Administracinė byla Nr. I-3569-394/2018
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00882-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5.; 55.1.1.
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 26 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,
dalyvaujant pareiškėjui S. B.,
nedalyvaujant atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (23-26 b. l.), prašydamas panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) 2018 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 25/04-187 „Dėl suimtojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 2S-973 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.
Pareiškėjas patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių TI direktoriaus nutarimu buvo nubaustas už suėmimo vykdymo rėžimo pažeidimą – turėjo mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, kuris buvo paimtas kratos metu iš grotuotos patalpos, esančios Šiaulių TI trečiojo aukšto skyriuje. 2018 m. sausio 17 d. kameroje Nr. 76 atliekant kratą pareigūnams kilo įtarimas, kad jis išangėje neva turi mobiliojo ryšio telefoną, todėl su keliais pareigūnais buvo nuvestas į rėžiminio korpuso trečią aukštą ir uždarytas į koridoriaus pakraštyje esančią grotuotą patalpą, virš kurios stovi vaizdo stebėjimo kamera, grotuota patalpa iš visų pusių permatoma, be to, stebėti jį, kol bus peršviestas rentgeno aparatu, buvo paliktas pareigūnas, kuris niekur nesitraukė ir visą laiką stebėjo. Atlikus patikrinimą rentgeno aparatu, medicinos sesutė pasakė, kad nieko neaptikta, ir jis iš karto buvo parvestas į kamerą. Po kurio laiko buvo iškviestas rašyti pasiaiškinimą dėl grotuotoje patalpoje rasto mobiliojo ryšio telefono su SIM kortele. Jeigu jis būtų turėjęs telefoną ir toje patalpoje bandęs jį išsiimti ir paslėpti, tai būtų aiškiai matęs jį stebintis pareigūnas ir užfiksavusi vaizdo stebėjimo kamera, tačiau apie tai nei 2018 m. vasario 2 d. tarnybinio tyrimo išvadoje, nei Kalėjimų departamento 2018 m. kovo 23 d. rašte dėl skundo nagrinėjimo nėra užfiksuota ir nepasisakyta, nors jis visą laiką aiškino, kad tai ne jo telefonas ir jis nieko bendro su tuo neturi, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Be to, prieš patalpinant jį į grotuotą patalpą, iš jos buvo išvestas kitas asmuo ir iš karto patalpintas pareiškėjas, todėl teiginys, kad prieš patalpinant jį į tą patalpą joje buvo atlikta krata, neatitinka tikrovės, tą galėtų patvirtinti vaizdo įrašas. Grotuota patalpa yra skirta laikinam sulaikymui, joje nuolat keičiasi žmonės, todėl telefoną galėjo palikti bet kas. Šis telefonas nėra su juo susietas, nenustatytas nei vienas jam priklausantis telefono numeris, neišimta detali pokalbių išklotinė, kuri leistų nustatyti, kieno tai telefonas. Be to, jeigu telefonas buvo išimtas iš užpakalio, tai jis turėjo būti išteptas fekalijomis ir smirdėti, tačiau to nėra užfiksuota nei tarnybinio patikrinimo dokumentuose, nei Kalėjimų departamento rašte. Taigi darytina išvada, kad šis mobiliojo ryšio telefonas, rastas grotuotoje patalpoje, yra ne jo, o nepašalinus abejonių ir trūkumų, tarnybinio patikrinimo išvada yra nepakankama ir neturinti įrodomosios galios.
Atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką pranešta tinkamai (80 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (39-40 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti. 2018 m. sausio 17 d. 13.15 val. įtarus, kad kameroje Nr. 76 esantys suimtieji gali turėti daiktų, kurie nenurodyti Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, buvo atlikta kameros Nr. 76 krata, taip pat joje laikomų suimtųjų S. B. ir T. V. visuminės kratos. Jaunesniajam specialistui atliekant suimtojo S. B. visuminę kratą, ties suimtojo išeinamąja anga metalo ieškiklis parodė signalą. Kadangi prieš tai suimtajam buvo pasiūlyta atiduoti daiktus, kurie nenurodyti sąraše, o šis nurodė, kad tokių daiktų neturi, įtarta, kad suimtasis kūno ertmėje slepia draudžiamą turėti daiktą. Kol buvo atlikinėjama kameros krata, suimtasis S. B. buvo uždarytas į trečiame rėžiminio korpuso skyriuje esančią grotuotą patalpą. Ši patalpa, prieš uždarant S. B., apžiūrėta, draudžiamųjų daiktų nerasta. Suimtajam paaiškinta, kad vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 154 punktu, gali būti atlikta kūno ertmių apžiūra, bet suimtasis jos atsisakė. Kad įrodytų neturintis neleistinų daiktų, suimtasis sutiko pasitikrinti Sveikatos priežiūros tarnyboje esančiu rentgeno aparatu. Atlikus patikrą, rentgeno nuotraukoje neleistinų daiktų neužfiksuota. Trečio aukšto rėžiminio korpuso skyriaus specialistas R. M. informavo, kad suimtąjį išvedus iš šiame skyriuje esančios grotuotos patalpos buvo atlikta šios patalpos apžiūra, kurios metu po palange esančio radiatoriaus tarpe buvo rastas ir paimtas mobilusis telefonas „GT Star“ be IMEI numerio ir su SIM kortele „Labas“. Radus telefoną, S. B. buvo dar kartą patikrintas metalo ieškikliu, kuris ties suimtojo išeinamąja anga signalo neberodė. S. B. paaiškinti, iš kur kameroje atsirado telefonas, atsisakė. Šias aplinkybes patvirtina ir specialistų tarnybiniai pranešimai. Visa tai įvertinus, darytina išvada, kad S. B. pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 3 dalį, pagal kurią suimtiesiems draudžiama su savimi turėti maisto produktų, daiktų ir būtiniausių reikmenų, kurie nenumatyti tardymo izoliatoriuose, todėl jam pagrįstai Šiaulių TI direktoriaus 2018-02-09 nutarimu Nr. 25/04-187 „Dėl suimtojo nubaudimo“ paskirta nuobauda – uždarymas į drausmės izoliatorių 7 paroms.
Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai (81 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti, nes išnagrinėjus surinktą medžiagą, nustatyta, kad 2018 m. sausio 17 d. Šiaulių TI pareiškėjas turėjo mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, kuris aptiktas ir paimtas iš grotuotos patalpos, esančios rėžiminio korpuso trečio aukšto skyriuje, atliktos kratos metu. Tuo pareiškėjas pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatas. Dėl pareiškėjo padaryto režimo reikalavimų pažeidimo Šiaulių TI buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurį atliko šios įstaigos Apsaugos ir priežiūros skyrius. Tyrimo metu nustatyta, kad 2018 m. sausio 17 d. buvo gautas įstaigos APS pareigūno tarnybinis pranešimas Nr. 79/09-71, kuriame nurodyta, jog atlikus rėžiminio korpuso trečio aukšto skyriaus koridoriuje esančios grotuotos patalpos, iš kurios buvo išvestas pareiškėjas, apžiūrą, po palange esančio radiatoriaus tarpe buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „GT Star“ ir SIM kortelė. Šiaulių TI buvo gautas ir tarnybinis pranešimas Nr. 60/09-2362, kuriame nurodyta, kad įtarus, jog kameroje Nr. 76 esantys suimtieji gali turėti daiktų, kurie nenurodyti Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, 2017-01-17 13.15 val. buvo atlikta kameros Nr. 76 krata, taip pat pareiškėjo ir kito suimtojo visuminė krata. APS pareigūnui atliekant visuminę kratą, ties pareiškėjo išeinamąja anga metalo ieškiklis parodė signalą. Prieš tai pareiškėjui buvo pasiūlyta atiduoti daiktus, kurie nenurodyti sąraše. Buvo įtarta, kad pareiškėjas kūno ertmėje galimai slepia draudžiamą turėti daiktą. Kol buvo atlikinėjama kameros krata (kratos metu buvo rasta apie 0,5 kg raugo masės), pareiškėjas buvo uždarytas į rėžiminio korpuso trečio aukšto koridoriuje esančią grotuotą patalpą, kuri prieš uždarant pareiškėją buvo apžiūrėta, draudžiamųjų daiktų nerasta. Pareiškėjas buvo informuotas, kad vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 154 punktu, jam gali būti atlikta kūno ertmių apžiūra, bet pareiškėjas jos atsisakė, tačiau sutiko pasitikrinti Sveikatos priežiūros tarnyboje esančiu rentgeno aparatu. Pareiškėją peršvietus, rentgeno nuotraukoje neleistinų daiktų užfiksuota nebuvo. Trečio aukšto rėžiminio korpuso skyriaus specialistas informavo, kad pareiškėją išvedus iš šiame skyriuje esančios grotuotos patalpos buvo atlikta šios patalpos apžiūra, kurios metu po palange esančio radiatoriaus tarpe buvo rastas ir paimtas mobilusis telefonas „GT Star“ be IMEI numerio su SIM kortele „Labas“. 2018 m. vasario 1 d. užregistruotas pareiškėjo pasiaiškinimas, kuriame jis neprisipažįsta, kad 2017-01-17 rastas mobiliojo ryšio telefonas priklauso jam. Vertinant tyrimo metu surinktų duomenų visumą, konstatuota, kad pareiškėjas turėjo ir rėžiminio korpuso 3 aukšto koridoriuje esančios grotuotos patalpos radiatoriuje slėpė mobiliojo ryšio telefoną „GT Star“ be IMEI numerio su SIM kortele „Labas“. Pareiškėjo teiginys, kad nežino, kieno telefonas rastas rėžiminio korpuso 3 aukšto koridoriuje esančios grotuotos patalpos radiatoriuje, kelia pagrįstų abejonių, nes pareigūnai, laikinai uždarydami asmenis į minėtą patalpą, užtikrina, kad kiekvienu atveju prieš suimtųjų uždarymą ar po išleidimo patalpos nuodugniai patikrinamos, siekiant užkardyti neleistinų daiktų slėpimą bei patekimą suimtiesiems. Kalėjimų departamentas priėjo išvadą, kad pareiškėjas, turėdamas (slėpdamas) mobiliojo ryšio telefoną, pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatas. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, Kalėjimų departamentas konstatavo, kad atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes, atliktą tarnybinį tyrimą, pareiškėjo pasiaiškinimą ir surinktą dokumentinę medžiagą, Šiaulių TI direktorius pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui skyrė nuobaudą – uždarymą į drausmės izoliatorių 7 paroms, todėl jos naikinti nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjo S. B. skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 25/04-187, kuriuo pareiškėjui - suimtajam S. B. už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą paskirta nuobauda - uždarymas į drausmės izoliatorių 7 paroms, bei Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. 2S-973, kuriuo pareiškėjo skundas pripažintas nepagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Suimtųjų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pareigas ir jiems taikomus draudimus reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – ir Įstatymas, ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojanti 2017-09-01). Šio Įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos (1 p.), o 3 dalis numato, kad suimtiesiems draudžiama su savimi turėti maisto produktų, daiktų ir būtiniausių reikmenų, kurie nenumatyti tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše.
Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas pateiktas Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – Taisyklės; redakcija, galiojanti nuo 2017-11-28), 15 priede, šiame sąraše mobilieji telefonai nėra numatyti.
Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnį, už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems gali būti skiriamos tokios nuobaudos: papeikimas; pasivaikščiojimo pailginto laiko panaikinimas; teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas iki vieno mėnesio; uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų. Nuobaudų skyrimo suimtiesiems tvarką reglamentuoja Įstatymo 36 straipsnis, kuriame numatyta, kad skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo, skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo padarymo dienos, paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo. nuobaudos skiriamos tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu, suimtasis turi teisę apskųsti jam paskirtą nuobaudą šio įstatymo 49 straipsnio nustatyta tvarka.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 127 punktas numato, kad Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytas nuobaudas suimtiesiems turi teisę skirti tardymo izoliatoriaus direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas; nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopija suimtajam neatlygintinai įteikiama jo pasirašymo dieną. Pagal Taisyklių 129 punktą, kiekvienas suimtasis prieš skiriant jam nuobaudą turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti, pasiaiškinant raštu, o pagal 130 punktą, jei suimtasis, kuris įtariamas pažeidęs suėmimo vykdymo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu.
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2018 m. sausio 17 d. Šiaulių TI apsaugos ir priežiūros skyriaus 1-os pamainos specialistas A. R. surašė tarnybinį pranešimą Šiaulių TI direktoriui, kuriame nurodė, jog 2018 m. sausio 17 d. 13.15 val. įtarus, kad kameroje Nr. 76 esantys suimtieji gali turėti neleidžiamų daiktų, buvo atliekama kameros Nr. 76 ir ten laikomų asmenų S. B. ir T. V. visuminė krata, atliekant S. B. kratą ties jo išeinamąja anga metalo ieškiklis parodė signalą, todėl buvo įtarta, kad S. B. kūno ertmėje slepia neleidžiamą daiktą; suimtasis S. B. buvo uždarytas į trečiame rėžiminio korpuso skyriuje esančią grotuotą patalpą, prieš tai ją apžiūrėjus, po to jis buvo peršviestas rentgeno aparatu, neleistinų daiktų užfiksuota nebuvo; S. B. išvedus iš grotuotos patalpos ir atlikus jos apžiūrą, po palange esančio radiatoriaus tarpe rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „GT Star“ ir SIM kortelė „Labas“, suimtasis atsisakė paaiškinti kaip patalpoje atsirado nurodyti daiktai (48 b. l.). 2018 m. sausio 17 d. surašytas ir Šiaulių TI apsaugos ir priežiūros skyriaus 1-os pamainos specialisto R. M. tarnybinis pranešimas dėl to, kad 2018 m. sausio 17 d. 14.15 val. atliekant trečiame rėžiminio korpuso skyriuje esančios grotuotos patalpos, iš kurios buvo išvestas suimtasis S. B., apžiūrą, po palange esančio radiatoriaus tarpe rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „GT Star“ be IMEI numerio ir SIM kortelė „Labas“ (46 b. l.). Tą pačią 2018 m. sausio 17 d. surašytas ir Daiktų, nenurodytų suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų turėti daiktų sąraše, paėmimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. sausio 17 d. 14.15 val. atlikus apžiūrą trečiojo rėžiminio korpuso skyriaus grotuotoje patalpoje po palange, radiatoriaus tarpe rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „GT Star“ be IMEI numerio ir SIM kortelė „Labas“ Nr. 8937002160800114857 (47 b. l.). 2018 m. sausio 31 d. suimtasis S. B. pasiaiškinime Šiaulių TI direktoriui nurodė, kad 2018 m. sausio 17 d. jokio telefono neturėjo, kieno telefonas, nežino, rentgeno aparatu nieko nerado, uždarius už grotų visą laiką šalia stovėjo pareigūnas ir niekur nesitraukė (49 b. l.). Šių duomenų pagrindu Šiaulių TI atliktas tarnybinis tyrimas ir 2018 m. vasario 2 d. surašyta tarnybinio tyrimo išvada Nr. 20/00-859, kurioje konstatuota, jog suimtasis S. B. turėjo ir rėžiminio korpuso 3 aukšto koridoriuje esančios grotuotos patalpos radiatoriuje slėpė mobiliojo ryšio telefoną „GT Star“ be IMEI numerio ir SIM kortelę „Labas“, pareigūnai, laikinai uždarydami asmenis į minėtą patalpą, užtikrina, kad kiekvienu atveju prieš suimtųjų (nuteistųjų) uždarymą ar po jų išleidimo patalpos nuodugniai patikrinamos, turėdamas mobiliojo ryšio telefoną suimtasis S. B. pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad suimtiesiems draudžiama su savimi turėti daiktų, nenumatytų leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąraše, pasiūlyta skirti jam nuobaudą (60-62 b. l.). 2018 m. vasario 9 d. Šiaulių TI direktoriaus nutarimu suimtajam S. B. paskirta nuobauda – uždarymas į drausmės izoliatorių 7 paroms, nuobauda pradėta vykdyti 2018-02-15 13.40 val., suimtasis iš drausmės izoliatoriaus išleistas 2018-02-22 13.40 val. (42-43 b. l.).
Įvertinusi išdėstytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarnybinis tyrimas atliktas neišsamiai ir nuobauda pareiškėjui paskirta nepagrįstai. Tarnybinio tyrimo išvadoje nenurodyta, kokiu pagrindu tyrimą atlikęs pareigūnas nustatė, kad prieš uždarant S. B. į trečio aukšto koridoriuje esančią grotuotą patalpą, ši patalpa ir joje esantys įrenginiai buvo nuodugniai patikrinti. Išvadoje konstatuota, kad „pareigūnai, laikinai uždarydami asmenis į minėtą patalpą, užtikrina, jog kiekvienu atveju prieš uždarymą ir po išleidimo patalpos nuodugniai patikrinamos“, t.y., abstrakčiai nurodyta, kaip turėtų būti daroma, tačiau 2018-01-17 tarnybiniame pranešime specialistas R. M. nepažymėjo, kad prieš patalpinant į grotuotą patalpą S. B., ši patalpa buvo nuodugniai apžiūrėta, draudžiamų daiktų nerasta. Specialisto A. R. surašytame tarnybiniame pranešime taip pat tik abstrakčiai nurodyta, kad patalpa buvo apžiūrėta, tačiau iš tokios sakinio formuluotės neaišku, ar patalpą apžiūrėjo A. R., ar kitas pareigūnas, ar buvo apžiūrėtas po palange esantis radiatorius, kur rastas mobiliojo ryšio telefonas. Daiktų, nenurodytų leidžiamų turėti daiktų sąraše, paėmimo protokole nėra aprašyta, kaip atrodė rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas, ar jis buvo į ką nors įdėtas, ar ant jo buvo kokių nors pašalinių medžiagų, jeigu buvo įtariama, kad suimtasis S. B. jį laikė išangėje, telefonas nebuvo nufotografuotas. Pareiškėjas nurodo, kad grotuota patalpa, į kurią jis buvo uždarytas, stebima vaizdo kamera, šios aplinkybės neginčija ir atsakovas, tačiau atliekant tarnybinį tyrimą vaizdo įrašas nebuvo peržiūrėtas ir nebuvo vertinami jame užfiksuoti duomenys, nors vaizdo stebėjimas patalpose vykdomas siekiant užtikrinti nustatytų režimo reikalavimų laikymąsi, užkirsti kelią galimiems pažeidimams. Teismui įpareigojus atsakovą pateikti grotuotos patalpos vaizdo medžiagą, atsakovas nurodė, kad neturi tokios galimybės, nes vaizdo įrašai vaizdo įrašymo įrenginiuose saugomi iki keturiolikos parų (98-100 b. l.), tačiau jeigu vaizdo įrašas gali turėti reikšmės nagrinėjant suimtojo (nuteistojo) skundą dėl įstaigos vadovo priimto administracinio sprendimo, jis turėtų būti saugomas iki pareigūno, tiriančio skundą, sprendimo priėmimo, o jeigu sprendimas apskųstas – iki skundo išnagrinėjimo pabaigos. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Šiaulių TI pareigūnas R. M. taip pat nurodė, jog į grotuotą patalpą atvesto suimtojo S. B. nestebėjo, dirbo savo darbus, nes yra vaizdo kamera, todėl prižiūrėti atvestų asmenų nėra tikslo. Pareiškėjas nurodo, kad nors jis visą laiką pareigūnams aiškino, kad tai ne jo telefonas ir jis nieko bendro su tuo neturi, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, vaizdo įrašas nebuvo peržiūrėtas. Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo S. B. skundą dėl nuobaudos paskyrimo, vertino tik pareigūnų surašytus tarnybinius pranešimus ir tarnybinio tyrimo išvadą, vaizdo medžiagos nesireikalavo, nors pareiškėjas savo skunde buvo nurodęs, jog šalia grotuotos patalpos, į kurią jis buvo patalpintas, yra vaizdo stebėjimo kamera ir vaizdo įrašas gali patvirtinti, kad telefono jis neturėjo ir neišsitraukė. Tarnybinio tyrimo metu nebuvo išreikalauta ir įvertinta grotuotoje patalpoje rasto mobiliojo ryšio telefono „GT Star“ su SIM kortele „Labas“ Nr. 8937002160800114857 pokalbių išklotinė, iš kurios būtų galima spręsti, ar tikrai rastas telefonas priklauso S. B., išvadoje nurodyta, kad faktinių duomenų, patvirtinančių, jog S. B. yra teisėtas mobiliojo ryšio telefono savininkas, negauta.
Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatyta suimtųjų atsakomybė už suėmimo vykdymo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik suimtiems asmenims, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų SVĮ 34 straipsnio 1 dalyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar suimtojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo (suimtojo) kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010). Taigi šiuo konkrečiu atveju vertintina, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjui skirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, tik kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią gali būti skiriama nuobauda, grįsti asmens kaltę vien prielaidomis negalima (LVAT 2016 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016, LVAT 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-717/2009).
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, t.y., turėjo mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, ir S. B. nepagrįstai nubaustas už Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimą, todėl Šiaulių tardymo 2018 m. vasario 9 d. nutarimas Nr. 25/04-187 „Dėl suimtojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento 2018 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. 2S-973 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ naikintini, kaip neteisėti ir nepagrįsti.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo S. B. skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 25/04-187 „Dėl suimtojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 2S-973 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjai Jarūnė Sedalienė
Laisvutė Kartanaitė
Žanas Kubeckas