Baudžiamoji byla Nr. 1-1149-917/2014
Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01746-2013-7
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.;
1.1.9.1.; 1.2.4.8.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.;
2.10.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 4 d.
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjo prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje kaltinamasis
A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2012-05-10 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 str. 2 d., paskirta bausmė - 1 m. laisvės apribojimo, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m., teistumas išnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. padarymu, ir
n u s t a t ė :
kaltinamasis A. R. 2013 m. lapkričio 26 d. apie 21 val. 00 min. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, plūsdamas necenzūriniais žodžiais savo nepilnametę dukrą R. R., gimusią 1998-03-19, tyčia vieną kartą delnu smogė jai per viršugalvį, sukeldamas nukentėjusiajai R. R. fizinį skausmą, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia vieną kartą kumščiu smogė į pilvą savo nepilnametei dukrai L. R., gimusiai 1997-02-21, sukeldamas nukentėjusiajai L. R. fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. lapkričio 26 d., po darbo, apie 17 val., jis užėjo pas savo kaimyną S. K., gyvenantį gretimame name, su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus. Jis išgėrė du 7,5 % stiprumo, 1 l talpos alaus butelius. Prieš tai dar 3 dienas su kaimynu išgėrinėdavo po darbo ir neblaivus vis grįždavo į namus. 2013 m. lapkričio 26 d., apie 21 val. grįžo iš kaimyno į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Parėjęs namo nuėjo į virtuvę, kur buvo jo žmona A. R. ir nepilnametės dukros L. ir R. R.. Jis pareikalavo iš kito kambario atnešti jam cigarečių. Jos nesutiko ir pasakė, kad pats atsineštų. Supykęs išvadino jas necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip „kurvom“ ir pan., liepė joms dingti iš namų, kitaip primuš. Žmona išsigando ir išbėgo iš namų, o dukros liko namuose, jam atsikalbinėjo, vadino jį alkoholiku. Tada jis supykęs pradėjo rėkti ant dukros L., sakydamas „jei kas nors nepatinka, valink iš namų“. Tuo metu tarp jų įsikišo dukra R., norėdama apginti sesę, kad tarp jų nekiltų dar didesnis konfliktas. A. R. supyko, kad R. kišasi, todėl pradėjo ją vadinti „kurva“ ir smogė vieną kartą delnu per viršugalvį. Jam atrodo, kad iškart po to, kai smogė R., taip pat smogė vieną kartą kumščiu į pilvą dukrai L.. Jis labai gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų, atsiprašė savo dukrų, ateityje pasižada nedaryti naujų nusikaltimų (b.l. 37-38).
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., visiškai įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji R. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. lapkričio 26 d., apie 21.00 val. ji buvo namuose, savo kambaryje ir išgirdo, kad virtuvėje sesė L. pradėjo šaukti pagalbos. Nubėgusi į virtuvę, pamatė, kad girtas tėvas A. R. „kolioja“ ir grasina sumušti jos sesę L.. Ji sesę užstojo, tada tėvas puolė „kolioti“ ją pačią, trenkė jai delnu per galvą. Ji išsigando, pradėjo verkti ir pabėgo į lauką. Konfliktų daugiau tarp mamos ar sesės su tėčiu nematė. Ji nebuvo sužalota, patyrė tik fizinį skausmą, į medikus nesikreipė (b.l. 18).
Nukentėjusioji L. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. lapkričio 26 d., 21.00 val. ji buvo savo namuose. Jos tėvas A. R. pradėjo reikalauti iš jos cigarečių, nors ji nerūko, o jai atsakius, kad ji neturi, pradėjo ją „kolioti“ visokiais necenzūriniais žodžiais ir tada pradėjo „kolioti“ jos seserį R. R.. Jos sesei tėvas trenkė ranka per galvą, kadangi ji ją užstojo ir neleido bartis. L. išbėgo į lauką ir kvietė policiją, tada tėvas trenkė jai pačiai kumščiu į pilvą. Prieš tai tėtis „iškoliojo“ mamą ir norėjo ją sumušti, bet mama pabėgo į lauką, todėl tėvas puolė ją ir sesę R.. Tėvas taip elgiasi pastoviai, kadangi dažnai geria bare. Tėvas mamos nemušė, kadangi ji spėjo pabėgti. Konfliktų metu tėvas susidorojimu negrasino, tačiau varė iš namų. Ji sužalota nebuvo, į medikus nesikreipė, patyrė tik fizinį skausmą ir psichologinį smurtą (b.l. 21).
Nukentėjusioji A. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sutuoktinis, A. R., gyvena su ja 20 m., (duomenys neskelbtini). Jau 15 dienų iš eilės jis girtavo. Kartu viename name gyvena dar šeši nepilnamečiai vaikai. Pati mažiausia yra 10 m. mergaitė G. R., du berniukai dvyniai H. ir H. po 14 m., 15 m. amžiaus mergaitė R. R., L. R. 16 m. ir M. R. 17 m. Šių metų lapkričio 26 d., apie 21.00 val. jai su abiem dukrom, L. ir R. R., būnant virtuvės patalpoje, iš kambario į virtuvę įėjo neišsiblaivęs jos sutuoktinis A. ir ėmė reikalauti, kad ji jam atneštų cigarečių, ėmė ją „kolioti“ necenzūriniais žodžiais ir po to, agresyviai nusiteikęs, grasino sumušti. Ji išsigando, iš karto išbėgo į kiemą, kad jos nemuštų. Jai išbėgus į kiemą, po keleto minučių išbėgo išsigandusi L., sakydama, kad tėvas puolė ją delnais mušti ir paskambino į policiją. Kada geria alkoholį jis yra neprognozuojamas ir terorizuoja ją bei dukras (b.l. 13).
Iš 2013-11-26 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2013 m. lapkričio 26 d., 21.13 val. iš Kauno r. policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) girtas vyras konfliktuoja su artimaisiais. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė L. R., girtas vyras A. R. smurtauja prieš žmoną ir vaikus (1-2 b.l.).
Iš 2013-11-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-12).
Iš 2013-11-26 pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad 2013-11-26 22 val. 23 min. kaltinamajam A. R. nustatytas 1,61 promilių girtumo laipsnis (b.l. 28).
Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 2 d. yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą, konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 str. prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir pan.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausme (b.l. 76).
Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos baigtumo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skirtina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.
Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (60 str. 1 d. 9 p.). Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), kaltės forma – tiesioginė tyčia, į tai, kad praeityje yra teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu (BK 97 str. 6 d., b.l. 52-53), administracine tvarka baustas (b.l. 46-50), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Marių ligoninėje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b.l. 68), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 66). Teismas, įvertinęs visumą šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, mano, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta A. R. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimą (BK 48 str.). Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta artimoje aplinkoje, be to, kaltinamojo atžvilgiu jau anksčiau buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl fizinio skausmo sukėlimo, necenzūrinių žodžių vartojimo, grasinimų artimųjų asmenų atžvilgiu, ir nors šie ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu buvo nutraukti, teismo nuomone, kaltinamajam yra tikslinga kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 str. 6 d., 67 str. 2 d. 9 p., 722 str.). Remiantis BK 42 str. 6 d., asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kartu su bausme gali būti skiriamos tik šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, todėl prokurorės siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kaltinamajam šiuo atveju neskirtina.
Vadovaujantis BK 641 str. 1 d., baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 str. 2 d.).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina (b.l. 39, 40) (BPK 421 str. 1 d. 4 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,
n u s p r e n d ž i a :
A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 641 str. 1 d., 2 d., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 42 str. 6 d., 67 str. 2 d. 9 p., 722 str., kartu su bausme paskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose iki laisvės apribojimo bausmės pabaigos.
Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti A. R. laikino sulaikymo laiką (dvi dienas), tai yra nuo 2013 m. lapkričio 26 d. 22 val. 05 min. iki 2013 m. lapkričio 28 d. 17 val. 45 min., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
A. R. išaiškinti, kad:
1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Sigita Meškauskienė