstymo taisykles. Šiuo atveju, teismas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš BUAB „Vilotera“, o už BUAB „Vilotera“ prievoles bankroto administratorius UAB „Talismanas Lt“ neatsako.
14.6. Ieškovo samprotavimai apie tai, kad bankrutuojančiai įmonei reiškiant reikalavimus yra „pasmerkiami“ socialiai pažeidžiami asmenys, nes jiems gali būti neatlygintos bylinėjimosi išlaidos, yra deklaratyvūs, nes bankroto procese paprastai reikalavimai reiškiami bankrutuojančios įmonės valdymo organams, kuriuos retai būtų galima pavadinti „socialiai pažeidžiamais“, be to, šiuo konkrečiu atveju, ieškovės vaidmuo UAB „Vilotera“ veikloje iki bankroto bylos jai iškėlimo buvo neskaidri, o tai reiškia neišvengiamą žalą su tokiu asmeniu turintiems santykių tretiesiems asmenims.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuri grindžiama bankroto administratoriaus deliktine civiline atsakomybe.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
17. Bylos duomenimis ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų bazėje, esančios Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos B2-22-826/2022 duomenų, nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi UAB „Vilotera“ iškelta bankroto byla ir bankrutuojančios UAB „Vilotera“ administratoriumi paskirtas J. G. (J. G.). Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „Vilotera“ bankroto administratoriaus J. G. (J. G.) 1 500,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą, galiojusią nuo nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Vilotera“ įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi UAB „Vilotera“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi atstatydintas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi paskirtas bankroto administratorius J. G. iš UAB „Vilotera“ bankroto administratoriaus pareigų ir UAB „Vilotera“ bankroto administratore paskirta UAB „Talismanas LT“. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimu tenkintas UAB „Vilotera“ nemokumo administratorės UAB „Talismanas LT“ prašymas dėl įmonės pabaigos ir bankrutavusi UAB „Vilotera“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir nuspręsta išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro.
18. Taip pat iš Liteko duomenų nustatyta, kad UAB „Vilotera“ bankroto administratorius J. G. 2017 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-826-265/2018 atsakovams buvusiems UAB „Vilotera“ vadovams R. V. ir L. B., prašydamas priteisti 162 142,60 Eur žalą. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu atmetė bankroto administratoriaus ieškinį. Bankroto administratoriui apskundus minėtą sprendimą, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 1 d. nutartimi grąžino civilinę bylą nagrinėti iš naujo Klaipėdos apygardos teismui. Bylą perdavus nagrinėti iš naujo Klaipėdos apygardos teismui, patikslinus ieškinį kartu su ieškinyje buvusiais atsakovais R. V. ir L. B., į bylą atsakovu įtrauktas M. J., kuriam taip pat buvo pareikštas turtinis reikalavimas. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu bankrutavusios UAB „Talismanas“ ieškinį atmetė. Apskundus sprendimą, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-111-567/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, ir iš bankrutavusios UAB „Vilotera“ ieškovui M. J. priteisė 990,73 Eur bylinėjimosi išlaidas.
19. Ieškovas 2022 m. kovo 29 d. elektroniniu laišku kreipėsi į bankrutavusios UAB „Vilotera“ nemokumo administratorę UAB „Talismanas LT“, prašydamas atlyginti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-111-567/2022 priteistas bylinėjimosi išlaidas. Nemokumo administratorė UAB „Talismanas LT“ 2022 m. balandžio 1 d. elektroniniu laišku atsisakė atlyginti ieškovui priteistas bylinėjimosi išlaidas, nurodant, kad administruojant įmonę jokių lėšų nebuvo gauta, kad už bankrutavusios UAB „Vilotera“ prievoles bankroto administratorius UAB „Talismanas Lt“ neatsako, todėl ieškovui atlyginti priteistas iš bankrutavusios UAB „Vilotera“ 990,73 Eur bylinėjimosi išlaidas nėra galimybių.
Dėl sprendime už akių ir sprendime skirtingai įvertintų bylos aplinkybių
20. Apeliantas skunde nurodė, kad atsakovė nepateikė į bylą jokių naujų įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai pakeitė sprendime už akių nurodytą aplinkybių ir teisinių normų įvertinimą.
21. Sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021, 28 punktas). Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau, remiantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-147-1075/2021, 28 punktas). Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020, 29 punktas).
22. Pagal CPK 288 straipsnio 3 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti arba 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Dėl nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 288 straipsnio
6 dalis).
23. Vadovaujantis CPK 279 straipsnio 2 dalimi, sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.
24. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. spalio 6 d. sprendimu už akių teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „Talismanas Lt“, 990,73 Eur žalos atlyginimą ir 22 Eur žyminį mokestį ieškovui M. J. Taip pat Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. spalio 13 d. papildomu sprendimu teismas priteisė ieškovui M. J. iš atsakovės UAB „Talismanas Lt“, 605 Eur išlaidas už teisines paslaugas.
25. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi teismas patenkino atsakovės UAB „Talismanas LT“ pareiškimą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. spalio 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir panaikino Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. spalio 6 d. sprendimą už akių bei atnaujino bylos nagrinėjimą, taip pat panaikino Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. spalio 13 d. papildomą sprendimą.
26. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
27. Kaip jau minėta Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. spalio 6 d. sprendimas už akių nėra įsiteisėjęs, todėl šiuo sprendimu už akių teismo nustatyti faktai netapo prejudiciniais. Pirmosios instancijos teismui, nutartimi panaikinus sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas iš naujo nagrinėjančiam bylą, todėl sprendime už akių teismo išdėstyti faktinių aplinkybių ir teisės normų vertinimai nėra privalomi atnaujintą bylą nagrinėjant iš esmės, nes nagrinėjant bylą iš esmės gali būti nustatytos kitos bylos aplinkybės, ir tai gali turėti reikšmės teisiniam aplinkybių vertinimui.
28. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. spalio 6 d. sprendimas už akių yra panaikintas ir neturi prejudicinės galios toje pačioje byloje atnaujinus bylos nagrinėjimą, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą privalėjo vadovautis neįsiteisėjusiu sprendimu už akių nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atliktu faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas panaikinęs priimtą sprendimą už akių ir atnaujinęs bylos nagrinėjimą, nagrinėdamas bylą iš esmės žodinio proceso tvarka pagrįstai iš naujo vertino byloje esančius įrodymus, įvertino šalių paaiškinimus ir atliko teisinį nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bylą nagrinėjant iš esmės.
Dėl atsakovės, kaip nemokumo administratorės, veiksmų teisėtumo, dėl kreipimosi į teismą ieškiniu bankrutuojančios įmonės vardu
29. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių apeliantas kitoje byloje, iškeltoje pagal bankrutavusios UAB „Vilotera“ nemokumo administratorės ieškinį, patyrė bylinėjimosi išlaidas.
30. Tiek iš ieškinio, tiek iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas atsakovės neteisėtais veiksmais laiko tai, kad atsakovė, būdama bankrutavusios UAB „Vilotera“ bankroto administratorė, UAB „Vilotera“ vardu ir interesais kreipėsi į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir 162 142,60 Eur žalos atlyginimo priteisimo, į bylą atsakovu buvo įtrauktas M. J., tačiau apeliacinės instancijos teismo ieškinys buvo atmestas ir žala iš jo nebuvo priteista, bet buvo priteistos M. J. bylinėjimosi išlaidos, patirtos, ginant savo interesus, iš ieškovės bankrutavusios UAB „Vilotera“.
31. Kaip jau minėta UAB „Vilotera“ interesais bankroto administratorius J. G. 2017 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ieškiniu civilinėje byloje
Nr. e2-826-265/2018, prašydamas iš atsakovų buvusių UAB „Vilotera“ vadovų R. V. ir L. B. priteisti 162 142,60 Eur žalą. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu atmetė bankroto administratoriaus ieškinį. Bankroto administratoriui J. G. 2018 m. lapkričio 14 d. apskundus Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas bankroto administratoriaus ieškinys, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 1 d. nutartimi grąžino civilinę bylą nagrinėti iš naujo Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi iš UAB „Vilotera“ bankroto administratoriaus pareigų atstatydintas bankroto administratorius J. G. ir bankroto administratore paskirta UAB „Talismanas LT“. Bylą iš naujo nagrinėjusiam Klaipėdos apygardos teismui, 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pasiūlius bankrutuojančiai UAB „Vilotera“ pakeisti atsakovą į tinkamą, t. y. faktinį įmonės vadovą M. J., ir pateikti patikslintą ieškinį, nemokumo administratorė UAB „Talismanas Lt“ patikslintame ieškinyje atsakovu nurodė M. J., kartu su buvusiais atsakovais R. V. ir L. B.
32. Nagrinėjamu atveju UAB „Vilotera“ vardu nemokumo administratorius ieškinį, o vėliau patikslintą ieškinį Klaipėdos apygardos teismui padavė galiojant ĮBĮ, o Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu bankrutavusios UAB „Talismanas“ ieškinį atmetė, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi paliko nepakeistą, galiojant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), todėl sprendžiant dėl nemokumo administratorės veiksmų teisėtumo, šioje nutartyje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis.
33. ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
34. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nemokumo administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms nemokumo administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų (ne)teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015). Tai gi, nors bankroto administratoriaus teisės ir pareigos reglamentuojamos tiek ĮBĮ, tiek nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojantis JANĮ bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik laikantis CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytos tvarkos.
35. Bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-576-687/2016, 12 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
36. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu.
37. Kadangi bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į jo profesinei veiklai keliamus standartus. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei. Bankroto administratoriui civilinė atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020, 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
38. Įmonės bankroto administratorius turi pareigą ne tik išsaugoti ir prižiūrėti perimtą bankrutuojančios įmonės turtą, bet ir jį gausinti, pareikšdamas teisme ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kitus reikalavimus bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės skolininkams. Tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Kai teismo sprendimo pagrindu atsiranda bankrutuojančios įmonės prievolė atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos taip pat turi būti atlyginamos iš administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019, 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
39. Viena iš esminių įmonių bankroto procedūros savybių yra ta, kad pagal ĮBĮ įtvirtintą reguliavimą nuo bankroto bylos iškėlimo įmonės valdymas pereina teismo paskirtam bankroto administratoriui. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad administratorius, vykdydamas ĮBĮ nustatytas funkcijas, privalo tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės veiklą, sukaupti kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Administratorius tai daro ginčydamas kreditorių interesus pažeidžiančius bankrutuojančios įmonės sandorius, imdamasis priemonių skoloms iš įmonės skolininkų išieškoti, organizuodamas bankrutuojančios įmonės ūkinę komercinę veiklą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Bankrutavusios įmonės administratorius, elgdamasis sąžiningai, turi teisę pareikšti teisme ieškinius, gindamas kreditorių, taip pat bankrutavusios įmonės teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).
40. Pažymėtina, kad, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nemokumo administratoriui civilinė atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikacijos reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2013).
41. Apeliantas nemokumo administratorės neteisėtais veiksmais įvardija ieškinio BUAB „Vilotera“ vardu pateikimą teismui, kurio pagrindu buvo iškelta civilinė byla, dėl ko apeliantas, būdamas patrauktas atsakovu, patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurio buvo priteistos iš BUAB „Vilotera“.
42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „Vilotera“ vardu pareikštame ieškinyje, reikalavimas pripažinti negaliojančiu sandorį bei priteisti 162 142,60 Eur žalos atlyginimą bankrutuojančios UAB „Vilotera“ naudai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra susijęs su UAB „Vilotera“ siekiu bankroto procese gausinti savo turtą, kuris atitinkamai būtų skiriamas įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti ir toks bylinėjimasis buvo susijęs su pagrindiniais juridinių asmenų bankroto proceso tikslais (kuo didesniu juridinio asmens kreditorių reikalavimų patenkinimu). Atsižvelgiant į tai, priešingai nei teigia apeliantas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto administratorės UAB „Talismanas Lt“, atstovaujant BUAB „Vilotera“, veikimas, pripažįstamas teisėtu, sąžiningu bei privalomu elgesiu, ginant BUAB „Vilotera“ ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tai, kad BUAB „Vilotera“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Talismanas Lt“, sąžiningai reiškė reikalavimus ir M. J., įrodo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
43. Nr. e2A-534-516/2019, kuria buvo panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-826-265/2018 ir byla buvo perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
44. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis teisines pasekmes nustato CPK 95 straipsnis, kurio
1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
45. Byloje nėra duomenų, kad nemokumo administratorė pareikšdama ieškinį BUAB „Vilotera“ vardu būtų piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis. Pažymėtina tai, kad nei Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-229-513/2021, kuriuo BUAB „Vilotera“ ieškinys buvo atmestas, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-111-567/2022, kuria pirmiau minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas galioti, nėra nustatyta, kad BUAB „Vilotera“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Talismanas Lt“, reikšdama reikalavimus atsakovams, tarp jų M. J., būtų veikusi nesąžiningai ir/ar piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis. Taip pat nebuvo nustatyta, kad bankroto administratorė UAB „Talismanas Lt“ elgėsi nesąžiningai ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
46. Asmens teisę kreiptis į teismą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis. Taip pat CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
47. Tiek Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendime, tiek Lietuvos apeliacinis teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi konstatavo, kad M. J. buvo jo faktinis UAB „Vilotera“ vadovas, todėl nemokumo administratorė pagrįstai patikslintame ieškinyje atsakovu nurodė apeliantą ir pareiškė jam turtinius reikalavimus.
48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien aplinkybė, jog byloje pagal pareikštą BUAB „Vilotera“ ieškinį, buvo priimtas bankrutuojančiai įmonei nepalankus sprendimas, nesudaro pagrindo vertinti, jog nemokumo administratorė BUAB „Vilotera“ interesais kreipdamasi į teismą ieškiniu elgėsi nesąžiningai, o tai, kad ieškinys buvo atmestas negali būti vertintina kaip neteisėtas bankroto administratorės veikimas CK 6.246 straipsnio prasme.
Dėl nemokumo administratoriaus pareigos įtraukti priteistas bylinėjimosi išlaidas į administravimo lėšų sąmatą
49. Apeliantas atsakovės veiksmų neteisėtumą taip pat įrodinėja aplinkybe, jog priteistų iš BUAB „Vilotera“ bylinėjimosi išlaidų nemokumo administratorė neįtraukė į BUAB „Vilotera“ administravimo lėšų sąmatą ir neinformavo kreditorių apie susidariusias bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei viršijus patvirtintą administravimo lėšų sąmatą, ji bylinėjimosi išlaidas privalo padengti iš savo lėšų.
50. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos ir įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus šiame straipsnyje nurodytus atvejus. Jeigu planuojama viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus, administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo. Administratorius turi teisę viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus tik tais atvejais, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Apie tai administratorius nedelsdamas informuoja kreditorių susirinkimą ir pateikia jam sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą. Jeigu kreditorių susirinkimas šios ataskaitos nepatvirtina, išlaidos ir įsipareigojimai, kuriais viršyta sąmata, dengiami iš administratoriaus asmeninių lėšų. Kreditorių susirinkimo nutarimas dėl sąmatos viršijimo ataskaitos arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos tvirtinimo šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Jeigu kreditorių susirinkimas sąmatos viršijimo ataskaitos arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos nepatvirtina, ją gali patvirtinti teismas.
51. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bankroto administratorius privalo veikti neviršydamas kreditorių patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, o ją viršydamas veikia savo rizika, kad sąmatą viršijančios išlaidos jam nebus atlygintos. Jeigu sąmatos viršijimo ataskaita arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaita nepatvirtinama (kreditorių susirinkimo ar, kilus ginčui, teismo), išlaidos ir įsipareigojimai, kuriais viršyta sąmata, dengiami iš administratoriaus asmeninių lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020, 21–23 punktai). Taigi, ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo ar sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos tvirtinimo sietina su bankroto administratoriaus teise į atitinkamų išlaidų atlyginimą: išlaidos, neviršijančios patvirtintos sąmatos ribų, taip pat šią sąmatą viršijančios išlaidos, patvirtintos kreditorių susirinkimo ar teismo, privalo būti atlygintos iš bankrutuojančios įmonės administravimui skirtų lėšų, tuo tarpu patvirtintą sąmatą viršijančios nepatvirtintos išlaidos dengiamos iš administratoriaus asmeninių lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-823/2020, 48 punktas).
52. Įmonės bankroto administratorius turi pareigą ne tik išsaugoti ir prižiūrėti perimtą bankrutuojančios įmonės turtą, bet ir jį gausinti, pareikšdamas teisme ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kitus reikalavimus bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės skolininkams. Tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Kai teismo sprendimo pagrindu atsiranda bankrutuojančios įmonės prievolė atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos taip pat turi būti atlyginamos iš administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019, 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankrutuojančios įmonės prievolė padengti kitos šalies naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iš administravimui skirtų lėšų kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo tokios išlaidos yra priteisiamos, todėl šios prievolės vykdymas negali būti siejamas su jokiomis papildomomis sąlygomis, inter alia (be kita ko), kreditorių susirinkimo vėlesniu pritarimu (nepritarimu) tokioms išlaidoms. Be to, nepriklausomai nuo to, ar bankroto administratorius prieš inicijuodamas civilinę bylą kreipėsi į kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo, ar ne, prievolė atlyginti kitos proceso šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas turi būti vykdoma teismo sprendime nurodytu būdu, t. y. šią prievolę turi vykdyti pati bankrutuojanti įmonė iš administravimui skirtų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2021, 32 punktas).
54. Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas
2022 m. kovo 3 d. nutartimi M. J. priteisė iš bankrutavusios UAB „Vilotera“ administravimo lėšų 990,73 Eur bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto skundo argumentus, jog atsakovė privalėjo kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl bylinėjimosi išlaidų įtraukimo į administravimo išlaidų sąmatą. Pažymėtina, jog atsakovės nesikreipimas į kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos keitimo iš esmės neturėjo įtakos žalos, kurią įrodinėja apeliantas atsiradimui, t. y. neegzistuoja priežastinis ryšys, nes prievolė atlyginti kitos proceso šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas turėjo būti vykdoma teismo sprendime nurodytu būdu, t. y. iš administravimui skirtų lėšų.
Dėl kitoje byloje priteistų bylinėjimosi lėšų iš administravimo lėšų priteisimo iš nemokumo administratorės
55. Pagal ĮBĮ 32 straipsnį bankrutavusios įmonės likvidavimo procesas baigiasi teismui priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos ir išregistruojant įmonę iš Juridinių asmenų registro. Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl įmonės pabaigos ir išregistravus bankrutavusią įmonę iš Juridinių asmenų registro, bankrutuojanti įmonė laikoma pasibaigusia. ĮBĮ nereglamentuojama, kad, likvidavus įmonę dėl bankroto, būtų galimas jos teisių perėmimas, t. y. nenustatyta teisių perėmimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2019, 34 punktas).
56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisę kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos bankroto administratorius įgyja tik po to, kai yra atlikti ĮBĮ 31 straipsnyje nustatyti su įmonės likvidavimu susiję veiksmai, t. y., be kita ko, kai bankroto proceso metu gautos lėšos yra paskirstytos ĮBĮ nustatyta tvarka. Už bankrutavusios įmonės turto ir lėšų paskirstymą, laikantis ĮBĮ nustatytos tvarkos ir eiliškumo, yra atsakingas bankroto administratorius. Bankroto administratoriui šią pareigą atliekant netinkamai, prioritetinius reikalavimus turintiems kreditoriams, įskaitant asmenis, turinčius teisę į administravimo išlaidų atlyginimą, gali būti padaryta žala, kadangi jų reikalavimai bankroto proceso metu liks nepatenkinti arba patenkinti mažesne apimtimi, nei priklausytų pagal įstatymą, ir ateityje nebegalės būti nukreipti į dėl bankroto likviduotą bendrovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2021, 43 punktas).
57. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį pirmiausia turi būti apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos gali būti apmokamos asmens, pateikusio pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, lėšomis, kaip nurodyta šio įstatymo
10 straipsnio 10 dalies 1 punkte, arba iš administratoriaus lėšų, kaip nurodyta šio įstatymo
10 straipsnio 10 dalies 2 punkte. Likusios lėšos paskirstomos kreditorių reikalavimams tenkinti laikantis ĮBĮ nustatytos tvarkos ir eiliškumo (ĮBĮ 35 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2021, 44 punktas).
58. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje
Nr. B2-22-826/2022, kuria teismas bankrutavusią UAB „Vilotera“ pripažino pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto, išregistruojant įmonę iš Juridinių asmenų registro, nustatyta, kad bankrutavusi UAB „Vilotera“ turto neturi. Iš minėtoje byloje esančio 2022 m. kovo 3 d. likvidavimo akto matyti, kad bankroto eigoje UAB „Vilotera“ pajamų negavo. Aplinkybę, kad bankrutavusi UAB „Vilotera“ turto neturi tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino atsakovė. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad bankrutavusi UAB „Vilotera“ neturi lėšų bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bankrutavusi UAB „Vilotera“ neturėjo galimybės apmokėti Lietuvos apeliacinis teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi M. J. priteistų iš įmonės administravimo lėšų 990,73 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad situaciją, jog bankrutavusi UAB „Vilotera“ neturėjo galimybės iš administravimo lėšų atlyginti apelianto bylinėjimosi išlaidas lėmė ne bankroto administratorės veiksmai, o bankrutavusios UAB „Vilotera“ turtinė padėtis.
59. Įvertinus į tai, jog byloje nėra nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi M. J. priteistos iš bankrutavusios UAB „Vilotera“ bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl neteisėtų nemokumo administratorės veiksmų, spręstina, kad nesant administravimo lėšų išlaidoms padengti, nemokumo administratorė iš savo lėšų neturi pareigos padengti minėta nutartimi priteistas apeliantui bylinėjimosi išlaidas.
60. Apeliantė skunde vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-823/2020 ir 2020 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020, teigia, nustačius civilinės atsakomybės sąlygas arba administracinių lėšų sąmatos viršijimą, yra pagrindas priteisti iš atsakovės lėšų.
61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020 buvo spręstas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių administravimo išlaidų sąmatos ir sąmatą viršijančių išlaidų ataskaitos tvirtinimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-823/2020 buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą dėl jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir restitucijos taikymą, aiškinimo ir taikymo sprendžiant dėl bankroto administratoriaus su bankrutuojančia bendrove sudaryto paskolos, skirtos bankrutuojančios bendrovės turtui išpirkti, sandorio pripažinimo negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi lėšų atlyginimo iš nemokumo administratorės lėšų, kai bankrutavusi įmonė apskritai neturi lėšų administravimo išlaidoms, todėl, faktinėms bylų aplinkybėms esant iš esmės skirtingoms, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nukrypo nuo aptariamose kasacinio teismo bylose suformuotos praktikos ir nepagrįstai atsisakė priteisti iš atsakovės, kaip nemokumo administratorės, lėšų, kitoje byloje apeliantui priteistas bylinėjimosi išlaidas.
62. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Šiuo atveju pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylos procesinės baigties
63. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimų į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
64. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.
65. Atsakovė UAB „Talismanas Lt“ pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 399,30 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas.
66. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).
67. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad apelianto apeliacinis skundas netenkintas, atsakovei UAB „Talismanas Lt“ iš apelianto priteistina 399,30 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Talismanas Lt“, juridinio asmens kodas 302676083, iš ieškovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 399,30 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt devynių eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Egidijus Mockevičius