VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021m. vasario24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjasVisvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės 950-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-30 nutarties ir ieškovės I. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-13 papildomos nutartiescivilinėje byloje pagalieškovės I. D. ieškinį dėl 950-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, pareikštą atsakovei 950-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai ir

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ieškovei teisę bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti kapitalinį remontą, gauti kapitalinį remontą leidžiantį dokumentą (-us) ir atlikti visus kitus veiksmus, būtinus kapitalinį remontą atlikti leidžiančiam dokumentui gauti pagal B. F. kapitalinio remonto projektą Nr. LB-61-TDP be atsakovės sutikimo (viešo aptarimo); pripažinti negaliojančiu 2019 m. lapkričio 11 d. atsakovo valdybos sprendimą (valdybos posėdžio protokolas Nr. 1-19-11-11); priteisti ieškovei iš atsdakovėsbylinėjimosi išlaidas.

2. Teisme 2020-12-22 buvo gautas ieškovės prašymas dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo ieškovė prašė priimti jos ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą Nr. e2-8963-1080/2020 nutraukti, taip pat nepriteisti atsakovei 950-ajai daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijai jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

3. Prašyme nurodė, kad ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimų, teismas neturėtų atlyginti atsakovei jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, o nusprendus priešingai, tokios išlaidos turėtų būti atitinkamai sumažintos, kadangi atsakovės nurodytas bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstas ir neatitinkantis rekomendacijų. Ieškovės nuomone, byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių ieškovės procesinis elgesys galėtų būti kvalifikuojamas kaip netinkamas ir sukelti atsakovei papildomas turtines pasekmes.Tuo tarpu, atsakovė tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek mediacijos metu elgėsi nesąžiningai. Anot ieškovės, jisiekėteisėsaktųnustatytatvarkagautileidimąremontuotijosbuteesančiąkapitalinęsieną. Dėlšiospriežastiesieškovėsurinkodaugiaukaippusęgyventojųparašųtokiemsdarbamsatlikti, bendrijospirmininkeisiuntėvisusjosreikalautuspateiktidokumentus. Teigė, kadsuorganizavusbalsavimą, bendrijadarėviską, jogtokssutikimas nebūtų išduotas, todėl ieškovė kreipėsi į visus būtinus kvalifikuotus specialistus: parengtas projektas, sudaryta sutartis su statybos įmone, gautas ekspertizės aktas. Tuo tarpu bendrijos valdybos nariai nusprendė, jog reikia apdrausti visą daugiabutį gyvenamąjį namą, atlikti naują ekspertizę ir tik tada bendrija nagrinės klausimąiš naujo. Pažymėjo, kad ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kuri nurodė, jog tokiems darbams, kuriuos nori atlikti ieškovė, yra būtinas daugiabučio namo gyventojų pritarimas pagal aprašo nuostatas. Taigi ieškovė iš naujo surinko gyventojų parašus pagal aprašo pavyzdinę formą, tačiau bendrijai tai vis tiek netiko. Teigė, kad ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Ieškovei pasiūlius ir atsakovei galiausiai sutikus, byla buvo perduota mediacijai, nors anot ieškovės ir mediacijos metu atsakovė elgėsi nesąžiningai. Visų pirma, pasirinko mediatorius iš sąrašo, kurių paslaugos yra apmokamos. Antra, mediacijos metu pasiekus taikų susitarimą – bendrijos pirmininkė suorganizuoja balsavimą ir užtikrina, kad toks balsavimas būtų palankus ieškovei, o ieškovė per atitinkamą laikotarpį sutinka sumokėti bendrijai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas prieš antrą mediacijos sesiją. Pateikus atsakovei taikos sutarties tekstą derinti, atsakovė atšaukė savo sprendimą, todėl ieškovė, nebematydama galimybės ginčą užbaigti taikiai dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų, matydama, jog nepasieks to, kas buvo sutarta, buvo priversta pasitraukti iš mediacijos. Kartu ieškovė, atsižvelgdama, į pandeminę situaciją Lietuvoje bei savo galimybes toliau skirti išlaidas tolimesniam ilgam bylinėjimuisi, nutarė ieškinio atsisakyti bei mėginti parduoti butą, o remontą, kurį siekė daryti, atidėti neapibrėžtam laikui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

4.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-12-30 nutartimi prašymą dėl ieškinio atsisakymo patenkino.

5. Skundžiamąją nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškovė apsisprendė atsisakyti ieškinio reikalavimų, dėl kurių kreipėsi į teismą, kadangi, anot ieškovės, dėl atsakovės nesąžiningo elgesio, nebemato galimybių bylą baigti taikiai, o esama pandeminė situacija Lietuvoje apribojo jos finansines galimybes skirti išlaidas tolimesniam ilgam bylinėjimuisi. Teismas nurodė, kad ieškovės atsisakymas ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Ieškovei žinomos CPK 294 straipsnyje numatytos procesinės atsisakymo nuo ieškinio pasekmės. Pirmosios instamcijos teismas nutarė, jog esant šioms aplinkybėms, ieškovės atsisakymas ieškinio reikalavimų priimamas ir civilinė byla Nr. e2-8963-1080/2020 nutraukiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Ieškovė pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo (toliau – DGNSBĮ) 23 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Ieškinys pareikštas dėl neturtinių reikalavimų, todėl už jį mokėtinas 150 Eur dydžio žyminis mokestis (2 x 75 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, ir 7 dalis). Ieškovę atleidus nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei patenkinus ieškovės prašymą dėl ieškinio atsisakymo, iš atsakovės valstybeibuvo priteisti 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 112,50 Eur (150 Eur x 0,25 proc.) (CPK 93 straipsnis).

6. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovė civilinį procesą inicijavo pagrįstai, siekdama apginti savo teises ir nepiktnaudžiaudama procesu. Tačiau sprendžiant šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teisiškai reikšmingos yra ir priežastys, lėmusios ieškovės ieškinio atsisakymą. Ieškovė ieškinio atsisakė nė dėl to, kad buvo patenkinti jos reikalavimai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.Nagrinėjamu atveju ieškovė savo prašyme dėl ieškinio atsisakymo nurodė, kad atsižvelgus į pandeminę situaciją Lietuvoje, galimybių skirti išlaidas tolimesniam ir ilgam bylinėjimuisi teisme ženklų sumažėjimą (ieškovės sutuoktinio registraciją darbo biržoje), nebematydama galimybių bylą užbaigti taikiai, kadangi atsakovė net meditacijos metu elgėsi nesąžiningai, nusprendė butą parduoti, o remontą atidėti neapibrėžtam laikui. Įvertinęs ieškovės argumentus, teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad šios priežastys laikytinos svarbiomis. Nutartį priėmęs teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie jos materialinės padėties pasikeitimą (finansinės padėties pablogėjimą, pajamų sumažėjimą ir pan.), dėl ko ieškovės galimybės skirti lėšų tolimesniam bylinėjimuisi ženkliai sumažėjo.Iš ieškovės pateikto jos sutuoktinio darbo ieškančio asmens atmintinės matyti, kad ieškovės sutuoktinis darbo biržoje registruotas nuo 2018-08-30, tuo tarpu ieškovė ieškinį pareiškė 2020-02-11. Pirmosios instanijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovė nenurodo, ar jos sutuoktinis tam tikrais laikotarpiais dirbo, ar gauna nedarbo išmoką, t. y. nėra pateikta duomenų apie pajamų pasikeitimą(sumažėjimą). Ieškovės argumentai, kad ji ketina butą parduoti, yra deklaratyvūs (CPK 178 straipsnis). Vien ta aplinkybė, kad šalims nepavyko bylos užbaigti taikiai mediacijos metu, nesudaro pagrindojos laikyti svarbia, atsisakyti ieškinio. Anot ieškovės, teismas taip pat turi įvertinti ir tai, jog ir pati ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų– 2 439,36 Eur, tačiau šiuo atveju teismas pažymėjo, jog ieškovė, inicijavusi civilinį procesą, pagrįstai galėjo tikėtis, kad tai pareikalaus papildomų finansų.

7. Nutartį priėmęs teismas taip pat nesutiko ir su ieškovės pozicija, jog atsakovė tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek mediacijos metu elgėsi nesąžiningai.Teismo nuomone, byloje nenustatyta, kad atsakovė netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ar nevykdė savo procesinių pareigų (CPK 47 straipsnio 2 dalis), buvo nesąžininga, siekė vilkinti procesą ar kitu būdu veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Skundžiamąją nutartį priėmęs teismas priėjo išvadą, kad atsakovė tinkamai vykdė savo procesines pareigas– laiku pateikė procesinius dokumentus: atsiliepimą į ieškinį,tripliką, teikė rašytinius paaiškinimus, kitus paaiškinimus, teikė pasiūlymus dėl mediatorių, rinko kitus bylai reikalingus įrodymus, taip pat ruošėsi bylos nagrinėjimui. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė sutiko, jog ginčas būtų sprendžiamas mediacijoje. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė nepasirašė ieškovės pasiūlyto taikos sutarties varianto, nėra pagrindas jos elgesį vertinti kaip nesąžiningą.

8. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instanijosteismas konstatavo, kad teismui nenustačius svarbių aplinkybių, dėl kurių ieškovė atsisakė ieškinio, būtent ieškovė yra atsakinga dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nors įvertinus atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų turinįir konstatuotina, kad atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, teismastaip pat įvertino ir advokatės darbo bei laiko sąnaudas parengtų procesinių dokumentų turinio ir apimties aspektais, beitai kad byla nėra sudėtinga, byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai bei atsižvelgė į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir nutarė, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos nuo 4 835,89 Euriki 3 000Eur(Rekomendacijų 2 punktas, CPK 3 straipsnio 7 punktas).

9. Atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama priimti papildomą sprendimą ir priteisti atsakovei iš ieškovės atstovavimo mediacijoje išlaidas –120Eurir prašymo parengimo išlaidas –30Eur.Nurodė, kad patyrė išlaidų advokatėsteisinei pagalbai apmokėti, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismui 2020-12-30 nutartimi patenkinus ieškovo prašymą dėl ieškinio atsisakymo, neteko galimybės pasisakyti dėl ieškovės ieškinio atsisakymo ir dėl to sukeliamų pasekmių atsakovei. Pirmosios instancijos teismas 2021-01-13 priėmė papildimą sprendimą ir patenkino atsakovės 950-osios daugiabučio namo savininkų bendrijosprašymą – priteisė atsakovei iš ieškovės išlaidas advokatės pagalbai apmokėti –150 Eur.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į skundus esmė.

10.Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-30 nutarties ir prašo panaikinti nutarties dalį,kuria sumažintos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos ir priimti naują nutartį, priteisiant visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Apeliantė nurodo, jog vertinant, kad reikalavimas dėl teisės į statybą gynimo buvo pareikštas netinkamam atsakovui, o reikalavimas dėl bendrijos organo sprendimo panaikinimo nesukeltų ieškovei teisinių pasekmių, bei į tai, kad pirmosios instancijos teismas siūlė ieškovei pakeisti netinkamą atsakovą tinkamais, tačiau ieškovė atsisakė tai padaryti, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, savo pozicijos teismo siūlymu nepakeitė, o tai yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymis (Lietuvos Respublikos CPK 95 str.). Pirmosios instancijos teismas, mažindamas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iš dalies atsakomybę už ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis perkėlė atsakovei.

12. Atsakovė taip pat nurodo, jog teismas nutartyje konstatavo, kad nenustatė svarbių aplinkybių, dėl kurių ieškovė atsisakė ieškinio ir konstatavo, kad būtent ieškovė yra atsakinga dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, kaip ir išlaidoms apskaičiuoti taikytas valandinis darbo įkainis, tačiau atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas žymiai sumažino nuo 4 835,89 Eur iki 3 000Eur. Paaiškina, kad ši civilinė byla yra nemažos apimties, buvo kruopščiai išanalizuoti ieškovės pateikti dokumentai, kas pareikalavo net didesnių, nei nurodyta sąskaitose, laiko sąnaudų; atsakovės procesiniams dokumentams pastabų nepareikšta; juose pasisakyta dėl visų ieškovės dėstomų motyvų; procesinių dokumentų kaina vos siekia pusę rekomenduojamos; buvo rengta nemažai procesinių dokumentų, atlikti kiti procesiniai veiksmai. Todėl nutarties dalis dėl atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų mažinimo yra naikintina ir priimtina nauja nutartis atlyginti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Iekšovė atsiliepime nurodo, kad atskirajame skunde toliau mėginama kvestionuoti faktą, kad ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui, kas savaime patvirtina, kad ieškinys buvo nepagrįstas. Atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijant juridinio asmens valdymo organų priimtus sprendimus, atsakovas tokio pobūdžio bylose– pats juridinis asmuo. Kadangi ieškovė vienu iš ieškinio reikalavimų ginčijo atsakovės valdymo organo (valdybos) priimtą sprendimą, todėl niekas kitas, tik pats juridinis asmuo ir turėjo būti atsakovas. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, teismas, be kitų aplinkybių ir duomenų, vadovaujasi rekomendacijomis. Būtent tai teismas ir padarė, dėl ko nebuvo priteistos visos atsakovės prašytos bylinėjimosi išlaidos. Teigia, jog atskirojo skundo teiginys, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo maksimalios pagal rekomendacijas, todėl jas reikia priteisti visas, yra nepagrįstas.

14. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-13 papildomos nutarties ir prašo panaikinti 2021-01-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo papildomą nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8963-1080/2020bei išspręsti klausimą iš esmės– atsakovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti.

15. Apeliantė nurodo, kad mediacijos procese ieškovė ir atsakovė žodžiu, padedant mediatorei, buvo aptarusios taikų kilusio ginčo išsprendimo variantą. Buvo sutarta, kad iki kitos mediacijos sesijos bus parengtas rašytinis taikos sutarties variantas. Ieškovės atstovui jį parengus ir pateikus atsakovei, buvo gautas atsakymas, kad taikus bylos užbaigimas nėra galimas ir atsakovė toliau liko prie savo procesiniuose dokumentuose nurodytos pozicijos. Taigi, būtent atsakovės nesąžiningas elgesys lėmė, kad mediacija buvo nutraukta. Vien tai, kad dėl mediacijos pabaigos mediatorę informavo ieškovė nereiškia, kad mediacijos procesas buvo nutrauktas dėl jos kaltės. Vien tai, kad mediacijos procese atsakovė naudojosi advokato pagalba, negali reikšti, kad atsakovei turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, kadangi mediacija buvo pabaigta atsakovės aktyviais veiksmais– atsisakius sudaryti mediacijos procese sutartą taikos sutartį.

16. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad nesupranta, koks atsakovės elgesys galėjo nulemti ieškovės apsisprendimą pasitraukti iš mediacijos proceso, tačiau pati ieškovė tokį apsisprendimą motyvavo noru parduoti butą (duomenys neskelbtini) (apie tai ieškovės atstovas informavo telefonu atsakovės atstovę). Papildomai pastebėjo, kad teismas 2020-12-30 nutartyje dėl bylos nutraukimo konstatavo, kad nenustatė svarbių aplinkybių, dėl kurių ieškovė atsisakė ieškinio, ir nurodė, kad būtent ieškovė yra atsakinga dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo. Mediacijos procesą taip pat nutraukė būtent ieškovė. Už atstovavimą teisminėje mediacijoje atsakovė sumokėjo 120 Eur (nors procesas truko žymiai ilgiau, nei 1,2 val.) ir teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš ieškovės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Ieškovės atskirasis skundas atmestinas, atsakovės atskirasis skundas tenkintinas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

18.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismaspagrįstai 2020-12-30 nutartimi sumažino priteisiamą atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą bei 2021-01-13 papildoma nutartimi priteisė atsakovei mediacijos procese patirtas išlaidas.

19. Atsakovė atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020-12-30 nutarties, kuria nutraukta byla, nesutiko su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, kurias pirmosios instancijos teismas sumažino.

20. Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidų advokato ar jo padėjėjo teikiamos teisinės pagalbos apmokėjimo atlyginimo tvarką reglamentuoja CPK 98 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį, atsižvelgia į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2020-12-30 nutartyje nurodė, jog pagal atsakovės atstovės pateiktą 2020-03-11 sąskaitą už teisinę pagalbą matyti, kad konsultacija truko 0,8 val., medžiagos analizė ir atsiliepimo į ieškinį parengimas truko 17,3 val. Už šias paslaugas prašoma priteisti 1 810 Eur suma (80 Eur už konsultaciją ir 1 730 Eur už dokumentų analizę bei atsiliepimo parengimą). Pagal atsakovės atstovės pateiktą 2020-04-17 sąskaitą už teisines paslaugas matyti, kad konsultacija truko 1,1 val., omedžiagos analizė ir tripliko parengimas truko 15,30 val. Už šias paslaugas prašoma priteisti 1 640 Eur suma (110 Eur už konsultaciją ir 1 530 Eur už dokumentų analizę bei tripliko parengimą). Pagal atsakovės atstovės pateiktą 2020-07-01 sąskaitą už teisines paslaugas matyti, kad konsultacija truko 1 val., omedžiagos analizė ir rašytinių paaiškinimų parengimas truko 9,3 val. Už šias paslaugas prašoma priteisti 1 030 Eur suma (100 Eur už konsultaciją ir 930 Eur už dokumentų analizę bei paaiškinimų parengimą). Pagal atsakovės atstovės pateiktą 2020-08-05 sąskaitą už teisines paslaugas matyti, kad konsultacija truko 1 val., opasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teisme truko 2 val. Už šią teisinę pagalbą prašoma priteisti 300 Eur suma (100 Eur už konsultaciją ir 200 Eur už parengimąbylos nagrinėjimui ir atstovavimas teisme). Pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimo kvitus nustatyta, kad už kopijavimo ir skanavimo paslaugas atsakovė iš viso sumokėjo 55,89 Eur.

22. Teismas taip pat nustatė, jog pagal rekomendacijų 8.19, 8.20 punktų nuostatas už vieną valandą konsultacijos, kitų teisinių paslaugų, taip patatstovavimą teisme ir pasirengimą posėdžiui maksimaliai gali būti priteista 138,10 Eur (0,1 x 1 381,0) suma; pagal rekomendacijų 8.2 punkto nuostatas už atsiliepimo parengimą – 3 452,50 Eur (2,5 x 1 381,0); pagal rekomendacijų 8.3 punktą už tripliko parengimą – 2 071,5 Eur (1,5 x 1 381,0); pagal rekomendacijų 8.16 punktą už paaiškinimų parengimą – 552,40 Eur (0,4 x 1 381,0). Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad nors pagal atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų turinį atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas taip pat įvertino ir advokatės darbo bei laiko sąnaudas parengtų procesinių dokumentų turinio ir apimties aspektais, bei tai, kad byla nėra sudėtinga, byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai bei atsižvelgė į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir sprendė, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos nuo 4 835,89 Euriki 3 000,00 Eur(Rekomendacijų 2 punktas, CPK 3 straipsnio 7 punktas).

23. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos, remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalies ir 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-375-916/2015, Nr. 3K-3-214/2014).

24. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog ieškovė ieškinio atsisakė nė dėl to, kad buvo patenkinti jos reikalavimai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.Nagrinėjamu atveju ieškovė prašyme dėl ieškinio atsisakymo nurodė, kad atsižvelgus į pandeminę situaciją Lietuvoje, galimybių skirti išlaidas tolimesniam ilgam bylinėjimuisi teisme žymų sumažėjimą (ieškovės sutuoktinio registraciją darbo biržoje), nebematydama galimybių bylą užbaigti taikiai, kadangi atsakovė net meditacijos metu elgėsi nesąžiningai, nusprendė butą parduoti, o remontą atidėti neapibrėžtam laikui. Įvertinęs ieškovės argumentus, teismas neturėjo pagrindo prieiti prie išvados, kad šios priežastys laikytinos svarbiomis. Teismas taip pat nesutiko su ieškovės pozicija, jog atsakovė tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek mediacijos metu elgėsi nesąžiningai. Pirmosios instancijos teismo nuomone, byloje nenustatyta, kad atsakovė netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ar nevykdė savo procesinių pareigų (CPK 47 straipsnio 2 dalis), buvo nesąžininga, siekė vilkinti procesą ar kitu būdu veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įvertinus aptartas aplinkybes, susijusias su šalių elgesiu procese, spręstina, jog primosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog nenustačius svarbių aplinkybių, dėl kurių ieškovė atsisakė ieškinio, būtent ieškovė yra atsakinga dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Skundžiamąją nutartį priėmęs teismas taip pat pagrįstai nurodė, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijose nurodytų dydžių, tačiau pateikdamas bendrus kriterijus: bylos sudėtingumą, keliamus teisės aiškinimo ar taikymo klausimus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino 1,6 karto.

25. Vertinant rekomendacijose nurodytus maksimalius galimų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžius (iš viso 6 214,50Eur) ir atsakovės prašomą priteisti sumą (4 835,89 Eur), spręstina, jog atsakovės prašomos priteisti sumos yra 1,3 karto mažesnės už maksimalų šios rūšies bylinėjimosi išlaidų dydį. Nors ginčas nėra sudėtingas, tačiau procesinių dokumentų parengimas reikalauja specialių teisinių žinių, atidumo, darbo ir laiko sąnaudų. Atsakovė sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu– advokate, o advokatė, rengdama procesinius, patyrė darbo ir laiko sąnaudas. Atsakovės patirtos išlaidos yra realios, t. y. patvirtintos tai pagrindžiančiais įrodymais. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, prieitina išvada, jog atsakovės reikalavimo dėl 4 835,89Eur bylinėjimosi išlaidų sumažinimas 1,6 karto- 3 000 Eur, neatitinka teisingumo bei protingumo principų, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias išlaidas sumažino.Dėl ko yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priteisti apeliantei iš ieškovės visas atsakovės išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti– 4 835,89Eur.

26. Ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo priimta papildoma nutartimi. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei priteisė bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą mediacijos procese– 150 Eur, kadangi mediacijos procesas buvo užbaigtas ne dėl ieškovės, o dėl atsakovės kaltės. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2021-01-13 papildomą nutartį, nurodė, jog įvertinus tai, kad byloje vyko mediacijos procesas ir jo metu naudotasi advokato pagalba, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad atsakovės patirtos išlaidos advokatės teisinei pagalbai apmokėti yra būtinos ir pagrįstos.Teismas taip pat konstatavo, kad vadovaujantis rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, atsakovės patirtos išlaidos neviršija nustatytos maksimalios už tokias paslaugas priteistinos sumos, atsakovės išlaidos mediacijos procese yra realiai patirtos, prašymas dėl jų priteisimo pateiktas laiku (iki bylos išnagrinėjimo pabaigos). Ieškovės samprotavimai apie ieškinio atsisakymo priežastis (dėl atsakovo kaltės) neturi reikšmės, nes byla nėra išnagrinėta iš esmės ir nėra nustatyta šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškovė, iniciavusi bylos iškėlimą ir iki proceso pabaigos atsisakiusi pareikštų reikalavimų, yra atsakinga už priešingos šalies bylinėjimosi išlaidas, patirtas iki ieškinio atsakymo, kadangi ieškinyje nurodytas tikslas nebuvo pasiektas dėl pačios ieškovės sprendimo. Papildomoje nutartyje nurodytos išlaidos buvo realiai patirtos, jas patvirtina rašytiniai įrodymai, išlaidos atitinka rekomendacijose nurodytus dydžius, todėl šios išlaidosdbuvo pagrįstai priteistos papildoma nutartimi.

27. Byla išspręsta ne apeliantės (ieškovės) naudai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų – 70 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš ieškovės. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos– 70 Eur (CPK 93, 98, 302 straipsniai).

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Patenkinti atsakovės 950-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-30 nutarties.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-30 nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei 950 – ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai ir priteisti atsakovei 950– ajaidaugiabučio namo savininkų bendrijai (j. a. k. 128287882)iš ieškovės I. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) )bylinėjimosi išlaidas – 4 835,89 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt penkis eurus ir aštuoniasdešimt devynis euro centus), vietoje 2020-12-30 nutartyje nurodytų 3 000 Eur.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-30 nutarties dalį palikti nepakeistą.

Atmesti ieškovėsI. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-13 papildomos nutarties.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-13papildomą nutartį.

Priteisti atsakovei 950– ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai (j. a. k. 126287882) iš ieškovės I. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese – 70 Eur (septyniasdešimt eurų).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos