Civilinė byla Nr. 2YT-2029-913/2021

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00300-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1.; 3.4.5.2.; 3.2.6.1 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 27 d.

Anykščiai

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė,

sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai,

dalyvaujant pareiškėjui T. B., 

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Gerdai Vaicekauskienei,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Silvestica Green Forest Lithuania, UAB,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Silvestica Green Forest Lithuania UAB.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjas T. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvusių žemės savininkų A. B., po jo mirties P. B. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, t. y. gyvenamas namas, tvartas, klojimas. Tikslas – ant išlikusių gyvenamojo namo pamatų atkurti gyvenamąjį namą ir kitus pastatus.

2.       Pareiškime nurodė, kad pareiškėjo senelis A. B. asmeninės nuosavybės teise Utenos apskrities Anykščių valsčiaus (duomenys neskelbtini) valdė 21, 8500 ha dydžio žemės sklypą. Po jo mirties (duomenys neskelbtini) šios žemės naudotoju ir savininku tapo pareiškėjo tėvas P. B.. Visa 21,8500 ha buvo dirbama žemė, joje buvo ir sodyba, t. y. gyvenamas namas, tvartas, klojimas. Kadangi archyvuose nebuvo duomenų apie A. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą. Teismas 1998 m. gruodžio 1 d. (civilinė byla Nr. 2-3-243/1998) sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. iki (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdė 21,8500 ha žemės sklypą, esantį Utenos apskrities Anykščių rajono (duomenys neskelbtini). Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Utenos filialo Anykščių rajono gyventojų aptarnavimo biuro Pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, 2000-11-09 (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad pareiškėjas yra minėto žemės sklypo savininkas, kad žemės sklypo plotas viso 21, 8500 ha, iš jo žemės ūkio naudmenų 1,37 ha. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, 2018-06-07 (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad viso žemės plotas 21,8500 ha, iš jo ariama 1,3575 ha, miško žemės plotas 19,9485 ha, kelių plotas 0,2196 ha ir 0,3244 ha užstatyta teritorija, iš šio išrašo matyti, kad sodyba buvo, nes nurodyta jog yra 0,3244 ha užstatyta teritorija. Dabar buvę pastatai neišlikę, yra tik pastatų pamatai. 2019 m. lapkričio 11 d. dalį minėto žemės sklypo 377/437 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjas pardavė Silvestica Green Forest Lithuania, A. S. pamatai yra pareiškėjo žemės sklypo dalyje. Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl pastatų minėtame žemės sklype, tačiau Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2020-12-23 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl P. B. pastatų (duomenys neskelbtini) kaime“ nurodė, kad žinių apie P. B. Utenos apskrities Anykščių valsčiaus (duomenys neskelbtini)kaime iki 1932 m. turėtus pastatus, pastatų skaičių ir jų paskirtį bei pastatų situacijos plano, archyve saugomuose fonduose nerasta. Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialas 2021-01-25 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Apie P. B. ūkį (duomenys neskelbtini) kaimo 1952-1954 metų ūkinėse knygose apie P. B. ūkį nerasta, o 1944-1951 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinės knygos filialui saugoti neperduotos. Vieninteliai dokumentai įrodantys, kad minėtame žemės sklype buvo statiniai tai Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintas 2000-03-29 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas, kuriame nurodyta sodyba, UAB „Geokada“ 2018-03-30 kadastrinių matavimų plane taip pat nurodė pastatus, kiemą. Minėtuose žemės sklypo planuose, bei registro išrašuose, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo pastatai, kiemas. Ant išlikusių pamatų nori atstatyti gyvenamąjį namą ir kitus pastatus. 

3.       Teismo posėdžio metu pareiškėjas T. B. nurodė, kad palaiko savo pareiškimą. Paaiškino, kad tuo metu kai matavo žemės sklypą, jam pasiūlė įteisinti pamatus, tuo metu jis pagalvojo, kad vėliau įsiteisins, bet nežinojo, kad reikės kreiptis į teismą. Jo senelis A. ten įsikūrė su šeima, tai buvo 1890 metai, nusipirko žemę ir pasistatė pastatus. Tame name gimė jo tėvas ir jo penkios seserys. Šeima vertėsi ūkininkavimu iki 1940 metų. Karo metu ir po karo buvo neramūs laikai gyventi taip nuošaliai vienkiemyje, todėl šeima pasitraukė, viską palikusi. Ten yra išlikę tik pamatai, gyvenamojo namo, klojimo, pirties. Dar vienas pastatėlis yra išlikęs apgriuvęs, ką patvirtina UAB ,,Geokada“ atlikti matavimai. Pareiškėjo sesuo buvo ištekėjus už malūnininko ir jis sakė: ,,tu, P., geriau eik į malūną dirbti“, ,,neik į mišką“ ir taip išgyveno tą laikotarpį. Tie namai liko tušti, nes sesės irgi išvažinėjo, išlikusį namą (rastus) sesuo pardavė nusikėlimui. Į kolūkį niekas nėjo dirbti, todėl ir kolūkio bylose niekas neužregistravo. Prašė jo pareiškimą patenkinti.

4.       Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Gerda Vaicekauskienė nurodė, kad pateikė atsiliepimą į pareiškimą, ką rado iš dokumentų archyvinėje byloje, tą pridėjo. 2000 m. parengtuose dokumentuose jokių pamatų nėra nurodyta. Negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, ką nurodė pareiškėjas. Iš dokumentų mato, kad 2018 m. atlikus geodezinius matavimus UAB ,,Geokada“, parengtame sklypo plane nurodytas kiemas ir trys pastatai, o kadastro duomenyse yra nurodyta, kad yra keturi neregistruoti statiniai, kurių savininkas T. B. ir kadastro duomenyse atsiranda užstatyta teritorija - 32,44 a. kadangi suinteresuotumo byloje neturi, neprieštarauja, kad teismas išnagrinėtų bylą savo nuožiūra.

5.       Suinteresuotas asmuo Silvestica Green Forest Lithuania, UAB atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė. Pateikė prašymą bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant. Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens prašymą, bei į tai, jog jam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

6.       Liudytoja Z. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pareiškėjo žmona. Paaiškino, kad kai ištekėjo už Tautvydo, jo šeima: mama ir tėtis gyveno (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) jos uošvio gimtinė. Jis dažnai ten nusiveždavo, papasakodavo, kad ten gyveno jo tėvai, kad seserys buvo penkios, rodė vietą kur stovėjo namas, buvo ir tvartas, pirtelė už kelio būdavo, kaip jie ten maudydavosi, pirtį kurdavo. Tas namas, kur dabar yra pamatai, buvo parduotas nusikėlimui. Pasakojo, kad buvo labai gražūs santykiai. Buvo išdirbtos žemės. Uošvis nebegyveno ten, nes turėjo išeiti, nes buvo pokariu nesaugu labai.

7.       Liudytojas A. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo B. kaimynas. Iš jo kiemo matydavosi sodyba. Atsimena, kad buvo namas, tvartas, klaimas, klėtis (svirnas), galbūt ir pirtis. Vėliau nugriovė sodybą. Šiuo metu pamatai yra, jeigu niekas neišvežė.

8.       Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta T. B., buvo bendramoksliai. Iš Anykščių eidavo į tą mišką, rinkdavo grybus. B. tėvukas sakydavo, kad ,,čia jų viskas yra“. Dabar ten pirtis viena tebestovi, yra gyvenamojo namo pamatai, bet apžėlę po šitiek metų. Kai stovėjo statiniai jo dar ten nebuvo, bet visada važiuodavo ten kaip į namus. 1972 metais jau nieko nebebuvo.

Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas visiškai.

9.       Bylos medžiaga, pareiškėjo T. B., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės, liudytojų Z. B., A. Š., A. Č. paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjo senelis A. B. asmeninės nuosavybės teise valdė 21,8500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtą aplinkybę patvirtina 1998 m. gruodžio 1 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2-3-243/1998) nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo tėvas A. B. iki (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdė 21,8500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Po A. B. mirties (duomenys neskelbtini) minėto sklypo savininku ir naudotoju tapo pareiškėjo tėvas P. B., kuris (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 56). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjui T. B., pagal 2001 m. vasario 5 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą nuosavybės teise priklauso 21,8500 ha ploto žemės sklypas, iš kurio 1,3575 ha ariamos žemės, 19,9485 ha miško žemės, 0,2196 ha kelio ploto ir 0,3244 ha užstatytos teritorijos (b. l. 19-20). Pagal 2019 m. lapkričio 11 d. pirkimo pardavimo sutartį pareiškėjas dalį minėto žemės sklypo 377/437 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavė suinteresuotam asmeniui Silvestica Green Forest Lithuania, UAB, ta pačia sutartimi nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka (b. l. 61-70).

10.       Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, o vienas iš jų - buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio 7 punkto nuostatas teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą.

11.       Pagal teismų praktiką juridinis faktas, jog sodyba - gyvenamasis namas su priklausiniais - buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodybų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-259/2008), sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009).

12.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

13.       Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų, nustatyta, kad pareiškėjui nepavyko gauti archyvinių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo sodyba (b. l. 12-13).

14.       2018 m. žemės sklypui UAB  „Geokada“ atliko kadastrinius matavimus, kadastrinių matavimų plane nurodytas kiemas ir trys pastatai (b. l. 18). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta 0.3244 ha užstatyta teritorija (b. l. 19-20). Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1998 m. lapkričio 25 d. rašte yra nurodyta, kad Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942 m. gegužės 27 d. žiniose, Utenos apskrities Anykščių valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojo P. B. buto – ūkio lape įrašyta, kad P. B. – šeimos galva, ūkininkas, šeimininkas su samdiniais, tėvas A. B., išlaikomas sūnaus (b. l. 11). Teisme apklausti liudytojai A. Č. ir A. Š. patvirtino, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo gyvenamasis namas ir kiti pastatai, name gyveno B. šeima. Pareiškėjo ir liudytojų parodymai neprieštarauja tarpusavyje, todėl teismui nekyla abejonių dėl parodymų tikrumo ir patikimumo. Suinteresuoti asmenys Silvestica Green Forest Lithuania, UAB ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prieštaravimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė.

15.       Aptartų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad 21,8500 ha žemės sklype, priklausančiame pareiškėjui, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, kurią sudarė gyvenamasis namas su priklausiniais (tvartu, klojimu), tačiau iki šių dienų sodyba neišliko.

16.       Iš giminystės ryšį įrodančių dokumentų – gimimo, santuokos liudijimų (b. l. 55-57) matyti, kad pareiškėjas T. B. yra P. B. sūnus, pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, Miškų įstatymo 11 straipsnio prasme turintis teisę atstatyti neišlikusią sodybą. Aplinkybių, dėl kurių būtų ribojama ar draudžiama statyba pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, nenustatyta.

17.       Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sodybos atstatymo tikslu, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo sodyba, kurią sudarė gyvenamasis namas ir ūkio paskirties pastatai.

18.       Byloje susidarė 7,76 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos iš pareiškėjo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo T. B. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvusių žemės savininkų A. B., po jo mirties P. B. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, t. y. gyvenamas namas, tvartas, klojimas.

Juridinis faktas nustatomas tikslu ant išlikusių gyvenamojo namo pamatų atkurti gyvenamąjį namą ir kitus pastatus.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,76 Eur (septynis eurus 76 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja                                                                                                 Jolanta Gasparavičienė