KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

    Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę  bylą pagal pareiškėjos G. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

n u s t a t ė :

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja pareiškime teismui nurodė, kad ji ir jos sutuoktinis gyveno kartu dviejų kambarių bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini). 1985 m. sausio 16 d. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 14. 1995-10-02 nuosavybės teisės į butą buvo įregistruotas tuometiniame Respublikiniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, tačiau tik vienos pareiškėjos vardu. Nors po J. B. mirties paveldėjimo byla notarų biure užvesta nebuvo, tačiau jo palikimą priėmė pareiškėja, t.y. liko gyventi bute, naudojosi visais jame buvusiais baldais bei namų apyvokos daiktais, bei kitu turtu, tą turtą tvarkė, juo disponavo. Taip pat vykdė visas su butu susijusias prievoles – mokėjo mokesčius 222-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai, taip pat už AB „Lietuvos dujos“, UAB „Kauno vandenys“, AB „Kauno energija“, AB „VST“, butui teiktas paslaugas ir prekes (dujas, vandenį, elektrą, komunalines paslaugas).  

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-10-14 atsiliepimu nurodė, kad neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjai pradėjus turtą valdyti po savo sutuoktinio mirties.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad  (duomenys neskelbtini) mirė J. B. (12 b.l.), kuris buvo G. B. sutuoktinis (13 b.l.). VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, pareiškėjos G. B. vardu yra registruotas nekilnojamas turtas: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (7 b.l.). Šis turtas įregistruotas 1995-10-02 Respublikiniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure (17, b.l.). Iš Kauno miesto 222-osios DNSB 2014-09-04 pažymos Nr. 41-001 matyti, kad  G. B., mokėjo mokesčius už turtą, likusį po J. B. mirties, juo rūpinosi. 2014-09-15 pažyma Nr. 44-001 ir 2014-09-03 pažyma Nr. 41-001 patvirtina, kad J. B. ir G. B. gyveno adresu (duomenys neskelbtini) (8-9, b.l.).

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi, įpėdinis laikomas priėmusiu  palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatė, kad G. B. iki sutuoktinio J. B. mirties ir jam mirus  gyveno jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties G. B. faktiškai pradėjo valdyti ir sutuoktiniui priklausiusią turto dalį, laikė save  viso šio turto savininke, toliau prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo už jį mokesčius (10 b.l.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-322/2009). Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad G. B. po sutuoktinio J. B. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai G. B. sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš pareiškėjos išieškotina pašto išlaidų valstybei suma yra mažesnė, nei Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtinta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji iš pareiškėjos valstybei nepriteistina ir neišieškotina  (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso  259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B.,  a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.