Civilinė byla Nr. e2-996-466/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14736-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6;

2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – J. J., uždaroji akcinės bendrovė „Prodentum“, M. K., D. U., S. K..

Teismas

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinys atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ dėl 4692,19 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovė nurodė, kad reiškia ieškinį dėl 5 skirtingų įvykių, kurių metu žala buvo padaryta ieškovės ADB „Gjensidige“ apdraustam turtui, o būtent: 1) pirmas įvykis (žalos byla Nr. CLT1869405 (sugadinta indaplovė)) įvyko 2019 m. kovo 31 d., kuomet staiga dingo elektros energijos tiekimas į namą, adresu (duomenys neskelbtini). Žalos bylos administravimo metu ieškovei buvo pateikta remonto darbų sąskaita, kurioje užfiksuotas indaplovės gedimas. Ieškovė priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, kuriuo pagrindu buvo išmokėta 90,00 Eur draudimo žala. Ieškovės teigimu, žala ieškovei padaryta būtent neteisėtais atsakovės veiksmais; 2) antras įvykis (žalos byla Nr. CLT1943893 (sugadinti varteliai „LIFE“)), įvyko 2019 m. rugpjūčio 9 d., kuomet dėl elektros tinklų gedimo ir dažno junginėjimo tvarkymo metu sugedo atidarymo varteliai „LIFE“. Žalos bylos administravimo metu ieškovei buvo pateiktas trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Senex“ 2019 m. rugpjūčio 21 d. kiemo vartų automatikos defektacijos aktas, kuriame buvo nurodyta, kad patikrinus įrangą, nustatyta, jog atveriamų vartų automatika po įtampos šuolio yra pažeista ir neveikia. Ieškovė priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, kuriuo pagrindu buvo išmokėta 490,00 Eur draudimo išmoka; 3) trečias įvykis (žalos byla Nr. CLT1921282 (sugadintas dujinis katilas ir odontologinė kėdė)), įvyko 2019 m. liepos 5 d., kuomet staiga dingo elektros energijos tiekimas į pastatą, adresu (duomenys neskelbtini). Žalos bylos administravimo metu ieškovei buvo pateiktas trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Plandent“ defektinis aktas, kuriame buvo nurodyta, jog po elektros svyravimų nebeveikia odontologinė kėdė. Taip pat buvo pateiktas trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Artakija“ defektinis aktas, kuriame buvo užfiksuotas katilo turbinos (ventiliatoriaus) gedimas, o gedimą galėjo sukelti įtampos šuolis elektros tinkle. Ieškovė priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, kuriuo pagrindu buvo išmokėta 501,25 Eur draudimo išmoka; 4) ketvirtas įvykis (žalos byla Nr. CLT1741602 (sugadinta namo automatizavimo sistema)), įvyko 2018 m. rugpjūčio 11 d., kuomet dingo elektros energijos tiekimas į namą, adresu (duomenys neskelbtini). Žalos bylos administravimo metu ieškovei buvo pateiktas trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltsaugos grupė“ defektinis aktas, kuriame buvo nurodyta, kad po elektros įtampos daugkartinių atjungimų, pajungimų ir įtampos šuolių, svyravimo ar viršįtampio visiškai neveikia namo automatizavimo sistemos įrenginiai ir lauko LED šviestuvai. Ieškovė priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, kuriuo pagrindu buvo išmokėta 3475,44 Eur draudimo žala; 5) penktas įvykis (žalos byla Nr. CLT1958967 (sugadintas kompiuteris), įvyko 2019 m. rugsėjo 19 d., kurio metu dėl elektros energijos tiekimo gedimo buvo sugadintas nešiojamasis kompiuteris Dell Inspiron. Žalos bylos administravimo metu ieškovei buvo pateiktas trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Megabitas“ 2019 m. rugsėjo 27 d. defektinis aktas, kuriuo buvo nustatytas maitinimo ir pagrindinės plokštės gedimas. Ieškovė priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, kuriuo pagrindu buvo išmokėta 135,50 Eur draudimo išmoka. Ieškovės įsitikinimu, visų įvykių priežastis buvo netinkamai tiekiama elektros energija, už kurios tiekimą yra atsakinga atsakovė, todėl jai kyla pareiga atlyginti patirtą ieškovės žalą.

Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, 49.4. punkto nuostatomis, elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, standarto ir kitų norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Tačiau atsakovė nei sutartimi nėra įsipareigojusi, nei teisės aktais nėra įpareigota elektros energiją tiekti nepertraukiamai ar be jokių įtampos svyravimų – tai neįmanoma tiek dėl fizikos dėsnių, tiek dėl kitų nuo atsakovės nepriklausančių išorės faktorių. Be to, energijos tiekimo nutraukimas pats savaime negali būti vertinamas kaip atsakovės neteisėti veiksmai, kadangi teisės aktai numato atvejus, kai skirstomųjų tinklų operatoriui suteikiama teisė be įspėjimo nutraukti ar apriboti elektros energijos tiekimą vartotojams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti tinklų naudotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus.

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pirmo įvykio metu gedimas įvyko 10 kV skirstomojo tinklo dalyje, tačiau buitiniams vartotojams 10 kV elektros linijomis tiesiogiai elektros energija nėra tiekiama. 10 kV įtampa transformatoriuose iš 10 kV transformuojama į 0,4 kV ir tik tuomet tiekiama vartotojams. Nagrinėjamoje situacijoje elektros energija draudėjui, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai iš KT-569, kurioje įvyko gedimas, nėra tiekiama. Draudėjas, adresu (duomenys neskelbtini), elektros energiją gauna iš transformatorinės KT-567, elektros linija L-400. Atsižvelgiant į tai, kad skirstomojo tinklo segmente, kuris yra tiesiogiai sujungtas su draudėju, adresu (duomenys neskelbtini), nei gedimų, nei sutrikimų nebuvo, darytina išvada, kad buvo tiekiama kokybiška elektros energija. Antruoju atveju ieškovė pažymėjo, kad minėtas draudėjas (vartelių savininkas) tiesiogiai elektros energiją gauną iš transformatorinės KT-489, elektros linija L-200, nuo atramos 202/3. Įvykio metu įrenginiai toje skirstomojo tinklo dalyje, kuria elektros energija tiesiogiai tiekiama draudėjui, nebuvo sugadinti. Šią aplinkybę patvirtina transformatorinės KT-489 eksploatavimo žinialapis, kuriame fiksuojami duomenys apie transformatorinės gedimus bei atliktus remontus. Įvertinus žinialapio duomenis matyti, kad nei geidimų, nei atliktų remontų iškart po 2019 m. rugpjūčio 9 d. įvykio 10 kV skirstomojo tinklo segmente, skirstomojo tinklo dalyje, kuria elektros energija vartotojui tiekiama tiesiogiai, nebuvo. Trečiuoju atveju atsakovė nurodė, kad draudėjui, adresu (duomenys neskelbtini), elektros energija tiekiama iš pastotės SP-48 linija L-TR281 įeinančia į transformatorinę TR-282, iš jos elektros energija draudėją pasiekia dviem elektros linijomis – L-UAB „Prodentum“_Abon ir L-UAB „Prodentum“. Tačiau nei gedimų, nei sutrikimų, nei elektros energijos tiekimo pertrūkių 2019 m. liepos 5 d. skirstomojo tinklo dalyje, kuria elektros energija tiekiama draudėjui, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo. Ketvirtuoju atveju atsakovė nurodė, kad draudėjui, adresu (duomenys neskelbtini), elektros energija tiekiama iš transformatorinės Vš-290, per skirstomąją spintą KS-4975. 2018 m. rugpjūčio 11 d. prevencijos automatikos atsijungimo metu įrenginiai toje skirstomojo tinklo dalyje, kuria elektros energija tiesiogiai tiekiama draudėjui, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo sugadinti. Šią aplinkybę patvirtina komplektinės transformatorinės Vš-290, eksploatavimo žinialapis, kuriame fiksuojami duomenys apie transformatorinės gedimus bei atliktus remontus. Penktuoju atveju atsakovė taip pat nurodė, kad draudėjui (kompiuterio savininkui) elektros energija tiekiama iš pastotės (duomenys neskelbtini) L-200, (duomenys neskelbtini) įeinančia į transformatorinę MT-396, iš jos elektros energija draudėjui pasiekia elektros linija L-TKS-1. Tačiau nei gedimų, nei sutrikimų, nei elektros energijos tiekimo pertrūkių 2019 m. rugsėjo 19 d. skirstomojo tinklo dalyje, kuria elektros energija tiekiama draudėjui, nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės įsitikinimu, ieškovė neįrodė nei atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), nei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos.

Šalys pateikė paruošiamuosius dokumentus, kuriuose laikosi ieškinyje ir atsiliepime į jį išdėstytų pozicijų.

Dublike ieškovė nurodė, kad atsakovė sutinka su ieškovės pozicija, jog elektros energijos tiekimas laikytinas padidinto pavojaus veikla (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalis) ir dėl to civilinei atsakomybei konstatuoti, kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nėra būtina. Tačiau atsakovė teigia, kad ieškovė neįrodė jos neteisėtų veiksmų, t. y. neįrodė, kad buvo gedimai atsakovės valdomame elektros energijos tinkle, jog buvo elektros energijos svyravimai, sąlygoję ieškovės klientų patirtą žalą. Be to, pasak atsakovės, jei neteisėti veiksmai ir būtų įrodyti, nėra priežastinio ryšio tarp jų ir žalos. Atsakovės vertinimu, ji nei sutartimi dėl elektros tiekimo nėra įsipareigojusi, nei teisės aktais nėra įpareigota elektros energiją tiekti nepertraukiamai ar be jokių įtampos svyravimų – tai neįmanoma tiek dėl fizikos dėsnių, tiek dėl kitų nuo atsakovės nepriklausančių išorės faktorių. Tačiau ieškovė pažymi, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi nesvarbu ar elektros energijos sutrikimas atsirado dėl trečiųjų asmenų veiksmų, dėl vykdytų remonto darbų ir pan., visais atvejais prieš vartotoją tiesiogiai atsako atsakovė, išskyrus atvejus, kai nustatoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos aplinkybių ar nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tačiau atsakovė byloje nepateikė duomenų nei apie tai, kad įvykius lėmė nenugalimos jėgos aplinkybės, nei kad jie buvo sąlygoti vartotojų didelio neatsargumo.

Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovę ir ieškovės klientus siejo elektros energijos tiekimo sutartiniai santykiai (su jais buvo sudarytos sutartys), todėl atsakovei teko pareiga užtikrinti kokybišką energijos tiekimą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.386 straipsnio 1, 3 dalys) ir atsakyti už netinkamos kokybės elektros tiekimu padarytą žalą (CK 6.386 straipsnio 2, 3 dalys). Atsakovė pripažįsta, kad tiekdama elektros energiją, vykdo padidinto pavojingumo veiklą (CK 6.270 straipsnis), todėl atsako be kaltės, tačiau nurodo, kad pagal EEĮ elektros energijos tiekimo nutraukimas pats savaime negali būti vertinamas kaip atsakovės neteisėti veiksmai, kadangi teisės aktai numato atvejus, kai skirstomųjų tinklų operatoriui suteikiama teisė be įspėjimo nutraukti ar apriboti elektros energijos tiekimą vartotojams. Tačiau CK 6.270 straipsnyje nenurodyta, kad kiti teisės aktai gali nustatyti ir papildomas sąlygas, kuomet žalos padaręs asmuo neatsako be kaltės kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas. Dėl šios priežasties atmestini atsakovės argumentai, jog EEĮ, kiti teisės aktai nustato atvejus, kuomet atsakovė neatsako dėl žalos padarytos vykdant padidinto pavojaus veiklą. Išimčių iš CK 6.270 straipsnio taisyklės nenumato ir CK 6.383 – 6.391 straipsniai, reglamentuojantys elektros energijos pirkimo sutartis.

Ieškovė taip pat nurodė, kad nesutinka su atsakovės pozicija dėl pirmo draudiminio įvykio, nes pati atsakovė, atsakydama į ieškovės pretenziją (2019 m. rugpjūčio 27 d. raštas Nr. 4720031), pripažino, kad tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija draudėjui, adresu (duomenys neskelbtini), buvo elektros tiekimo pertrūkis. Be to, nors į bylą nėra pateiktas indaplovės defektinis aktas, tačiau atsižvelgiant į draudėjo nurodytas aplinkybes, kad indaplovė veikė tuo metu, kai elektra dingo, ir vėliau elektrai atsiradus, pradėjo veikti netinkamai (blogai veikė elektronika, stovėjo neišpumpuotas vanduo), neabejotina, kad ji sugedo dėl to, jog netinkamai buvo tiekta elektros energija. Indaplovės remonto faktą pagrindžia sąskaita už remonto darbus. Atsakovė neįrodė kitų galimų indaplovės gedimo priežasčių. Taip pat ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija dėl antro draudiminio įvykio, nes pati atsakovė atsakyme į pretenziją ir el. laiške patvirtino, kad elektros tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 9 d. dėl gedimo 10 kV įrenginiuose nustatytas trumpalaikis elektros energijos tiekimo pertrūkis. Be to, atmestinas, kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad defektacijos aktas nelaikytinas tinkamu įrodymu, nes sudarytas praėjus 20 dienų po deklaruojamos įvykio datos. Pranešimas apie įvykį gautas iškart po įvykio, draudėjas iš karto ieškovei nurodė, kad sugedo varteliai, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad UAB „Sanex“ defektacijos aktas sudarytas dėl kitų priežasčių nei nurodo draudėjas. Dėl trečio įvykio ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė, atsakydama į ieškovės ir į draudėjo pretenzijas dėl 2019 m. liepos 5 d. įvykio, nurodė, kad elektros tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija adresu (duomenys neskelbtini), dėl įrenginių apsaugos automatikos suveikimo fiksuotas elektros energijos tiekimo pertrūkis. Dėl ketvirto draudiminio įvykio ieškovė pažymėjo, jog pati atsakovė pripažįsta, kad elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas draudėjo adresu. Dar daugiau, į bylą yra pateikti atsakovės trumpieji pranešimai, kad elektra 2018 m. rugpjūčio 11 d. bent jau kelis kartus dingo ir vėl atsirado. Penktu atveju atsakovė taip pat patvirtino, kad elektros tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija adresu (duomenys neskelbtini) dėl įrenginių apsaugos automatikos suveikimo, buvo fiksuotas trumpalaikis elektros energijos pertrūkis.

Triplike atsakovė nurodė, kad didesnio pavojaus šaltinio kaltės prezumpcija neatleidžia ieškovės nuo pareigos įrodinėti visas kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas; nagrinėjamu atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis). Taigi, neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys nėra preziumuojami net ir tuo atveju, jei ieškovė teigia, jog atsakovė yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas visais atvejais privalo įrodyti ieškovė. Atsižvelgiant į tai, jog civilinės atsakomybės sąlygos kumuliatyvios, neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Be to, atsakovė nei sutartimi nėra įsipareigojusi, nei teisės aktais nėra įpareigota elektros energiją tiekti nepertraukiamai ar be jokių įtampos svyravimų. Taigi atsakovei nepažeidus sutarčių bei teisės aktų nuostatų, elektros energijos tiekimo nutraukimas pats savaime negali būti vertinamas kaip atsakovės neteisėti veiksmai, kadangi teisės aktai numato atvejus, kai skirstomųjų tinklų operatoriui suteikiama teisė be įspėjimo nutraukti ar apriboti elektros energijos tiekimą vartotojams. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog tiek teisės aktai, tiek sutartys su klientais atsakovei numato atitinkamas sąlygas, kurioms esant elektros energijos tiekimas vartotojams gali būti nutrauktas, todėl nutraukus elektros energijos tiekimą vadovaujantis teisės aktų bei sutarčių nuostatomis, laikinas elektros energijos tiekimo nutraukimas vartotojams jokiu būdu negali būti vertinamas kaip nekokybiškas elektros energijos tiekimas.

Atsakovė taip pat nurodė, kad nesutinka dėl pirmojo draudiminio įvykio, nes ieškovė į bylą nėra pateikusi defektinio akto, todėl nėra aiškus nei draudėjo įrenginio gedimo laikas, nei gedimo priežastis. Ieškovės į bylą pateikta 2019 m. gegužės 9 d. PVM sąskaita – faktūra, išrašyta už indaplovės remontą, jokiu būdu neįrodo, nei indaplovės gedimo laiko, nei priežasties, nei juo labiau nepatvirtina, jog dėl indaplovės gedimo yra atsakinga atsakovė. Vien tik draudėjo, neturinčio elektrotechnikos srities išsilavinimo bei kompetencijos nustatyti įrenginių gedimo priežastis, nurodytos aplinkybės nėra pakankamas įrodymas atsakovės atsakomybei konstatuoti. Antruoju atveju atsakovė pažymėjo, kad įrenginio defektacija atlikta praėjus beveik 20 dienų nuo tariamo įvykio, o pats aktas nėra konkretus ir išsamus. Akte nėra fiksuota nei įrenginio gedimo data, nei laikas, todėl kyla abejonių kada tiksliai sugedo draudėjo įrenginys. Dar daugiau, akte nėra nurodyta, kuriame tinkle neva tai buvo įtampos šuolis, nenurodyta jo kilimo data bei laikas, nenustatyti parametrai. Akte nėra nurodyta, kaip sutrikimas atsakovės 10 kV skirstomojo tinkle dalyje, iš kurios draudėjas elektros energijos tiesiogiai negauna, nulėmė draudėjo įrenginio gedimą. Dėl trečiojo draudiminio įvykio atsakovė nurodė, kad defektiniuose aktuose pateikta informacija nėra konkreti ir išsami, leidžianti identifikuoti, jog dėl draudėjo įrenginių gedimo yra atsakinga būtent atsakovė. Nei viename iš defektinių aktų nėra nurodyta, kuriame tinkle neva tai buvo elektros įtampos svyravimai ir įtampos šuolis, nenustatyta nei datos, nei laikas, kada jie buvo, nenustatyti nurodytų reiškinių parametrai. Atsakovė už elektros energijos kokybę yra atsakinga tik iki nuosavybės ribos ir nėra atsakinga už vartotojo vidaus tinklus. Visuotinai žinoma, jog staigiuosius įtampos pokyčius ar kryčius, kurie trunka tik dalis ar net šimtąsias dalis sekundės, gali sukelti gedimai paties vartotojo elektros tinkle arba vartotojo vidaus tinkle įjungiamos per didelės apkrovos. Ketvirtuoju draudimo atveju, aktas sudarytas beveik po mėnesio nuo tariamo įrenginių gedimo. Aktas nėra konkretus, nėra nurodoma įrenginių gedimo priežastis tik išvardijami įvairūs elektros tinkluose kylantys reiškiniai. Akte nenurodoma nei elektros atjungimų, pajungimų, energijos įtampos svyravimų data, nei dydis, nei kuriame tinkle šie reiškiniai neva buvo. Dar daugiau, nenurodoma ir kokiu būdu nurodyti reiškiniai buvo nustatyti. Penktu atveju atsakovė pažymėjo, jog defektiniame yra konstatuotas gedimo faktas, tačiau nėra nustatyta kompiuterio gedimo priežastis. Aktas parengtas praėjus 8 dienoms nuo neva tai buvusio įvykio, akte nėra užfiksuota nei gedimo laikas, nei data. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog iš akte užfiksuotų duomenų jokiu būdu negalima daryti išvados, jog dėl kompiuterio gedimo yra atsakinga atsakovė. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog aktas nėra išsamus, jame nėra atskleista ne tik gedimo priežastis, bet ir priežastinis ryšys tarp įrenginio gedimo ir atsakovės veikimo/neveikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ ir trečiasis asmuo J. J. (duomenys neskelbtini) sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo metu ieškovė gavo kliento pranešimą, kad 2019 m. kovo 31 d., apie 23:00 val., dingo elektra visame kvartale, o tuo metu buvo įjungta indaplovė. Dėl elektros energijos dingimo blogai veikia indaplovės elektronika, stovi neišpumpuotas vanduo. Nuostolių dydis 100,00 Eur. 2019 m. gegužės 29 d. ieškovė ADB „Gjensidige“ pranešimu Nr. S04-844091, pranešė, kad priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir 2019 m. gegužės 29 d. išmokėjo draudėjui 90,00 Eur draudimo išmoką. 2019 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę AB „ESO“ su pretenzija dėl 90,00 Eur žalos atlyginimo. 2019 m. rugpjūčio 27 d. atsakovė AB „ESO“ pranešimu nurodė, kad nėra pagrindo patenkinti ieškovės pretenzijos, todėl žala nebus atlyginta (žalos byla Nr. CLT1869405 – pirmas atvejis).

Taip pat nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo S. K. (duomenys neskelbtini) sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo metu ieškovė gavo kliento pranešimą, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d., apie 19:00 val., dėl elektros tinklų gedimo ir dažno junginėjimo tvarkymo metu sugedo atidarymo varteliai „Home LIFE“. Draudėjas kreipėsi į meistrus ir laukia jų atsakymo. 2019 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė ADB „Gjensidige“ pranešimu Nr. S04-870964, pranešė, kad priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. išmokėjo draudėjui 490,00 Eur draudimo išmoką. 2019 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę AB „ESO“ su pretenzija dėl 490,00 Eur žalos atlyginimo. 2019 m. rugsėjo 4 d. atsakovė AB „ESO“ pranešimu nurodė, kad nėra pagrindo patenkinti ieškovės pretenzijos, todėl žala nebus atlyginta (žalos byla Nr. CLT1943893 – antras atvejis).

Taip pat nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Prodentum“ (duomenys neskelbtini) sudarė įmonių turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią, be kita ko, buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš 2019 m. liepos 12 d. pretenzijos dėl nuostolių kompensavimo, trečiasis asmuo UAB „Prodentum“ nurodė, kad 2019 m. liepos 5 d., apie 10:00 val., odontologijos klinikoje dingo elektra. Prieš elektros dingimą įranga veikė be priekaištų, gydytojai odontologinėse kėdėse gydė pacientus. Tačiau po elektros atsiradimo buvo nustatyti odontologinės kėdės Planmeca compact ir dujinio katilo JUNKERS gedimai. Prašė atlyginti 616,25 Eur nuostolius. 2019 m. rugsėjo 6 d. ieškovė ADB „Gjensidige“ pranešimu Nr. S04-874127, pranešė, kad priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir 2019 m. rugsėjo 6 d. išmokėjo draudėjui 501,25 Eur draudimo išmoką. 2019 m. rugsėjo 16 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę AB „ESO“ su pretenzija dėl 501,25 Eur žalos atlyginimo. 2019 m. rugsėjo 30 d. atsakovė AB „ESO“ pranešimu nurodė, kad nėra pagrindo patenkinti ieškovės pretenzijos, todėl žala nebus atlyginta (žalos byla Nr. CLT1921282 – trečias atvejis).

Taip pat nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo M. K. (duomenys neskelbtini) sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo metu ieškovė gavo kliento pranešimus, kad 2018 m. rugpjūčio 11 d., apie 20:00 val., name, adresu (duomenys neskelbtini), kelis kartus dingo elektra, o pašalinus elektros gedimus buvo nustatyta, kad neveikia lauko šviestuvai (21 vnt.) ir namo viduje esantys šviesos jungikliai (16 vnt.). Pažymėjo, kad namas yra išmanus ir turėtų atvykti meistrai apžiūrėti sugadinimus. 2018 m. rugsėjo 26 d. ieškovė ADB „Gjensidige“ pranešimu Nr. S04-777521, pranešė, kad priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir 2018 m. rugsėjo 27 d. išmokėjo draudėjui 3475,44 Eur draudimo išmoką. 2018 m. lapkričio 12 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę AB „ESO“ su pretenzija dėl 3475,44 Eur žalos atlyginimo. 2018 m. lapkričio 15 d. atsakovė AB „ESO“ pranešimu nurodė, kad buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas (pertrūkis) dėl atsijungimo 10 kV tinkle, sutrikimo priežastis – force majeure (žalos byla Nr. CLT1741602 – ketvirtas atvejis).

Taip pat nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo D. U. (duomenys neskelbtini) sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo metu ieškovė gavo kliento pranešimą, kad 2019 m. rugsėjo 19 d., apie 14:59 val., įvyko labai didelis elektros svyravimas, ko pasėkoje buvo sugadintas nešiojamas kompiuteris Dell Inspirion. Nuostolių dydis 430,00 Eur. 2019 m. rugsėjo 30 d. ieškovė ADB „Gjensidige“ pranešimu Nr. S04-881344, pranešė, kad priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir 2019 m. rugsėjo 30 d. išmokėjo draudėjui 135,50 Eur draudimo išmoką. 2019 m. rugsėjo 30 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę AB „ESO“ su pretenzija dėl 135,50 Eur žalos atlyginimo. 2019 m. spalio 7 d. atsakovė AB „ESO“ pranešimu nurodė, kad nėra pagrindo patenkinti ieškovės pretenzijos, todėl žala nebus atlyginta (žalos byla Nr. CLT1958967 – penktas atvejis).

Ieškovė ADB „Gjensidige“ pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės AB „ESO“ iš viso 4692,19 Eur žalos atlyginimo, kadangi žala ieškovės apdraustam turtui buvo padaryta dėl atsakovės veiksmų, o būtent dėl netinkamai tiektos elektros energijos. Tuo tarpu atsakovė AB „ESO“ laikosi pozicijos, kad nei sutartimi nėra įsipareigojusi, nei teisės aktais nėra įpareigota elektros energiją tiekti nepertraukiamai ar be jokių įtampos svyravimų – tai neįmanoma tiek dėl fizikos dėsnių, tiek dėl kitų nuo atsakovės nepriklausančių išorės faktorių. Be to, energijos tiekimo nutraukimas pats savaime negali būti vertinamas kaip atsakovės neteisėti veiksmai, kadangi teisės aktai numato atvejus, kai skirstomųjų tinklų operatoriui suteikiama teisė be įspėjimo nutraukti ar apriboti elektros energijos tiekimą vartotojams.

Ieškinys atmestinas.

CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.386 straipsnio 1 dalį, energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Jeigu energijos tiekimo įmonė pažeidžia energijos kokybės reikalavimus, tai abonentas turi teisę atsisakyti už tokią energiją mokėti. Tačiau energijos tiekimo įmonė šiuo atveju turi teisę reikalauti, kad abonentas atlygintų vertę to, ką abonentas be teisinio pagrindo sutaupė, naudodamas energiją. Abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą (CK 6.386 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Vadinasi, elektros energijos vartotojas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ne tik dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, bet ir kitais atvejais, kai patiria nuostolių dėl to, kad tiekėjas netinkamai vykdo elektros energijos sutartį, pavyzdžiui, tiekia netinkamos kokybės elektros energiją.

Pagal EEI 50 straipsnio 1– 2 dalis, perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai privalo užtikrinti saugų, patikimą ir nepertraukiamą elektros energijos persiuntimą iki vartotojo objekto nuosavybės ribos. Perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai privalo laikytis nustatytų elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų. To paties įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti tinklų naudotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus.

Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 50.4 punktą, operatorius privalo sudaryti sutartis ir teikti vartotojams elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo vietoje kokybišką elektros energijos persiuntimo paslaugą, persiųsti kokybišką elektros energiją. Elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ (toliau – Lietuvos standartas LST EN 50160:2010) ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Taisyklių 135 punkte nurodyta, kad elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti vartotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus, taip pat esant kitoms EEĮ išvardintoms aplinkybėms. Tokiais atvejais operatorius vykdo vartotojų avarinių atjungimų grafiką.

Asmens, tiekiančio elektros energiją, veikla yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl jo civilinė atsakomybė už valdomo didesnio pavojaus šaltinio sukeltą žalą reglamentuojama CK 6.270 straipsnio 1 dalis, pagal kurią asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda be kaltės, t. y. didesnio pavojaus šaltinio valdytojas gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs buvus force majeure aplinkybes arba nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą. Kita vertus, didesnio pavojaus šaltinio kaltės prezumpcija neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodinėti visas kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, nagrinėjamu atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis). Neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-474-219/2017).

Pagal CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1–2 dalis, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius bei yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

Dėl pirmo įvykio (sugadinta indaplovė).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tarp atsakovės AB „ESO“ (anksčiau akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lesto“) ir trečiojo asmens J. J. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo tiekti (parduoti) elektros energiją klientui, kartu suteikdama elektros energijos persiuntimo paslaugą ir kitas susijusias paslaugas, o trečiasis asmuo įsipareigojo patiektą elektros energiją naudoti asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti bei sutartyje nustatyta tvarka sumokėti už elektros energiją (sutarties 5.1. punktas), bei imtis priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti bei apsaugoti savo elektros tinklus, kitus įrenginius bei prietaisus nuo žalos atsiradimo ar padidėjimo, kai yra nutraukiamas ar apribojamas elektros energijos tiekimas ar persiuntimas (sutarties 6.2.7. papunktis). Taip pat atsakovė įsipareigojo iki elektros energijos pirkimo–pardavimo vietos tiekti klientui galiojančius standartus ir kitų norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančią elektros energiją pagal sutartyje numatytos leistinosios naudoti galios dydį (sutarties 6.1.1. papunktis), bei atlyginti klientui tiesioginius nuostolius, kai nevykdo sutartyje, taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų įpareigojimų, išskyrus atvejus, kai tiesioginiai nuostoliai nėra atlygintini pagal galiojančių teisės aktų nuostatas (sutarties 6.1.3. papunktis).

Kaip jau buvo minėta, ieškovė ir trečiasis asmuo J. J. (duomenys neskelbtini) sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 29 d. ieškovė ADB „Gjensidige“ pranešimu Nr. S04-844091, pranešė, kad priėmė sprendimą dėl 2019 m. kovo 31 d. įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir 2019 m. gegužės 29 d. išmokėjo draudėjui J. J. 90,00 Eur draudimo išmoką. 2019 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę AB „ESO“ su pretenzija dėl 90,00 Eur žalos atlyginimo, kadangi dėl sutrikusio elektros energijos tiekimo, už kurio tiekimą yra atsakinga atsakovė, buvo sugadintas ieškovės apdraustas turtas. 2019 m. rugpjūčio 27 d. atsakovė AB „ESO“ pranešimu nurodė, kad nėra pagrindo patenkinti ieškovės pretenzijos, nes atsakovė nepažeidė sutartinių įsipareigojimų ir (ar) kitų teisės aktų nuostatų. Atsakovė taip pat nurodė, kad jai priklausančiame elektros tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija adresu (duomenys neskelbtini), minimu laikotarpiu (2019 m. kovo 31 d.) dėl gedimo 10 kV įrenginiuose buvo nustatytas trumpalaikis elektros energijos tiekimo pertrūkis.

Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas įrodinėja trumpąja atsakovės žinute su tekstu „Gali sutrikti elektros tiekimas. Radę priežastį, informuosime apie tiekimo atnaujinimo laiką (duomenys neskelbtini)“, draudėjo pranešimu dėl draudiminio įvykio, 2019 m. gegužės 9 d. sąskaita – faktūra Serija ABD Nr. 115, ir 2019 m. balandžio 2 d. indaplovės nuotrauka. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neįrodo, jog indaplovė sugedo dėl netinkamos atsakovės tiekiamos elektros energijos kokybės. Ieškovė nepateikė jokio apžiūros, ekspertizės akto ar specialisto išvados, kuriame būtų konstatuotas indaplovės gedimas, konkrečios gedimo priežastys, gedimo laikas ir kokią įtaką turėjo galimas elektros energijos tiekimo sutrikimas (pertrūkis) indaplovės veikimui, jei toks buvo. Pažymėtina, kad 2019 m. gegužės 9 d. sąskaitoje – faktūroje Serija ABD Nr. 115, skiltyje „Papildoma informacija“ nurodyta: rem. komplektas – 45,00 Eur, darbas – 30,00 Eur ir 15,00 Eur. Tačiau duomenų, kurie leistų identifikuoti indaplovės gedimą ar gedimo priežastis, taip pat nenurodyta. Teismo vertinimu, nors pateikta sąskaita – faktūra patvirtina, jog buvo atlikti indaplovės remonto darbai (rem. komplekto keitimas), tačiau jie nėra išsamūs, nedetalizuoti, o ieškovė jų niekaip nesusiejo su galimai įvykusiu elektros energijos tiekimo sutrikimu. Be to, nors atsakovė patvirtino, jog gedimas įvyko 10 kV skirstomojo tinklo dalyje (KT-569 transformatorinėje, linija L-563), tačiau pažymėjo ir iš pateiktų duomenų matyti, kad trečiajam asmeniui J. J. elektros energija buvo teikiama iš transformatorinės KT-567, elektros linija L-400 (minėtas aplinkybes patvirtina elektros tiekimo schema ir elektros tinklų nuosavybės ribų aktas), t. y. gedimas, dėl kurio galimai buvo nutrauktas ar sutrikęs elektros energijos tiekimas, įvyko kitame skirstomajame tinkle, nei tame, iš kurio buvo teikiama elektros energija trečiajam asmeniui. Priešingų duomenų ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog apdraustas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas dėl elektros įtampos sutrikimų atsakovės skirstomajame tinkle, todėl nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios sąlygos, nėra pagrindo jos civilinei atsakomybei atsirasti.

Dėl antro įvykio (sugadinti atidarymo varteliai „Home LIFE“).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tarp atsakovės AB „ESO“ (anksčiau AB „Lesto“) ir trečiojo asmens S. K. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo tiekti (parduoti) elektros energiją klientui, kartu suteikdama elektros energijos persiuntimo paslaugą ir kitas susijusias paslaugas, o trečiasis asmuo įsipareigojo patiektą elektros energiją naudoti asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti bei sutartyje nustatyta tvarka sumokėti už elektros energiją (sutarties 5.1. punktas), bei imtis priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti bei apsaugoti savo elektros tinklus, kitus įrenginius bei prietaisus nuo žalos atsiradimo ar padidėjimo, kai yra nutraukiamas ar apribojamas elektros energijos tiekimas ar persiuntimas (sutarties 6.2.7. papunktis). Taip pat atsakovė įsipareigojo iki elektros energijos pirkimo–pardavimo vietos tiekti klientui galiojančius standartus ir kitų norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančią elektros energiją pagal sutartyje numatytos leistinosios naudoti galios dydį (sutarties 6.1.1. papunktis).

Kaip jau buvo minėta, ieškovė ir trečiasis asmuo S. K. (duomenys neskelbtini) sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė ADB „Gjensidige“ pranešimu Nr. S04-870964, pranešė, kad priėmė sprendimą dėl 2019 m. rugpjūčio 9 d. įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. išmokėjo draudėjui S. K. 490,00 Eur draudimo išmoką. 2019 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę AB „ESO“ su pretenzija dėl 490,00 Eur žalos atlyginimo, kadangi dėl sutrikusio elektros energijos tiekimo, už kurio tiekimą yra atsakinga atsakovė, buvo sugadintas ieškovės apdraustas turtas. 2019 m. rugsėjo 4 d. atsakovė AB „ESO“ pranešimu nurodė, kad nėra pagrindo patenkinti ieškovės pretenzijos, nes atsakovė nepažeidė sutartinių įsipareigojimų ir (ar) kitų teisės aktų nuostatų. Atsakovė taip pat nurodė, kad jai priklausančiame elektros tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija adresu (duomenys neskelbtini), minimu laikotarpiu (2019 m. rugpjūčio 9 d.) dėl gedimo 10 kV įrenginiuose buvo nustatytas trumpalaikis elektros energijos tiekimo pertrūkis.

Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas įrodinėja draudėjo pranešimu dėl draudiminio įvykio, 2019 m. rugpjūčio 27 d. kiemo vartų automatikos defektacijos aktu Nr. 7, ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. atsakovės pranešimu. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neįrodo, jog atidarymo varteliai „Home LIFE“ sugedo dėl netinkamos atsakovės tiekiamos elektros energijos kokybės. Pažymėtina, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. kiemo vartų automatikos defektacijos akte Nr. 7, yra nurodyta, kad „atveriamų vartų automatika po įtampos šuolio yra pažeista ir neveikia. Automatiką į naują keisti būtina, nes suremontuoti netikslinga“ (akto 1 punktas). Taip pat nurodyta, kad „reikia keisti automatikos dalis: valdymo bloką, transformatorių, saugiklį, automatikos pavaras“ (akto 2 punktas). Tačiau minėtame defektacijos akte nėra nurodoma, remiantis kokia informacija ir kokiu būdu buvo nustatyta, jog atidarymo varteliai „Home LIFE“ sugedo dėl elektros energijos įtampos svyravimų, t. y. nėra nurodyta, kokie tyrimai buvo atlikti ir kokiomis techninėmis priemonėmis buvo tai nustatyta, taip pat nenurodyta, kada galimai pasireiškė tie elektros energijos svyravimai (įvykio data nurodoma 2019 m. rugpjūčio 9 d., defektacijos aktas sudarytas 2019 m. rugpjūčio 27 d.), kokio pobūdžio bei kokią įtaką turėjo galimas elektros energijos tiekimo sutrikimas (pertrūkis) vartelių „Home LIFE“ veikimui. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad draudiko pranešime dėl draudiminio įvykio yra nurodyta, kad „dėl elektros tinklų gedimo ir dažno junginėjimo tvarkymo metu sugedo atidarymo varteliai“, t. y. yra akcentuojama, kad buvo bandoma tvarkyti atidarymo vartelius, neturint tam specialių žinių ar įgūdžių. Be to, nors atsakovė patvirtino, jog gedimas įvyko 10 kV skirstomojo tinklo dalyje, tačiau pažymėjo, jog buitiniams vartotojams 10 kV elektros linijomis tiesiogiai elektros energija nėra tiekiama. 10 kV įtampa transformatoriuose iš 10 kV transformuojama į 0,4 kV ir tik tuomet tiekiama vartotojams. Atsakovė taip pat nurodė ir iš pateiktų duomenų matyti, kad trečiajam asmeniui S. K. elektros energija buvo teikiama iš transformatorinės KT-489, elektros linija L-200, atrama 202/3 (minėtas aplinkybes patvirtina elektros tiekimo schema ir elektros tinklų nuosavybės ribų aktas), t. y. įvykio metu įrenginiai toje skirstomojo tinklo dalyje, kuria elektros energija tiesiogiai tiekiama trečiajam asmeniui, nebuvo sugadinti. Priešingų duomenų ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog apdraustas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas dėl elektros įtampos sutrikimų atsakovės skirstomajame tinkle, todėl nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios sąlygos, nėra pagrindo jos civilinei atsakomybei atsirasti.

Dėl trečio įvykio (sugadintas dujinis katilas ir odontologinė kėdė).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tarp atsakovės AB „ESO“ (anksčiau AB „Lesto“) ir trečiojo asmens UAB „Prodentum“ (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti elektros energijos persiuntimo paslaugą, o trečiasis asmuo įsipareigojo ją pirkti (sutarties 4 punktas). Taip pat atsakovė įsipareigojo kliento reikalavimu atlyginti kliento patirtus tiesioginius nuostolius, kai dėl AB „Lesto“ kaltės klientui nutraukiamas ar apribojamas persiuntimas arba elektros energijos kokybės parametrai persiuntimo paslaugos vietoje neatitinka nustatytų norminių teisės aktų reikalavimų, EETNT nustatyta tvarka ir atvejais AB „Lesto“ neatsako už elektros persiuntimo patikimumą bei jo kokybę, kai tai įvyksta dėl stichinių gamtos reiškinių (potvynio, perkūnijos, apšalo, audros, ižo ir pan.), gaisro, trumpųjų jungimų gretutiniame tinkle (kai persiuntimas atstatomas automatikos pagalba), trečiųjų asmenų veiksmų (elektros įrenginių vagystės ar gadinimo ir pan.), persiuntimo sutrikimų, įvykusių dėl blogos eksploatacijos ar gedimų klientui arba trečiajai šaliai priklausančiame elektros tinkle, kai elektros energijos nutraukimo trukmė neviršija klientui suteiktos aprūpinimo elektros energija patikimumo kategorijos ir kitais EETNT bei kituose teisės aktuose nustatytais atvejais (sutarties 10.5. papunktis).

Kaip jau buvo minėta, ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Prodentum“ (duomenys neskelbtini) sudarė įmonių turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią, be kita ko, buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 6 d. ieškovė ADB „Gjensidige“ pranešimu Nr. S04-874127, pranešė, kad priėmė sprendimą dėl 2019 m. liepos 5 d. įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir 2019 m. rugsėjo 6 d. išmokėjo draudėjui UAB „Prodentum“ 501,25 Eur draudimo išmoką. 2019 m. rugsėjo 16 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę AB „ESO“ su pretenzija dėl 501,25 Eur žalos atlyginimo, kadangi dėl sutrikusio elektros energijos tiekimo, už kurio tiekimą yra atsakinga atsakovė, buvo sugadintas ieškovės apdraustas turtas. 2019 m. rugsėjo 30 d. atsakovė AB „ESO“ pranešimu nurodė, kad nėra pagrindo patenkinti ieškovės pretenzijos, nes atsakovė nepažeidė sutartinių įsipareigojimų ir (ar) kitų teisės aktų nuostatų. Atsakovė taip pat nurodė, kad jai priklausančiame elektros tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija adresu (duomenys neskelbtini), minimu laikotarpiu (2019 m. liepos 5 d.) dėl įrenginių apsaugos automatikos suveikimo, buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas įrodinėja trečiojo asmens UAB „Prodentum“ 2019 m. liepos 12 d. pretenzija dėl nuostolių kompensavimo, 2019 m. liepos 8 d. defektiniu aktu Nr. 14, 2019 m. liepos 9 d. dujinio katilo gedimo nustatymo aktu. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neįrodo, jog dujinis katilas ir odontologinė kėdė sugedo dėl netinkamos atsakovės tiekiamos elektros energijos kokybės. Pažymėtina, kad 2019 m. liepos 8 d. odontologinės kėdės defektiniame akte Nr. 14, yra nurodyta, kad „po elektros įtampos šuolio yra perdegę kėdės saugikliai ir tinkamai nefunkcionuoja viena iš plokščių“, tuo tarpu 2019 m. liepos 9 d. dujinio katilo gedimo nustatymo akte yra nurodyta, kad „nustatytas katilo degiklio turbinos (ventiliatoriaus) gedimas (rodomas klaidos kodas „C6“). Gedimą galėjo sukelti įtampos šuolis elektros tinkle“. Tačiau minėtuose aktuose nėra nurodoma, remiantis kokia informacija ir kokiu būdu buvo nustatyta, jog odontologinė kėdė ir dujinio katilo degiklio turbina sugedo dėl elektros energijos įtampos svyravimų, t. y. nėra nurodyta, kokie tyrimai buvo atlikti ir kokiomis techninėmis priemonėmis buvo tai nustatyta, taip pat nenurodyta, kada galimai pasireiškė tie elektros energijos svyravimai, kokio pobūdžio bei kokią įtaką turėjo galimas elektros energijos tiekimo sutrikimas (pertrūkis) odontologinės kėdės ir dujinio katilo veikimui. Be to, atsakovė nurodė ir iš pateiktų duomenų matyti, kad trečiajam asmeniui UAB „Prodentum“ elektros energija tiekiama iš pastotės SP-48 linija L-TR281 įeinančia į transformatorinę TR-282, iš jos elektros energija trečiąjį asmenį pasiekia dviem elektros linijomis – L-UAB „Prodentum“_Abon ir L-UAB „Prodentum“ (minėtas aplinkybes patvirtina elektros tiekimo schema ir elektros tinklų nuosavybės ribų aktas). Tačiau nei gedimų, nei sutrikimų, nei elektros energijos tiekimo pertrūkių 2019 m. liepos 5 d. skirstomojo tinklo dalyje, kuria elektros energija tiekiama trečiajam asmeniui, nebuvo. Priešingų duomenų ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog apdraustas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas dėl elektros įtampos sutrikimų atsakovės skirstomajame tinkle, todėl nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios sąlygos, nėra pagrindo jos civilinei atsakomybei atsirasti.

Dėl ketvirto įvykio (sugadinta namo automatizavimo sistema).

Kaip jau buvo minėta, ieškovė ir trečiasis asmuo M. K. (duomenys neskelbtini) sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 26 d. ieškovė ADB „Gjensidige“ pranešimu Nr. S04-777521, pranešė, kad priėmė sprendimą dėl 2018 m. rugpjūčio 11 d. įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir 2018 m. rugsėjo 27 d. išmokėjo draudėjui M. K. 3475,44 Eur draudimo išmoką. 2018 m. lapkričio 12 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę AB „ESO“ su pretenzija dėl 3475,44 Eur žalos atlyginimo, kadangi dėl sutrikusio elektros energijos tiekimo, už kurio tiekimą yra atsakinga atsakovė, buvo sugadintas ieškovės apdraustas turtas. 2018 m. lapkričio 15 d. atsakovė AB „ESO“ pranešimu nurodė, kad nėra pagrindo patenkinti ieškovės pretenzijos, nes atsakovė nepažeidė sutartinių įsipareigojimų ir (ar) kitų teisės aktų nuostatų. Atsakovė taip pat nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), minimu laikotarpiu (2018 m. rugpjūčio 11 d.) buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas (pertrūkis) dėl atsijungimo 10 kV tinkle, sutrikimo priežastis – force majeure.

Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas įrodinėja atsakovės 2018 m. rugpjūčio 11 d. elektroniniais laiškais ir žinutėmis, 2018 m. rugpjūčio 12 d. elektroniniu laišku, 2018 m. rugpjūčio 13 d. ir 2018 m. rugpjūčio 18 d. pranešimais apie įvykį, 2018 m. rugpjūčio 18 d. turto apžiūros aktu, ir 2018 m. rugsėjo 3 d. namo automatizavimo sistemos patikros – defektavimo aktu. Pažymėtina, jog minėtame defektavimo akte yra nurodyta, kad „po elektros įtampos daugkartinių atjungimų, pajungimų ir įtampos šuolių, svyravimo ar viršįtampio visiškai arba dalinai neveikia namo automatizavimo (protingo namo) sistemos įrenginiai ir lauko LED šviestuvai“. Kaip buvo nurodyta anksčiau, civilinė atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį atsiranda be kaltės, t. y. didesnio pavojaus šaltinio valdytojas gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs buvus force majeure aplinkybes arba nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą. Force majeure sąvoka apibūdinamos nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimas Nr. 840, dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo). Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, 150.1. papunktyje nustatyta, kad tiekėjas ir (ar) operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje dėl gamtos reiškinių (potvynio, perkūnijos, apšalo, šlapdribos, audros, škvalo, ižo ar pan.) ir gaisro atvejais.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė tiek ieškovei siųstame atsakyme į pretenziją, tiek atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 11 d. perkūnijos metu suveikus prevencijos automatikai nuo 21:03 val. iki 21:05 val., buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. Taigi elektros tiekimas buvo nutrauktas dėl gamtos reiškinių, o būtent dėl perkūnijos. Ginčo dėl minėtų aplinkybių byloje nėra. Teismo vertinimu, visos aplinkybės patvirtina, kad vykdant elektros energijos tiekimą trečiajam asmeniui M. K. įvyko force majeure, t. y. atsakovė niekaip negalėjo sukontroliuoti gamtos reiškinių ir užtikrinti, jog dėl perkūnijos nebus nutrauktas elektros energijos tiekimas. Be to, atsakovei paaiškėjus, kad yra nutrauktas elektros energijos tiekimas, ėmėsi visų pagal kompetenciją priklausančių veiksmų ir siekė atkurti ir buvo atkurtas elektros energijos tiekimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, o būtent dėl 3475,44 Eur žalos atlyginimo ieškovei, nustačius force majeure aplinkybes.

Dėl penkto įvykio (sugadintas nešiojamasis kompiuteris).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tarp atsakovės AB „ESO“ (anksčiau AB „Lesto“) ir trečiojo asmens D. U. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo tiekti (parduoti) elektros energiją klientui, kartu suteikdama elektros energijos persiuntimo paslaugą ir kitas susijusias paslaugas, o trečiasis asmuo įsipareigojo patiektą elektros energiją naudoti asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti bei sutartyje nustatyta tvarka sumokėti už elektros energiją (sutarties 5.1. punktas), bei imtis priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti bei apsaugoti savo elektros tinklus, kitus įrenginius bei prietaisus nuo žalos atsiradimo ar padidėjimo, kai yra nutraukiamas ar apribojamas elektros energijos tiekimas ar persiuntimas (sutarties 6.2.7. papunktis). Taip pat atsakovė įsipareigojo iki elektros energijos pirkimo–pardavimo vietos tiekti klientui galiojančius standartus ir kitų norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančią elektros energiją pagal sutartyje numatytos leistinosios naudoti galios dydį (sutarties 6.1.1. papunktis).

Kaip jau buvo minėta, ieškovė ir trečiasis asmuo D. U. (duomenys neskelbtini) sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 30 d. ieškovė ADB „Gjensidige“ pranešimu Nr. S04-881344, pranešė, kad priėmė sprendimą dėl 2019 m. rugsėjo 19 d. įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir 2019 m. rugsėjo 30 d. išmokėjo draudėjui D. U. 135,50 Eur draudimo išmoką. 2019 m. rugsėjo 30 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę AB „ESO“ su pretenzija dėl 135,50 Eur žalos atlyginimo, kadangi dėl sutrikusio elektros energijos tiekimo, už kurio tiekimą yra atsakinga atsakovė, buvo sugadintas ieškovės apdraustas turtas. 2019 m. spalio 7 d. atsakovė AB „ESO“ pranešimu nurodė, kad nėra pagrindo patenkinti ieškovės pretenzijos, nes atsakovė nepažeidė sutartinių įsipareigojimų ir (ar) kitų teisės aktų nuostatų. Atsakovė taip pat nurodė, kad jai priklausančiame elektros tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija adresu (duomenys neskelbtini), minimu laikotarpiu (2019 m. rugsėjo 19 d.) dėl įrenginių apsaugos automatikos suveikimo, buvo fiksuotas trumpalaikis elektros energijos pertrūkis.

Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas įrodinėja draudėjo pranešimu dėl draudiminio įvykio, 2019 m. rugsėjo 24 d. atsakovė pranešimu, 2019 m. rugsėjo 27 d. defektiniu aktu. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neįrodo, jog nešiojamasis kompiuteris sugedo dėl netinkamos atsakovės tiekiamos elektros energijos kokybės. Pažymėtina, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. defektiniame akte yra nurodyta, kad „nustatytas maitinimo šaltinio ir pagrindinės plokštės gedimas“. Tačiau minėtame defektiniame akte nėra nurodomos konkrečios gedimo priežastys, gedimo laikas ir kokią įtaką turėjo galimas elektros energijos tiekimo sutrikimas (pertrūkis) nešiojamojo kompiuterio veikimui, jei toks buvo. Be to, atsakovė nurodė ir iš pateiktų duomenų matyti, kad trečiajam asmeniui D. U. elektros energija tiekiama iš pastotės (duomenys neskelbtini) L-200, (duomenys neskelbtini) įeinančia į transformatorinę MT-396, iš jos elektros energija trečiąjį asmenį pasiekia elektros linija L-TKS-1 (minėtas aplinkybes patvirtina elektros tiekimo schema ir elektros tinklų nuosavybės ribų aktas). Tačiau nei gedimų, nei sutrikimų, nei elektros energijos tiekimo pertrūkių 2019 m. rugsėjo 19 d. skirstomojo tinklo dalyje, kuria elektros energija tiekiama trečiajam asmeniui, nebuvo. Priešingų duomenų ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog apdraustas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas dėl elektros įtampos sutrikimų atsakovės skirstomajame tinkle, todėl nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios sąlygos, nėra pagrindo jos civilinei atsakomybei atsirasti.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio dėl žalos atlyginimo priteisimo, kadangi ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia, jog draudėjų turtas buvo sugadintas būtent dėl atsakovės netinkamai tiektos elektros energijos. Pažymėtina ir tai, kad ieškinyje minimi turto sugadinimo įvykiai įvyko atitinkamai 2019 m. kovo 31 d., 2019 m. rugpjūčio 9 d., 2019 m. liepos 5 d. ir 2019 m. rugsėjo 19 d. (išskyrus 2018 m. rugpjūčio 11 d. įvykį, konstatavus, kad buvo force majeure aplinkybės), tačiau ieškovė su ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo kreipėsi tik 2021 m. gegužės 24 d. Ieškovė turėjo visas galimybes atlikti sugadinto turto ekspertizę, tyrimus ir pasinaudoti specialistų žiniomis, siekiant nustatyti konkrečias gedimo priežastis, tačiau buvo apsiribota tik draudėjų pateikta informacija bei neišsamiais defekto aktais, t. y. prisiėmė rizika išmokėdama draudimo išmokas. Kaip jau buvo nurodyta, vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, kadangi ieškovė turėjo įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (išskyrus kaltę, kuri yra preziumuojama). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo ieškinį tenkinti, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis).

Papildomai pažymėtina, kad kiti nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, į. k. 110057869, 11,40 Eur valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas        Gintaras Pašvenskas