Pranešėjas D. Jocys                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-568-361/2013

Teisėja E. Bartulienė                                                    Teisminio proceso Nr. 1-93-1-00100-2013-1

     Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                            2013 m. birželio 27 d.

      Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

kolegijos teisėjų Reginos Bertašienės ir Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,

dalyvaujant prokurorei Dianai Baltrūnaitei-Petkevičienei,

nukentėjusiajai T. Ž.,

gynėjai advokatei Tatjanai Borik,

nuteistajam A. Ž.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. ir nukentėjusiosios T. Ž. apeliacinius skundus dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė iš dalies pridėta prie 2012 m. sausio 23 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir visiškai pridėta prie paskirtos ir neatliktos 13 MGL (1 690 Lt) baudos ir A. Ž. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams ir 13 MGL (1 690 Lt) bauda. Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2013 m. kovo 10 d. iki 2013 m. kovo 12 d. įskaitytinai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

A. Ž. nuteistas už tai, kad 2013 m. kovo 10 d., apie 14 val. 30 min, (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė lovoje gulinčiai sugyventinei T. Ž. vieną kartą į kairįjį smilkinį bei rankoje turėtu metaliniu kastuvėliu sudavė vieną kartą į viršugalvį, vieną kartą į kairįjį petį, tuo sukeldamas  nukentėjusiajai T. Ž. fizinį skausmą ir padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusioji T. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis neteisingas, kad tądien šventė gimtadienį, abu buvo neblaivūs, gulėjo lovoje, nepamena, dėl ko susipyko, ji atsikėlusi nuėjo į virtuvę, neišlaikiusi pusiausvyros nugriuvo prie krosnies ir nepamena, kiek ten išgulėjo, dar labiau supyko. Nepamena skambinimo į policiją momento, prablaivėjusi pareigūnams sakė, kad sumušė sugyventinis A. Ž., teisme tvirtino tą patį, sužalojimus patyrė griūdama virtuvėje.

Nuteistasis A. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistas nepagrįstai. Po teismo nuosprendžio priėmimo sugyventinė T. Ž. jam pasakė, kad virsdama ir atsitrenkdama į krosnį susižalojo pati. Dėl girtumo neatsimena, kas vyko namuose.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, kolegijos nuomone, teismas tinkamai taikė įstatyme įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės nuostatas. Teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad A. Ž. įvykdė jam inkriminuotą veiką ir jis pagrįstai nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios T. Ž. apeliacinio skundo, ji teigia, kad įvykio dieną, t. y. 2013-03-10, ji susižalojo pati būdama neblaivi ir krisdama, kad nuteistasis jos sugyventinis A. Ž. jos nemušė. Tačiau tokius nukentėjusiosios teiginius paneigia bylos duomenys. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusioji iš karto po įvykio viso ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu davė nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji visuose savo parodymuose, akistatos su nuteistuoju metu parodė, kad 2013-03-10 ją sumušė sugyventinis A. Ž.. Pažymėtina, jog nukentėjusioji nuosekliai ir išsamiai visą laiką aiškino, kiek ir kaip jai buvo suduoti smūgiai, todėl abejoti jos duotais parodymais nėra jokio pagrindo. Be to, jos parodymus patvirtinta ir kita bylos medžiaga, t. y. teismo medicinos specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad gyvenamojoje patalpoje, kurioje įvyko konfliktas, rastas pagalvės užvalkas su į kraują panašiomis dėmėmis, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nukentėjusioji, kaip ir teigė viso ikiteisminio tyrimo metu, buvo sumušta gulinti lovoje. Taip pat iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo užfiksuotas durų laužimas, tai taip pat patvirtinta nukentėjusiosios T. Ž. parodymus, duotus viso ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.   

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo atliktas trumpas įrodymų tyrimas, kurio metu nukentėjusioji T. Ž. paaiškino, kad ji buvo girta, pati apvirto prie slenksčio. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokie nukentėjusiosios parodymai vertinti kritiškai, nes tai, kad T. Ž. padaryti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybes – sumušimą – patvirtino Teismo medicinos tarnybos specialisto išvada. Iš pateiktos specialisto išvados matyti, kad T. Ž. kūno sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kietu buku daiktu, tai galėjo būti kumštis, taip pat neatmesta galimybė, kad galėjo būti ir metalinis kastuvėlis. Taigi minima specialisto išvada paneigia nukentėjusiosios apeliacinio skundo teiginius bei parodymus, duotus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, jog ji susižalojo pati krisdama.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos duomenų matyti, jog tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo nuolat vykdavo šeiminiai ginčai, nukentėjusioji ne sykį kvietė policijos pareigūnus dėl prieš ją vartojamo fizinio smurto, tačiau nukentėjusioji vėliau atsisakydavo pagalbos susitaikiusi su sugyventiniu A. Ž.. Tokie duomenys, teisėjų kolegijos nuomone, rodo, jog šiuo atveju nukentėjusioji apeliaciniu skundu taip pat siekia, kad nuteistasis A. Ž. išvengtų atsakomybės.

Iš nuteistojo A. Ž. apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis nepateikia jokių nepagrįsto nuosprendžio argumentų. Nuteistasis apeliaciniame skunde tik remiasi nukentėjusiosios T. Ž. pasakymu, pasakytu po nuosprendžio priėmimo, kad ji pati susižalojo virsdama ir atsitrenkdama į krosnį. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusiosios T. Ž. apeliacinio skundo teiginiai, kad ji susižalojo, pati paneigti bylos duomenimis, todėl konstatuotina, jog A. Ž. pagrįstai nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nukentėjusiosios T. Ž. ir nuteistojo A. Ž. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                     Dalius Jocys

Kolegijos teisėjai                                                                                                      Regina Bertašienė

                                                                                                                                   Linas Pauliukėnas